Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-05-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-1532-1054/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
2YT-1532-1054/2019
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00105-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, B. P., B. Š., A. B., D. C. A. M., A. Ž., K. A., I. V., J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1532-1054/2019Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00105-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.19 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 31 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,dalyvaujant pareiškėjai A. K.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, suinteresuotiems asmenims B. P., B. Š., A. B., D. C. A. M., A. Ž., K. A., I. V., J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, B. P., B. Š., A. B., D. C. A. M., A. Ž., K. A., I. V., J. S. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti įstatymų nustatytą terminą senelio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, kad jos senelis J. S. mirė 2018 m. sausio 27 d., močiutė, J. S. žmona, mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos seneliams santuokos metu gimė aštuoni vaikai: B. P., B. Š., A. B., D. C., A. M., A. Ž., K. A., A. S. (miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. gegužės 16 d. Skuodo rajono notarų biure jos senelis J. S. testamentu visą jam priklausantį turtą paliko pareiškėjai, savo vaikaitei A. K.. Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. sausio pradžioje kreipėsi į notarų biurą ir jai buvo paaiškinta, kad pareiškėjai nesikreipus į notarų biurą per tris mėnesius, ji praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėja nurodo, kad trijų mėnesių terminą praleido iš nežinojimo, nes nemanė, kad, esant surašytam testamentui, į notarų biurą reikia kreiptis per įstatymo nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Skuodo skyrius) atsiliepimu neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymą, jei byloje visapusiškai išnagrinėjus visus esančius duomenis, teismui nekils jokių abejonių dėl pareiškėjos pareiškime nurodomų aplinkybių, taip pat prašė šią bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys A. Ž., B. Š., A. M., K. A., B. P., A. B., D. C., J. S., I. V. atsiliepimuose nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, nepretenduoja į J. S. nekilnojamąjį turtą ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad terminą praleido iš nežinojimo, nes nežinojo, kad dėl palikimo reikia kreiptis per įstatymo nustatytą terminą. Apie senelio testamentą žinojo, jis buvo sudarytas 2012 metais. Kai pareiškėja buvo maža, ilgą laiką gyveno pas senelius ir senelis visada sakydavo, kad visą savo turtą paliks savo mažiausiai anūkei, pareiškėjai. Palikimą sudaro tik žemės sklypas, ant kurio yra senas namas, kuris nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Nurodė, kad visą laiką laikė save senelio testamentu palikto turto savininke, moka mokesčius, susijusius su senelio palikimu (žemės mokestį). Nurodė, kad kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kadangi nori priimti palikimą ir nekilnojamąjį turtą registruoti savo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjos senelis J. S. 2012 m. gegužės 16 d. notarine tvarka sudarė testamentą, kuriuo savo visą turtą paliko savo vaikaitei A. K.. Pareiškėja, 2018 m. sausio 27 d. mirus jos seneliui J. S., į notarų biurą dėl turto paveldėjimo per teisės aktuose nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė ir kreipėsi į notarų biurą tik 2019 m. sausio pradžioje. Skuodo rajono notarų biuro notarė 2019 m. kovo 22 d. nutarimu atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nes pareiškėja praleido įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, pareiškėja terminą praleido dėl teisinių žinių trūkumo ir suklydimo, kadangi manė, jog, esant surašytam testamentui, į notarų biurą kreiptis per įstatymo nustatytą terminą nereikalinga. Pareiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad žinojo apie jos senelio surašytą testamentą ir visą laiką laikė save senelio testamentu palikto turto savininke, moka mokesčius, susijusius su palikimu (žemės mokestį.

Pažymėtina, kad jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Bylos duomenimis bei pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiškėja praleido įstatymų nustatytą terminą pareiškėjos senelio palikimui priimti, buvo ta, kad pareiškėja dėl teisinių žinių trūkumo nežinojo ir suklydo, kad, esant surašytam testamentui, po asmens mirties įpėdinis turi kreiptis dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti tai, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjos elgesys rodo, jog ji turėjo valią priimti palikimą – šiuo metu rūpinasi senelio sodyba, moka mokesčius ir siekia nuosavybės teisę įregistruoti savo vardu. Teismas netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo, kadangi byloje nėra priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia paveldėti senelio testamentu paliktą turtą ir, prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą. Teismo nuomone, palikėjo (testatoriaus) J. S. 2012 m. gegužės 16 d. testamente išreikšta jo valia dėl jo turto palikimo turi būti gerbiama, termino palikimui priimti neatnaujinimas šiuo atveju neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. Ž., B. Š., A. M., K. A., B. P., A. B., D. C., J. S., I. V. teismui pateiktais atsiliepimais neprieštaravo pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Teismas vertina, jog nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos elgesį, priežastis, neleidusias pareiškėjai kreiptis dėl palikimo priėmimo anksčiau, atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, teismas vertina, kad terminas pareiškėjai kreiptis dėl jos senelio palikimo priėmimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima abejoti pareiškėjos įgytų materialinių teisių teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos A. K. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos senelio J. S. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

atnaujinti pareiškėjai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos senelio J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė