Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria A. B. atstovo advokato padėjėjo Povilo Rėklaičio skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties ir Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimo dalis, kuriomis yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį arba šiuos procesinius sprendimus pakeisti ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones iki 4 mėnesių.

4. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo A. B. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. neginčija savo kaltės dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Apeliantas taip pat pateikia ir alternatyvų prašymą tuo pagrindu, jei būtų konstatuojama, kad jis pagrįstai ir teisėtai yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 4 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs procesinių pažeidimų, administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą atsako tas, kas transporto priemones vairavo neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemones vairavo, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

7. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentuose esančio 2024 m. vasario 29 d. administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. B. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. B. 2023 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini)), kuriuo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam buvo paskirta 60 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesio laikotarpiui, kurios vykdymo terminas nustatytas nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. spalio 21 d. (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 13–31 lapai). Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, A. B. teisės vairuoti transporto priemonės nesusigrąžino, dėl ko jam 2024 m. sausio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ne tik dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, kurio jis ir neginčija, bet ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 6 lapas).

8. A. B. nesutinka su nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes apie specialios teisės atėmimą jis sužinojo tik tada, kai apie tai buvo informuotas 2024 m. sausio 11 d. jį sustabdžiusių policijos pareigūnų. Pasak apelianto tik tada buvo patikrintas elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) turinys ir „Spam“ aplanke rastas 2023 m. rugpjūčio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas (administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini)), kuriuo jam 1 mėnesio laikotarpiui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir po penkių dienų jis įvykdė teisės aktuose numatytą pareigą, t. y. baigė papildomą vairuotojų mokymą (administracinio nusižengimo bylos 14 lapas).

9. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

10. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. administracinio nusižengimo protokolą A. B. gavo į aktyvų, naudojamą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), ką patvirtina pats apeliantas, todėl laikytina, kad procesinis dokumentas buvo įteiktas tinkamai, nepažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalies normos. Aukštesnysis teismas skundo argumentą, kad administracinio nusižengimo protokolas pateko į elektroninio pašto „Spam“ aplanką, vertina deklaratyviai, kadangi jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų apeliantas nei Institucijai, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė. Šį teismo manymą dar labiau sustiprina ta aplinkybė, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), remiantis viešai prieinamais duomenimis, yra oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas, taigi, naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o jo žmona A. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose (administracinio nusižengimo bylos 15–19 lapai), kas sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, jog tik 2024 m. sausio 11 d., t. y. daugiau kaip po keturių mėnesių nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. administracinio nusižengimo protokolo gavimo, buvo patikrintas oficialus įmonės elektroninio pašto „Spam“ aplankas ir rastas administracinio nusižengimo protokolas, kai bet koks gautas elektroninis laiškas, taip pat ir tiesiogiai susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, gali pakliūti į „Spam“ aplanką. Aptartų duomenų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad A. B. veiksmuose nebuvo tyčios, padarant ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šių aukštesniojo teismo išvadų nepaneigia ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog tik 2024 m. sausio 11 d. sužinojęs apie atimtą teisę vairuoti transporto priemones, jis per 5 dienas baigė papildomus vairuotojų kursus, kas anot apelianto, patvirtina, kad apie specialiosios teisės atėmimą jam nebuvo žinoma, nes kaip bylos duomenimis nustatyta, administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo A. B. atimta specialioji teisė, buvo įteiktas tinkamai, nepažeidžiant ANK 573 straipsnio nuostatų, o pačiame protokole, kaip teisingai pažymėjo Institucija atsiliepime, nurodyta ir specialiosios teisės susigrąžinimo tvarka. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. B. parodė, jog dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) naudojasi ji, aukštesniojo teismo išvadų taip pat nepaneigia, nes A. B. yra apelianto žmona, todėl juos siejantys šeiminiai santykiai sudaro pagrindą aukštesniajam teismui šios liudytojos parodymus vertinti kaip siekį padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024) šiai bylai nėra precedentas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, t. y. kuriose išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko), Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Apelianto skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 priimta ne dėl analogiško pobūdžio aplinkybių tuo aspektu, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog A. B. procesinį dokumentą gavo į tinkamą ir naudojamą elektroninį paštą, tuo tarpu skunde minimoje kasacinio teismo praktikoje nagrinėtos aplinkybės, kai byloje nenustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas asmeniui būtų išsiųstas tinkamu, aktyviu ir jo naudojamu elektroniniu paštu, todėl apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį.

12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, kad A. B. nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, todėl naikinti šioje dalyje skundžiamą nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl administracinio poveikio priemonės

13. Kaip minėta, A. B. apeliaciniu skundu taip pat prašo, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 4 mėnesių. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Institucijos nutarimu, A. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kurio apeliantas neginčija, skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesių laikotarpiui, o už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesių laikotarpiui. Institucija, vadovaudamasi ANK 38 straipsniu, A. B. skyrė galutinę nuobaudą – piniginę baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams.

15. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 38 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą už padarytus kelis administracinius nusižengimus, kurio 2 dalyje numatyta, kad jei už padarytus administracinius nusižengimus ANK straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

16. Kaip minėta, A. B. pripažintas kaltu, padaręs du administracinius nusižengimus. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą Institucija A. B. skyrė baudą ir specialiosios teisės atėmimą 9 mėnesių laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kurio apeliantas neginčija, padarymą Institucija taip pat apeliantui skyrė ne tik baudą, bet ir specialiosios teisės atėmimą 2 mėnesių laikotarpiui, kadangi A. B. už šį administracinį nusižengimą yra ne kartą baustas, t. y. jį vykdo sistemingai. Institucija, subendrindama paskirtas nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir nustatydama A. B. subendrintą administracinio poveikio priemonės terminą 9 mėnesių laikotarpiui, t. y. skirdamas jos vidurkį, laikėsi visų ANK 34 ir 38 straipsnio taisyklių ir teisės taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

17. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

18. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Pažymėtina, kad A. B., kaip eismo dalyvio, charakteristika nėra išskirtinai teigiama, kadangi jis praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, be to, 2024 m. vasario 24 d. A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už 2024 m. vasario 17 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24229377296 dokumentų 13–31 lapai). Tai, kad apeliantas nesutinka su jam nustatytų administracinių pažeidimų skaičiumi už pastaruosius 5 metus, nes jo vardu registruotas transporto priemones vairuoja ne tik jis, bet ir jo žmona bei įmonės darbuotojai, o apeliantas tik sumoka už jų padarytus administracinius pažeidimus, atmestinas kaip deklaratyvus. Kaip teisingai nurodė Institucija atsiliepime, A. B. nė karto nesikreipė į Instituciją su informacija, kad administracinį nusižengimą padarė ne jis, o kitas asmuo, be to, visus jam fiksuotus administracinius pažeidimus pripažino, sumokėdamas juose nustatytas nuobaudas, todėl nagrinėjamu atveju vertinti, kad ne visi administracinių nusižengimų registro išraše fiksuoti nusižengimai buvo padaryti apelianto, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinių nusižengimų registro išraše registruotų administracinių nusižengimų (pažeidimų) kiekis bei gana reguliarus jų darymas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, rodo, kad A. B. nėra drausmingas eismo dalyvis bei yra linkęs nesilaikyti saugaus elgesio kelyje taisyklių. Tai, kad A. B. nagrinėjamu atveju sumokėjo jam paskirtą baudą, nevertintina kaip jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, nes kaip minėta, A. B. eilę kartų baustas administracine tvarka ir paskirtas nuobaudas sumoka, tačiau skiriamos baudos nepadėjo pasiekti nuobaudų tikslų ir sulaikyti apeliantą nuo naujų nusižengimų darymo. Taip pat aukštesnysis teismas apelianto teiginius, kad su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į mokymosi įstaigas, būrelius ir medicinos įstaigas, kad jo darbinė veikla išimtinai susijusi su transporto priemonių vairavimu, kad sutuoktinės tėvas turi sveikatos problemų, dėl ko jį reikia vežti į gydymo įstaigas, vertina kaip subjektyvius administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B., kuris suinteresuotas švelninti savo teisinę padėtį, paaiškinimus, kurie remiantis aukščiau aptarta teismų praktika, nelaikytini išskirtiniu pagrindu švelninti A. B. teisinę atsakomybę. Be to, A. B. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius apie tai, kad būtent jis vežioja vaikus į būrelius ir mokymo įstaigas, o jei ir taip, tai, kad be jo niekas kitas jų ten nenuvežtų ir teisės vairuoti atėmimas sukeltų grėsmę vaikams nenuvykti į ugdymo įstaigas ar apelianto sutuoktinės tėvui nenuvykti į gydymo įstaigas, kadangi akivaizdu, jog šeimoje tuo yra kam pasirūpinti, nes kaip nurodė pats apeliantas pirmosios instancijos teisme, jo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad A. B. atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, jis ir jo šeima neteks vienintelio pajamų šaltinio, kad jo darbinė veikla bus apsunkinta tiek reikšmingai, kad jam taikyta administracinio poveikio priemonė neatitiks proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų, kad šio įprasto gyvenimo trikdžio jis negali išspręsti jokiomis kitomis priemonėmis.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įpareigojimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų, rodo, kad šis administracinis nusižengimas, kitų su transportu ir kelių ūkiu susijusių administracinių nusižengimų kontekste, vertinamas kaip gana pavojingas. Tokią išvadą leidžia daryti ir įpareigojimas teisės vairuoti netekusiems asmenims pabaigti specialius mokymus prieš grįžtant dalyvauti viešajame eisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos siekiant: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė yra natūralios įstatymo leidėjo numatytos administracinį nusižengimą padariusio asmens priešingo teisei elgesio pasekmės, kurios neišvengiamai turi sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui socialinio gyvenimo nepatogumus, tam, kad jis gebėtų ateityje įvertinti savo elgesį, tokio elgesio sukeltus praradimus ir ateityje nedarytų naujų nusižengimų, o platus ir laisvas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų interpretavimas jas taikant, atsižvelgus į iš esmės įprastas kiekvienam asmeniui gyvenimo aplinkybes, nesant reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, neatitinka įstatymo leidėjo valios ir nėra teisingas. Pažymėtina, kad per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimų. Įvertinus aptartus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis bei teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio įstatyminio pagrindo taikyti A. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.

20. Aptartų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindi, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.