Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BIGBANK AS ieškinį atsakovams A. K. ir D. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarė L. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Ieškinys atsakovui D. J. įteiktas asmeniškai, o atsakovui A. K. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovė 2019-01-02 su atsakovu A. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1849692/96rn, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 14 018,69 Eur kreditą iki 2027-06-01, o atsakovas įsipareigojo grąžinti minėtą kreditą 7 proc. sutartinėmis palūkanomis nuo kredito sumos, mokant pagal sudarytą mokėjimo grafiką bei sumokėti 981,31 sutarties sudarymo mokestį. Nustatyta, kad atsakovui nevykdant vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta vienašališkai 2020-04-20, o 2020-08-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu už akių, civilinėje byloje Nr. e2-7226-1071/2020 ieškovei iš atsakovo A. K. yra priteista 14 013,06 Eur skola, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėtas teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2020-09-10 ir ieškovei 2020-09-14 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-7226-1071/2020. Ieškovė nurodo, kad antstolio A. S. kontorai yra perduotas vykdyti vykdomasis raštas Nr.e2-7226-1071/2020 ir 2020-12-10 yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/20/03748. Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovui D. J. asmeninės nuosavybės teise, pagal 2020-07-02 dovanojimo sutartį Nr. LM-1945, priklauso 0,2806 ha žemės sklypas ir pastatas - pirtis, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas). Iš Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarės L. M. 2020-07-02 patvirtintos dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. LM-1945 (toliau – ginčo dovanojimo sutartis) nustatyta, kad atsakovas A. K. (pagal ginčo dovanojimo sutartį – dovanotojas) padovanojo atsakovui D. J. (pagal ginčo dovanojimo sutartį – apdovanotasis) ginčo turtą. Sudarant ginčo dovanojimo sandorį D. J., atstovavo R. J. veikianti, pagal 2020-02-20 įgaliojimą, notarinio registro Nr. DR-959. Nustatyta, kad ginčijamo dovanojimo sandorio šalys ginčo turtą įvertino sekančiai: ginčo žemės sklypą - 818,00 Eur, o ginčo pastatą – pirtį – 2 430,00 Eur. Iš į bylą pateikto VĮ „Registrų centras“ 2020-07-02 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie ginčo turtą, nustatyta, kad atsakovas A. K. ginčo turtą asmeninės nuosavybės teise buvo įgijęs, 2019-12-30 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MV7-8590, pagrindu. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį ginčo turtui nebuvo taikytas areštas ar kiti apribojimai. 2020-06-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020-06-12 išduotas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Nr. 12STŽ-398-(14.12.142), patvirtina, kad atsakovas D. J. 2020-06-04 kreipėsi dėl leidimo įsigyti ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašymą D. J. vardu pateikė R. J. pagal įgaliojimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ginčija 2020-07-02 atsakovų sudarytą ginčo dovanojimo sandorį actio Pauliana pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas specialus kreditoriaus teisių gynimo būdas – actio Pauliana institutas, suteikiantis teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Kreditorius, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu, privalo įrodyti, kad šio sandorio sudarymo momentu turėjo ir iki šiol tebeturi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, reikalavimą kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. K. su ieškove 2019-01-02 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1849692/96rn, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 14 018,69 Eur kreditą iki 2027-06-01. Pagal šią sutartį iš atsakovo A. K. 2020-08-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu už akių, civilinėje byloje Nr. e2-7226-1071/2020 yra priteistas įsiskolinimas. Taip pat nustatyta, kad 2020-09-14 ieškovei išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-7226-10712020, kurio pagrindu antstolio A. S. kontoroje 2020-12-10 yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/20/03748. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad antstolis šiai dienai iš atsakovo yra išieškojęs apie 80,00 Eur, o pats atsakovas A. K., po to kai buvo iškelta ši civilinė byla pervedė 1 500,00 Eur, tačiau likusi skola nėra sumokėta. Tai, kad išieškojimas nėra užbaigtas vykdomojoje byloje Nr.0010/20/03748 patvirtina ir teismo turimi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys iš antstolių informacinės sistemos registro. Įvertinus šiuos įrodymus bei tai, kad teismo sprendimu priteista skola šiai dienai nėra išieškota, darytina išvada, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. K.. Ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas 2020-07-02 ir tuo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. K., nes vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020-04-20 ir apie tai atsakovui buvo žinoma.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

Ar ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises, t.y. ar dėl sudaryto sandorio atsakovas tapo nemokus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 314-706/2016; kt.).

Ieškovės vertinimu jos kaip kreditorės teisės buvo pažeistos tuo, kad atsakovas tapo nemokus ir dėl sudaryto ginčijamo dovanojimo sandorio galimybė atsakovui atsiskaityti su ieškove ir įvykdyti prievolę sumažėjo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. K. sudarė neatlygintiną sandorį, tai yra ginčijamą dovanojimo sutartį, kuria jam priklausantį ginčo turtą perleido neatlygintinai atsakovui D. J.. Kaip patvirtina ginčijamas dovanojimo sandoris atsakovai sudarydami ginčo dovanojimo sutartį ginčo turtą įvertino 3 248,00 Eur suma. Tokia pat ginčo turo vidutinė rinkos vertė yra ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad galimai ginčo turto rali vertė yra didesnė nei vidutinė rinkos vertė numatyta Nekilnojamojo turto registre.

Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti skolininko nemokumą arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebelieka.

Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovui A. K. 2019-01-02 suteikiant vartojimo kreditą Nr. 1849692/96rn buvo vertinamas atsakovo mokumas, atsakovas tuo metu buvo dirbantis ir gavo pastovias pajamas, o šiai dienai atsakovas niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, jokio privalomo registruotino turto neturi, į kurį ieškovė galėtų nukreipti skolos išieškojimą.

Kaip patvirtina ieškovės prie ieškinio teismui pateikti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo bei teismo turimi duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2021-12-08, iš kurių nustatyta, kad atsakovas A. K. sudarydamas su ieškove vartojimo kredito sutartį buvo dirbantis ir gavo pastovias pajamas, tačiau laikotarpiu nuo 2019-08-20 iki 2021-08-23 jis niekur nedirbo ir jokių pajamų negavo, o nuo 2021-08-23 iki 2021-09-27 dirbo ir gavo nuolatine pajamas, tačiau šiuo metu Lietuvoje atsakovas A. K. niekur nedirba ir pajamų negauna.

Kaip minėta, tam, kad būtų konstatuotas kreditoriaus teisių pažeidimas nebūtina įrodyti skolininko nemokumo dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, jog šiai dienai atsakovas negauna jokių oficialių pajamų ir išieškoti iš atsakovo A. K. teismo sprendimu priteistą įsiskolinimą nėra galimybės, be to kaip nustatyta, atsakovas šiai dienai neturi jokio nekilnojamojo turto. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. K. turi ir daugiau kreditorių, nes atsakovo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2020 m. yra išnagrinėtos dar keturios civilinės bylos dėl skolų išieškojimo ir yra priimti teismo sprendimai. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises.

Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis.). Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119- 421/2016, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Neegzistavo joks skolininkui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kt., kurio pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį. Atsakovai gavę ieškinį teismui į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo privaloma sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio įrodyta.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Nagrinėjamu atveju tarp atsakovų buvo sudarytas neatlygintinas sandoris, tai yra ginčijama dovanojimo sutartis.

Neatlygintinio sandorio nuginčijimui trečiojo asmens nesąžiningumas nėra būtinoji sąlyga (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės ir atsakovo vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020-04-02, atsakovui buvo žinoma, kad jis nevykdo prisiimtų vartojimo kredito sutarties įsipareigojimų ir tai, kad ieškovė nutraukusi vartojimo kredito sutartį kreipsis su ieškiniu į teismą dėl skolos išieškojimo, todėl atsakovas, siekdamas, kad ieškovė neišieškotų skolos iš jam priklausančio ginčo turto, sudarė ginčijamą dovanojimo sandorį, nors būdamas sąžiningu jis galėjo šį ginčo nekilnojamąjį turtą parduoti ir atsiskaityti ieškove jei ne pilnai tai, bent sumažinti turimos skolos ieškovei dydį. Teismo vertiniu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo A. K. nesąžiningamą.

Dėl ieškinio senaties

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė teigė, jog apie ginčijamą sandorį sužinojo, kai iš antstolio 2020-12-10 gavo informaciją apie tai, kad atsakovas A. K. neturi jokio nekilnojamojo turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Ieškinys teismui pateiktas 2021-07-28, todėl įvertinus, kad ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2020-12-10, laikytina, kad šiuo atveju nėra praleistas ieškinio senaties terminas.

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatytos visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovų 2020-07-02 sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. LM-1945, negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) tenkintinas.

Dėl restitucijos taikymo

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pripažinus ginčo dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnis). Ginčo dovanojimo sutartimi perleistas ginčo turtas grąžintas atsakovo A. K. nuosavybėn.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už ieškinį sumokėjo 111,00 Eur žyminį mokestį, tai yra 73,00 Eur už ieškinio reikalavimą bei 38,00 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinį tenkinus visiškai yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir iš atsakovo A. K. priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 111,00 Eur žyminį mokestį.

Įvertinus tai, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovui D. J. buvo žinomos aplinkybės dėl kurių buvo sudarytas ginčijamas sandoris, į tai, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti tik iš A. K., laikytina, kad tokį prašymą yra pagrindas tenkinti ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo A. K..

Byloje yra susidariusių 11,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš abiejų atsakovų, nes šios išlaidos susidarė dėl to, kad jiems nepavyko iš karto įteikti skirtų procesinių dokumentų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-07-29 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypo ir pastato pirties areštą, turto arešto akto Nr. TA2-21-074307.

Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrą, kad yra išnagrinėta civilinė byla e2-8333-867/2021, dėl kurios nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1470881 įregistruotas juridinis faktas apie civilinės bylos Nr. e2-8333-867/2021 iškėlimą dėl žemės sklypo, ir pastato – pirties, esančių (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020-07-02 Klaipėdos rajono trečiojo notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį Nr. LM-1945, pagal kurią atsakovas A. K. neatlygintinai perleido atsakovui D. J. nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir grąžinti atsakovo A. K. nuosavybės teises į 0,2806 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Dovanojimo sutartis panaikinta ieškovės Bigbank AS filialas kreditiniams reikalavimams tenkinti.

Priteisti ieškovei Bigbank AS filialas iš atsakovo A. K. 111,00 Eur (vieną šimtą vienuolika Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K. 5,61 Eur (penkis Eur 61 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo D. J. 5,61 Eur (penkis Eur 61 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-07-29 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypo ir pastato pirties areštą, turto arešto akto Nr. TA2-21-074307.

Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrą, kad yra išnagrinėta civilinė byla e2-8333-867/2021, dėl kurios nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1470881 įregistruotas juridinis faktas apie civilinės bylos Nr. e2-8333-867/2021 iškėlimą dėl žemės sklypo, ir pastato – pirties, esančių (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.