- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-30628-736/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02374-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- R. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Antanas Jarašius
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. B., atsakovui R. M.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui R. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo; institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. N. ieškiniu (e. b. l. 1-2) prašo pakeisti 2011 m. kovo 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-354-736/2011 patvirtinta Taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei šalių dukrai Š. M., (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo R. M., nepilnametės dukters Š. M. išlaikymui po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas vaiko išlaikymui uzufrukto teise pavedant tvarkyti G. N.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai Š. ir sūnui E., kuris šiuo metu yra pilnametis. 2011 m. kovo 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-354-736/2011 sumažino vaikams priteistą išlaikymą iki 86,89 Eur (300 Lt) per mėnesį. Nuo to laiko padidėjo esami nepilnametės dukters poreikiai, atsirado papildomų poreikių, išaugo paslaugų, produktų kainos. Dabartinis iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai neatitinka vaiko interesų, kadangi yra per mažas. Šiuo metu dukrai Š. skiriamas išlaikymas, kurio pakaktų jos poreikiams patenkinti, t. y. būtų patenkinti poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, sudarytų apie 440,00 Eur per mėnesį. Dukra gyvena kartu su ja, sūnus E. kartu negyvena, studijuoja, kuriam ieškovė teikia finansinę paramą. Jos turtinė padėtis yra sunki, jai nuosavybės teise priklauso 0,0624 ha sodo žemės sklypas, 603,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Šiuo metu su dukra ir sutuoktiniu gyvena jos mamai priklausančiame bute. Atsakovas su dukra bendrauja, susitikęs su dukra, duoda jai apie 20,00 Eur. Ieškovė iš dalies darbinga, nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 517,00 Eur darbo užmokestį. Atsakovas R. M. yra sveikas ir darbingas, dirbantis (duomenys neskelbtini), kur gauna apie 1 000,00 Eur darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir prašė iš atsakovo R. M. dukros Š. išlaikymui priteisti po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Likusius ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Ieškovės atstovas advokatas Antanas Jarašius, teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimus, prašė juos tenkinti ir priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, jo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei ieškovės. Šalių dukra yra beveik pilnametė mergina, todėl jos poreikiai ženkliai išaugę.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. teismui pateiktame atsiliepime (e. b. l. 64-65) nurodė, kad nuo to laiko, kai teismo nutartimi buvo sumažintas jam privalomas teikti šalių vaikams išlaikymas, jo turtinė padėtis pablogėjo. Turi įsigijęs nekilnojamojo turto, už kurį moka paskolą. Transporto priemonių neturi, važinėja viešuoju transportu. Patvirtino ieškovės teiginius, kad dirba (duomenys neskelbtini), tačiau jo darbo užmokestis atskirais mėnesiais yra nevienodas ir siekia apie 570,00-900,00 Eur. Gyvena vienas, visus komunalinius mokesčius turi mokėti pats. Tuo tarpu ieškovė yra ištekėjusi, savo buities išlaidas turėtų dalintis su sutuoktiniu. Sutiko, kad dukros poreikiai yra pasikeitę ir išaugę. Tačiau, be teismo priteisto išlaikymo, dukrai duoda ir papildomų pinigų, t. y. 50-60 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. Pažymėjo, kad sveikatos problemų neturi, dirba suvirintoju. Išlaikymą dukrai geriau teiktų tiesiogiai, t. y. perduodant pinigus jai į rankas, o ne per ieškovę. Ieškinį prašė atmesti.
Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) pateiktoje išvadoje (e. b. l. 62-63) nurodyta, kad yra pagrindas pakeisti 2011 m. kovo 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą 89,86 Eur išlaikymą šalių dukteriai Š., padidinant išlaikymo dydį. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė K. B. pažymėjo, kad palaiko ieškovės reikalavimus, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas šalių dukros poreikiams užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė G. N. ir atsakovas R. M. yra nepilnametės Š. M., (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 10). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-354-736/2011, patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria buvo sumažintas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1507-673/2010 nustatytas atsakovo ieškovei mokamas dukters Š. M. išlaikymo dydis iki 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Minėtu 2010 m. gegužės 25 d. teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, Š. M. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (Liteko duomenys). Š. M. mokosi, lanko (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12). Ieškovė deklaravusi gyvenamąją vietą kartu su dukra Š. ir šalių sūnumi E. M., kuris šiuo metu yra jau pilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini) ir studijuoja (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13,150,151). Ieškovė turi kitą sutuoktinį. Iš neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad ieškovė yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (e. b. l. 14), dirba (duomenys neskelbtini), jai 2018 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo mokamas 495-558 Eur dydžio darbo užmokestis (e. b. l. 15). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0624 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo vidutinė rinkos vertė – 603 Eur (e. b. l. 17-18). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo R. M. teismui pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio mėn. jam išmokėtas 966,03 Eur dydžio darbo užmokestis, rugsėjo mėn. – 1065,34 Eur, rugpjūčio mėn. – 969,40 Eur. Iš atsakovo asmeninės banko sąskaitos kas mėnesį išskaičiuojama 124 Eur dydžio suma kredito sutarčiai padengti. Byloje duomenų apie šalių turimas ir savo vardu registruotas transporto priemones nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.
Ieškovė, prašydama pakeisti nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį, kuris buvo nustatytas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje, savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo to laiko pasikeitė (padidėjo) šalių dukros poreikiai. Dukrai augant, atsiranda papildomų išlaidų, išaugo reikalingų prekių ir paslaugų kainos. Kaip matyti, nuo 2011 m. kovo 9 d., praėjo ilgesnis nei septynerių ir pusės metų laikotarpis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad išlaikymo priteisimo metu, nepilnametė dukra buvo gerokai mažesnė, šiuo metu yra septyniolikos metų, t. y. beveik pilnametė. Ieškovė teismui pateikė išlaidų vaiko išlaikymui apskaičiavimą (e. b. l. 19), kuriame nurodė, kad per mėnesį dukters išlaikymui vidutiniškai reikia 440 Eur. Išlaidos per mėnesį maistui – 163 Eur, aprangai – 41 Eur, higienos reikmenims – 24 Eur, medicininėms išlaidoms – 56 Eur, mokymosi reikmenims – 21 Eur, mokesčiai už komunalines paslaugas – 30 Eur, laisvalaikiui - 105 Eur. Pažymėtina, kad vertinant šią sumą, kai kurios išlaidos, t. y. medicininės išlaidos, išlaidos draugų gimtadieniams (laisvalaikiui), nelaikytinos būtinomis ir reikalingomis kiekvieną mėnesį, kadangi byloje nėra duomenų, kad šalių dukra būtų ligota, turėtų lėtinių sveikatos sutrikimų, kad ji kiekvieną mėnesį mini draugų gimtadienius. Tačiau, pabrėžtina, kad šios abejotinos išlaidos sudaro neženklią dalį visos vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Kitos išlaidos, laikytinos realiomis, atspindinčios dabartinę ekonominę situaciją šalyje. Teismas taip pat sprendžia, kad šalių dukros poreikiai ilgainiui išaugo, kadangi pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, bręstant (išlaidos asmeninei higienai). Padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, pramogoms, užklasinei veiklai ir pan. Natūralu, kad besimokant aukštesnėse klasėse, mokymosi priemonės yra sudėtingesnės ir tuo pačiu brangesnės. Be to, išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Kaip matyti, būtent ieškovė rūpinasi dukros auklėjimu ir priežiūra, gyvenamoji vieta nustatyta su ja, todėl jai neišvengiamai tenka didesnės išlaikymo ir aprūpinimo išlaidos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimus, prašo išlaikymui priteisti po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. mažiau nei pusę jos išlaidų apskaičiavime nurodytos sumos.
Vertinant atsakovo turtinę padėtį, pažymėtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, dirbantis, duomenų, kad turėtų kokių nors sveikatos problemų, kurios neleistų uždirbti pakankamai, byloje nėra. Netgi iš jo gaunamo darbo užmokesčio atėmus kas mėnesį mokamą 124 Eur dydžio paskolą, gaunamas darbo užmokestis viršija vidutinį (neto) atlyginimą Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Pagrindiniai socialiniai rodikliai“[interaktyvus].<https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai>). Atsakovas teismui taip pat nurodė, kad nuo to laiko, kai 2011 m. kovo 9 d. teismo nutartimi buvo sumažintas jam privalomas teikti šalių vaikams išlaikymas, jo turtinė padėtis pablogėjo. Iš Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-354-736/2011 esančių duomenų, kurioje atsakovas teikė ieškinį dėl šalių vaikams teikiamo išlaikymo dydžio sumažinimo, matyti, kad atsakovas, pateikdamas ieškinį neturėjo darbo, jokių pajamų tuo metu negavo. Todėl nesutiktina su atsakovo teiginiais, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra pablogėjusi, kadangi šiuo metu jis yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto. Be to, jo turtinė padėtis, kad ir kokia ji bebūtų, yra paties atsakovo veiksmų rezultatas. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytus argumentus ir aplinkybes, šalių, ieškovės atstovo, Institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti nustatytą šalių dukrai teikiamo išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteistinas jo nepilnametei dukrai Š. M. išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 6 d., iki Š. M. sulauks pilnametystės. Ieškovei G. N. pavestina uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymui skirtas lėšas iki Š. M. pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl lėšų išlaikymui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai, t. y. 220,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 23 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pareiškiant reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150 Eur - 86,89 Eur )x 12 x 3 proc.)).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-354-736/2018 patvirtinta Taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters Š. M., (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 6 d.) iki Š. M. pilnametystės.
Paskirti ieškovę G. N., (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai Š. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti ieškovei G. N. iš atsakovo R. M. 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. M. valstybei 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.