Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3300-930/2022, kuria atsakovo A. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, šalys nevengia konfliktų vaikų akivaizdoje ir negeba konstruktyviai priimti sprendimų dėl susidariusios situacijos. Iš vaikų nuomonių galima teigti, jog jie išgyvena lojalumo konfliktą, jaučiama įtampa, baimė ir patiriami neigiami išgyvenimai. Šeimos santykiams yra reikalingas stabilumas, todėl Tarnyba mano, jog yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. Tarnybos vertinimu, atsakovo pateiktos bendravimo tvarkos sąlygos ne visai aiškios, reikėtų jas labiau sukonkretinti, atsižvelgiant į vaikų amžių, dienos režimą, teisę į poilsį ir nustatyti optimalią laikiną bendravimo tvarką, kuri užtikrintų reguliarų tėvo ir vaikų bendravimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

5.8. atsakovo prašymas šioje dalyje tenkinamas ir nustatoma, jog atsakovas turi teisę bendrauti su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis šalių suderintu laiku, o ieškovė privalo užtikrinti atsakovui tokią galimybę;

5.9. spręsdamas klausimą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, teismas atsižvelgė į tai, jog jis yra tik 7 mėnesių amžiaus, todėl jam yra svarbus stabilumas, dienos režimas, ryšys su mama. Tačiau ne mažiau svarbu nenutraukti trapaus mažamečio vaiko ryšio su tėvu, jį puoselėti. Ieškovė nenurodė, kokia tvarka atsakovas bendrauja su sūnumi, atsakovas išvadą teikiančios institucijos specialistei teigė, kad ieškovė leidžia su juo bendrauti kasdien po dvi valandas. Ieškovei nenurodžius jokių argumentų dėl konkrečios atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos, teismas sprendžia, kad šalims gyvenant netoliese (abi šalys gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone), ieškovei esant sūnaus priežiūros atostogose ir nuolatos būnant su juo, kasdienis atsakovo bendravimas su vaiku užtikrintų šalių lygiateisiškumą auginant vaiką, atsakovas galėtų reikšmingai prisidėti prie vaiko priežiūros. Kita vertus, kasdienis bendravimas, teismo vertinimu, pernelyg varžytų ieškovės teises, kadangi ji turėtų atitinkamą pareigą kasdien užtikrinti atsakovo ir vaiko bendravimą, kas neproporcingai apribotų jos galimybę planuoti užimtumą savo nuožiūra. Be to, skirtingos bendravimo su tėvu galimybės, atsižvelgiant į tai, kad bendravimas su dukromis nustatomas tik kas antrą dieną, keltų sumaištį vaikams, todėl jų interesus labiau atitiktų ir saugumą bei stabilumą geriau užtikrintų atsakovo bendravimas su visais vaikais tomis pačiomis dienomis;

5.10. atsakovas prašo nustatyti jo bendravimą su sūnumi kiekvieną savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 iki 18 val. Tačiau bendravimas kiekvieną savaitgalį neatitiktų tėvų lygiateisiškumo principo, o atsižvelgiant į vaiko amžių nurodyta bendravimo trukmė akivaizdžiai neatitiktų vaiko interesų. Visų pirma, 7 mėnesių vaikas paprastai tiek laiko neišbūna budrus, yra migdomas, atsibudus - maitinamas. Natūralu, kad nuolat vaiku besirūpinančios motinos atitinkami įgūdžiai yra geresni, todėl jai turėtų būti sudaroma galimybė pasirūpinti šiais vaiko poreikiais. Be to, atsakovo nurodytų kelių valandų per dieną bendravimo išplėtimas iki 7 valandų atskirai nuo motinos tokiam mažam vaikui būtų per staigus, o ilgas buvimas atskirai keltų stresą;

5.11. teismas pažymėjo, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos, dėl papildomo atsakovo bendravimo su vaikais.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-14 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. nustatydamas konkrečią ir apibrėžtą bendravimo su vaikais tvarką, teismas nurodė, jog remiasi Tarnybos išvada, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai ir jos negeba konstruktyviai susitarti su vaikais susijusiais klausimais bei konfliktuoja vaikų akivaizdoje. Ši teismo išvada absoliučiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsta, nes: 1) tarnybos išvadoje perteikta išimtinai ieškovės pozicija, o ne tarnybos pozicija? 2) jokių konfliktiškų tarpusavio santykių nėra, nes apie jų buvimą nuolat deklaruoja tik ieškovė, kuri tokiu elgesiu siekia visiškai nesuprantamų tikslų: ji nuolat blokuoja bendravimą ryšio priemonėmis, ji siekė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, kuri tinka/patinka tik jai;

6.2. nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl netinkamo atsakovo sugebėjimo pasirūpinti vaikais ir nėra jokio pagrindo atsakomybę dėl ieškovės sprendimo išvykti su vaikais pasekmių perkelti skyrium gyvenančiam tėvui, taikant neadekvačius siekiamam tikslui ribojimus;

6.3. nėra duomenų, kad atsakovo elgesys bendraujant su vaikais kenktų vaikų interesams, keltų grėsmę jų sveikatai, saugumui, taip pat, kad vaikų tėvo gyvenamojoje vietoje būtų nesaugi aplinka vaikams, ar kad tėvo aplinkoje būtų daroma kokia nors neigiama įtaka vaikams, dėl ko būtų pagrindas mažinti bendravimo intensyvumą ir laiką;

6.4. teismo išvados dėl menamo ieškovės teisių pažeidimo neįpareigojant jos dalyvauti vaikų perdavimo/perėmimo procesuose yra absoliučiai nepagrįstos;

6.5. vaikų paėmimas/grąžinimas yra toks: 1) dukters I. užsiėmimai mokykloje baigiasi apie 13 val., ji antradienį ir ketvirtadienį lanko baseiną (pradžia 14 val., pabaiga apie 15 val.)? 2) dukra A. gali būti ugdymo įstaigoje iki 18 val., ji antradieniais ir ketvirtadieniais lanko 2 būrelius: 17:20 val. piešimas? 18 val. šokių būrelis, kurie baigiasi 18.45 val. Tad nuo 13 val. visą pusdienį su vaikais tėvas nebendrauja, o vieną ar kitą kažkur nuveža. Papildomai vaikus reikia grąžinti iki 20 val., tai nuo A. būrelio pabaigos realiai laiko užtenka tik vaikų parvežimui. Susirinkus visus vaikus, lieka neaišku, ką daryti (veikti), nes grįžimui į tėvo namus ir grąžinimui į motinos namus sugaištama apie 1,5 valandos iš bendravimui teismo skirtų 3 valandų. Toks bendravimas nėra nei racionalus, nei efektyvus, nes laiko bendravimui tikrąja prasme nelieka;

6.6. nutartimi nustatytą bendravimą su dukterimis nuo penktadienio iki sekmadienio 19 val. trikdo vos kelių valandų nustatytas bendravimas su sūnumi porinių savaičių savaitgaliais, paimant jį šeštadienį 11 val. ir grąžinant tą pačią dieną 14 val., bei pasiimant sekmadienį 16 val. ir grąžinant tą pačią dieną 19 val. Bendravimas su sūnumi turėtų būti ilgesnis, nei teismo nustatytos 3 val. per dieną: toks trumpas laikas nėra gerai nei tėvui, nei motinai, nes nei vienas, nei kitas negali nieko rimto per tokį laikotarpį nuveikti;

6.7. teismas nustatė, jog su dukromis tėvas gali bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis šalių suderintu laiku. Tai visiškai neaišku ir nekonkretu, nes su ieškove (jei nebus nustatyta aiškiai ir tiksliai) suderinti nieko nepavyks, kas galutiniame rezultate reiškia, kad bendravimo nuotoliniu būdu nebus.

7. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. atsakovas nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka ir skundžia ją, tačiau nepateikia jokių argumentų, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų ar pažeidžia paties atsakovo interesus;

3.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus tai, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje byloje nėra objektyvių duomenų, lemiančių atsakovo ir vaikų bendravimo ribojimą, nustatytina standartinė atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka - kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio ir darbo dienomis po ugdymo užsiėmimų, nepažeidžiant vaikų teisės į poilsį;

3.3. atsakovas nepagrįstai prašo nustatyti, jog dukras į jo gyvenamąją vietą bendravimui pristato ieškovė;

3.4. nurodo, jog turi būti siekiama išlaikyti kuo glaudesnį nepilnamečių vaikų ir skyrium nuo jų gyvenančio tėvo (atsakovo) tarpusavio ryšį, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta, kad visi trys atsakovo vaikai yra mažamečiai. Tokio amžiaus vaikai gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą, vaikams ypatingai reikalingas pastovumo ir gyvenamosios aplinkos, kurioje jie jaustųsi saugiai, suvokimas, o vaikų neprotingai dažnas kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali sutrikdyti vaikams įprastą, nusistovėjusį režimą;

3.5. atsakovo siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka bei vaikų atskyrimas gali būti žalingas tiek fizinei, tiek emocinei būklei bei neatitikti vaikų interesų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-14 nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino atsakovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui

10. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atsižvelgti į vaiko teises ir jo interesų užtikrinimą. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

11. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

12. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

13. Vadovaujantis JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

14. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

16. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

17. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis I. V. ir A. V. tvarką, pagal kurią atsakovas su dukromis bendrauja: 1) neporinėmis metų savaitėmis pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, pasiimant dukras iš ugdymo įstaigų po ugdymo užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 17 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; 2) porinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimant dukras iš ugdymo įstaigų po ugdymo užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 17 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; 3) metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant dukras iš ugdymo įstaigų po ugdymo užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu sutartos vietos penktadienį nuo 17 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val.; 4) nuotolinio ryšio priemonėmis šalių suderintu laiku.

19. Taip pat nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja: 1) neporinėmis metų savaitėmis pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 17 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; 2) porinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 17 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; 3) metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu sutartos vietos šeštadienį 11 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 14 val., bei pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 16 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.

20. Atsakovas prašo ir toliau nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, pagal kurią šalys su jomis bendrautų po savaitę (nepertraukiamai). Pažymi, kad bendravimas su sūnumi turėtų būti ilgesnis, nei teismo nustatytos 3 val. per dieną. Taip pat prašo nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais aiškią ir tikslią bendravimo tvarką, kuomet tėvas su vaikais bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis.

21. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tėvų ir vaikų bendravimo lygiomis dalimis tvarkos nustatymas yra įmanomas tik nustačius daug reikšmingų su vaikų interesais susijusių aplinkybių, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas jų nustatyti negali, nes nenagrinėja bylos iš esmės ir netiria joje esančių įrodymų. Teismas pagrįstai sprendė, jog esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti stabilią mažamečių vaikų aplinką, atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatoma ir negali būti nustatoma.

22. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus, įskaitant ir atsakovo prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, tarnybos išvadą, teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis prioritetiniais vaikų interesais bei tuo pačiu siekdamas užtikrinti maksimalų abiejų tėvų dalyvavimą vaikų auklėjime, sprendė, kad atsakovo prašoma tvarka nėra labiausiai atitinkanti nei vaikų, nei ieškovės interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikų ir tėvo ryšiui išlaikyti yra būtinas tiek bendravimas ryšio priemonėmis, tiek ir gyvas bendravimas, taip pat į tai, kad ieškovė nurodė, jog atsakovo bendravimas su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis nėra draudžiamas, teismas tenkino atsakovo prašymą ir nustatė, jog atsakovas su dukromis bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis šalių suderintu laiku. Pirmosios instancijos teismas, į darbą atsižvelgdamas į atsakovo prašymą bei ieškovės atsiliepimą, pagrįstai sprendė, jog atsakovas su dukromis bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis šalių suderintu laiku. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

24. Atsakovas prašo nustatyti, jog dukras į jo gyvenamąją vietą bendravimui pristato ieškovė. Nurodo, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl turi pakankamai laisvo laiko. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, tai neatitiktų geriausių šalių nepilnamečio sūnaus interesų ir pernelyg apsunkintų ieškovės padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka sūnaus nuolatinės priežiūros našta, tuo tarpu įpareigojimas konkrečiu metu pristatyti atsakovui bendravimui dukras galimai reikštų ieškovės galimybių pasirūpinti kūdikiu ribojimą, dėl ko būtų pažeidžiami vaiko interesai, jo dienos režimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, jog pasiimti dukras turėtų atsakovas.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atsakovo atskirojo skundo, tiek ieškovės atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka tiek šalių nepilnamečių vaikų, tiek atsakovo interesus, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Šalių argumentai, kurie susiję su santuokos nutraukimu, bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-14 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.