Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-09-28 · Byla Nr. A2.6.-13829-818/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-28
Bylos Nr.
A2.6.-13829-818/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12206-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
S. A.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-13829-818/2016Proceso Nr. 4-68-3-12206-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2., (S) 2.7.4., 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A., 2016-07-20 apie 11.49 val., Buivydiškių g. 17, Vilniuje, vairuodama automobilį „Opel“, v/n (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš įvykio vietos S. A. pasišalino. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

S. A. teismo posėdžio metu dėl padarytų pažeidimų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji protokole nurodytą dieną ir vietoje vairavo automobilį „Opel“, automobilių stovėjimo aikštelėje bevažiuodama atbula dėl savo neatidumo nesuvaldė vairuojamo automobilio bei atsitrenkė į stovintį automobilį. Pats kontaktas tarp transporto priemonių nebuvo stiprus, tiesiog savo „Opel“ galiniu bamperiu įsirėmė į automobilio „Audi“ prekinį bamperį. Išlipusi jį apžiūrėjo kiek savo, tiek kitą automobilį. Ant savo automobilio „Opel“ bamperio pamatė nedidėlę žymę – nusilupo dažai, jų dydis apie 2 cm pločio. Kadangi tuo metu labai skubėjo namo, nes reikėjo nuvežti vaistų, todėl apie eismo įvykį niekam nepranešė bei išvažiavo. Ji serga dermatologinę liga sunkios formos. Jai būtina nuolat lankytis pas gydytojus bei vartoti medikamentus. Minėti vaistai tik kiek sumažina ligos simptomus. Teismui pateikia duomenis – medicininius dokumentus, kurie grindžia jai konstatuotą ligą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Sutinka atlyginti padarytą žalą, todėl prašo teismo esant pagrindui taikyti jos atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatą. Dėl sunkios finansinės padėties teismo paskirtą baudą prašo išdėstyti kuo ilgesniam laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

Kelių eismo taisyklių 234 p. įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Nagrinėjamu atveju S. A. nurodė, kad 2016-07-20, apie 11.00 val., ji vairavo automobilį „Opel“, v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelėje ties parduotuvės „IKI“, esančios adresu Buivydiškių g. 17, Vilniuje, bandė išvažiuoti. Bevažiuodama atbula, jį neįsitikino savo manevravimo saugumu bei atsitrenkė (įsirėmė) į stovinčio automobilio „Audi“ prekinį bamperį bei jį apgadino. Pasak S. A. ji išlipusi apžiūrėjo abu automobilius, pamatė apgadinimą, tačiau įvykio vietoje nepasiliko, nors šią pareigą jai yra žinoma. Šios aplinkybės patvirtina ir 2016-07-20 eismo įvykio schema (b.l. 6). Pažymėtina, kad policijos pareigūnui atlikus automobilių „ Audi A4“ bei „Opel“ apžiūrą, konstatuoti šie „Opel“ apgadinimai - apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje.

Šioje byloje nustatyta, kad S. A., važiuodama transporto priemone ir važiuodama atbulai atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir išvažiavo iš įvykio vietos. Kontakto metu vairuotojai S. A. matomumą neužstojo joks kitas automobilis ar kitokia kliūtis, todėl ji objektyviai turėjo galimybę įvertinti esamą kelio situaciją ir imtis priemonių saugiai išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Teismo vertinimu anksčiau paminėti S. A. veiksmai neleidžia abejoti tuo, kad ji suprato, jog vairuodama transporto priemonę apgadino svetimą transporto priemonė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pranešė apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad S. A. sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tai, kad ji teisme pripažino savo kaltę dėl svetimo turto apgadinimo, nepaneigia jos tyčios padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

S. A. padarė teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, tačiau dėl eismo įvykio atsiradusi žala nelaikytina itin žymia, pats pasitraukimas nesukėlė sunkių padarinių, tai patvirtino ir apžiūrėjus automobilio „Opel“ išorinius apgadinimus, šie apgadinimai nėra žymus, tik įbrėžtas prekinis bamperis. Tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad ji praeityje bausta už analogiško teisės pažeidimo padarymą (b.l. 42-3), S. A. neteista. Serga sunkia liga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsiradusias pasekmes, S. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti S. A. paskyrus mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali ir neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 286 str. - 287 str.

nutarė:

S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 29 (dvidešimt devynių) eurų baudą.

S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę - 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Išdėstyti S. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-28 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-13829-818/2016 paskirtos 500 (penkių šimtų) eurų baudos sumokėjimą per 2 (dvejų) metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 19 d., įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 20,83 (dvidešimt eurų 83 cnt.) eurų baudos.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16061198632. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius