Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Krejas“ bankroto administratoriaus mažosios bendrijos ,,Tavix“ įgaliotai atstovei Agnei Barauskaitei, atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Krejas“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jų argumentai

3. Atsakovas (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas) įmonės vadovo pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo (duomenys neskelbtini), kuris, administratoriaus turimais duomenimis, jokių veiksmų neatliko, jo vadovavimo laikotarpiu įmonė jokios veiklos nevykdė.

4. Administratorius ieškovės 2006 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis nustatė, įmonė turėjo turto už 93 606 Eur (323 202 Lt), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 89 849 Eur (310 232 Lt), t. y. ieškovės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Vėlesni finansiniai dokumentai teikti tik jau pasikeitus vadovui, tačiau juose joks turtas ar įsipareigojimai kreditoriams nedetalizuoti.

5. Visi teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado atsakovo vadovavimo ieškovės įmonei laikotarpiu, įmonė tapo nemoki 2006 metais, tačiau bankroto byla kreditoriaus iniciatyva iškelta tik 2019 m. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, žinojo ar turėjo žinoti apie jo vadovaujamos įmonės nemokumą ir privalėjo arba dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, arba, negalėdamas to padaryti, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas sistemingai didino materialinę žalą kreditoriams.

6. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonė neturi jokio turto, tik skolas kreditoriams, kurios sudaro 27 692,51 Eur sumą, todėl konstatuotina, kad dėl atsakovo įstatyminių nuostatų nevykdymo įsipareigojimai kreditoriams išaugo 27 692,51 Eur. Dėl atsakovo nesavalaikio kreipimosi į teismą bei dokumentų neperdavimo administratoriui atsirado 27 692,51 Eur žala kreditoriams, kurią atsakovas privalo padengti.

7. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškinio senaties eiga skaičiuotina nuo ieškovei bankroto bylos iškėlimo, žalos dydis nustatytas Kauno apygardos teismo nutartimi.

II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

9. Tiek bankroto bylos iškėlimo momentu, tiek žalos paaiškėjimo momentu atsakovas jau nebebuvo įmonės vadovu, žala kreditoriams atsirado ne dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Pareigą kreiptis į teismą, jei tam buvo atsiradusios prielaidos, turėjo paskutinis įmonės vadovas, įmonei vadovavęs nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovo įsitikinimu, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo tariamo neveikimo (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)) ir žalos paaiškėjimo fakto įmonės kreditoriams, ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo sąlygų.

10. Kreditoriniai reikalavimai patvirtinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl žalos atlyginimo reikšti. Atsakovas iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos daugiau nei trejus metus nebebuvo įmonės vadovu, todėl pareikštam reikalavimui atlyginti žalą taikytinas ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Dėl ieškinio senaties

11. Atsakovas prašo ieškinį atmesti dėl praleisto CK 125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trijų metų ieškinio senaties termino ieškiniams dėl žalos atlyginimo reikšti, kadangi atsakovas iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos daugiau nei trejus metus nebebuvo įmonės vadovu.

12. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas paskiria bankroto administratorių, o pagal 6 punktą nustato laikotarpį, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tik po bankroto bylos iškėlimo, ir tik gavęs bendrovės dokumentus, administratorius gali nustatyti bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą, todėl tokiam ieškiniui pareikšti ieškinio senaties eiga prasideda nuo bankroto administratorius sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie bankrutuojančiai įmonei padarytos žalos faktą. Ieškovė bankroto byla iškelta 2019 m. rugsėjo 16 d., teismo paskirtam administratoriui jokie dokumentai ir turtas nebuvo perduoti, teismas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą patvirtino 2019 m. gruodžio 6 d. Nuo bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo iki ieškinio pareiškimo nėra praėję treji metai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

Dėl ginčo esmės

14. Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, – klausimas. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė.

15. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Krejas“ įregistruota 2005 m. liepos 4 d., kurios vieninteliu akcininku ir vadovu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlimo įmonės vadovu buvo (duomenys neskelbtini).

16. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,Krejas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendrai 27 692,51 Eur sumai. Administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad kreditoriniai reikalavimai 27 692,51 Eur sumai susidarė laikotarpiu 2006 m. gruodžio 30 d. – 2009 m. liepos 16 d.

17. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

18. Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 5 d.) įmonės nemokumą apibrėžė kaip įmonės būseną, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš UAB ,,Krejas“ balanso už laikotarpį 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonė turėjo turto už 323 202 Lt (93 606 Eur), kurį sudarė – 48 724 Eur (168 236 Lt) per vienerius metus gautinos sumos, ilgalaikis materialus turtas 30 315 Eur (90 947 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 310 232 Lt (89 849 Eur). Atsakovas nurodė, kad jo vadovaujama įmonė nuo 2007 m. jokios veiklos nebevykdė, finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti (pateikti 2007 m. birželio 4 d.) tik už 2006 metus. Šios aplinkybės teikia pagrindą tuo metu buvusią įmonės finansinę padėtį vertinti atitinkančią ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą nemokumo sąvoką apie kurią atsakovui buvo žinoma jau 2007 m. birželio 4 d. (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai). Atsakovas šių aplinkybių neginčijo.

19. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui, kadangi pareigą kreiptis į teismą, jei tam buvo atsiradusios prielaidos, turėjo paskutinis įmonės vadovas (duomenys neskelbtini), įmonei vadovavęs nuo (duomenys neskelbtini).

20. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas šalių dispozityvumo principas lemia, jog tik ieškovo valia ir pasirinkimu ieškinyje atsakovais nurodomi asmenys, kurie, ieškovo nuomone, turėtų atsakyti pagal ieškinį. Nesant ieškovo sutikimo, teismas negali spręsti klausimo dėl asmenų, galinčių atsakyti pagal ieškinį ir šių asmenų įtraukimo į bylą atsakovais (CPK 45 straipsnis).

21. Kai faktiško nemokumo būsenoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojama kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

22. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė pareikštą ieškinį ieškinyje nurodytam atsakovui ir nurodė, jog būtent šis atsakovas atsakingas už žalą, kadangi visi teismo patvirtinti kreditoriniai įsiskolinimai susidarė būnant ieškovės vadovu šiam atsakovui. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės skolos susidarė laikotarpiu (duomenys neskelbtini), byloje duomenų, kad atsakovas perdavė nuo (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu tapusiam (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentus ir turtą, nėra. Byloje taip nėra duomenų, patvirtinančių buvusių skolų padidėjimą ar naujų skolų susidarymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Byloje esančių duomenų ir teismo nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad byloje nėra faktinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvusiam (duomenys neskelbtini).

23. Kad įmonės vadovo, kito asmens pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, įstatyme nustatytos pareigos pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltą žalą privalo atlyginti neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo (neteisėtas veiksmas, žala ir priežastinis ryšys tarp jų – CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), todėl pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti tik kreditoriams padarytą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, vertinamos faktinės aplinkybės dėl atsakovo teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovės nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio, t. y. ar atsakovui įvykdžius įstatyme nurodytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę galima išvengti žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustatęs nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, žala yra tik skolos padidėjimas nuo pareigos kreiptis į teismą atsiradimo.

25. Iš balanso matyti, kad ieškovės skolos 2006 m. gruodžio 31 d. buvo 89 849 Eur (310 232 Lt). Ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditorinių finansiniai reikalavimai sudaro 27 692,51 Eur, šie įsipareigojimai susidarę laikotarpiu 2006 m. gruodžio 30 d. – 2009 m. liepos 16 d. Taigi akivaizdu, jog ieškovė 2006 m. gruodžio 31 d. egzistavusius įsiskolinimus mažino ir iki 2009 m. liepos 16 d. sumažino didžiąją jų dalį. Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įmonei padaryta žala laikytina suma, kiek padidėjo skola nuo momento kai įmonė tapo nemoki iki bankroto bylos iškėlimo. Byloje nustačius priešingas aplinkybes, t. y. kad ieškovės nemokumo būsenoje buvę skoliniai įsipareigojimai iki bankroto bylos iškėlimo ženkliai sumažinti, nėra pagrindo konstatuoti žalos padarymo fakto, todėl konstatuojama, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas procesiniuose dokumentuose išreiškė prašymą priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus šių išlaidų dydį ir jų apmokėjimą patvirtinančių duomenų, jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 3,72 Eur, kurios neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268, 270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.