- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-568-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23978-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius, Galina Blaževič
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- K. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Alkalina“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Alkalina“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui ieškinį, patikslintus ieškinius atsakovui UAB „Alkalina“ vadovui K. K.. Pradiniu ieškiniu ieškovas ir prašė priteisti iš K. K. 22 794,35 Eur (78 704,32 Lt) žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 3-6).
Nurodė, kad UAB „Alkalina“ vadovas bei vienintelis akcininkas yra K. K.. Įmonė 2014-12-12 ieškovui turi 78 704,32 Lt mokestinę nepriemoką. Mokestinė nepriemoka susidarė įmonei pateikus GPM deklaracijas už 2014 m. vasario-lapkričio mėn., NTM delspinigiai už 2014 m. sausio mėn.; PLN deklaraciją už 2013 m.; PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės mėn.-birželio mėn., 2014 m. sausio-spalio mėn. Ieškovas teikia bankams sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Alkalina“ sąskaitų. UAB „Alkalina“ yra kreipusis į VMI prie LR FM dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis, tačiau yra priimtas sprendimas neišdėstyti UAB „Alkalina“ mokestinės nepriemokos, atsižvelgiant į 2014-03-31 specialisto išvadą. Išvadoje nurodyta, jog bendrovė pagrindinius pinigų srautus nukreipia kitiems UAB „Alkava“ kreditoriams. Todėl bendrovė netinkamai vykdė mokestines prievoles ir pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais.
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „Alkalina“ vadovui K. K.. Kauno apylinkės teismas 2014-09-17 nutarimu skyrė K. K. 5000 Lt baudą. Teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. pažeidė CK 6.930 str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Įmonė turėjo galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Administracinės teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirta 5000 Lt bauda
Žala nagrinėjamu atveju laikytina skolos dydis. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo suprasti, kad mokestines prievoles reikia mokėti laiku. Nustatyta, jog vadovas pažeidė CK 6.930 str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-04-01 UAB „Alkalina“ turėjo galimybę pilnai padengti mokestinę nepriemoką. Atsakovas nevykdė pareigos laiku ir tinkamai mokėti mokesčius valstybės biudžetui, todėl konstatuotinas neteisėtas neveikimas, todėl jis privalo atlyginti savo neveikimu padarytą žalą. Remiantis 2014-06-30 balanso duomenimis atsakovas yra nemokus, įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra likviduotas. Tarp žalos ir atsakovo pareigos nevykdymo yra priežastinis ryšys, nes atsakovu laiku įvykdžius mokestines prievoles, būtų užkirstas kelias skolų buvimui. Įmonės vadovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai bendrovės interesais, nevykdė pareigos mokėti mokestines prievoles ir ta sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriumi. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais ir dėl jų atsiradusi žala turi būti atlyginta.
Ieškininio reikalavimo patikslinimais ieškovas prašomą priteisti žalos atlyginimą sumažino iki 5670,61 Eur (t.2, b.l. 47-56; t.2, b.l. 115-117; t3, b.l. 4-6).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovas prašė pakeisti pradinį atsakovą K. K. tinkamu atsakovu UAB „Alkalina“, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 54-58; t.2, b.l. 105-110).
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė (t.3, b.l. 28-35). Iš ieškovo atsakovui K. K. priteisė 2 441 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Teismas nustatė, kad atsakovas yra UAB „Alkalina“ akcininkas ( 100 proc.) ir direktorius. 2014-12-12 UAB „Alkalina“ turėjo 78 704,32 Lt (22 794,35 Eur) mokestinę nepriemoką. Bendrovė kreipėsi į ieškovą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau buvo pateikta išvada, kurioje pasiūlyta netenkinti prašymo motyvuojant tuo, jog bendrovės finansinė būklė nėra kritiška, ji pajėgi tęsti savo veiklą, gauna pastovias pajamas, neturi pradelstų debitorinių įsiskolinimų, kurie sąlygotų apyvartinių lėšų trūkumą.
Šalies argumentai
Ieškovas 2014-08-12 kreipėsi į teismą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo atsakovui, kaip bendrovės vadovui už tai, kad per 2013-01-01 - 2014-04-01 laikotarpį jis UAB „Alkalina“ vardu vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir turėjo galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais ir pažeidė CK 6.930(1) str. reglamentuotą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (t. 1, b.l. 11-16). 2014-09-047 nutarimu atsakovas buvo pripažintas padariusiu ATPK 50(6) str. 1 d. numatytą pažeidimą bei nubaustas 5 000 Lt bauda (t. 1, b.l. 18). Bylos nagrinėjimo metu UAB „Alkalina“ sumažino skolą ieškovui iki 5 670,61 Eur.
Nurodė, kad atsakovas yra ne tik UAB „Alkalina“ direktorius, bet ir akcininkas, valdantis 100 procentų įmonės akcijų. Įmonės vadovo ir įmonės dalyvio statusas suponuoja skirtingas pareigas pačiai įmonei ir jos kreditoriams, tačiau ieškinys atsakovui yra pareikštas tik kaip įmonės vadovui, todėl reikalavimų pagrįstumas ir nagrinėtinas atsakovo, kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės ribose. Ieškovas ieškinį atsakovui grindžia tuo, jog atsakovo vadovaujama UAB „Alkalina“ pažeidė CK 6.930(1) str. įtvirtintą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą: turėdama galimybę padengti mokestinę nepriemoką pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Šis pažeidimas yra nustatytas Kauno m. apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-6860-660/2014, kurioje atsakovui buvo skirta 5 000 Lt bauda. T.y. atsakovo vadovaujama UAB „Alkalina“ nesilaiko įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių atsiskaitymų eiliškumą. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, pažeidė pareigą užtikrinti, kad atsiskaitant su kreditoriais būtų laikomasi įstatymo leidėjo įtvirtintos eiliškumo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenustatė, jog įmonė nesumokėjo mokestinių nepriemokų dėl atsakovo tyčios siekiant pažeisti konkretaus kreditoriaus - ieškovo interesus ar aiškaus ir nepateisinamo aplaidumo vykdant savo pareigas, nes bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, vadovaudamas įmonei, siekia derinti visų kreditorių interesus ir šiuo požiūriu jo veiksmai vertintini kaip neperžengiantys protingos ūkinės komercinės rizikos ribų.
Įmonė užsiima konditerinių gaminių mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse. Bendrovės veikla tiesiogiai susijusi su jos tiekėjų prekių pardavimu, todėl neatsiskaičius su tiekėjais ir negavus prekių būtų sutrikdyta įmonės veikla. Atsakovo vadovaujama UAB „Alkalina“ kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (t.1, b.l. 149) t.y. atsakovas, kaip vadovas deda pastangas atsiskaityti su ieškovu tuo pačiu siekdamas užtikrinti apyvartinių lėšų pakankamumą bendrovės veikloje ir stabilizuoti bei gerinti įmonės finansinę padėtį. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumažino mokestinės nepriemokos skolą ieškovui (nuo 22 812,85 Eur iki 5 670,61 Eur).
Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, derindamas visų kreditorių interesus, užtikrino įmonės veiklos tęstinumą - ne tik daugiau kaip 4 kartus sumažino įsiskolinimą ieškovui, bet ir dengė įsiskolinimus tiekėjams, mokėjo darbo užmokestį įmonės darbuotojams. Nepateikta įrodymų, kad ieškovas yra išnaudojęs visas kitas teisines galimybes mokestinei nepriemokai išieškoti. Pati mokesčių mokėtoja UAB „Alkalina“ pagal esamą finansinę padėtį ir teigiamas veiklos vystymo prognozes yra pajėgi patenkinti ieškovo reikalavimus.
Atsakovo vadovaujamai bendrovei nuolat dedant pastangas mažinti įsiskolinimą valstybės biudžetui ir nesant įrodymų, kad įsiskolinimo nėra galimybių išieškoti iš pačios įmonės, neįmanoma nei konstatuoti žalos padarymo fakto, nei jos dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (t.3, b. l. 41-46).
1) Kadangi UAB „Alkalina“ nėra likviduota, o atsakovas yra įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, todėl sprendžiant klausimą dėl atsakomybės kreditoriams apimties ir turinio, turėjo būti atsižvelgta į atsakovo, kaip vienintelio vadovo statusą. Turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad atsakovas iš esmės yra vienasmenis bendrovės valios reiškėjas ir įgyvendintojas, nevaržomai kontroliuojantis ir valdantis įmonę.
Žemesnės instancijos teismas
2) Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, pažeidė pareigą užtikrinti, kad atsiskaitant su kreditoriais būtų laikomasis įstatymo leidėjo įtvirtintos eiliškumo tvarkos. Kad atsakovo vadovaujama UAB „Alkalina“ nesilaiko įstatymų reikalavimų, reglamentuojančių atsiskaitymų eiliškumą, patvirtina prejudiciniai faktai, nustatyti administracinėse bylose Nr. A2.2.-6860-660/2014 ir A2.2.-4898-982/2015. Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams.
3) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, pažeisdamas įstatymą, kuris reglamentuoja mokėjimo eiliškumą kai įmonėje yra lėšų, negali būti suprantama kaip protingos ūkinės veiklos komercinės veiklos derinimas tarp kreditorių, nes tokiu būdu yra nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos bei teisinės normos, kad vadovui civilinė atsakomybė atsiranda dėl jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Atsakovas, žinodamas vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, turint pakankamai lėšų sumokėti įstatymu reglamentuotus mokėtinus mokesčius valstybei, nevykdė savo pareigos tyčia, nes atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Todėl atsakovas atsakyti dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus, pasireiškiančios aiškiu ir nepateisinančiu aplaidumu vykdant savo pareigas, kas suponuoja neteisėtus atsakovo veiksmus. Atsakovo elgesio neteisėtumas pasireiškia netinkamu vadovo pareigos vykdymu, kas yra įrodyta įsiteisėjusiais teismo nutarimais.
4) Negautos pajamos yra tokios, kurias kreditorius būtų gavęs atsakovui tinkamai įvykdžius prievoles laiku ir tinkamai sumokėjus mokesčius, todėl apeliantas pagrįstai žalos dydžiu laikė atsakovo valdomos įmonės nesumokėtus valstybės biudžetui mokesčius.
Šalies argumentai
5) Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas daugiau kaip 4 kartus sumažino įsiskolinimą ieškovui. UAB „Alkalina“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra padidėjęs iki 26442,90 Eur, iš kurių 5670,61 Eur skola yra likusi skola už mokestinį laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn.
6) Aplinkybė, kad ieškovas nėra kreipęsis į antstolį su sprendimu išieškoti iš įmonės turto, nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovas neišnaudojo visų teisinių mokestinei nepriemokai išieškoti.
7) 2014-03-31 specialisto išvadoje nurodyta, kad įmonė nuosavybės teise neturi privalomo registruoti nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, todėl darytina išvada, kad įmonė nepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų susidarė žalos dydis ieškovui.
8) Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad remiantis 2014-06-03 balanso duomenimis atsakovo UAB „Alkalina“ yra susidariusi bankrotinė situacija, tačiau teismas šių ieškovo nurodytų aplinkybių nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
9) Teismas nustatęs, kad visų atsakovo atsakomybės sąlygų, susiaurino atsakovo atsakomybės ribas. Žala yra atsakovo elgesio rezultatas, kuris suprantamas kaip priežastinis ryšys. Tarp žalos ir atsakovo fiduciarinių pareigų nevykdymo yra priežastinis ryšys. Atsakovui laiku įvykdžius mokestines prievoles, būtų užkirstas kelias skolų didėjimui. Nevykdymas pareigos sumokėti mokestines prievoles, turint lėšų, yra nesąžiningas ir neteisėtas veiksmas, kas įrodo, kad įmonės vadovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos mokėti mokestines prievoles ir tai sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriumi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.3, b.l. 53-61).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Bylos nagrinėjimo metu UAB „Alkalina“ įsiskolinimą ieškovui sumažino 4 kartus, t.y. iki 5670,61 Eur.
2) Ieškovas dėl kreditorių reikalavimų eilės tenkinimo tvarkos pažeidimo jau yra kreipęsis į teismą, prašydamas atsakovui paskirti administracinę nuobaudą, kas ir buvo padaryta.
3) Apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių papildomų aplinkybių, kurios patvirtintų esant civilinės atsakomybės kilimo sąlygas.
4) Pirmosios instancijos teismas savo motyvus grindė įvertinęs tiek atskirų įrodymų (UAB „Alkalina“ finansinių dokumentų, UAB „Alkalina“ išlaidų paskirstymą detalizuojančius duomenis, UAB „Alkalina“ įsipareigojimų dydį kreditoriams ieškinio pateikimo metu, UAB „Alkalina“ vadovo prašymus, raštus bei skundus ieškovui dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, paties ieškovo pateiktus duomenis apie UAB „Alkalina“ turimus laikinus finansinius sunkumus ir galimybę visiškai atsiskaityti su ieškovu ir kt.) įrodomąją reikšmę, tiek ir įvertinęs įrodymų visetą. Teismas sprendime nurodė, kad net ir paties ieškovo pateikti duomenys patvirtina ieškinio nepagrįstumą: „pats ieškovas savo išvadoje (1 t. 11-13 b.l.) „Dėl UAB „Alkalina“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo konstatavo, jog bendrovė yra pajėgi tęsti veiklą, nes jos finansinė būklė nėra kritiška <...>“.
5) Nepateikta įrodymų, jog UAB „Alkalina“ vadovas piktybiškai stengiasi neatsiskaityti su kreditoriais ar ieškovu, kad lėšas panaudoja su įmonės veikla nesusijusiems interesams tenkinti. Teismas sprendime pasisakydamas tiek dėl atsakovo aktyvaus vaidmens siekiant panaikinti UAB „Alkalina“ įsiskolinimą ieškovui, tiek dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ištyrė ir vertino juos tinkamai, pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris buvo visiškai pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
6) Vien UAB „Alkalina“ skolos egzistavimo ieškovui faktas savaime nesuteikia pagrindo taikyti civilinę atsakomybę bendrovės vadovui. Ieškovas neįrodė, kad atsakovo veiksmuose egzistuoja visos vadovo civilinei atsakomybei kilti būtino sąlygos.
7) Atsakovas, kaip UAB „Alkalina“ vadovas, turi konkrečias pareigas būtent bendrovei, o kreditoriams dėl galimos žalos atsakinga pati bendrovė. Dėl savo prievolių nevykdymo atsako juridinis asmuo. To nekeičia faktas kiek įmonėje yra akcininkų ir ar bendrovės vadovas tuo pačiu metu yra ir įmonės vienintelis akcininkas. Todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovas privalėjo nesivadovauti bendrovės interesais, kadangi jis yra vienintelis akcininkas.
8) Ieškovas neįrodė, jog egzistuoja atsakovo kaltė dėl bendrovės įsiskolinimo ieškovui bei atitinkamai neteisėti atsakovo veiksmai turint tikslą bei siekį nedengti bendrovės įsiskolinimo ieškovui. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas veikia atsakingai ir rūpestingai.
9) Ieškovo atžvilgiu UAB „Alkalina“ vadovas jokių neteisėtų (ir ypač didelę kaltę suponuojančių) veiksmų neatliko. Įmonės įsiskolinimas ieškovui nuolat dengiamas, atsakovas siekia suderinti visų kreditorių interesus, atsakovas deda visas pastangas, kad įmonė galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus ieškovui. Įmonė kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Kad įsiskolinimas ieškovui yra mažinamas patvirtina aplinkybės, kad byloje buvo tikslinamas mokestinės nepriemokos likutis, ieškovo teikiami duomenys. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Neatsiskaičius su tiekėjais bei negavus prekių, bendrovė nebegalėtų vystyti veiklos. Faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, eidamas UAB „Alkalina“ vadovo pareigas, tinkamai derino bendrovės, jos kreditorių bei visų suinteresuotų asmenų interesus. Atsakovas visus kreditorius vertina vienodai, todėl nei vienam iš kreditorių neteikia pirmenybės atsiskaitant, kas rodo vadovo kaltės dėl Bendrovės įsiskolinimo ieškovui nebuvimą.
10) Ieškovas dėl bendrovės skolų valstybės biudžetui nuolat teikia bankams sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Alkalina“ sąskaitų. Tokiu būdu dėl visos bendrovės nepriemokos jau yra priimti vykdytini ieškovo sprendimai (LR CPK 584 str. 2 d. 2 p.). Taigi, ieškovo nurodoma žala iš esmės yra bendrovės įsiskolinimas, kurio išieškojimas yra sėkmingai vykdomas.
11) Žala negali būti įvardijama įmonės skola. Išdėsčius mokestinę nepriemoką žalos neliktų, nes nebūtų pardelstų mokėjimų.
12) Administracinių teisės pažeidimų bylose nebuvo nustatomas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas dėl UAB „Alkalina“ mokestinės nepriemokos susidarymo. Byloje taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo tyčios ar siekio neatsiskaityti konkrečiai su ieškovu padarant jam žalą. Todėl administracinių teisės pažeidimų bylose priimti nutarimai neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Be to, UAB „Alkalina“ nedalyvavo nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl vadovo atsakomybės
Atsakovas K. K. yra UAB „Alkalina“ vienintelis akcininkas ir šios bendrovės vadovas (direktorius). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, t.y. įstatymų leidėjas tiesiogiai nėra įtvirtinęs juridinio asmens valdymo organo nario (ar vienasmenio valdymo organo) atsakomybės (CK 2. 87 straipsnio 7 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis). Bet tai nereiškia, jog įmonės vadovas priimdamas su bendrovės veikla susijusius sprendimus neturi atsižvelgti ir į kreditorių veiksmus. Todėl bendrovės (įmonės ) vadovo atsakomybė prieš kreditorius gali atsirasti deliktinės atsakomybės pagrindu (CK 6.245 straipsnis) ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246 –249 straipsniai).
Dėl neteisėtų veiksmų
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nustatyta, kad atsakovas K. K. 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo nutarimu pripažintas padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje (Įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais). Tai reiškia, kad atsakovas K. K., būdamas bendrovės vadovu, pasielgė taip, kad bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus atliko pažeisdama CK 903¹ straipsniu nustatytą eiliškumą. Toks atsakovo K. K. priešingas teisei veikimas iššaukia administracinę atsakomybę, bet ne neteisėtų veiksmų sąlygą civilinei atsakomybei atsirasti. Nors atsakovui ir pritaikyta administracinė atsakomybė, bet ši aplinkybė neatleidžia bendrovės nuo pareigos sumokėti nepriemoką, nes bendrovė yra veikianti, pastoviai gaunanti pajamas.
Dėl žalos dydžio
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Alkalina“ nepriemoka valstybės biudžetui yra 5 601, 61 Eur, kuriuos bendrovė valstybei turi sumokėti mokesčių forma. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti tokią pat pinigų sumą, dėl ko valstybė mokesčių gautų daugiau nei priklauso gauti iš UAB „Alkalina“. Tai reiškia, kad dėl atsakovo K. K. padaryto administracinės teisės pažeidimo žalos valstybei žalos nepadaryta (CK 6.249 straipsnis).
Iš išdėstyto darytina išvada, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo turtinei prievolei atsirasti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas skunde nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovėje susidariusi bankrotinė situacija. Teismas pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymas reguliuoja įmonių bankroto procesą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto įstatymu nereglamentuojama sąvoka „bankrotinė situacija“. Šioje byloje nebuvo sprendžiama, ar įmonė yra nemoki, t.y. bankroto bylos iškėlimo klausimas. Iki šiol įmonei bankroto byla nėra iškelta, įmonė veikianti, todėl pirmosios instancijos pagrįstai neanalizavo bendrovės finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir turimo turto santykio.
Kolegija plačiau nepasisakė dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi ji nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.