Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei ir Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., jo atstovei advokato padėjėjai Justinai Čeponienei, pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Daivai Šavenienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena dėl galimai K. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 2 d. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. K. pažeidė jos, kaip kreditorės teises, pažeisdamas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip nesilaikydama Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-05-13 duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta mokestinė nepriemoka 25 854, 55 Eur, iš jos: 935,84 Eur Gyventojų pajamų mokesčio ir 115,46 Eur šio mokesčio delspinigių, 657,94 Eur Pelno mokesčio avanso, 23 074,03 Eur Pridėtinės vertės mokesčio bei 1 071,28 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka nuo 2013-07-31 išieškoma sprendimais išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų, kurie pateikti į Bendrovės sąskaitas, esančias bankuose. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. deklaravus, bet nesumokėjus nustatytais terminais mokėtino Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio.

2015 m. kovo 12 d. buvo atliktas operatyvus UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kurio metu Bendrovėje buvo patikrintas atsiskaitymas grynaisiais pinigais nuo 2014-02-01 iki 2015-01-31. Iš pateiktų kasos knygos dokumentų nustatyta, kad tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t.y. 2014-02-01 kasoje buvo 22702,30 Eur. Iki 2015-01-31 į kasą gauta 999167,51 Eur, išleista 1002275,38 Eur., 2015-01-31 pinigų likutis kasoje 16321,64 Eur.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. Bendrovė į valstybės biudžetą geranoriškai pervedė 4205,00 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, kai skola valstybės biudžetui sudarė 25 854,55 Eur.

Per 2015 m. sausio mėn. kasos pajamos sudarė 84 084,40 Eur, išlaidos 67 762,76 Eur. Iš jų pvz., atsiskaityta:

2015-01-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4, atskaitingas asmuo K. K. apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 14 000,00 Eur;2015-01-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9, atskaitingas asmuo K. K. apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 9 000,00 Eur;2015-01-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16, atskaitingas asmuo K. K. apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 8 000,00 Eur;2015-01-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 25, atskaitingas asmuo K. K. apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 12 000,00 Eur;2015-01-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 49, atskaitingas asmuo K. K. apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 6 000,00 Eur;2015-01-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 46, atskaitingas asmuo E. K. apmokėjo AB (duomenys neskelbtini) 2085,00 Eur ir kt.

Paskutinis piniginių lėšų pervedimas, pažeidžiantis kreditorių tenkinimo eilę, buvo atliktas 2015 m. sausio 31 d. Tokiu būdu Bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai Bendrovė, turėdama pakankamai lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nepadarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tiekėjais. Tokius veiksmus Bendrovės vadovas padarė pakartotinai, nes jam Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino. Jo atstovė paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo daugiau kaip penkerius metus ir joje dirba 23 darbuotojai. Mokesčių įsiskolinimas susidarė krizės laikotarpiu, kuomet buvo atidaryti nauji įmonės filialai, o kritus pardavimams įmonė patyrė nuostolius. Šiandien mokesčių nepriemoka dengiama nuolat. Vien per praėjusius metus įmonė sumokėjo 36000 Eur mokesčių, o nepriemoka mažėjo. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija reikalauja mokestinės nepriemokos kaip žalos atlyginimo, ir joje galima matyti, kad nepriemoka nuolat mažinama. Teikiant ieškinį nepriemoka buvo apie 9000 Eur, per vasaros laikotarpį buvo sumokėta apie 5000 Eur, o iki rugsėjo 7 d. numatyto teismo posėdžio nepriemoka galimai bus apie 2000 Eur arba bus visiškai sumokėta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įsitikinimu, jo vadovaujama įmonė nėra tokia, kuri negali atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl CK 6.930¹ str. nuostatos, nustatančios mokėjimų eiliškumą, neturėtų būti taikomas. Galbūt ji negali sumokėti visos sumos tuoj pat, nes tuomet būtų sutrikdyta įmonės veikla.Be to, įmonė du kartus kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įsitikinimu, turi būti derinami visų kreditorių bei įmonės interesai, nes iki galo atsiskaičius su Valstybine mokesčių inspekcija sutriktų įmonės veikla. Tuo tarpu įmonės vadovas deda pastangas, kad būtų atsiskaitoma su visais kreditoriais ir įmonė galėtų veikti toliau.

Teismų praktikoje nurodoma, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. Iš įstatymo nuostatų išplaukia, kad VMI yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsiliepimą, jo atstovės paaiškinimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės paaiškinimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 3-6), operatyvaus patikrinimo Nr. (23.30-08) FR1042-3266 pažymą (b. l. 7-9), mokesčių mokėtojo – juridinio asmenims duomenis (b. l. 10-13), UAB (duomenys neskelbtini) Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumą (b. l. 14-31), Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą (b. 1. 32, 33), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsiliepimą (b. l. 42-46), integruotą kliento informaciją – balansą (B. l. 47, 128-133), Prievolių, delspinigių ir įplaukų žiniaraštį (b. l. 48-84, 117-121), UAB (duomenys neskelbtini)“ balansą (b. l. 86, 87), UAB (duomenys neskelbtini) išlaidų detalizaciją pagal rūšį ir mėnesį (b. l. 88), teismui nekyla jokių abejonių, kad UAB (duomenys neskelbtini), turėdama galimybę padengti mokestinę nepriemoką visiškai ar bent iš dalies, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais. Pažymėtina, kad K. K. paskutinio inkriminuojamo pažeidimo padarymo dieną, t.y. 2015 m. sausio 31 d. mokestinė nepriemoka buvo 30 659,86 Eur (b. l. 133), tuo tarpu 2015 m. rugpjūčio 11 d. – 27 160,17 Eur (b. l. 128). Kaip matyti mokestinė nepriemoka yra sumažėjusi, tačiau neženkliai.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad Bendrovės vadovas K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, bei padarė ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

ATPK 50⁶ str. 2 d. už K. K. inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą numato baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro su nušalinimu nuo darbo (pareigų).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

K. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, pažeidimą padarė nors ir sąmoningai, tačiau siekdamas išsaugoti įmonę bei užtikrinti jos nenutrūkstamą veiklą, imasi veiksmų mokestinei nepriemokai sumokėti, nors nežymiai, tačiau mokestinę nepriemoką sumažino, teismas mano, kad numatyta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Vertindamas papildomos administracinės nuobaudos skyrimo būtinumą, teismas remiasi taip pat ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, kuriomis bendrovės vadovo skyrimas nustatomas kaip išimtinė bendrovės akcininkų teisė, todėl atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, taip pat anksčiau aptartas pažeidimo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, mano, kad ši nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali be papildomos nuobaudos, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str.,30¹ str., 50⁶ str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 2 d., ir skirti 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą be nušalinimo nuo darbo (pareigų).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.