Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4325-450/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pontem“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atliktą vienašalį 2017 m. sausio 2 d. sudarytos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P1/17 nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo ir ieškovės atžvilgiu pritaikytą 1 451,69 Eur baudą pagal sąskaitą faktūrą Nr. 17 S00012 už esminį sutarties Nr. P1/17 pažeidimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad jai laimėjus atsakovės vykdytą supaprastintą atvirą viešojo pirkimo konkursą „Maisto produktai“, su ja 2017 m. sausio 2 d. buvo sudaryta sutartis Nr. P1/17 dėl individualiais požymiais apibūdintų prekių – konkrečių maisto produktų pirkimo – pardavimo (toliau – Sutartis). Sutartimi VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (toliau – ir RVUL) (pirkėja) įsipareigojo pagal poreikį nusipirkti maisto prekių, o ieškovė (pardavėja) jas parduoti už Sutartyje nustatytą kainą ir nemokamai pristatyti. Vadovaujantis Sutarties 2 skyriumi, prekės būdavo užsakomos ir pateikiamos tokia tvarka: (i) pirkėja prekes užsakydavo teikdama ieškovei užsakymus (pagal Sutarties priede Nr. 2 pateiktą formą), perduodamus Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu (Sutarties 2.1 punktas), užsakymą ieškovė atlikdavo likus 18 val. iki 2.3 punkte nurodyto prekių pristatymo termino (Sutarties 2.2 punktas); (ii) ieškovė prekes pristatydavo Sutarties 2.3 punkte numatyta tvarka ir terminu; (iii) prekių priėmimo metu šalys pasirašydavo priėmimo – perdavimo aktą (sąskaitą faktūrą), kuria pripažindavo, kad prekės buvo pristatytos tinkamos ir laiku.Sutarties 5.4 punktas numatė, kad užfiksavus ne mažiau kaip 10 Sutarties 5.3 punkte nurodytų Sutarties pažeidimo atvejų, laikoma, kad pardavėja iš esmės pažeidė Sutartį ir pirkėja gali vienašališkai nutraukti Sutartį, bei reikalauti pardavėjos sumokėti baudą lygią 10 proc. nuo bendros sutarties kainos be PVM, nurodytos Sutarties priede.2017 m. balandžio 28 d. ieškovė gavo RVUL raštą Nr. 2R-778 (5.73) Dėl sutarties nutraukimo, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad vadovaujantis Sutarties 5.4. punktu, Sutartis yra vienašališkai nutraukiama dėl esminio Sutarties pažeidimo ir ieškovė privalo RVUL sumokėti 1 451,69 Eur baudą (pagal pridėtą sąskaitą faktūrą Nr. 17 S00012). Atsakovė rašte nurodė, kad be pažeidimo, nurodyto rašte dėl Sutarties nutraukimo, ieškovė esą padarė kitus 9-is pažeidimus, užfiksuotus raštuose: 2017 m. sausio 26 d. Nr. 2R-166 (5.73); 2017 m. kovo 1 d. Nr. 2R-375 (5.73); 2017 m. kovo 1 d. Nr. 2R-378 (5.73); 2017 m. kovo 1 d. Nr. 2R-380 (5.73); 2017 m. kovo 3 d. Nr. 2R-395 (5.73); 2017 m. kovo 8 d. Nr. 2R-414 (5.73); 2017 m. kovo 8 d. Nr. 2R-415 (5.73); 2017 m. balandžio 12 d. Nr. 2R-671 (5.73); 2017 m. balandžio 14 d. Nr. 2R-690 (5.73).Ieškovė nesutinka, kad buvo padarytas Sutarties pažeidimas dėl tariamai netinkamos kokybės pieno pristatymo, nurodytas 2017 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 2R-671 (5.73). Atsakovė nurodė, kad 2017 m. balandžio 5 d. RVUL buvo pristatytas 2017 m. balandžio 4 d. užsakymas (Nr. PUZ1096861) – 75 vnt. pieno „Šypsenėlė“. Pagal Techninės specifikacijos lentelės 1 punktą pienas turi galioti 6 paras, tačiau 2017 m. balandžio 7 d. 07:30 val. užvirus 3-is litrus pieno, pieną sutraukė, jis buvo sugižęs, nors nurodytas galiojimo laikas buvo 2017 m. balandžio 8 d. ir laikymo sąlygos šaldytuve buvo iki 5 °C.Sutarties 4.6. punkte šalys susitarė, jog maisto produktų pristatymo metu jų galiojimo laikas turi būti likęs ne mažesnis nei pusė viso maisto produkto galiojimo laiko. Laikas nustatomas pagal ant pakuotės nurodytą pagaminimo datą ir galiojimo pabaigos datą. Jeigu pristatytų maisto produktų galiojimo laikas nurodytas pakuotėje atitinka reikalavimus, tačiau pirkėjui kyla įtarimas, kad pardavėjo pristatytas maisto produktas gali būti netinkamas naudojimui, pirkėjas turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba kitą organizaciją/įmonę dėl patikrinimo atlikimo. Tai reiškia, kad siekiant nepažeisti Sutartinių įsipareigojimų, ieškovė privalėjo pristatyti bent 3-is paras galiosiantį pieną. Pieno galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs, pienas galiojo iki 2017 m. balandžio 8 d. Ieškovės teikiama pieno įsigijimo iš Lenkijos tiekėjo sąskaita faktūra patvirtina, kad pateiktas pienas galiojo iki 2017 m. balandžio 11 d., o tai yra net 4-mis dienomis ilgiau nei nurodo RVUL. Nepaisant to, kad objektyviai pieno galiojimas nebuvo pasibaigęs, RVUL atitinkamame rašte tik deklaravo tariamą 3-jų litrų pieno sugižimą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė.Atsakovė nesikreipė į Sutartyje aptartas specialias įstaigas dėl pieno ištyrimo, apie tariamai netinkamos kokybės pieną savalaikiai nepranešė ieškovei. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl tikėtina netinkamos pieno kokybės, jei būtų apie tokias abejones informuota, ieškovė būtų pati kreipusis į kompetentingas įstaigas tam, kad atitinkamos abejonės būtų išsklaidytos. Apie tariamą pažeidimą ieškovei pranešta 2017 m. balandžio 12 d., kai pieno galiojimo laikas tiek pagal Techninių specifikacijų reikalavimus, tiek pagal faktą (partijos Nr. 170404-104, galiojo iki 2017 m. balandžio 11 d.) jau buvo pasibaigęs, todėl nebebuvo jokios galimybės objektyviai jį ištirti.Atsakovės rašte dėl pažeidimo nurodoma, kad sugižę buvo 3-ys litrai pieno, nors iš viso vienu kartu atsakovei buvo pristatyta 75 vnt. (po 1-ą litrą) pieno. Jeigu pienas iš tiesų būtų buvęs netinkamas vartojimui dėl ieškovės kaltės, pavyzdžiui, dėl netinkamo transportavimo jį pristatant atsakovei, visas pieno kiekis būtų sugižęs, nes ieškovė visą pieno kiekį transportavo kartu. Nėra aišku, ar likęs pienas taip pat buvo netinkamos kokybės (o jei taip – kodėl atsakovė apie tai neinformavo). Tai svarbu tiek bendram produktų kokybės užtikrinimui (paminėta, kad ieškovė produktus tiekia ne tik atsakovei, bet ir daugeliui kitų subjektų (ligoninėms, mokykloms bei darželiams), bet ir produkto sugedimo (jei toks įvyko) aplinkybėms išsiaiškinti, ieškovės kaltei dėl pažeidimo nustatyti.Atsakovė nepateikė įrodymų, kad laikė pieną būtent tokiomis sąlygomis, kurias deklaruoja, o apie incidentą jai (ieškovei) sužinojus jau po produkto galiojimo termino pabaigos, nebuvo galimybių objektyviai ir savalaikiai įsitikinti konkretaus produkto laikymo temperatūros režimu. Jokių pretenzijų iš kitų klientų dėl pieno kokybės tuo metu negauta, o ta pati pieno partija atskiromis dalimis buvo pateikta keletui kitų gavėjų.Jeigu atsakovė būtų vadovavusis bendraisiais sutarčių vykdymo principais ir ėmusis maksimalių pastangų, kad tikrosios pieno sugižimo priežastys būtų nustatytos, o pacientams būtų nedelsiant pristatytas pakaitinis produktas: nedelsiant būtų informavusi tiekėją, kad būtų galima objektyviai ištirti likusio atitinkamo produkto partijos dalies kokybę, 3-jų litrų pieno sugižimo faktą ir jo priežastis. Sutarties pažeidimas buvo užfiksuotas remiantis vien prielaidomis, kad pienas jo pristatymo momentu, buvo netinkamos kokybės. Jeigu atsakovė būtų suinteresuota, kad tinkamos kokybės pienas pasiektų pacientus, tačiau iš tiesų pienas būtų buvęs blogos kokybės, atsakovė galėjo apie netinkamą pieno kokybę iš karto informuoti ieškovę, kuri iš karto būtų pristačiusi naują pieno užsakymą. Vis dėlto, apie sugižusį pieną ieškovė buvo informuota praėjus 5-ioms dienos, kai objektyviai nebuvo galimybės nieko nustatyti. Apie kitus rašte išvardintus pažeidimus (dalį jų) ieškovė buvo informuota nuo pažeidimo praėjus net mėnesiui (pažeidimas nurodytas rašte Nr. 2R- 378(5.73), buvo padarytas 2017 m. vasario 1 d. (prieš mėnesį); pažeidimas nurodytas rašte Nr. 2R-380(5.73) buvo padarytas 2017 m. vasario 17 d.). Tai iš esmės atėmė galimybę jai (ieškovei) ištaisyti pažeidimus ir minimizuoti tikėtina pažeistą pacientų interesą. Net 3-ys iš dešimties pranešimų apie praeityje padarytus pažeidimus buvo gauti tą pačią dieną – 2017 m. kovo 1 d. Tokio skubaus pažeidimų konstatavimo buvo imtasi dėl sąmoningo atsakovės ketinimo kaip įmanoma greičiau pasinaudoti Sutarties 5.4. punkte numatytu Sutarties nutraukimo pagrindu ir vienašališkai nutraukti Sutartį bei pritaikyti ieškovui Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18¹ straipsnyje numatytas pasekmes. Be to, didžioji dalis atsakovės nustatytų Sutarties pažeidimų yra itin mažareikšmiai.Sąskaitoje nėra detalizuotas nurodomos 1 451, 69 Eur baudos apskaičiavimas. Neaišku kaip atsakovė aiškina Sutarties nuostatas dėl sutartinės atsakomybės ir apskaičiuoja nurodomos baudos dydį. Ieškovė neturi galimybės nustatyti, ar į šią atsakovės reikalaujamą sumą yra įtrauktos baudos pagal Sutarties 5.3. punktą, ar apima 5.4. punkte aptartą sutartinę atsakomybę. Tarp RVUL ir su ieškove susijusios įmonės VšĮ „Kretingos maistas” jau daugiau kaip pusę metų vyksta kitas teisminis ginčas dėl pacientų maitinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties vykdymo (civilinė byla Nr. e2-2435-871/2017 nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.Bylos duomenimis 2017 m. sausio 2 d. tarp ieškovės UAB „Pontem“ ir atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo sudaryta Viešojo prekių pirkimo – pardavimo sutartis (fiksuoto įkainio) Nr. P1-17, kurios pagrindu pardavėja (apeliantė) įsipareigojo pagal pirkėjo (atsakovės) poreikį perduoti ir neatlygintinai pristatyti pirkėjai Sutarties priede nurodytas prekes (maisto produktus), o pirkėja įsipareigojo, esant prekių poreikiui, pateikti pardavėjai užsakymą, priimti prekes ir už jas sumokėti pagal Sutarties priede nurodytus įkainius (Sutarties 1.1. p.). Sutarties 5.3 punktas, reglamentuojantis Sutarties šalių atsakomybę numatė, kad pardavėjui (apeliantei) uždelsus pristatyti prekes Sutarties 2.3 punkte nurodytu laiku ir terminais arba pristačius prekes (visas arba dalį), kurios neatitinka Sutarties priedo „Techninė specifikacija ir pasiūlymo kaina“ reikalavimų, moka pirkėjai (atsakovei) baudą lygią 30 proc. nepristatytų/neatitinkančių reikalavimų prekių vertės. Baudą pirkėja išskaičiuoja iš pardavėjai mokėtinų sumų, raštu pranešus apie taikomą baudos įskaitymą. Pirkėjui užfiksavus ne mažiau kaip 10 sutarties 5.3 punkte nurodytų Sutarties pažeidimo atvejų, laikoma, kad pardavėja iš esmės pažeidė Sutartį ir pirkėja gali vienašališkai nutraukti Sutartį bei reikalauti pardavėjos sumokėti jai baudą lygią 10 proc. nuo bendros Sutarties kainos be PVM nurodytos Sutarties priede (Sutarties 5.4 punktas.) Šalys susitarė, jog Sutartis gali būti nutraukta vienos šalies sprendimu prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjus kitą šalį, jeigu ji nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas. Nustatydamos esminį sutarties pažeidimą šalys privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio nuostatomis (Sutarties 7.2 p.). RVUL 2017 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 2R-778 (5.73) „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo apeliantę, kad remiantis Sutarties 5.4 punktu, Sutartis yra vienašališkai nutraukiama dėl esminio Sutarties pažeidimo ir ieškovė privalo RVUL sumokėti 1 451,69 Eur baudą (pagal pridėtą sąskaitą faktūrą Nr. 17 S00012). Atsakovė rašte nurodė, kad be pažeidimo, nurodyto rašte „Dėl sutarties nutraukimo“, ieškovė esą padarė kitus 9-is pažeidimus, užfiksuotus raštuose: 2017 m. sausio 26 d. Nr. 2R-166 (5.73); 2017 m. kovo 1 d. Nr. 2R-375 (5.73); 2017 m. kovo 1 d. Nr. 2R-378 (5.73); 2017 m. kovo 1 d. Nr. 2R-380 (5.73); 2017 m. kovo 3 d. Nr. 2R-395 (5.73); 2017 m. kovo 8 d. Nr. 2R-414 (5.73); 2017 m. kovo 8 d. Nr. 2R-415 (5.73); 2017 n. balandžio 12 d. Nr. 2R- 671 (5.73); 2017 m. balandžio 14 d. Nr. 2R-690 (5.73).Apeliantė nesutinka su 2017 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 2R-0671 (5.73) atsakovės nurodytu pažeidimu ir teigia, kad nebuvo pagrindo vienašališkam sutarties nutraukimui. Atsakovė apeliantei pateiktame rašte nurodė, kad ji 2017 m. balandžio 4 d. pateikė bendrovei užsakymą iki 2017 m. balandžio 5 d. nuo 07:00 iki 10:00 val. pristatyti 75 vnt. pieno „Šypsenėlė“. Pagal Techninės specifikacijos lentelės 1 punktą, pienas turi galioti 6-ias paras, tačiau 2017 m. balandžio 7 d. 07:30 val. užvirinus 3-is litrus pieno, pieną sutraukė, t. y. jis buvo sugižęs, nors galiojimo laikas iki 2017 m. balandžio 8 d. ir laikymo sąlygos pieno šaldytuve buvo iki 5 °C. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas šio pažeidimo faktą, neatsižvelgė į tikrąją ginčo esmę, bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai nustatė bylos įrodinėjimo dalyką bei neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.). Šalių sudarytos Sutarties 4.6 punktas numatė, kad pristatytų maisto produktų laikas turi būti likęs ne mažesnis nei pusė viso maisto produkto galiojimo laiko. Laikas nustatomas pagal pakuotės nurodytą pagaminimo datą ir galiojimo termino pabaigos datą. Jei pristatytų maisto produktų galiojimo laikas nurodytas pakuotėje atitinka šio punkto reikalavimus, tačiau pirkėjai kyla įtarimas, kad pardavėjos pristatytas maisto produktas gali būti netinkamas naudojimui, pirkėja turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba kitą organizaciją/įmonę dėl patikrinimo atlikimo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2017 m balandžio 5 d. apeliantės atsakovei pristatytas pienas „Šypsenėlė“ (75 litrai), jo virimo dieną – 2017 m. balandžio 7 d. buvo galiojantis. Galiojimo terminas nurodytas pakuotėje 2017 m. balandžio 8 d. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovė teigia, kad 3-ys litrai užvirinto pieno buvo sugižę, t. y. netinkamo kokybės. Šis netinkamos produkcijos faktas RVUL buvo konstatuotas remiantis į bylą pateiktais 2017 m. balandžio 7 d. RVUL Maitinimo skyriaus vedėjos Tarnybiniu pranešimu dėl netinkamo sutarties vykdymo ir 2017 m. balandžio 7 d. Patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, jog pieno kvapas pakitęs ir neatitinka kokybės reikalavimų. Atsakovė taip pat pateikė į bylą Maisto žaliavų ir produktų laikymo temperatūrų registrą bei 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 69VMĮP-862, kuriais įrodinėjo, kad pieno laikymo sąlygos buvo tinkamos. Pirmosios instancijos teismas iš esmės remdamasis šiais atsakovės pateiktais įrodymais konstatavo, kad jų pakanka faktui pagrįsti, kad pienas, net ir nepasibaigus jo galiojimo terminui, galėjo būti blogos kokybės, todėl atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį, remdamasi Sutarties 5.4 punktu.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas nurodytą aplinkybę, neatsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai dalį jų laikė nesvarbiais. Nors šalys neginčijo, kad 2017 m. balandžio 7 d. užvirinus 3-is litrus pieno, jo galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad iš byloje esančios 2017 m. balandžio 4 d. sąskaitos faktūros Nr. 28/E/2017 matyti, kad atsakovei pristatyto pieno gamintojas (apeliantės tiekėjas) „Grudziądzka Spółdzielnia Mleczarska” tinkamumo vartoti pieno terminą nurodė 2017 m. balandžio 11 d., kas iš esmės įrodo dar ilgesnį pieno galiojimo terminą. Taip pat iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų Nr. SUA0649342, SUA0647995 ir SUA0647858 bei UAB „Pontem“ pristatymo laiko važtaraščio FDC573 nustatyta, kad tos pačios partijos Nr. 170404-104 pienas „Šypsenėlė“ 2,5 proc. apeliantės buvo pristatytas ne tik atsakovei, bet ir kitiems apeliantės klientams – Psichiatrijos ligoninei, adresu (duomenys neskelbtini) ir Grigiškių darželiui – mokyklai „Pelėdžiukas“, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, kad šioms įstaigoms pristatytas tos pačios partijos pienas buvo netinkamos kokybės. Taip pat pati atsakovė nurodė, jog likusi jai pristatyto pieno dalis, kuri sudaro ženklią pristatyto pieno dalį – 73 litrus, buvo tinkamos kokybės ir atsakovė jį sunaudojo. Be to, 2017 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad nebuvo tikrinta, ar visi supilti 3-ys litrai pieno buvo sugedę ir ar visi 3-ys pieno pakeliai buvo tos pačios partijos (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdis 25:47-26:20 min). Nurodytos aplinkybės, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, paneigia, kad apeliantės būtent 2017 m. balandžio 5 d. atsakovei pristatytas pienas buvo netinkamos kokybės. Šiuo atveju sutiktina su apeliante dėl abejonės, kad tik 3-ys litrai iš 10 800-ų tonų partijos pieno galėjo būti sugižę ir būtent jie visi pateko atsakovei. Į bylą pateiktas Maisto žaliavų ir produktų laikymo temperatūrų registras iš esmė nepatvirtina, kad atsakovė 2017 m. balandžio 5 d. jai pristatytą visą pieną laikė tinkamomis sąlygomis. Tokią išvadą iš esmės paneigia minėta aplinkybė dėl likusio 73 litrų pieno tinkamumo. O 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktas Nr. 69VMĮP-862 iš esmės neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Pirma, jis surašytas po įvykio praėjus 5-ioms dienoms, antra, šiuo aktu nebuvo tiriamos nagrinėjamos bylos aplinkybės dėl netinkamos kokybės pristatyto pieno. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šis aktas patvirtina, kad RVUL maisto žaliavų laikymo sąlygos yra tinkamos, tačiau šis faktas kaip minėta yra konstatuotas jau po 2017 m. balandžio 7 d. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina, kad pieno pristatymo momentu pienas buvo netinkamos kokybės ar kad 2017 m. balandžio 7 d. pienas buvo sugedęs dėl apeliantės kaltės.Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad Sutarties 4.6 punktas numato RVUL teisę, tačiau ne pareigą kilus įtarimui dėl pristatytų maisto produktų netinkamumo naudoti, kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba kitą organizaciją/įmonę dėl patikrinimo atlikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė pasikreipdama dėl pieno netinkamos kokybės nustatymo, iš esmės prarado galimybę nustatyti tikrąsias 3-jų litrų pieno sugižimo priežastis. Fakto, kad pienas jo užvirimo dieną buvo galiojantis, atsakovė neginčija, todėl, kaip teisingai nurodė apeliantė, vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 dalimi būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad pieno kokybės trūkumas atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (t. y. dėl apeliantės kaltės), tačiau įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovė pieną tinkamai laikė, o apeliantė jį jau pristatė nekokybišką, atsakovė į bylą nepateikė. Juo labiau, byloje nustatytos aplinkybės (Nutarties 30 p.) leidžia teigti, kad apeliantės pristatytas pienas buvo tinkamos kokybės.Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadas apie tai, jog aplinkybė dėl pakartotinių apeliantės Sutarties pažeidimų savaime suponuoja atsakovės teisę nutraukti Sutartį. Minėta, kad Sutarties 5.4 punktas numatė, jog Sutarties vienašališkas nutraukimas galimas esant ne mažiau kaip 10-čiai Sutarties 5.3 punkte nurodytų Sutarties pažeidimo atvejų. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad apeliantė iki ir po ginčijamo fakto dėl pristatyto nekokybiško pieno, pažeidė Sutartį ir šių pažeidimų neginčijo, savaime neleidžia daryti išvadą atsakovei pagrįstai nutraukus Sutartį. Pirma, bent vieno iš 10-ies pažeidimo nebuvimas nesuteikia teisės atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį. Antra, iš į bylą pateiktų atsakovės raštų „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“ yra akivaizdu, jog kai kurie atsakovės užfiksuoti pažeidimai buvo mažareikšmiai – 200 g svogūnų laiškų (pažeidimas nurodytas rašte Nr. 2R-690(5.73)), 5 vnt. sausainių „Zdaravuška“ (pažeidimas nurodytas rašte Nr. 2R-395(5.73)) nepristatymas. Trečia, apie dalį pažeidimų ieškovė buvo informuota nuo pažeidimo praėjus mėnesiui laiko (pažeidimas nurodytas rašte Nr. 2R- 378(5.73), buvo padarytas 2017 m. vasario 1 d. (prieš mėnesį); pažeidimas nurodytas rašte Nr. 2R-380(5.73) buvo padarytas 2017 m. vasario 17 d.). Ketvirta, 3-ys iš dešimties pranešimų apie praeityje padarytus pažeidimus buvo gauti tą pačią dieną – 2017 m. kovo 1 d. Teismų praktikoje aiškinama, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Sutarties išsaugojimo principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014). Kaip matyti, prioritetas yra teikiamas sutarties išsaugojimui, todėl šiuo atveju vienareikšmiškai teigti, kad dėl pakartotinių apeliantės Sutarties pažeidimų atsakovė savaime įgyja teisę nutraukti Sutartį, nėra pagrindo.Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų, juos netinkamai vertino. Teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino UAB „Pontem” nurodytų aplinkybių dėl pristatyto pieno galiojimo termino bei atitikimo kokybės reikalavimams, o priimdamas sprendimą apsiribojo tik deklaratyviu atsakovės pateiktų įrodymų išvardinimu bei teiginių pakartojimų, iš esmės, netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą šalims. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas spendimas – ieškinys tenkinamas ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atliktas vienašalis 2017 m. sausio 2 d. sudarytos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P1/17 nutraukimas bei baudos paskyrimas UAB „Pontem“ pripažįstami neteisėtais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą patenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieškovė už ieškinį sumokėjo 217 Eur žyminį mokestį bei patyrė 6 050 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia byloje esantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, teisinių paslaugų ataskaitos, mokėjimo nurodymai). Tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, joje nėra keliamas sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas) bei pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ (toliau – Rekomendacijos) 3 punktą, numatantį, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju į nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą advokatų atvykimo į teismo posėdžius išlaidos neturėtų būti įtraukiamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 4 000 Eur. Iš viso pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 4 217 Eur bylinėjimosi išlaidų.Apeliacinės instancijos teisme ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2 420 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia byloje esantys dokumentai (PVM sąskaita faktūra, teisinių paslaugų ataskaita, mokėjimo nurodymai). Tačiau nurodyta suma su PVM už apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodytą sumą, mokėtiną už apeliacinio skundo parengimą, todėl ji mažintina iki 1 425,79 Eur. Iš viso apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 575,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos priteisiamos iš atsakovės.Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės veiksmus – vienašalį 2017 m. sausio 2 d. viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P1/17 nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo ir baudos paskyrimą uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“, neteisėtais.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (j. a. k. 124243848) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“ (j. a. k. 221412030) 5 792,79 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir septyniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.