- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-355-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28741-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Abastas“
- Ieškovas
- UAB „Holdesa“
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Holdesa“ ieškinį atsakovui UAB „Abastas“ dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo bei atsakovo UAB „Abastas“ priešieškinį ieškovui UAB „Holdesa“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Holdesa“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė išduoti teismo įsakymą išieškoti jam iš skolininko UAB „Abastas“ 6 156,31 EUR skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-10 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 35 EUR bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo pareiškimą patenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi teismo įsakymą panaikino, priėmus ieškinį.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. liepos 17 d. gautas ieškovo UAB ,,Holdesa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme nurodoma, kad, remiantis viešais duomenimis - UAB „Creditinfo Lietuva“ detaliomis kredito ataskaitomis apie atsakovo būklę, matyti, jog atsakovo bankroto rizika yra aukščiausios 10 klasės (aukščiausia rizika); atsakovo atsiskaityti vėlavimo rizika - taip pat 100 proc. Atsakovo darbuotojų skaičius per pastaruosius kalendorinius metus ženkliai krito (nuo 17 iki 4 darbuotojų), o darbo užmokesčio vidurkis nuosekliai mažėja. Atsakovo bendrovė nuolat vėluoja atsiskaityti ir su kitais partneriais, turi daug teisminių ginčų, kuriuose dalyvauja atsakovu, o priverstinį vykdymą iš atsakovo yra pradėjusi antstolių kontora. Atsakovas taip pat nuolat vėluoja mokėti įmokas SODRAI. Ieškovas atsakovui yra pareiškęs pakankamai didelės sumos reikalavimą, todėl, atsižvelgiant į viešai skelbiamus duomenis, konstatuotina itin bloga atsakovo finansinė padėtis, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Ieškovas pažymėjo, kad iš viešoje erdvėje esančių publikacijų matyti, jog atsakovas vengia atsiskaityti su subrangovais, o su atsakovu susijusios įmonės bankrutuoja. Be to atsakovas vilkina bylos nagrinėjimą, o vienoje byloje yra nurodęs, kad jo finansinė padėtis yra prasta, nes prašo išdėstyti sprendimo vykdymą (civ.b. Nr. e2S-325-275/2017).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovo UAB „Holdesa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - areštavo atsakovo UAB „Abastas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą ir/ar kitą ilgalaikį materialų turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu; šio turto nepakakus, nutarė areštuoti lėšas ir turtines teises, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, paliekant teisę valdyti šį turtą ir juo naudotis. Nutartyje nurodė, kad bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 6 645,20 EUR ieškinio sumą. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų suma juridiniam asmeniui nėra ženkli, tačiau, atsižvelgus į prašyme išdėstytus argumentus bei pateiktą informaciją apie atsakovo finansinę padėtį, ieškovo prašymas dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui tenkintinas, nes. nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Abastas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir UAB „Holdesa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Abastas“ atžvilgiu atmesti, nutartį leisti vykdyti skubiai.Apeliantas laiko, kad teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, kadangi atsakovo finansinė padėtis yra gera ir jis galėtų sumokėti ieškovo prašomą priteisti sumą. Nurodo, kad ginčo suma sudaro tik 6 645,20 EUR ir teismas neturėjo pagrindo ją vertinti kaip didelę atsakovui. Pagal atsakovo 2016 m. balanso duomenis jis turi turto už 784 870 EUR, t. y. turimas turtas daugiau kaip 118 kartų viršija ieškinio sumą, 2015 m. pelnas (po mokesčių) - 335 298 EUR, t. y. daugiau nei 50 kartų viršija ieškinio sumą, o 2016 m. pelnas - 28 083 EUR. Atsakovas nėra skolingas VSDFV, o Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. rugpjūčio 1 d. yra skolinga atsakovui 65 059,91 EUR.Atsakovas vykdo nekilnojamojo turto projektus, kuriuose statomi nekilnojamojo turto objektai yra beveik baigti ir įregistruoti, įvertinti turto vertintojų. Atsakovo nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro daugiau nei 670 000 EUR. Iš ieškovo prie prašymo pridėtos UAB Creditinfo Lietuva ataskaitos 12 psl. matyti, jog ieškovo prašomą priteisti sumą viršija vien tik visų atsakovo turimų automobilių bendra vertė (8 685 EUR).Ieškovas savo reikalavimą grindžia rekvizitai.lt ir creditinfo.lt duomenimis, kurių pateikiama informacija turi būti vertinama kaip vieno juridinio asmens subjektyvi nuomonė, kuri gali būti klaidinga ir neatitikti tikrovės. Prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2S-325-275/2017 buvo pateiktas ne 2017 m., bet prieš beveik metus laiko. Be to visa suma buvo sumokėta taip, kaip numatė taikos sutartis, ir nurodyta byla nėra susijusi su šia byla. Atsakovas vykdo savo įsipareigojimus ir atsiskaitymus.Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir dėl tos priežasties, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė apie tai, kad atsakovas turi teisę mokėti mokesčius VMI ir VSDFV, darbo užmokestį. Tokia nutartis yra neteisėta ir neatitinka įstatymo.Ieškovas UAB „Holdesa“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi tik praėjus metams po teisminio ginčo nagrinėjimo ir tik po to, kai įsitikino prastėjančia atsakovo finansine būkle. Ieškovo duomenimis, atsakovas atleido savo statybininkų brigadas, kas faktiškai reiškia, jog atsakovas nustojo vykdyti veiklą, darbo užmokesčio vidurkis nuolat mažėja. Pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-325-275/2017 Vilniaus apygardos teismas iš UAB „Abastas“ pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų konstatavo, jog UAB „Abastas“ pateikti duomenys – balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina sunkią įmonės turtinę padėtį. Be to teismas nurodė, kad iš UAB „Abastas“ pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad UAB „Abastas“ finansinė padėtis ateityje pagerės, o ikiteisminiai ir teisminiai ginčai gali užtrukti ilgą laiką. Apelianto teiginiai dėl geros turtinės padėties kelia pagrįstų abejonių, nes neatitinka turimų duomenų, be to per 4 mėnesius ženkliai pagerėti įmonės finansinė padėtis vargu ar galėjo. Atsakovas nepateikė aktualios tarpinės 2017 metų finansinės metinės atskaitomybės dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas UAB “Abastas” kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2016 metų balansą ir pelno – nuostolių ataskaitą, turto vertinimo ataskaitas, pažymą iš SODROS, išrašą iš VMI sistemos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie įrodymai teismui pateikti kartu su atskiruoju skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti ir susipažino kiti byloje dalyvaujantys asmenys, o ieškovas ir pasinaudoti galimybe teikti paaiškinimus dėl jų savo atsiliepime į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrįsto pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti. Tikslu teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, bet yra nustatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju apeliantas (atsakovas) neginčija ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko pareiškime nurodytas sumas kreditoriaus naudai, vėliau priėmė ieškinį. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo UAB „Holdesa“ reikalavimas atsakovui UAB „Abastas“ yra prima facie pagrįstas.Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ir prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo galimą mokumą.Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo atskirojo skundo argumentus, su atskiruoju skundu pateikė balansą ir pelno nuostolių ataskaitą už 2016 metus, kuriais grindžia teiginį, kad jo turtinė padėtis yra gera. Taip pat pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, pažymą apie įsipareigojimų įvykdymą socialinio draudimo fondo biudžetui, išrašą apie permoką VMI. Tačiau, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Abastas“ neturi nekilnojamojo turto. Su atskiruoju skundu pridedamose nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose minimas nekilnojamasis turtas, esantis Tilto g., Vilniuje, perleistas kitiems juridiniams asmenims (CPK 179 str. 3 d.).Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad apeliantas taip pat nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, taigi 2016 metų balansas ir pelno – nuostolių ataskaita nelaikytini pakankamais įrodymais, siekiant tinkamai pagrįsti savo gerą turtinę padėtį. Kita vertus, net ir teismui pateiktas 2016 metų balansas kelia pagrįstų abejonių: kaip jau buvo minėta, balanse fiksuojamas turtas, esantis Tilto g., jo balansinė vertė – 338 622 EUR, perleistas tretiesiems asmenims; pirkėjų įsiskolinimas siekia 340 910 EUR, tačiau teismui nėra pateiktas 2016 metų balanso aiškinamasis raštas, taip pat debitorių sąrašas, todėl neįmanoma įvertinti, ar turimos debitorių skolos yra realios. Atėmus iš balanse fiksuojamo turto abejotinas sumas, laikytina, kad atsakovas turi turto už 105 338 EUR, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 268 499 EUR (per vienerius metus mokėtinos sumos – 148 499 EUR). Duomenų, kad atsakovo sąskaitoje ar kasoje būtų lėšų, teismui nepateikta. Taigi pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera.Teismas taip pat laiko, kad atsakovo pateiktas išrašas apie VMI turimą permoką yra netinkamas įrodymas, kadangi tai nėra oficialus VMI išduotas raštas. Be to iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Abastas“ turi deklaruotų mokesčių nepriemoką 2 263,13 EUR sumai, taigi teismas laiko, kad atsakovas pateikė neišsamius ir/ar netikslius, tikėtina, tik jam naudingus duomenis.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad, jeigu jo finansinė padėtis iš tikrųjų yra gera ir prašoma priteisti suma jam nėra reikšminga, tai jis gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir taip apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo atveju, jei konkretaus turto areštas neproporcingai suvaržytų ūkinę komercinę veiklą, yra galimybė prašyti jį pakeisti kito turto areštu (CPK 148 str. 1 d.). Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.