Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-76-831/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-28
Bylos Nr.
1-76-831/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41269-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-76-718/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41269-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio miesto rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant G. B.,dalyvaujant prokurorui E. A.,kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui R. B.,nukentėjusiajam A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) susituokęs, dirbantis - veikla pagal verslo liudijimą, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2023-12-14 apie 22:19 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., ties pastatu pažymėtu Nr. 4, kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, priėjęs prie automobilio „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia rankos kumščiu sudavė vieną kartą sėdinčiam nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, ištraukė jį iš automobilio bei stovinčiam abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 6 kartus į galvos ir veido sritis, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pargriovus nukentėjusįjį R. M. ant žemės kojomis spyrė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. kraujosruvas dešinės akies srityje ir krūtinės kairėje pusėje ir kaukolės pamato kaulų lūžimą pleištakaulio dešinėje pusėje, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nurodė, kad važinėjosi po kaimelį, atvažiavo, kur buvo A. M., pasikalbėti ir įvyko žodinis konfliktas, ir panaudojo fizinę jėgą prieš jį.

Tai įvyko 2023-12-14, apie 20 val., važinėjosi Matlaukio kaime su G. J., su „VW Passat“. Su A. M. susitiko prie bendruomenės namų, tikslaus adreso nežino, stovėjimo aikštelėje. A. M. buvo su kažkuo, tų žmonių nepažįsta. Jis irgi buvo su automobiliu, sėdėjo ant galinės sėdynės ir kai privažiavo, kalbėjosi, tada įvyko žodinė situacija. R. M. jį anksčiau pažinojo, konfliktas ekspromtu įvyko. R. M. priėjo prie automobilio, sudavė smūgį, ištraukė nukentėjusįjį iš mašinos ir negali pasakyt kiek smūgių sudavė, įvyko grumtynės. Smūgius sudavė jis vienas. Po konflikto sėdo į mašiną ir su G. J. išvažiavo. Tie, kas buvo su nukentėjusiu nieko nesakė, jie mašinoje sėdėjo.

R. M. buvo blaivus, o dėl nukentėjusiojo negali pasakyti. Smūgį sudavė ranka, buvo langą atsidarę ir kumščiu sudavė, po to ištraukus iš mašinos sudavė gal 5-6 smūgius, bet grynai su ranka, neturėjo rankose jokių daiktų, tiesiog kumščiu. Pirmas smūgis buvo kai jis sėdėjo mašinoje, o ištraukus iš pradžių jis stovėjo, o po to ant žemės buvo parkritęs. Jam parkritus dar buvo smūgių, pagrindas buvo rankomis, nepamena gerai, bet mano, kad ir spyrė. Sąmonės jis nebuvo praradęs, bet pargriuvęs buvo. Kai pargriuvo ant žemės bandė jie jį patraukti, ar ten bala buvo ar kas, bet panešė į šoną, patraukė. G. J. kaip giminaitis važinėjosi su juo, šiaip. R. M. su nukentėjusiu nesutarė, bet nebuvo blogo kažko, paskutiniu metu nebendravo. Šiuo metu viskas tvarkoje, susitvarkė, bendraujame, atsiprašė, žalos atlygintos, susitaikė.

R. M. abu su žmona užsiima individualia veikla. Ji ūkininkė, turi įmonę ir dirba grožio srityje. Ūkyje jis atsakingas yra, o ji deklaruoja, ir dar R. M. statybų darbais užsiima. Žemės veikloje jis žemę dirba, sėja, žemės ūkio veikla vykdoma.

Žemės ūkio veikla su grūdinėmis kultūromis, gauna iš to pajamų. Turi dvi dukras. Jos mokinasi „K. D. gimnazijoje“ (duomenys neskelbtini), jie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, apie 10 km iki (duomenys neskelbtini). Visur vežioja savo transportu dukras, papildomos veiklos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Viena (duomenys neskelbtini), dvi (duomenys neskelbtini), visur vežioja savo transportu. Vežioja jis, žmona kai gali, bet pagrinde jis.

Žmonai yra sunki plaučių liga, pastovus dusulys, oro trūkumas, tenka gydytis ligoninėse. 2024 metais kelis kartus gulėjo ligoninėje, būna mėnesį ar dvi savaites praguli, kaip pasiseka su antibiotikais. Tuo laiku šeimos priežiūra būna jo rūpestis, taip pat statybos bei ūkis.

Mama, kai tėtis buvo gyvas, turėjo 30 bendrijų, kai tėtė numirė padėjo jai su gyvuliais, o po to perėjo į augalininkystę. Jis su broliu veiklą perėmė, kad mamai būtų lengviau gyventi. Mamai padaryta klubo operacija, šiuo metu nieko negali daryti. Ji valdo 30 ha žemės, tiek deklaruota. Praktiškai Jis žemę apdirba, turi techniką, traktorius, kombainus, viską ko reikia ir padeda mamai.

Su nukentėjusiu susitaikė, atsiprašė, gailisi, teismo akivaizdoje nori dar kartą atsiprašyti, blogai įvyko, supranta kas įvyko ir gailisi. Visas išlaidas atlygino, ligonių kasoms taip pat. Blogai vertina visą savo elgesį, supranta esmę, blogai atsitiko. Ateityje tikrai niekada tokių dalykų nebus. Prašo teismo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, tikrai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, prisiima visas pasekmes, supranta ką yra padaręs. (t. 3, b.l. 63-64)_

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, tam neprieštaravo ir nukentėjusysis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Nukentėjusiojo A. M. apklausos protokole užfiksuota, kad 2023-1-14 d. vakare, tikslaus laiko nepasakys, nes neatsimena, bet jau lauke buvo tamsu, jis iš savo namų išėjo nes norėjo nueiti iki (duomenys neskelbtini) kaime, esančio parduotuvės. Kai iš savo namų išėjo, buvo išgėręs vieną skardinę 0.5 l talpos alaus Į parduotuvę ėjo vienas. Parduotuvėje nusipirko vieną degtinės 0.5 l talpos ir vaisvendenių. Viską galvojo parsinešti namo ir išgerti. Išėjęs ir parduotuvės sutiko tame pačiame kaime gyvenantį L. Š., kuris buvo su savo automobiliu, kuris yra Volvo markės, juodos spalvos, valstybinių numerių nepasakys. Laurynas šiame automobilyje buvo ne vienas. Su juo buvo taip pat tame pačiame kaime gyvenantis Paulius ar Povilas, vardo tiksliai nepasakys. Žino, kad pavardė yra R.. Tada A. M. jų paprašė, kad jį nuvežtų iki Kybartų, pas jo pažįstamą D. P., o gal P., tiksliai pavardės nepasakys, apie 45 metų amžiaus. Kur jis tiksliai gyvena taip pat nenurodė. Kur A. M. tiksliai reikia nuvežti adresą žinojo R., nes kiek jam yra žinoma jie yra giminaičiai. kai nuvažiavo į Kybartus iki D. namų, pas jį į namus nuėjo R. ir pakvietė į automobilį, kuriame liko jis su Laurynu. Kai atėjo iki automobiliu D. su R., jie irgi kartu įsėdo į automobilį. Visi būdami automobilyje kalbėjo, dar po „čierką“ A. M. su Dainiumi išgėrė. L. su R. negėrė. Tada dar kažkiek laiko pabuvę Kybartuose, A. M. D. pasikalbino, kad kartu važiuoti iki (duomenys neskelbtini). D. sutiko. Tada jiems dar neišvažiavus iš (duomenys neskelbtini), A. M. sugalvojo, kad reikia paskambinti A. G., nes jis A. M. yra skolingas. Ir A. M. paskambino A. G.. Ir L. juos nuvežė iki A. namų, kur jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, viename iš daugiabučių, tikslaus adreso nežino. A. M. iš automobilio išlipo vienas, o visi kiti liko sėdėti automobilyje. Ir paėjus toliau nuo automobilio A. M. prie daugiabučio namo, esančių šiukšliadėžių atėjo ir Artūras, su kuriuo pasikalbėjo. Tarp jų jokio konflikto nebuvo ir nekilo. Pasikalbėjęs grįžo atgal į automobilį, o Artūras nuėjo į savo namus. ir visi keturi vyko į (duomenys neskelbtini). Galvojo kažkur „damušti“ degtinės butelį. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, Kažkur prie bendruomenės namų, kelią vairuojamam L. automobiliui pastojo kitas automobilis, šviesios palvos, VW Passat markės, valstybinių numerių nepasakė, nes nežino. Žino, kad šiuo automobiliu važinėja ir šis automobilis priklauso R. M., kuris ir išlipo iš vairuotojo pusės ir priėjo prie Lauryno automobilio. O su juo išlipo ir kitas asmuo, kurio nepažįsta ir neatpažintų. Vienas iš šių asmenų priėję prie L. pusės, kurio langas buvo praviras įkišo ranką, atrakino automobilį ir atidarė galines už vairuotojo pusės esančias dureles, nes A. M. toje pusėje sėdėjo ir atsidaręs šias duris A. M. sudavė ne mažiau 1 kartą į veido sritį. Šį smūgį sudavė R., kuris prieš tai A. M. kažką pasakė „ko jis čia ieško“, ką tiksliai pasakė nenurodys nes viskas vyko labai greitai. Taip pat nori nurodyti, kad matė, jog R. kažką ar tai ant vienos rankos, ar tai ant abiejų buvo kažką užsivyniojęs ar užsidėjęs, nes blizgėjo. Tada jį R. M. iš automobilio išsitempė, jis rėkė ant jo, šaukė „ko jis čia ieško grįžęs, ko nori“. A. M. jam nieko neatsakė. Tada R. M. A. M. sudavė ne mažiau kaip 6 kartus rankomis į galvos ir veido sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Ar tas kitas asmuo, kuris buvo su R. M. sudavė smūgius apklausos metu nenurodė, nes neatsiminė. Viskas vyko labai greitai. Galimai šis asmuo A. M. galėjo suduoti per kojas, dėl ko jis parpuolė ant žemės, kur šiam gulinčiam taip pat buvo suduoti smūgiai šių abiejų asmenų. Smūgius sudavė jam kojomis į įvairias kūno vietas. Tačiau kiek kuris jam iš asmenų galėjo suduoti smūgių neįvardina, nes kaip jau minėjo viskas vyko greitai, be to buvo praradęs sąmonę. Kiek laiko buvo praradęs sąmonę nenurodo, tik paskui jautė, kad jį kažkas už kojų ir pečių kažkur nešė ir kažkur tai numetė ar tai galėjo būti lauke ar tai automobilyje, nenurodo, nes neatsimena. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, plyšo galva. kažką dar girdėjo kaip kalbėjo, tai yra kalbėjo trys balsai iš kurių vienas buvo R. M., kitų nenurodo. Tarp jų tema ir kalba buvo ką toliau su A. M. daryti. Daugiau nelabai ką atsimena. Atsipeikėjo tuo momentu, kai šalia buvo A. M. dukra K., kuri nežino kaip ir kada atsirado. Žino, kad L. su savo automobiliu jį parvežė į namus, kur dar važiavo jo dukra K., o kas daugiau važiavo nenurodo. Sekančią dieną dėl skausmų kreipėsi į medikus. Taip pat 2023-12-15 d. per Mesinger programėlę paskambino R. M. brolis M. M., kuris paklausė ar A. M. rašys pareiškimą, kur jis guli blogai taip išėjo, kad jie pasikarščiavo. A. M. atsakė, kad taip nesidaro. Ir pokalbis to pasibaigė. Paskui dar A. M. M. M. ne kartą skambino, tačiau jis jau nekėlė ragelio, užblokavo skambučius. taip pat dar nori parodyt, kad tas asmuo, kuris buvo su R. M., buvo aukštas, apie 1.90 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsiais rūbais, ant galvos užsidėjęs kapišoną. ( t. 1, b.l. 46-50 ).

Papildomos A. M. apklausos protokole užfiksuota, kad jis pasilieka prie parodymų kuriuos yra pateikęs tik nori papildyti aplinkybes kaip jam buvo suduoti smūgiai. Iš automobilio jį išsitempė dviese tai yra R. M. tempė suėmęs už galvos, o antrasis asmuo kurio vardą ir pavardę sužinojo jau ikiteisminio tyrimo metu, buvo G. J., kuris jį suėmė už rankų ir jie abu kartu jį ištempė iš automobilio. Kai tik ištempė iš automobilio jis dar stovėjo prie galinių automobilio durelių ir jam stovint R. M. su ranka sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į veido sritį. Ranka buvo kažkuo apvyniota, panašu į metalinę vielą. Buvo apvyniota ant pirštinės, ne ant plikos rankos. Tuo metu kai R. M. jam sudavė smūgius G. J. nuo jo stovėjo šalia automobilio per ištiestą ranką. Po suduotų R. M. smūgių jis traukėsi į automobilio galą ir atsitraukė iki automobilio galo, tiksliau prie bagažinės dangčio, jam besitraukiant visą tą laiką R. M. jam su rankomis smūgiavo į veido ir galvos sritį, buvo suduota ne mažiau kaip 2 kartus. Tada pamatė, kad G. J. stovėję greta jam su koja spyrė jam per kojas, jis parkrito ant kairio šono, danga ant kurios parkrito buvo sniegas, sumintas kietas pagrindas aikštelės. Krisdamas nejautė, kad kažką būtų susimušęs. Ir tik jam parkritus R. M. su G. J. pradėjo spardyti jį kojomis. Jis buvo tokioje pozicijoje, kad kojos buvo į vairuotojo durelių pusę. Prie jo kojų stovėjo R. M. ir jis kojomis jį spardė, spyrė ne mažiau kaip 2 kartus, o G. J. stovėjo jam gulinčiam mažo per vidurį ir jis taip pat jam spyrė kojomis ne mažiau kaip 2-3 kartus. Jam gulinčiam abu kartu jį spardė, spyriai buvo ir į kojas, krūtinės, pilvo sritį taip pat ir galvos sritį. Kuris kur spyrė atrinkti smūgių negali, nes dėl patirtų smūgių nesiorientavo. Tik jautė, kad yra spardomas. Spardė abu tiek R. M. tiek G. J.. Patys nutraukė jį mušti nes pamatė, kad jis guli ir nesipriešina. Nei vienam jis smūgių nesudavė. Išgirdo kaip baigė jį mušti, kad R. M. pasakė G. J. „eik atidarysi bagažinę“ ir pajautė, po šio pasakymo praėjus keletui sekundžių, kad jį neša suėmę už kojų ir už pečių. Nešė jį R. M. ir G. J., kuris nešė už kojų, kuris už pečių pasakyti negali, nes jautė, kad tik neša. Nešė apie 10 metrų, tada jis išgirdo kaip D. P. pasakė „vyrai ką jūs darot“ ir su tai žodžiais jį jie numetė ant žemės, greta jų automobilio bagažinės. Ar metant jį ką nors susimušė pasakyti negali, nes jau nejautė. Jis atsistojo, su R. M. ir G. J. girdėjo ir matė kaip kalbasi D. P. apie ką jie kalbėjo pasakyti negali, nes neklausė ir dėl patirtų sužalojimų ir skausmo neišorientavo. Dar nusivalė veidą sniegu, veidas buvo kruvinas iš nosies iš lūpų bėgo kraujas. Daugiau papildymų apie įvykį neturi. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam yra išaiškinta ją suprato. Civilinį ieškinį pateiks teisme. (t. 1, b.l. 52-53 ).

Papildomos A. M. apklausos protokole užfiksuota, kad nori patikslinti, kai kurias aplinkybes, kurias yra nurodęs ankstesnėse apklausose, kadangi dėl įvykio metu buvusio neblaivumo ir patirtos galvos traumos, tik po apklausos prisimynė tikslesnes įvykio sekos aplinkybes, taip pat pabendravo su D. P., kuris buvo įvykio vietoje ir parodo, kad įvykio seka lieka visa ta pati, tik papildomai nurodo, kad G. J. įvykio metu visą laiką buvo šalia, smūgius sudavė tik vienas R. M., o G. J. buvo greta, kai nukrito, padėjo atsikelti ir po ko jį R. M. pradėjo tempti link automobilio. Smūgius sudavė tik R. M.. Taip pat parodo, kad tyrėjos pateiktame vaizdo įraše, jį peržiūrėjus parodo, kad asmuo vaikščiojantis įvykio metu greta, šalia konflikto vietos, mano, kad tai D. P., parkrenta jis ir greta jo stovi G. J. ir R. M.. Smūgius suduoda, tik vienas R. M.. Iš vaizdo įrašo įvardinti tiksliai kur kuris yra pasakyti negali, bet pati įvykio eiga, seka buvo tokia kokia yra užfiksuota vaizdo įraše. Taigi patikslina, kad kai į aikštelę atvyko prie automobilio priėjo R. M. ir G. J., jis sėdėjo automobilio gale, duris atidarė R. M. ir jį už galvos ištraukė iš automobilio. G. J. buvo greta, tačiau jokių veiksmų neatliko. Kai tik ištempė iš automobilio jis dar stovėjo prie galinių automobilio durelių ir jam stovint R. M. su ranka sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į veido sritį. Ranka buvo kažkuo apvyniota, panašu į metalinę vielą. Buvo apvyniota ant pirštinės, ne ant plikos rankos. Tuo metu kai R. M. jam sudavė smūgius G. J. stovėjo šalia automobilio per ištiestą ranką. Po suduotų R. M. smūgių jis traukėsi į automobilio galą ir atsitraukė iki automobilio galo, tiksliau prie bagažinės dangčio, jam besitraukiant visą tą laiką R. M. jam su rankomis smūgiavo į veido ir galvos sritį, buvo suduota ne mažiau kaip 2 kartus. G. J. stovėję greta. Ne nuo G. J. suduoto smūgio per kojas, bet nuo R. M. suduotų smūgių jis parkrito. Jam parkritus R. M. spardyti jį kojomis. Prie jo kojų stovėjo R. M. ir jis kojomis jį spardė, spyrė ne mažiau kaip 2 kartus, o G. J. stovėjo visą laiką greta. Jį gulintį spardė tiktai R. M.. G. J. kaip jau dabar pamena padėjo jam atsikelti, tačiau R. M. pradėjo jį atsikėlusį tempti į savo automobilį, bet tuo metu D. P. pasakė, kad R. M. paliktų jį ramybėje. Po šio pasakymo jį paleido ir išsiskirstė. Taip pat papildomai nurodo, kad sekančią dieną po įvykio policijos pareigūnams sakė, kad jam yra dingusi piniginė su joje buvusiais apie 7000 eurų. Tačiau juos striukėje rado sutuoktinė, kai buvo jau ligoninėje, ji ieškojo jo dokumentų ir rado piniginę jo striukėje, kurią vilkėjo įvykio metu. Pirminėse apklausose, duodamas parodymus, nuoširdžiai klydo, kadangi patyrė galvos traumą, kurios pasekmės yra jaučiamos iki šiol, naudoja vaistus. Anksčiau duotuose parodymuose dėl G. J. atliktų veiksmų, daugiau darė prielaidas, nei konstatuodamas faktą. Kadangi bandė pats atgaminti įvykių seką. Tik praėjus laikui ir pabendravus su liudytojais suprato, kad klydo. Taip pat nori papildyti, kad parvykus jam į Lietuvą su R. M. susitaikė, jis jo atsiprašė, pilnai atlygino turtinę ir neturtinę žalą, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Daugiau papildymų neturi. (t. 1, b.l. 55-56 ).

Liudytojo L. Š. apklausos protokole užfiksuota, kad 2023-12-14 d. vakare, tikslaus laiko nepasakys, nes neatsimena, bet lauke jau buvo tamsu, jis kartu su P. R. kartu važinėjo po kaimą. Važinėjo su jo automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jis, o šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo P. R.. Jiems bevažinėjant po (duomenys neskelbtini) kaimą, prie (duomenys neskelbtini) kaime, esančios parduotuvės, kažkas švilptelėjo, kur jis privažiavo pažiūrėti kas ten švilptelėjo bei privažiavęs pamatė, kad tai yra A. M.. Iš pažiūros jam jis pasirodė, kad yra neblaivus. Jis įlipo į automobilį ir pasakė, kad važiuojam į (duomenys neskelbtini). Jie tada atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo priešais seniūniją esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tada A. M. paskambino D., kurio pavardės nenurodys, nes nežino, jie tada nuvažiavo netoli esančių (duomenys neskelbtini) kapinių, lyg tais į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie ten esančio daugiabučio, namo numerio nepasakys, nes nežino. Kai buvo prie jo namų, tada jam atrodo, lyg tais A. M. paskambino D. ir jis išėjo į lauką ir atsisėdo pas juos į automobilį. Kadangi, A. M. su savimi turėjo nusipirkęs (duomenys neskelbtini) parduotuvėje alkoholio, tai jis su D. jį ir vartojo sėdėdami automobilyje. Po (duomenys neskelbtini) jie visi taip važinėjo gal apie valandą ar dvi valandas laiko, tiksliai nepasakys, nes tiksliai nežino. O jie, t. y. D. su A. M. visą tą laiką ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tada jiems bevažinėjant taip po (duomenys neskelbtini), A. M. kažkuriuo momentu sugalvojo paskambinti G., kurio vardo nežino, nenurodys, Arvydas sakė, kad jam reikia su G. pasikalbėti. Jis tada nuvežė ir A. paleido (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur yra daugiabučiai, kur iš automobilio išlipo vienas A. M. ir nuėjo, o jam liepė laukti kažkur gatvės gale, o pats nuėjo kaip suprato pasikalbėti ir susitikti su G.. Jis pats iš pradžių buvo nuvažiavęs palaukti prie kapinių, kur šalia yra garažai, paskui palaukus kažkur apie pusvalandį laiko, jau jam atsibodo laukti, tada nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančios Srovės parduotuvės ir ten laukė A. M.. Kur jis jo laukė apie dešimt minučių laiko. Tada D. paskambino A. M. ir paprašė, kad atvažiuotų jo pasiimti, kur jie jį paleido ir jie nuvažiavo. Visą tą laiką, automobilyje, kol laukė A. M., buvo jis, buvo D. ir P.. Tada jie visi nuvažiavo į tą vietą, kur paleido A. M., kuris paskui atėjo į automobilį ir atsisėdo ir liepė važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini). Ir tada visi keturi jie važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur sustojo prie ten esančių bendruomenės namų, esančios aikštelės. Kur jie taip šioje aikštelėje prabuvo gal apie 10 ar 20 minučių, kur tada jis pamatė, kad atvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis VW Passat ar Skoda markės, valstybinių numerių nežino, nenurodys, kuris priešais mano automobilį sustojo. Iš šio automobilio, vairuotojo pusės matė kaip išlipo R. M., o su juo kartu išlipo G. J., kurie abu priėjo prie jo automobilio, t. y. priėjo prie automobilio galinės pusės, kur gale sėdėjo A. M., kuris buvo prasidaręs langą. Priėję abu, t. y. R. M. ir G. J. prie A. M., kurio pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“, jam kažkuris iš jų pasakė, kad prisišnekėjai. Ir abu šie asmenys spaudė A. M. galvą prie automobilio stiklo. Tada R. M. atidarė jo automobilio galines dureles, kur gale sėdėjo A. M. ir jį R., ar lyg tais ir G. J., abu išsitempė iš jo automobilio, kur nusitempė abu už jo automobilio galo. Ar buvo suduoti smūgiai, kol A. M. sėdėjo automobilyje, jis tiksliai įvardinti negali, nes tiksliai nematė. Kiek matė, per savo vairuotojo pusės lauke, esantį šoninį veidrodėlį, tai kiek matė, tai smūgius sudavė tikrai R. M., kuris sudavė A. M. smūgius rankomis, kiek gali pasakyti kiek matė tai ne mažiau du tris smūgius į galvos sritį. Ar G. J. sudavė A. M. nenurodys tiksliai, nes to nematė. Lauke šis konfliktas tarp šių asmenų galėjo trukti gal apie 5 minutes laiko, o gal nė tiek netruko nes viskas vyko labai greitai. Tada matė, kaip G. J. su R. M. neša A. M. iki savo automobilio, buvo spėję nusinešti A. M. iki savo automobilio galinio rato. Ar buvo tuo metu praradęs sąmonę A. M. nežino, nenurodys. Tada į tą laiką iš mano automobilio išlipo D. ir buvo nuėjęs iki G. su R., kurie kažką tarpusavyje pasišnekėjo ir tada R. su G. išvažiavo, o iki jo automobilio atėjo D. su A. M., kurie abu įlipo pas jį į automobilio galą. Matė, kad A. M. kraujuoja nosis, nes dar paprašė servetėlės, kad galėtų nusivalyti. A. M. dukra K. iki jų atėjo kai jau buvo išvažiavę R. M. su G. J., jis parvežė ją ir A. M. namo, o pats parvežė į namus visus kitus. Daugiau parodyti neturi ką. (t. 1, b.l. 85-86 ).

Liudytojo P. R. apklausos protokole užfiksuota, kad 2023-12-14 d. vakare, lauke jau buvo tamsu, tačiau laiko tiksliai nepamena, buvo kartu su tame pačiame kaime gyvenančiu kaip ir jis L. Š., kuris buvo su savo automobiliu „Volvo“, juodos spalvos, valstybinių numerių neatsimena. Dviese važinėjo po kaimą kai jiems važiuojant pro (duomenys neskelbtini) kaime, esančią parduotuvę, iš kurios išėjo su krepšiu A. M., kuris buvo iš pažiūros neblaivus, kuris jiems švilptelėjo ir L. Š. prie jo privažiavo. Kai jie prie A. M. privažiavo, šis paprašė, kad nuvežti jį iki (duomenys neskelbtini), t.y. pas D. P., kuris kiek žino, gyvena (duomenys neskelbtini), prie kapinių, tikslaus adreso nežino. Nuvažiavus iki D. P., P. R. nuėjo pakviesti D. P., kuris atėjęs atsisėdo pas juos į automobilį ir jie visi keturi važinėjosi po (duomenys neskelbtini). Automobilyje alkoholinius gėrimus gėrė tiktai A. M. ir D. P.. Tada, kuris tai buvo laikas, nepasakys, nes nežino, visi keturi jie grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur sustojo prie bendruomenės namų, esančios aikštelės. Automobilį vairavo L. Š., šalia jo sėdėjo P. R., o gale sėdėjo D. P. ir A. M.. Šioje Aikštelėje prabuvo kažkur apie 10 min. laiko, kai pamatė, kad atvažiuoja sidabrinės spalvos automobilinis VW Passat, kuris sustojo priešais juos ir iš šio automobilio išlipo R. M., kuris vairavo automobilį, kartu su juo buvo G. J.. Jie priėjo prie L. Š. automobilio, kuriame sėdėjo A. M., kuriam sėdinčiam automobilyje R. M. sudavė nemažiau, savo abejomis rankomis 2 kartus į veido sritį, bei kažką rėkavo. Tada R. M. išsitempė A. M. iš automobilio ir lygtais jį nusitempė už automobilio. Kas ten vyko nežino, bet garsai buvo panašūs į mušimo. P. R. kas vyko lauke nežiūrėjo, nes bijojo. Kiek matė, tai G. J. stovėjo šalia ir nieko A. M. nedarė, bet taip pat tiksliai nurodyti negali. Ar buvo R. M. užsidėjęs ką nors ant rankų - nematė, nurodyti negali, nekreipė dėmesio. Paskui, kiek žino L. Š. parvežė A. M. namo, buvo atėjusi jo dukra. Kiek laiko truko konfliktas - nenurodo, bet viskas vyko greitai. Daugiau papildymų neturi. (t. 1, b.l. 89-91).

Liudytojo D. P. apklausos protokole užfiksuota, kad 2023-12-14 d. jam būnant savo namuose, jis gėrė alų, kur vakare, tikslaus laiko nepasakys, nes neatsimena, lauke buvo jau tamsu, galimai gal kažkur apie 17-18 val., jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną per messenger programėlę, A. M., kuris jam pasakė, kad seniai esam matęsi ir pasiūlė išgerti „bonką“. Jis sutiko. Ir jis iki mano namų atvažiavo. Jam išėjus į lauką, jis matė, kad A. yra atvažiavęs su tamsios spalvos Volvo markės automobiliu, valstybinių numerių nenurodys, nes nežino. Jis įsėdo į šio automobilio galą, kuriame jau sėdėjo A.. Automobilį kas vairavo, nepažįsta, o šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo P. R.. Jie dviese su A. sėdėdami šiame automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. išgėrė du butelius 0, 5 l., talpos brendžio ir trejų devynerių. Kol jie vartojo su A. alkoholinius gėrimus, tai visą tą laiką važinėjo po (duomenys neskelbtini), taip pat dar kažkiek laiko stovėjo, (duomenys neskelbtini), priešais seniūniją esančioje aikštelėje. Kiek laiko jie taip važinėjo, jis nepasakys, nes neatsimena. Gal tai truko valandą, o gal ir ilgiau. Tada kažkuriuo tai laiku A. kažkam paskambino, sakė, kad jam reikia su tuo asmeniu pakalbėti. Kam jis skambino ir su kuo turėjo susitikti nepasakys, nes neatsimena. Jie nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli esančių Srovių parduotuvės, kur A. iš šio automobilio išlipo ir nuėjo su kažkuo pakalbėti, o jiems liepė A. sėdėti automobilyje ir laukti jo. Jie kažkur nuvažiavo toliau. Su kuo A. nuėjo susitikti nežino, nenurodys. A. su šiuo asmeniu užtruko kažkur apie pusės valandos, bet tiksliai laiko tai nepasakys. Tada A. kažkuriuo tai laiku, koks tai laikas buvo nepasakys, nes nežino, jam per messenger programėlę paskambino A. ir paprašė, kad atvažiuotume jį pasiimti. Jie jį pasiėmė panašiai toje vietoje, kur ir paleido, tada visi keturi važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur sustojo prie bendruomenės namų, esančioje aikštelėje. Šiame automobilyje, sėdėjo visi keturi, tačiau alkoholinius gėrimus gėrė tik jis ir A.. Vairuotojas su P. negėrė. Kažkur jiems besėdint šiame automobilyje apie pusvalandį laiko, pamatė kad atvažiuoja šviesios spalvos automobilis, kurio nei markės, nei valstybinių numerių nepasakys, nes nežino, kuris sustojo skersai priešais jų automobilį ir iš jo išlipo du asmenys, kurie priėjo jų automobilio ir priėjo prie tos pusės automobilio, kurioje sėdėjo A. M.. Kas šį automobilį vairavo nepasakysiu, nes nematė, vieną iš šių asmenų žino iš matymo, tačiau jo vardo ir pavardės nepasakys, žino, kad jo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Šie asmenys priėję prie tos pusės automobilio, kurioje sėdėjo A. M., jį iš automobilio išsitempė, sakydami, „kad einam pakalbėti“. Ar tai vienas asmuo išsitempė, ar tai abu nepasakys, nes nežino, buvo vartojęs alkoholio, tad neatsimena. Ar A. M. sėdint automobilyje šie asmenys sudavė smūgius, taip pat nepasakys, nes nežino, neatsimena. Šie visi asmenys nuėjo už jų automobilio galo ir kažką aiškinosi. Girdėjo tik riksmus, garsus, ar vyko grumtynės nežino, nenurodys, nes nematė. Gal šie garsai ir buvo panašūs daugiau į grumtynes, tačiau kaip jau minėjo tiksliai kas ten vyko nepasakys, nes nieko nematė. Kiek laiko truko tarp šių asmenų konfliktas, nepasakys, nes nežino. Praėjus kuriam laiko jis išlipo iš šio automobilio ir nuėjo prie to automobilio, su kuriuo atvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ su dar vienu asmeniu ir dar kartu prie jų stovėjo ir A. M.. Jis prie jų priėjęs pasakė kažką, kad „vyrai nesipykit“ ar dar ką sakė nepasakys, nes neatsimena, nes kaip jau minėjo buvo išgėręs nemažai alkoholio. Ir tada „(duomenys neskelbtini)“ su dar vienu asmeniu, su kuriuo buvo atvažiavęs, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Matė, kad prie automobilio vairo atsisėdo „(duomenys neskelbtini)“, o tas kitas asmuo atsisėdo šalia jo. Tada jis nuėjo į automobilį atsisėdo, ar A. M. ėjo kartu nepasakys, nes neatsimena. Kaip A. M. grįžo namo, neatsimena, jam atrodo, kad tie patys vaikai parvežė, su kurių automobiliu juos ir vežiojo kartu su A. M.. Taip pat kuriuo momentu atėjo A. M. dukra, kurios vardo nežino, nepasakys, bet ji kartu važiavo su jais. Tada šie asmenys parvežė jį namo. Dėl ko kilo konfliktas A. M. nieko nepasakojo. Matė, kad A. M. buvo sužalota nosis, matė apibrozdinimus. Taip pat nori parodyti, kad šie du asmenys, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir dar vienas su juo buvęs asmuo, buvo su pirštinėmis, tačiau ar ant jų buvo ką nors užsidėję nepasakys, nes nežino, neatkreipė į tai dėmesio. Daugiau parodyti neturi ką. (t. 1, b.l. 93-95 ).

Papildomos liudytojo D. P. apklausos protokole užfiksuota, kad jis pasilieka prie parodymų, kuriuos yra pateikęs, tik nori papildyti ir patvirtinti, kad nematė kad G. J. būtų sudavęs smūgius A. M.. Dar pamena tą faktą, kad kaip atvyko į automobilių aikštelę (duomenys neskelbtini) k., prie jų automobilio priėjo R. M. ir G. J.. Jis su A. M. sėdėjo gale. Toje pusėje kur sėdėjo A. M., R. M. atidarė dureles, liepė niekam nelipti iš automobilio ir nesikišti, tada ištraukė A. M., iš automobilio. Buvo tamsu, buvo neblaivus ir nematė kas vyksta, tik kai jau buvo konflikto pabaiga, jis išlipo iš automobilio ir vaikščiojo gretą jų. Matė, kad A. M. buvo parkritęs ant žemės, bet kas jam smūgiavo jis nematė, nes stengėsi net nežiūrėti kas vyksta. Tik dar pasakė, kad vyrai baikit ir konfliktas tuo pasibaigė. Į tyrėjos pateiktą klausimą ir pateiktą vaizdo įrašą, peržiūrėjęs atsako, kad vaikščiojantis asmuo gale automobilio yra jis, bet jis vis buvo nusisukęs ir kaip dabar prisimena įvykius smūgius A. M. sudavė tik R. M., kad G. J. būtų sudavęs smūgius nematė. Daugiau papildymų neturi. (t. 1, b.l. 102-103 ).

D. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad jis atpažįsta asmenį fotonuotraukoje Nr. 5 (G. J.), kuris 2023-12-14 d., vakare, jiems stovint (duomenys neskelbtini) kaime, prie bendruomenės namų, esančioje aikštelėje, atvažiavo su sidabrinės spalvos automobiliu ir išlipo iš automobilio ir buvo kartu su asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Bei kurie atėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo A. M. ir A. M. ištempė iš šio automobilio. (t. 1, b.l. 96-101 ).?

Liudytojo G. J. apklausos protokole užfiksuota, kad jis pasilieka prie parodymų, kuriuos yra pateikęs, kaip buvo apklaustas įtariamuoju, juos tvirtina jokių daugiau papildymų neturi. (t. 1, b.l. 111).

Įtariamojo G. J. apklausos protokole užfiksuota, kad dėl pranešimo apie įtarimą nurodytų aplinkybių savo kaltės nepripažįsta. Dėl paties įvykio gali paaiškinti taip, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku su pusbroliu R. M. atvykus į įvykio vietą bei jam išlipus iš automobilio, tamsoje matė, kad pusbrolis konfliktuoja su jam nepažįstamu asmeniu. Tamsoje matė, kad kažkas kažkam bando suduoti, ar buvo suduoti smūgiai jis pasakyti negali. Po to matė, jog vyriškis, su kuriuo konfliktavo jo pusbrolis, yra parkritęs ant grindinio ir pusbrolis paprašė padėti jį panešti link pievelės. Jie šį asmenį pakėlė bei bandė nešti link pievelės, tačiau jis iš G. J. rankų išslydo ir iškrito ant grindinio. Ten jie jį paliko gulėti ir iš įvykio vietos išvyko. Dėl ko kilo konfliktas tarp jam nepažįstamo asmens ir jo pusbrolio paaiškinti negali, jis šiame konflikte nedalyvavo, smūgių niekam nesudavė ir sužalojimų niekam nepadarė. (t. 2, b.l. 53-56 ).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, mato, kad ši yra atvira, aikštelės kairėje pusėje matome einančią (duomenys neskelbtini) gatvę susikertančią su (duomenys neskelbtini) gatve, prie minėtos automobilių stovėjimo aikštelės mato stovinčius elektros stulpus, jos dešinėje mato žaidimų aikštelę - stadioną. Prieš nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę matomas (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų pastatas, ant kurio matomos vaizdo stebėjimo kameros, galimai stebinčios ir įvykiui reikšmingą vietą. Apžiūrint įvykio vietą, matoma daugybė automobilių padangų žymių, skirtingų avalynės pėdsakų. Taip pat ant sniego matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Apžiūrint įvykio vietą iš šios buvo paimti raudonos spalvos, galimai kraujo mėginiai. Daugiau įvykiui reikšmingų pėdsakų nerasta, bei niekas nepaimta. (t. 1, b.l. 35-36).

Savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. D. laisvanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kameros, filmuojančios dalį automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje galimai buvo įvykdytas nusikaltimas. (t. 1, b.l. 162-164 ).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad įdėjus „DVD-R“ diską, ant kurio užrašyta „01-1-47775-23 (duomenys neskelbtini) muštynės“ atsidaro folderis, kuriame matomi vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matyti (duomenys neskelbtini) kaime aikštelės vaizdas, kurioje yra įvykio vieta. Apžiūrint vaizdo įrašus užfiksuota, kad viskas vyksta 2023-12-14 dieną. Taip pat pabrėžtina, jog žiūrint įrašą jame rašomas laikas neatitinka realaus t.y jeigu vaizdo įraše yra 23 val., tai realus laikas turėtų būti 22 val. Tęsiant įrašų apžiūrą pastebėta, jog 23 val. 10 min. 04 sek., į minėtą įvykio vietos aikštelę įvažiuoja nenustatyta transporto priemonė, tamsios spalvos - lengvoji. 23 val. 17 min. 30 sek. pagal vaizdo įraše matomas šviesas manytina, jog į aikštelę įvažiuoja antra transporto priemonė, šviesios spalvos. 23 val. 19 min. 22 sek., matyti, jog stovi 3 piliečiai. Iš rankų ir kojų judesių eina suprasti, jog tarp asmenų kažkas vyksta ir neužtrukus net kelioms sekundėmis matosi, jog vienas iš tų trijų piliečių parkrenta ant žemės. Tęsiant apžiūrą nuo asmens parkritimo neryškiai ir neaiškiai, bet matyti, jog likę stovėti du piliečiai prie gulinčio asmens prieina ir vienas iš jų galimai suduoda nenustatytą skaičių smūgių iš kojų ir rankų. 23 val. 20 min. 28 sek., matyti, kaip du nenustatyti asmenys paima gulintį asmenį nuo žemės (vienas pilietis ima už abiejų gulinčio asmens rankų, o antras pilietis ima už abiejų gulinčio asmens kojų) ir nešasi toliau iš sumušimo vietos, bet kadangi vaizdo kamera nėra atsukta į ten, kur nešė gulintį asmenį, todėl daugiau vaizdo nematyti. 23 val. 30 min. 13 sek., du nenustatyti piliečiai sėda į automobilį, o su kitu automobiliu nenustatyti asmenys ar asmuo išvažiuoja. Vienas automobilis lieka stovėti aikštelėje. 23 val. 38 min. išvažiuoja paskutinis automobilis iš aikštelės. Daugiau reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. (t. 1, b.l. 165-167)

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrimas 2023-12-15 d. BODY vaizdo kameros įrašas PSS-20231215-080328UTC+0200, iš kurio matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į namų valdą, kurios kieme stovi greitosios pagalbos automobilis. Užeina į gyvenamojo namo vidų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kambaryje, ant sofos, sėdi vyriškis, ikiteisminio tyrimo duomenimis, t.y. nukentėjusysis A. M.. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja paaiškina, kad vyriškį reikalinga vežti į Vilkaviškio ligoninę, nes vyriškis sumuštas iš po nakties, dėl galvos traumos, nes vyriškis skundžiasi galvos svaigimu, skausmu, pykinimu. Policijos pareigūnai A. M. nustato 1,69 promilių girtumą. A. M. apsirengia ir su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais iš patalpų išeina, policijos pareigūnas paaiškina, kad jie irgi atvažiuos į priėmimą. Vaizdo įrašas baigiasi. (t. 1, b.l. 165-166 ).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrimas 2023-12-15 d. BODY vaizdo kameros įrašas PSS-20231215-084136UTC+0200, iš kurio matyti, kad A. M. greitosios medicinos pagalbos darbuotojo pristatomas į ligoninės patalpas, atvyksta kartu ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiuoju A. M., kuris paaiškina, kad vieną iš asmenų pažįsta, t.y. R. M., kad jų buvo daugiau negu du, kad viskas įvyko apie 23.00 val. vakare. A. M. paaiškina, kad jie stovėjo su mašina aikštelėje ir prie jų privažiavo kiti. Paklausus A. M. kas su juo kartu buvo, vyriškis atsisako įvardinti asmenis, jeigu eigoje reikės, tuomet įvardins. A. M. paaiškina, kad „jie“ privažiavo ir jį išsitraukė iš mašinos, kodėl būtent jį išsitraukė, vyriškis paaiškina, kad nežinantis. A. M. paaiškina, kad jį mušė rankomis, kojomis, kiek buvo suduota smūgių neįvardija, kad paėmę už kojų ir rankų jį kėlė į užpuolikų mašinos bagažinę, toliau tęsė savo veiksmus, vėl jį iškėlė iš bagažinės, mušė, sėdo į mašiną ir išvažiavo. A. M. paaiškina, kad su juo buvę asmenys nesikišo, jo negynė. Kas vyko toliau neatsimena, prarado sąmonę, paaiškina, kad dukra jį parvežė į namus, kuri jį surado pagal telefoną. Policijos pareigūnas užsirašo nukentėjusiojo dukters asmens anketinius duomenis. A. M. paaiškina, kad antrą užpuoliką pažįsta tik iš matymo, taip jo nežino, ar užpuolikai buvo blaivūs, ar ne, jis nežino, kad asmenys buvo su VW PASSAT automobiliu, sidabrinės spalvos, sedanu, valstybinių numerių nežino. A. M. paaiškina, kad dėl kokios priežasties jis buvo užpultas asmenų nežino. A. M. taip pat paaiškina, kad tą vakarą prie savęs turėjo juodos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo 7000 eurų, gal virš, daugiausia buvo 50 eurų kupiūromis. Kodėl prie savęs turėjo tokią pinigų sumą paaiškinti negalėjo, pasako, kad niekas nedraudžia, kad po įvykio pasigedo piniginės su pinigais. Vaizdo įrašas baigiasi. PASTABA: su nukentėjusiuoju A. M. buvo bendrauta telefono numeriu, kuris žodžiu paaiškino, kad piniginė su pinigais yra nedingusi, rado ją automobilyje, pretenzijų dėl to neturi. (t. 2, b.l. 71-172 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4/2024(09) konstatuota, kad A. M. klinikiniais duomenimis konstatuota kaukolės pamato lūžimas pleištakaulio dešinėje pusėje, o taip pat kraujosruvos dešinės akies srityje ir krūtinės kairėje pusėje buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais, galimai 2023-12-14 ir, dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą; sužalojimai yra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei. A. M. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. A. M. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje padėtyje. ?A. M. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kitais kietų bukų savybių turinčiais daiktais. A. M. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. (t. 1, b.l. 191-192).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2023-12-15 d. 08:06 val. A. M. fiksuotas 1,69 prom. alkoholio kiekis. (t. 1, b.l. 160).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018. 2K-199-976/2021). Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga, kurie patvirtina, kad R. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad konkrečios konflikto priežasties, dėl kurios sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas nurodyti negali, tačiau teigia, kad konfliktavo su nukentėjusiuoju ir anksčiau. Paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog, rankų kumščiais ir kojomis suduodamas smūgius nukentėjusiajam, jį tikrai sužalos, numatė įvairių padarinių galimybę ir šiuo atveju turi atsakyti už faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo A. M. sveikatos sutrikdymą. Konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių (A. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis nurodydamas aplinkybes, kaip buvo sužalotas, painiojosi, apklausų metu nurodydamas vis kitas aplinkybes, nurodydamas, kad pirminėse apklausose, duodamas parodymus, nuoširdžiai klydo, kadangi patyrė galvos traumą, be to yra nustatyta, kad prieš įvykį jis vartojo alkoholį (liudytojai pavirtina, kad prieš įvykį buvo vartojamas alkoholis, 2023-12-15 d. 08:06 val. A. M. fiksuotas 1,69 prom. alkoholio kiekis, o įvykis įvyko 2023-12-14 apie 22:19 val.), kas taip pat galėjo paveikti nukentėjusiojo įvykio suvokimą.

Kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, taip pat patvirtina liudytojų L. Š., P. R., D. P., G. J. parodymai, kurie patvirtina, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo ir smūgius jam sudavė būtent kaltinamasis R. M. bei vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje aikštelėje jog stovi 3 piliečiai. Iš rankų ir kojų judesių eina suprasti, jog tarpusavyje asmenų kažkas vyksta ir neužtrukus net kelioms sekundėmis matosi, jog vienas iš tų trijų piliečių parkrenta ant žemės. Tęsiant apžiūrą nuo asmens parkritimo neryškiai ir neaiškiai, bet matyti, jog likę stovėti du piliečiai prie gulinčio asmens prieina ir vienas iš jų galimai suduoda nenustatytą skaičių smūgių iš kojų ir rankų. Taip pat matyti, kaip du nenustatyti asmenys paima gulintį asmenį nuo žemės ( vienas pilietis ima už abiejų gulinčio asmens rankų, o antras pilietis ima už abiejų gulinčio asmens kojų) ir nešasi toliau iš sumušimo vietos.

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. M. 2023-12-14 apie 22:19 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną kartą sėdinčiam nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, ištraukė jį iš automobilio bei stovinčiam abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 6 kartus į galvos ir veido sritis, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pargriovus nukentėjusįjį R. M. ant žemės kojomis spyrė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. kraujosruvas dešinės akies srityje ir krūtinės kairėje pusėje ir kaukolės pamato kaulų lūžimą pleištakaulio dešinėje pusėje, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog R. M. įvykio metu tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir padarė jam sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie jo neteisėti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Šį nusikaltimą R. M. padarė veikdamas netiesiogine tyčia: jį darydamas (suduodamas smūgius rankomis ir kojomis A. M. į įvairias kūno vietas) suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įvairūs padariniai – ne tik sukeliantys fizinį skausmą, bet ir keliantys pavojų kito žmogaus sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. (BK 59 str. 1 d. 2 p., 59 str. 1 d. 3 p.)

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Psichiatrinis gydymas, įskaita – duomenų nėra (t. 2, b.l. 138).

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - duomenų nėra (t. 2, b.l. 138 ).

Dėl BK 62 straipsnio taikymo.

BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. Antai BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta vienos iš būtinųjų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygų, t. y. kad R. M. būtų pats savo noru atvykęs į atitinkamą valstybės instituciją ar jai pranešęs apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. kaltę visiškai pripažino teisminio nagrinėjimo metu.

BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme nurodytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes R. M. nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio normų, kadangi byloje yra nustatytos dvi kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra byloje nustatyta sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja optimalaus kaltininko resocializacijai būtinos bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo, kad būtų paskirta proporcinga ir teisinga bausmė, o ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų. Svarstydamas bausmės kaltinamajam skyrimo klausimą, teismas įvertina tai, kad R. M. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, nukentėjusiajam atlygino patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi (t. 1, b.l. 55-56 ), kaltinamasis taip pat pateikė duomenis, kad atlygino žalą civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai – 629,56 Eur (t. 3, b.l. 33). R. M. dirba (vykdo individualią veiklą (t. 3, b.l. 27, 28-32), be to jo sutuoktinė turi ūkininko ūkį, kuriame padeda ir R. M. (t. 3, b.l. 47-48)), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnija pateiktoje charakteristikoje nurodo, kad Kybartų bendruomenės teigimu dėl R. M. nusiskundimų nebuvo gauta (t. 3, b.l. 26), anksčiau teistas - 2004-04-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - paskirtos auklėjimo poveikio priemonės, numatytos BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str., 2 d. - šešis mėnesiu būti namuose nuo 21 iki 7 vai. ir iki 2004-07-01 atlikti 50 valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų; 2005-03-09 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 1 metams laisvės apribojimo; 2005-06-29 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 25 str. 2 d., 284 str., 1 d. 146 str., 2 d, 138 str. 1 d. - 2 metamas laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui; 2006-11-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1d. -2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-03-09 ir 2005-06-29 Vilkaviškio raj. apyl. teismo nuosprendžiais, subendrinta bausmė 3 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2010-07-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 233 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 6 d. , 9 d. - 3 metams 7 mėn. laisvės atėmimo; 2011-10-07 Vilkaviškio raj. apyl. teismo pagal BK 242 str. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, BK 64 str. 1,3 d.d. tvarka bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu dalinai su 2010-07-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo; 2012-05-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-10-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2012-05-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė skirta 4 (ketveri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011-08-18, jos pabaiga – 2015-09-16, teistumas išnykęs (t. 2, b.l. 65- 75). Baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, visos baudos sumokėtos (t. 2, b.l. 77-78). Kaltinamasis turi šeimą, du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, spontaniškas, jo nusikalstamas elgesys nebuvo nulemtas iš anksto susiformavusių nuostatų nesilaikyti įstatymų reikalavimų.

Kaltinamasis R. M. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į kito asmens sveikatą ir jis priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Anksčiau kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, paskirtą baudą sumokėjęs, susituokęs, dirbantis. Nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi, byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą pavojingą nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į kito asmens sveikatą, veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau teismas, įvertinęs anksčiau paminėtų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jog veika padaryta spontaniškai, kilusio ginčo metu bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė bei geranoriškai atlygino žalą nukentėjusiajam, taip pat į tai, jog dėl nukentėjusiojo sunkaus sužalojimo nekilo nukentėjusiajam sunkių pasekmių, sprendžia, kad šios bausmės rūšies paskyrimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo principo ir neužtikrintų bausmės paskirties, nes turėtų vien baudžiamąjį poveikį.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje taip pat suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio pagrindu, nenustatyta, tačiau tiek veikos pavojingumą, tiek ir kaltinamojo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančios aplinkybės bei nukentėjusiajam kilusių pasekmių nebuvimo ir jo apsisprendimo atleisti kaltinamajam, teismo vertinimu, sudaro visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeis teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bus akivaizdžiai neteisingas.

Kaip jau minėta, kaltinamasis pripažino, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam, kiek atsiminė, paaiškino įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė atlygino žalą. Anksčiau kaltinamasis teismo teistas tačiau teistumas išnykęs. Administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs. Nėra duomenų, rodančių, kad jis būtų linkęs smurtauti ir daryti smurtinio pobūdžio nusikaltimus – nors praeityje ir buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, tačiau nuo paskutinio teistumo už tokio pobūdžio nusikaltimus praėjo jau 15 metų. Visos šios aplinkybės rodo, jog padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, padaryta netinkamai įvertinus situaciją kilusio konflikto metu, toks elgesys kaltinamajam nėra būdingas ir tai nėra jo antivisuomeninių nuostatų išraiška.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra pagrindas kaltinamajam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Įvertinus anksčiau aptartas R. M. nusikalstamą veiką ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jų visumą, tarpusavio santykį, R. M. skirtina bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, skiriant draudimus ir įpareigojimus.

BK 64-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju taikytini BK 64-1 straipsnio reikalavimai, kadangi R. M. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė mažintina trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 629,56 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121-122). Padaryta civiliniam ieškovui turtinė žala yra visiškai atlyginta (t. 3, b.l. 33). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys atlygintas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Pistoletas, 80 šovinių, ginklo pažymėjimas, leidimas laikyti ginklus, 2 (dvi) dėtuvės - priduota saugojimui PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui( t. 2, b.l. 15 ), 2024-11-06 pakvitavimu grąžinti savininkui G. J. (t. 3, b.l. 23-24), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini savininkui tolimesniam disponavimui.

Raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas - saugomi PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ( t. 1, b.l. 43), pripažintini menkaverčiais ir teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kompaktinis diskas, kuriame yra D. D. pateiktas vaizdo įrašas (2023-12-19 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas), kompaktinis diskas kuriame yra bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (2023-12-21 lydraštis dėl garso įrašo pateikimo) ir kompaktinis diskas su pareigūnų BODY vaizdo kamerų įrašais (priedas prie 2024-01-03kitų objektų apžiūros protokolo), esantis voke prie proceso dalyvių asmens duomenų, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteisti jį 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, visam bausmės laikotarpiui paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. M. bausmės vykdymo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (sveikatos priežiūra), įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę - jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, visam bausmės laikotarpiui paskiriant intensyvią priežiūrą, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. M. bausmės vykdymo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)., nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (sveikatos priežiūra), įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. (BK 48 str. 3 d., 4 d. 1 p., 4 p.)

R. M. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

pistoletą, 80 šovinių, ginklo pažymėjimą, leidimą laikyti ginklus, 2 (dvi) dėtuves - 2024-11-06 pakvitavimu grąžintus savininkui G. J., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui tolimesniam disponavimui.

Raudonos spalvos dėmes, galimai kraujo - saugomus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, pripažintini menkaverčiais ir teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

3 (tris) kompaktinius diskus - kompaktinį diską, kuriame yra D. D. pateiktas vaizdo įrašas (2023-12-19 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas), kompaktinį diską kuriame yra bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (2023-12-21 lydraštis dėl garso įrašo pateikimo) ir kompaktinį diską su pareigūnų BODY vaizdo kamerų įrašais (priedas prie 2024-01-03kitų objektų apžiūros protokolo), esančius voke prie proceso dalyvių asmens duomenų, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius