Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. V., jo atstovei advokatei R. Š., protokolą surašiusios institucijos atstovams R. P., G. Č., teismo posėdyje išnagrinėjo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Alytuje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, skundą dėl LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011 m. liepos 4 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, 2011 m. birželio 30 d. LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne pagal 2011 m. balandžio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotą leidimą, Nr. AP2-64, sklype Kretingos g. 78,Klaipėdoje , neteisėtai pašalino 256 saugotinus medžius.

2011 m. liepos 4 d. LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros nutarimu G. V. už pagal LR ATPK 78 str. 1 d. paskirta 350 Lt bauda.

2012 m. sausio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdyje G. V. atstovė advokatė R. Š. ir G. V. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovė G. Č. prašė skundo netenkinti, nurodydama, jog skiriant nuobaudą G. V. buvo vadovaujamasi pažeidimo padarymo metu galiojusia ATPK 78 str. redakcija, kas matosi iš paskirtos nuobaudos dydžio . Nuobaudą paskyrusi institucija vadovavosi 2008-01-30 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-87 patvirtintu saugotinų medžių ir krūmų kirtimo persodinimo ar kitokio pašalinimo tvarkos aprašu, 2008-03 12 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 206 3.9 punktu, todėl priėjo išvados, jog buvo iškirsti ne tik savaiminiai , bet ir saugotini medžiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog G. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrovė, kurios direktoriumi pažeidimo padarymo metu jis buvo, neteisėtai pašalino 256 saugotinus medžius ne pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotą leidimą.

Nors pažeidėjo teigimu, darbai buvo atliekami ne miesto bendrojo naudojimo teritorijoje, iškirsti tik savaime išaugę krūmai ir medeliai, kelmų atžalos, nepriskiriami prie saugotinų medžių ir krūmų, darbai buvo atlikti laikantis išduoto leidimo reikalavimų, o didesnių medžių kelmai ten jau buvo nuo seniau, tačiau tai paneigia byloje nustatytos aplinkybės.

Liudytoja V. G. parodė, kad savivaldybėje gavus UAB „(duomenys neskelbtini)prašymą dėl leidimo kirsti medžius sklype (duomenys neskelbtini) ji rengė išvadą dėl šio prašymo, todėl nuvyko į vietą ir pamatė, kad sklypas apleistas, nedidelėje teritorijoje yra plynas, pelkėtas ir miškingas laukas , kuriame yra nelegalių sąvartynų židiniai , daug savaiminių krūmų , atžalų. Ji padarė tos vietos fotonuotraukas. Išduodant leidimą dėl kirtimo ji vadovavosi miesto bendruoju planu, kuriame ši teritorija pažymėta kaip „G“ teritorija ir skirta gyvenamųjų namų statybai. Leidime nurodytos tik leistinos kirsti savaiminių medžių rūšys 2,5 ha plote. Kitų medžių, kurie vis dėlto buvo nukirsti, nebuvo galima kirsti , o jeigu kirtimo metu buvo nustatyta, kad reikėtų iškirsti ir kitus savaiminius medžius, pvz.. ievas, beržus ar pan. , ar ne savaiminius medžius, būtina buvo kreiptis į savivaldybę ir gauti leidimą tai daryti. Vėjovartoms pašalinti leidimo nereikėjo , tačiau apie tai per 5 d. turėjo būti pranešta aplinkos kokybės skyriui.

Iš liudytojos I. M. parodymų matyti, jog nusprendus išvalyti teritoriją iš Klaipėdos miesto savivaldybės buvo gautas leidimas medžių kritimui, jame medžių ir krūmų vertė nebuvo nustatyta. Prieš išduodant leidimą savivaldybės atstovai buvo atvykę į teritoriją ir ją apžiūrėjo. Leidime buvo nurodyta, kokia teritorijos dalis turi būti išvalyta ( b.l. 79)

Protokolą surašiusios institucijos atstovas R. P. paaiškino, jog pagal asmens skundą pats buvo atvykęs į įvykio vieta ir matė, kaip kertami medžiai. Leidimas buvo išduotas vieniems medžiams kirsti, o buvo iškirsti kiti, bei atžalos, didesnio nei leistina skersmens. Vizualiai matėsi, kad kelmai yra maždaug mėnesio senumo. Surašant protokolą buvo nurodyti tie iškirsti medžiai, kurie nenurodyti leidime.

Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo matyti, kad 2011-04-01 buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 31).

Iš 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus leidimo Nr. AP2-64 matyti, jog leista iškirsti savaimines sedulas, karklus, uosialapių klevų, lazdynų, alksnių atžalas (b.l. 32).

LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento užfiksuoti duomenys, fotonuotraukos patvirtina, jog teritorijoje (duomenys neskelbtini), buvo iškirsti baltalksniai, gudobelės, ievos paprastosios, liepos, klevai paprastieji, beržai, gudobelės, viso 494 medžiai (b.l. 26-28, 29-30).

Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus medžius skaičiavimuose nurodyta, jog bendra žala už pašalintus medžius, pagal kelmų matavimo duomenis, už neteisėtai pašalintus 256 medžius, yra 87216 Lt (b.l. 21-23).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra G. V. (b.l. 37).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. V. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu, iki 2011-07-01 galiojusi ATPK 78 str. 1 d. dispozicija numatė atsakomybę už savavališką žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimą arba naikinimą:

4. vietose, saugomose pagal specialius sprendimus.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra gyvenamųjų ir komercinės paskirties objektų statyba ( b.l. 39-46). Todėl teismas daro išvadą, kad kertama buvo ne miško žemėje, t.y. ne miško ūkio paskirties žemėje (2005 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministras įsakymas dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo Nr. 3D-37/D1-40). Vietovė, kurioje buvo atliekamas kirtimas, yra laisvai prieinama visiems ir šalia minėto sklypo pastatytuose namuose gyvenantiems žmonėms. Be to, iš 2011 m. balandžio 5 d. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir jo gretimybių detaliojo plano svarstymo su visuomene protokolo matyti, kad sklypas skirtas bendriems gyventojų poreikiams tenkinti ir yra laisvai prieinamas ( b.l. 65-68), be to liudytoja V. G. patvirtino, jog miesto bendrajame plane“ G „ženklu pažymėtose teritorijose želdiniams kirsti reikalingas savivaldybės leidimas. Todėl teismas konstatuoja, kad kirsta buvo miesto gyvenamosios vietovės bendrojo naudojimo vietoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 nustatė kriterijus, kuriais remiantis medžiai ar krūmai priskiriami saugotinų kategorijai ir patvirtino „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašą“, kurio 3.7 punktas nustato, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1–3.6 punktuose. Kaip minėta, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra ne miško ūkio paskirties žemėje, miesto gyvenamosios vietovės bendrojo naudojimo vietoje, todėl jame augantys medžiai ir krūmai yra priskiriami saugotinų kategorijai. Šio nutarimo 1 punktas nustato išimtį, kad minėtas nutarimas netaikomas natūraliai išaugusiems krūmams. Tačiau pastebėtina, kad administracinio teisės pažeidimo

protokolas buvo surašytas ne už savavališkai iškirstus krūmus, o už neteisėtai pašalintus 256 vnt. saugotinų medžių. Tai, kad prašymo Klaipėdos miesto savivaldybei dėl leidimo kirsti medžius ir

krūmus pateikimo metu – 2011 m. balandžio 1 d. – 2,5 ha teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), dominavo tik savaime išaugę krūmai ir kelmų atžalos, kurie nepriskiriami prie saugotinų medžių ir krūmų bei tai, kad savivaldybės pareigūnai įvertinę sklype esančių medžių vertę 2011 m. balandžio 6 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad „ ... didelėje teritorijoje yra plynos, pelkėtos ir miškingos vietos, yra nelegalių sąvartynų židiniai. Daug savaiminių krūmų, atžalų, sklypas gana apleistas“, reikšmės vertinant padaryto pažeidimo faktą neturi, kadangi, kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne už savavališkai iškirstus krūmus, o už neteisėtai pašalintus 256 vnt. saugotinų medžių.

2011 m. balandžio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento aplinkos kokybės skyrius išdavė leidimą Nr. AP2-64 neatlygintinai kirsti savaimines sedulas, karklus, uosialapius klevus, lazdynus, alksnių atžalas. 2011 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento rašte Nr. (11.3) MD3-701 „Dėl želdinių parametrų“, nurodyta, kad didžiąją dalį želdinių pagal rūšis sudarė baltalksnių sąžalynas, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 3 punktu, priskiriamas pirmos grupės medžiams (baltalksnis, uosialapis klevas), kurių skersmuo iki 8 cm 1,3 m kamieno aukšlyje. Jiems atkuriamosios vertės įkainiai nenustatomi.

Tai, kad medis ar krūmas neturi atkuriamosios vertės, nesudaro pagrindo teigti, kad jis nepatenka į saugotinų kategoriją, kadangi kriterijus, kuriais remiantis medžiai ar krūmai priskiriami saugotinų kategorijai, nustatyti LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintais „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašą“. Be to, 2011 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento rašte Nr. (11.3) MD3-701 nurodyta, kad baltalksnių sąžalynas sudarė tik didžiąją dalį želdinių, be ne absoliučiai visus, todėl pažeidimo padarymo galimybė neeliminuojama.

LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

Priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, 2011 m. balandžio 5 d. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir jo gretimybių detaliojo plano svarstymo su visuomene protokolas, kuriame užfiksuoti detalųjį planą rengiančio architekto A. S. paaiškinimai patvirtina, kad teritorijoje buvo tankiai suaugusių gluosnių, uosialapių klevų, beržų, ąžuoliukų ir klevukų kupstai, stichiški jaunuolynai, gluosniai ir 28 vnt. taksacijos lentelėje nurodyti medžiai.

Be to, tai, kad pagal A. S. paaiškinimus medžiai nebuvo prižiūrimi, suaugę per tankiai, praradę savo vertę dendrologiniu ir techniniu požiūriu, todėl juos tikslinga šalinti, o 28 vnt. (taksacijos lentelė) gražių, vertingų medžių būtina išsaugoti, įtakos nagrinėjamai bylai neturi, kadangi nei A. S., nei taksacijos lentelė nenustato saugotinų medžių kriterijų bei nesuteikia teisės atlikti kirtimus.

Taip pat pastebėtina, kad aplinkybės, susijusios su išduoto leidimo atitikimu nustatytiems kriterijams, neturi įtakos G. V. atsakomybei, nes byloje nustatyta, kad teritorijoje buvo iškirsti visai kiti medžiai, nei nurodyta 2011 m. balandžio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės išduotame leidime , o pats G. V. patvirtino, kad šį leidimą jis matė ir leidimo turiniui jis jokių pastabų neturėjo, jis pats pasirašė rangos darbų sutartį, įsipareigodamas dirbti pagal išduotą leidimą, be to teigė, kad turėdamas specialų išsilavinimą , jis gerai išmano medžių kirtimo ir genėjimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, jog savivaldybės išduotas leidimas, nors ir ne visiškai atitiko reikalavimams, tačiau jis nelėmė to, kad buvo iškirsti visai kiti , nei jame nurodyti medžiai.

Nustatyta, kad darbai buvo atliekami ne miško ūkio paskirties žemėje, miesto gyvenamosios vietovės bendrojo naudojimo vietoje. Pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206

patvirtintą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašą iškirsti medžiai laikytini saugotinais. Pagal LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento užfiksuotus duomenis matyti, jog teritorijoje buvo iškirsti baltalksniai, gudobelės, ievos paprastosios, liepos, klevai paprastieji, beržai, gudobelės, t.y. kiti medžiai, nei nurodyta 2011 m. balandžio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės išduotame leidime Nr. AP2-64. Duomenų, patvirtinančių G. V. teiginius, kad didesnių medžių kelmai teritorijoje jau buvo, jie buvo tik patrumpinti, be to medžius galėjo nukirsti ir pašaliniai asmenys, nes teritorija laisvai prieinama, teismui nepateikta, o liudytoja V. G. parodė, kad apžiūrint sklypą buvo matyti vėjovartos , tačiau jas pašalinus , būtina buvo pranešti savivaldybei. Be to iš jos parodymų ir fotonuotraukų matyti, jog nupjauti medžiai buvo sklype, jie niekur išvežti nebuvo , todėl prielaida, jog juos galėjo nukirsti kas nors patekęs į sklypą, yra nepagrįsta.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad G. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija), padarymą. Vien ta aplinkybė, kad nutarime nenurodyta taikomo įstatymo redakcija, kas gali būti laikoma tik technine klaida, nedaro nutarimo neteisėtu, nes nėra jokio pagrindo manyti, jog buvo taikoma vėlesnė redakcija.

G. V. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis LR ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog 2011-07-04 priimtas nutarimas G. V. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta LR ATPK 78 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta nuobauda, dėl ko tenkinti G. V. skundą ir naikinti LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011 m. liepos 4 d. nutarimą nėra pagrindo (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str., 302 straipsniu, teismas

nutaria:

G. V. skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011 m. liepos 4 d. nutarimą, kuriuo G. V. pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį paskirta 350 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.