Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 nutarties, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011-07-04 nutarimas, kuriuo G. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 straipsnio 1 dalį paskirta 350 litų bauda, paliktas galioti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011-07-04 nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) vadovas G. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 straipsnio 1 dalį už tai, kad ne pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotą leidimą Nr. AP2–64, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1–87 patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punkto reikalavimus, sklype (duomenys neskelbtini), neteisėtai pašalino 256 saugotinus medžius.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011-07-04 nutarimą G. V. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

G. V. įsitikinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja pateiktiems įrodymams bei įstatymo nustatyta tvarka nustatytam teritorijos statusui. Atitinkamai ir skundžiamos teismo nutarties išvados pažeidžia pažeidimo nustatymo metu galiojusios ATPK 78 str. 1 d. dispoziciją, teismų praktiką (2008-06-02 Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 11-900-142/2008). Nurodo, kad byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame buvo atliekami rangos darbai yra valdomas užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2005-10-17 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2005-0178 pagrindu ir šio sklypo paskirtis – gyvenamoji teritorija. G. V. teigimu, bylos nagrinėjimo metu jis teikė paaiškinimą, kad 2007-04-05 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-110 buvo patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas, kurio 2 priede „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių eksplikacijoje“ nurodyta, kad teritorija (duomenys neskelbtini), žymima „G" simboliu, t. y. teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai. Ši teritorija nėra priskiriama prie ATPK 78 str. 1 d. sankcijoje nurodomos miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietų. Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą bendrojo naudojimo teritorijos mieste žymimos simboliais „B“, „B1“, „B2“, „B3“. Būtent simboliu B3 yra žymima miesto bendrojo naudojimo teritorija, urbanizuotos teritorijos vieša erdvė, kurioje yra ar numatoma įrengti aikšteles, parkus, skverus ir kitus želdynus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teritorija (duomenys neskelbtini) , B3 teritorijos kategorijai nepriskiriama, o yra G kategorijos, todėl skundžiamoje nutartyje nurodomas motyvas, kad darbai buvo atliekami ne miško ūkio paskirties žemėje, miesto gyvenamosios vietovės bendrojo naudojimo vietoje prieštarauja 2007-04-05 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui.

G. V. tvirtinimu, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nesiaiškino aplinkybės, kokioje teritorijoje buvo vykdomi darbai. 2012-01-31 vykusio teismo posėdžio metu, uždavus šį klausimą protokolą surašiusios institucijos atstovui R. P., jis paaiškino, kad „man nereikėjo tirti dokumentų, kad nustatyti, kokioje žemėje vyko darbai. Mums svarbiausia buvo pamatyti, kad žemė ne miško.“ Susipažinus su šiuo aiškinimu, akivaizdu, kad nutarimą surašęs pareigūnas visiškai netyrė aplinkybių, būtinų administracinei atsakomybei atsirasti. Be to, paaiškino, kad „nėra tokio akto, pagal kurį teritorija (duomenys neskelbtini) yra saugoma“, tuo dar kartą patvirtindamas, kad tariamo pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 78 str. 1 d administracinės atsakomybės neužtraukė, nes iki 2011-07-01 galiojusi ATPK 78 str. 1 d. imperatyviai reikalavo nustatyti galimai neteisėtos veikos vykdymo vietą.

G. V. aiškinimu, tariamo pažeidimo padarymo metu administracinė atsakomybė pagal ATPK 78 str. 1 d. už saugotinų medžių ir krūmų niokojimą kitose teritorijose, numatyta nebuvo, nei numatyta taikomoje teisės normoje, todėl plečiamai šis sąrašas negali būti aiškinamas ir taikomas. 2008-03-12 LR Vyriausybės nutarime Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ numatytas medžių priskyrimo saugotiniems kriterijus, tačiau administracinei atsakomybei to nepakanka, būtina, kad ne tik medis ar krūmas būtų saugotinas, bet ir augtų ATPK normoje numatytoje teritorijoje. Teisingumo principas reikalauja, kad teisės aktai būtą taikomi tiksliai, todėl negali būti pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, jeigu tai nenumatyta ATPK normoje. G. V. nuomone, jei buvo sunaikinti saugotini medžiai teritorijoje, kuri nepatenka į ATPK 78 str. 1 d. nurodytą teritorijų sąrašą, tai yra pagrindas taikyti kitas atsakomybės rūšis, bet ne administracinę atsakomybę pagal iki 2011-07-01 galiojusią ATPK 78 str. 1 d. redakciją.

G. V. įsitikinimu, teismas visiškai nevertino jo paaiškinimo, kad saugotini medžiai teritorijoje buvo ir šiandien yra. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja V. G., kuri parodė, kad stambūs medžiai gegužės 27 dieną stovėjo. G. V. nesutinka su teismo išvada, kad „iš liudytojos V. G. parodymų ir fotonuotraukų matyti, jog nupjauti medžiai sklype buvo, jie niekur neišvežti, todėl prielaida, jog juos galėjo nukirsti kas nors patekęs į sklypą, yra nepagrįsta“. G. V. nuomone, apylinkės teismas klaidingai vertino liudytojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistės V. G. paaiškinimus, nes liudytoja parodė, kad, prieš išduodant 2011-04-06 leidimą Nr. AP-64, ji asmeniškai apžiūrėjo teritoriją, apžiūros metu darė šios teritorijos fotonuotraukas. Nuotraukose matyti netvarkinga teritorija, kurioje jau prieš išduodant leidimą buvo suversti išpjauti medžiai. G. V. įsitikinimu, būtent šios aplinkybės patvirtina jo teiginius, kad teritorijoje, iki sudarant rangos sutartį, jau buvo išpjautų medžių. Nuotraukos buvo darytos 2011-04-06, o rangos sutartis sudaryta tik 2011-04-22.

Teismas kaip pagrindą taikyti administracinę atsakomybę nurodė aplinkybę, kad teritorijoje buvo vėjovartų, vėjolaužų, tačiau apie tai nebuvo pranešta savivaldybei. G. V. teigimu, atsakomybės už nepranešimą apie vėjo nulaužtus ar išverstus medžius ATPK nenumato. Be to, vėjovartas ir vėjolaužas suskaičiuoti ir apie jas pranešti savivaldybės aplinkos skyriui buvo galima tik atlikus darbus teritorijoje, tačiau jų atlikti galimybės nebebuvo, nes Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai darbus sustabdė.

G. V. tvirtinimu, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-29 įsakymu Nr. D1-62 patvirtinto „Priklausomų želdynų apsaugos ir tvarkymo reglamento“, nustatančio, kad priklausomuose želdynuose draudžiama sodinti želdinius, pasižyminčius specifinėmis savybėmis (4 p.), greitai augančius (dažnai genėtinus) (4.1 p.), prie kurių priskiriamas uosialapis klevas; pagal 4.2 punktą draudžiama auginti intensyviai šaknų atžalomis plintančius augalus, t. y. baltalksnius; pagal 4.6 punktą – želdinius su dygliuotomis šakutėmis ar lapais, prie kurių priskiriama gudobelė; 4.7 punktą – su nuodingais vaisiais ar kitomis augalo dalimis, t. y. paprastoji ieva; šiuos augalus draudžiama auginti gyvenamosiose teritorijose (9 p.). Kadangi šių želdynų buvimas gyvenamojoje teritorijoje draudžiamas pagal minėtą įsakymą, todėl jų šalinimas yra neatlygintinas. Į šį norminį reglamentavimą privaloma tvarka buvo būtina atsižvelgti nustatant želdinių atkuriamąją vertę bei surašant skundžiamą nutarimą, nes nutarime institucija nurodė žalą ir siūlė ją atlyginti. Apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kurie medžiai gali būti šalinami neatlygintinai ir skundžiamo nutarimo dalies dėl žalos atlyginimo net nesvarstė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 4 p. nustato, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlygintinai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai (4.8 p.) vykdomi kraštovaizdžio formavimo ar kiti medžių ir krūmų kokybę gerinantys kirtimai (kas iš esmės ir buvo leista vykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus 2011-04-06 leidimu Nr. AP2-64) arba (4.13 p.) auga parkuose, skveruose ir kitose urbanizuotose teritorijose kaip nepageidaujamos rūšys.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

G. V. nuomone, apylinkės teismas ir šį kartą būtinų sąlygų administracinei atsakomybei atsirasti nenustatė, pateiktų įrodymų, norminių aktų reikalavimų neįvertino, padarė išvadas, prieštaraujančias iki 2011-07-01 galiojusiai ATPK 78 str. 1 d. dispozicijai.

Direktoriaus pavaduotoja L. V. atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus leidimas želdiniams šalinti Nr. AP2-64 buvo išduotas neatlygintinai šalinti savaimines sedulas, karklus, uosialapius klevus, lazdynus, alksnių atžalas, o UAB (duomenys neskelbtini) pašalino 256 medžius (fiksuojant pažeidimą buvo vertinti tik saugotini medžiai bei 1,3 m kamieno aukštyje storesni nei 8 cm). Šiems medžiams šalinti turėjo būti gautas kitas, nei buvo išduotas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto aprašo nustatyta tvarka leidimas. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) (ar UAB (duomenys neskelbtini) ), nustačiusi, kad sklype yra kitos rūšies medžių (tuo labiau ne atžalų), ruošdamiesi juos pašalinti, turėjo kreiptis į leidimą išdavusią instituciją dėl naujo leidimo išdavimo. Tačiau vykdydama rangos sutartį, UAB (duomenys neskelbtini) pašalino leidime nenurodytus medžius (ne atžalas), t. y. buvo pašalinti: „baltalksniai, ievos, paprastosios, liepos, klevai, paprastieji beržai, gudobelės.“ Direktoriaus pavaduotojos L. V. tvirtinimu, Departamento atstovai, pagrįstai konstatavo, kad pagal 2011-04-06 leidimą Nr. AP2-64 medžių kirtimas nėra galimas, nes leidimas duotas atžalų, bet ne medžių, šalinimui. Norint pašalinti saugotinus želdinius yra taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo reikalavimai (gautas leidimas, atlyginus medžių vertę).

Direktoriaus pavaduotoja L. V. nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento 2011-06-27 rašte Nr. (11.3) MD3-701 UAB (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pagal rūšis didžiąją želdinių dalį sudaro baltalksnių sąžalynas, priminta, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamos vertės įkainių 3 punktu, pirmos grupės medžiams (baltalksniams, uosialapiams klevams), kurių skersmuo 1,3 m kamieno aukštyje – iki 8 cm, atkuriamos vertės įkainiai netaikomi. Tačiau atliekant iškirstų medžių kelmų matavimą ir perskaičiavimą 1,3 m kamieno aukštyje, buvo nustatyta, kad nukirstų medžių kamieno skersmuo buvo virš 8 cm. Todėl storesniems nei 8 cm skersmens baltalksniams turėjo būti taikomi atkuriamos vertės įkainiai. Skaičiuojant kraštovaizdžiui padarytą žalą, buvo vertinami baltalksniai, kurių skersmuo 1,3 m. aukštyje buvo didesnis nei 8 cm. Vertinant beržus, liepas, ievas, gudobelės (šermukšnių šeima), atkuriamos vertės įkainiai taikomi už kiekvieną skersmens centimetrą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymo Nr. D1-343 2.1 punktą ir 1 priedą, šie medžiai priskiriami prie II grupės medžių. Taip pat aukščiau minėtame rašte konstatuojama, kad 2011-04-06 išduotame leidime Nr. AP2-64 buvo nurodytas savaiminių krūmų ir atžalų, o ne medžių kirtimas. Direktoriaus pavaduotojos L. V. teigimu, pareiškėjas painioja medžio ir krūmo sąvokas, kurios yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str., nors teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad turėdamas specialų išsilavinimą, jis medžių kirtimo ir genėjimo reikalavimus išmano gerai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros direktoriaus pavaduotoja L. V. prašo G. V. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1–87 patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose; ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.9 punktą medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.

2011-04-01 prašyme Klaipėdos miesto savivaldybei UAB (duomenys neskelbtini) prašė leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus žemės sklype (duomenys neskelbtini) . Nurodė numatomus atlikti darbus: „teritorijos išvalymas, blogų krūmų nuėmimas, savaūgiai medeliai (karklai, alksniai, lazdynai) 2,5 ha“ (b. l. 31).

Iš 2011-04-06 Nr. AP2–64 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)“, žemės sklype (duomenys neskelbtini) , 2,5 ha buvo leista kirsti savaimines sedulas, karklus, uosialapius klevus, lazdynus, alksnių atžalas (bet ne alksnių medžius, b. l. 32).

2011-04-22 UAB (duomenys neskelbtini) sudarė rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujančiu direktoriumi G. V. dėl menkaverčių krūmų išpjovimo 2,5 ha plote, (duomenys neskelbtini), kitų darbų atlikimo pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus 2011-04-06 išduotą leidimą Nr. AP2–64 (b. l. 33).

G. V. savo kaltę dėl neteisėtai pašalintų medžių neigė. 2011-10-04 teismo posėdyje jis parodė, jog buvo gautas leidimas kirsti alksnių, klevų, uosialapių, lazdynų, karklų atžalas. G. V. tvirtinimu, jis pats nustato, kuris medis yra šalintinas. Jis nepaneigė, jog jo atstovaujamos bendrovės darbuotojai šiek tiek pažemino kelmus, kad galėtų pravažiuoti technika, parodė, kad neleistinų medžių patys nešalino (b. l. 76–77).

Iš Lietuvos Respublikos draugijos (duomenys neskelbtini) išduoto pažymėjimo turinio matyti, jog G. V. išklausė teorinį kursą, atliko pratybas, praktinius darbus ir išlaikė egzaminus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtą ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos 2003-07-23 įsakymu Nr. V (9)-84 patvirtintą 120 val. trukmės neformalaus mokymo programą „Augančių medžių ir krūmų genėjimo bei atnaujinimo urbanizuotose teritorijose pagrindai darbų vadovams“, žino ir moka medžių ir krūmų genėjimo bei atnaujinimo būdus, technologijas ir techniką (b. l. 69). Teismo posėdyje G. V. teigė, kad kirtimus atlieka kas metai, jo darbuotojai tiems darbams atestuoti, išduotam leidimui priekaištų neturėjo. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, pastebėjęs neteisėtą medžių kirtimą (duomenys neskelbtini) , teritorijoje, kuriai buvo gavęs leidimą Nr. AP2–64, G. V. ar kas nors iš jį pavaduojančių prieš pradedant kirtimo darbus apie kokius nors neleistinus pašalinių asmenų veiksmus leidimą Nr. AP2–64 išdavusį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrių ar kitą savivaldybės instituciją neinformavo, su prašymu išaiškinti leidimo ribas nesikreipė. G. V. tvirtinimą, kad medžiai buvo iškirsti anksčiau, paneigia R. P., G. Č., R. K., V. G. parodymai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento neteisėtai nukirstų saugotinų medžių, krūmų augančių ne miško žemėje kelmų apmatavimo duomenys.

2011-10-04 teismo posėdyje liudytojas vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. P. parodė, kad gegužės mėnesio pabaigoje buvo gauti gyventojų skundai, jog kertami medžiai. Apžiūrėjus teritoriją buvo matyti, kad iškirstų medžių kelmai yra mėnesio senumo. Liudytojas asmeniškai buvo atvykęs į įvykio vietą ir matė, kaip buvo pjaunami medžiai. Darbininkai paaiškino, jog dirba pagal išduotą leidimą, tačiau medžiams kirsti leidimas išduotas nebuvo. Nustačius pažeidimus, buvo išmatuoti tik tie medžiai, kurie nebuvo nurodyti išduotame leidime kaip leistini kirsti (b. l. 77). 2012-01-31 teismo posėdyje R. P. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) iškirstiems medžiams buvo reikalinga gauti kitą leidimą (b. l. 121–122).

2011-10-04, 2011-10-04 teismo posėdžiuose Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros atstovė G. Č. patvirtino, jog buvo išskirsti ne tie medžiai, kurie buvo nurodyti leidime. Buvo išskirsti vertingi ir saugotini medžiai (b. l. 77–78, 120–121).

2011-10-04 teismo posėdyje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros atstovė R. K. patvirtino, jog buvo galima kirsti tik tuos medžius, kurie buvo nurodyti leidime (b. l. 78).

2011-10-04 teismo posėdyje liudytoja V. G. parodė, kad rąstus šalinti galima ir be leidimo, tačiau per 5 dienas po darbų atlikimo leidimą reikia išsiimti. (duomenys neskelbtini) kirto medžius teritorijoje, kur buvo saugotinų medžių. Išduotas leidimas medžių kirsti neleido, leido kirsti tik medžių atžalas, tačiau buvo iškirsti medžiai. Liudytoja parodė, kad prie UAB (duomenys neskelbtini) prašymo išduoti leidimą gavo Registrų centro pažymą, jog UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos paskirtis yra gyvenamųjų namų statyba. Bendrajame plane žemė buvo gyvenamųjų namų teritorijoje (b. l. 122–124).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamos vertės įkainių 3 punktu, pirmos grupės medžiams (baltalksniams, uosialapiams klevams), kurių skersmuo 1,3 m kamieno aukštyje – iki 8 cm, atkuriamos vertės įkainiai netaikomi. Atliekant iškirstų medžių kelmų matavimą ir perskaičiavimą 1,3 m kamieno aukštyje, buvo nustatyta, kad nukirstų medžių kamieno skersmuo buvo virš 8 cm. UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai pašalino baltalksnius, ievas, liepas, beržus, klevus, gudobeles, iš viso – 256 medžius pašalino nepagrįstai, nes pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotą leidimą Nr. AP2–64 to daryti neturėjo teisės. Neteisėtu medžių pašalinimu gamtai ir valstybės nuosavybei padaryta 43608 Lt dydžio turtinė žala, o bendra aplinkai padaryta žala sudaro 87216 Lt (b. l. 21–23, 29–30). Nustačius aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu padarytą gamtai, valstybės nuosavybei (iš valstybės nuomojamoje teritorijoje) tokią didelę turtinę žalą, visų pirma turėjo būti sprendžiamas baudžiamosios, o ne administracinės atsakomybės klausimas.

2011-04-01 UAB (duomenys neskelbtini) prašymas Klaipėdos miesto savivaldybei leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus žemės sklype (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) žinojo, kad leidimas žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra reikalingas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , yra gyvenamojoje teritorijoje (b. l. 39–46). Iš 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduoto leidimo Nr. AP2–64 matyti, kad leidimas buvo išduotas konkrečių saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. 2011-04-22 rangos sutartyje su UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus G. V., įsipareigojo 2,5 ha plote, (duomenys neskelbtini) , išpjauti tik menkaverčius krūmus, atlikti kitus darbus pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus 2011-04-06 išduotą leidimą Nr. AP2–64. Tačiau iš aptartų duomenų aiškiai matyti, jog buvo pašalinti medžiai, kuriems šalinti leidimas išduotas nebuvo.

UAB (duomenys neskelbtini) vadovas G. V. buvo nubaustas už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ne pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotą leidimą Nr. AP2–64, 2011-06-09 neteisėtai pašalino 256 saugotinus medžius (duomenys neskelbtini), esančioje teritorijoje, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punkto reikalavimus, pagrįstai.

Lietuvos Respublikos ATPK 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje.

Lietuvos Respublikos ATPK 78 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1260 redakcija, galiojusi iki 2011-07-01) buvo numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimą arba naikinimą (kirtimą, šakų laužymą ar kitokį pašalinimą, žievės lupimą nuo kamieno, kamieno tašymą ar kapojimą, medžių ir krūmų genėjimą pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimą, žemės nukasimą nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimą ar kitokį pašalinimą, taip pat naikinimą naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus, ir užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 78 straipsnio 1 dalis (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1260 redakcija, galiojusi iki 2011-07-01) numatė alternatyvią atsakomybę už savavališką medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimą arba naikinimą (kirtimą). Pakeistoje ATPK 78 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2011-05-24 įstatymo Nr. XI-1407 redakcija, įsigaliojusi 2011-07-01) taip pat numatyta atsakomybė už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, naikinimą. Ir vienu ir kitu atveju krūmų ir medžių augimvietė nurodyta ta pati – ne miško žemė. Atsakomybė už savavališką medžių, krūmų kirtimą, kitokį naikinimą miškams priklausančioje žemėje atsakomybė buvo ir yra numatyta kituose ATPK straipsniuose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011-07-04 nutarimu G. V. buvo nubaustas 350 litų bauda. Teismo posėdyje agentūros atstovė G. Č. paaiškino, jog G. V. buvo nubaustas pagal pažeidimo metu galiojusią ATPK 78 str. 1 d. redakciją, nes ATPK 78 str. 1 d. naujoji redakcija numato baudą nuo 300 litų iki 1000 litų (b. l. 121).

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011-07-04 nutarimo turinio matyti, jog G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis baudos skyrimo taisyklėmis (ATPK 30² str.), atsižvelgiant į tai, jog G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skiriamos baudos dydis buvo nustatytas pagal baudos dydžio ATPK 78 str. 1 d. sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. Abejoti, jog G. V. buvo nubaustas ne pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusią ATPK 78 str. 1 d. redakciją, nėra jokio pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 nutartis, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011-07-04 nutarimas paliktas galioti, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 nutartį palikti nepakeistą, G. V. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.