Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011 m. liepos 4 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. V. buvo nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. 350 Lt bauda, nurodant atlyginti kraštovaizdžiui padarytą 87 216 Lt žalą už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotą leidimą Nr. AP2-64 neteisėtai pašalino 256 saugotinus medžius, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punkto reikalavimus. Šį nutarimą G. V. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Apelianto nuomone, teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatė būtinų sąlygų administracinei atsakomybei atsirasti, kadangi nebuvo nustatytas tariamo pažeidimo padarymo laikas, būdas, priemonės, priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys, t. y. pažeidimo sudėties objektyvioji pusė (2011-06-30 ATP protokole Nr. 66 tik nurodyta, kad 2011-06-09 pareigūnai, nenustatę veikos, tik fiksavo faktą – senus medžių kelmus, t. y. neįrodė, kad šie kelmai atsirado būtent dėl to, kad neteisėtą veiką įvykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Teismas nutartyje pasisakė, kad buvo iškirsti ne tie medžiai, kuriuos galima buvo kirsti pagal leidimą, t. y. pagal leidimą 2,5 ha teritorijoje buvo galima iškirsti savaimines sedulas, karklus, uosialapius klevus, lazdynų, alksnių atžalas, ir nustatė, kad neva iškirsti baltalksniai, gudobelės, ievos, klevai, beržai, liepos. Tačiau nenustatyta liko aplinkybė, ar į leidimą neįtraukti šie medžiai, o tiksliau jų atžalos priskirtini saugotiniems medžiams, bei nenustatyta ir institucijos atstovų neįrodyta aplinkybė, kad šiuos medžius iškirto būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nesvarbu, kokio medžio atžala, jeigu šios skersmuo iki 8 cm 1,3 m kamieno aukštyje, tai tokia atžala (medis), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 3 punktu, atkuriamosios vertės neturi.

Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad 2011-04-06 leidimas Nr. AP2-64 buvo išduotas iškirsti ne saugotinus medžius, o savaime išaugusias, vertės neturinčias atžalas 2.5 ha teritorijoje, tai ir buvo daroma. Be to, teismas visiškai neįvertino aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos regiono agentūros atstovės R. K. paaiškinimų, kad leidimas buvo išduotas ne toks, koks turi būti, institucijos atstovės manymu, išduodant leidimą turėjo būti nurodyti kirstinų medžių diametrai, rūšys, tikslus kiekis. Institucijos atstovė taip pat patvirtino, kad pagal išduotą leidimą nėra nurodyta, kiek ir ko galima iškirsti, o uždavus klausimą, ar pagal išduotą leidimą apskritai buvo galima teisėtai atlikti medžių kirtimą nurodė, kad ne. Be to, aplinkos apsaugos pareigūnai, akivaizdžiai matydami, kad leidimas išduotas netinkamai, į šias aplinkybes skirdami administracinę nuobaudą neatsižvelgė ir tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Todėl, apelianto G. V. teigimu akivaizdu, kad jis negali prisiimti atsakomybės už valstybės pareigūnų veiksmus, nes jo veikoje nėra pažeidimo sudėties elemento – subjektyviosios pusės. Be to, siekiant nustatyti leidimo išdavimo aplinkybes bei aplinkybę, ar buvo darbų vykdymo teritorijoje buvo saugotinų medžių ir krūmų, būtų tikslinga apklausti kaip liudytoją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistę V. G., ji apžiūrėjusi teritoriją pateikė išvadą dėl leidimo išdavimo. Be to, 2011-04-06 leidime Nr. AP2-64 buvo išduotas leidimas kirati alksnių atžalas, tačiau 2008-06-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-343 patvirtinti Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priedas nustato, kad yra medžių rūšis baltalksnis (I grupė) ir juodalksnis (II grupė), todėl nurodymas leidime kirti „alksnių atžalas“ leidžia teigti, kad arba suteikta teisė kirsti visų rūšių alksnių atžalas (juodalksnių ir baltalksnių), arba turėjo būti detalizuota, kokius, be to, gudobelė yra vaismedis, priklausantis erškėtinių šeimos obelinių pošeimio augalų genčiai ir nepatenka nė į vieną iš įkainių grupę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, kurie patvirtintų G. V. teiginius, jog didesnių medžių kelmai teritorijoje jau buvo, nenustatyta. Tačiau, apelianto įsitikinimu, tokie teismo teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie patvirtina, kokie želdiniai apskritai buvo teritorijoje Klaipėdoje, Kretingos g. 78, 2011 m. balandžio mėn., t. y. 2011-04-06 leidimo Nr. AP2-64 išdavimo metu. Aplinkybę, kokie želdiniai buvo teritorijoje neginčijamai patvirtino: 2011-04-05 žemės sklypo Kretingos g. 78, Klaipėdoje ir jo gretimybių detaliojo plano svarstymo su visuomene protokolas, kuriame užfiksuoti detalųjį planą rengiančio architekto A. S. paaiškinimai apie tai, kad „buvo užsakytas prieš 2 savaites brėžinys su želdinių įvertinimu. Brėžinys suderintas su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, kuris dalyvavo vertinime. Įvertinime parašyta, kad teritorijoje šiaurinėje dalyje yra tankiai suaugusių gluosnių, uosialapių klevų, keletas beržų. Medžiai nebuvo prižiūrimi, suaugę per tankiai [...] yra praradę savo vertę dendrologiniu ir techniniu požiūriu. Išvada – tikslinga juos šalinti ir formuoti naujas grupes, kuriant kraštovaizdį. Pietinė dalis – tankiai suaugusių ąžuoliukų ir klevukų kupstai, stichiški jaunuolynai, arčiau Kretingos g. auga peraugę gluosniai ir 28 vnt. (taksacijos lentelė) gražių, vertingų medžių, kuriuos būtina išsaugoti. Kraštovaizdžio formavimo požiūriu šiuo metu kiti želdiniai vertės neturi [...]“, teritorijos detalaus plano brėžinys bei ypatingų ir saugotinų medžių taksacijos lentelė, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau jų teismas nevertino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiama 2011 m. spalio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino G. V. skundo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo G. V. buvo nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. 350 Lt bauda, panaikinimo. Minėtu nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. V. buvo nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotą leidimą Nr. AP2-64, 2011-06-09 neteisėtai pašalino 256 saugotinus medžius Kretingos g. 78, Klaipėdoje, esančioje teritorijoje, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punkto reikalavimus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. V. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu (2011-06-09), skirtingai nei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011 m. liepos 4 d. nutarimo priėmimo metu, galiojusi ATPK 78 str. 1 d. dispozicija numatė atsakomybę už savavališką žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimą arba naikinimą:

miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose, vietose, saugomose pagal specialius sprendimus.

Tuo tarpu ginčijamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011 m. liepos 4 d. nutarimo priėmimo metu galiojo nauja ATPK 78 str. 1 d. redakcija, kuri numatė atsakomybę už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą.

2011-06-30 administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 048882 konstatuota, kad 2011-06-09 buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne pagal 2011-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotą leidimą Nr. AP2-64 neteisėtai pašalino 256 saugotinus medžius. Kaip minėta, inkriminuojamo pažeidimo nustatymo metu galiojusi ATPK 78 str. 1 d. dispozicija, lyginant su administracinės bylos nagrinėjimo metu galiojusiu įstatymu, buvo žymiai siauresnė, t. y. numatė administracinę atsakomybę ne už bet kokių ne miško žemėje augančių želdinių niokojimą, kaip šiuo metu galiojanti ATPK 78 str. 1 d. dispozicija, tačiau tik už atitinkamose įstatyme įsakmiai išvardintose teritorijose augančių želdinių niokojimą. Atitinkamai ženkliai griežtesnė yra ir naujos redakcijos ATPK 78 str. 1 d. sankcija. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. V. inkriminuojamas pažeidimas buvo fiksuotas 2011-06-09, o nuo 2011-07-01 įsigaliojusi nauja ATPK 78 str. 1 d. redakcija išplėtė veikos baudžiamumą ir sugriežtino sankciją, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo būti taikoma pažeidimo nustatymo dieną galiojusi teisės norma. Tačiau iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. V. nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. akivaizdu, kad šiuo atveju pareigūnas taikė ATPK 78 str. 1 d. redakciją, įsigaliojusią nuo 2011-07-01, kuri visiškai kitaip apibrėžė pažeidimą ir negalėjo būti taikoma dėl 2011-06-09 nustatyto pažeidimo. Išvadą dėl netinkamos ATPK 78 str. 1 d. redakcijos taikymo patvirtina šios aplinkybės:

1) nutarime apskritai nėra nurodyta, kokios redakcijos ATPK 78 str. 1 d. taikoma, todėl pagal teismų praktikoje priimtas nuostatas preziumuojama, jog yra taikoma nutarimo priėmimo metu galiojanti įstatymo redakcija,

2) nutarime nėra atskleistas pažeidimo padarymo vietos priskyrimas vienai iš keturių kategorijų, kurių sąrašas yra pateiktas pažeidimo padarymo metu galiojusioje ATPK 78 str. 1 d. dispozicijoje.

Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sąlyga. Tai būtina, nes kiekvienas teisės norminis aktas yra tam tikru laiku išleidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. Teoriškai ir praktiškai itin svarbus yra temporalinis teisės norminių aktų galiojimas, t. y. galiojimas laike. Temporalinis akto galiojimas nustatomas dviem momentais: įsigaliojimu ir galios netekimu. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Šis principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas. Administracinėje teisės šakose yra įtvirtinta ir kita taisyklė – lex benignior retro agit, t. y. pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią. Šios taisyklės taikymas baudžiamojoje ir administracinėje teisėje grindžiamas kitais konstituciniais principais - protingumo ir humanizmo. Tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad baudžiamųjų (administracinių) įstatymų draudimai visuomet yra orientuoti į ateitį. Tai reiškia, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik už tokią veiką, kuri jos padarymo metu buvo numatyta administraciniame įstatyme kaip baudžiama. Be to, draudžiama taikyti asmeniui griežtesnę bausmę nei nustatyta įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu. Šios nuostatos įtvirtintos ir ATPK 8 str.

Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0157-2818, kuriame buvo atliekami rangos darbai, yra valdomas užsakovo UAB „Danės krantas“ 2005-10-17 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2005-0178 pagrindu. Iš šio registro įmonės išrašo matyti, kad sklypo Kretingos g. 78, Klaipėdoje, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra gyvenamųjų ir komercinės paskirties objektų statyba. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar sklypas gali būti priskirtas prie miesto bendrojo naudojimo vietų. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir administracinėje byloje priimtame nutarime nenurodyta, kokio pobūdžio sklype medžiai iškirsti. Skundžiamoje nutartyje teismo išvados šiuo klausimu yra neaiškios ir prieštaringos: teigiama, kad „nors pažeidėjo teigimu, darbai buvo atliekami ne miesto bendrojo naudojimo teritorijoje <...>, tačiau tai paneigia kitos nustatytos aplinkybės“, toliau teigiama, kad „kaip nustatyta, darbai buvo atliekami <...> ne miesto bendrojo naudojimo teritorijoje...“. Aptartų aplinkybių kontekste negalima sutikti ir su teismo vertinimu, jog G. V. kyla atsakomybė pagal ATPK 78 str. 1 d. už tai, kad nors ir ne miesto bendro naudojimo teritorijoje, tačiau buvo naikinami saugotini želdiniai pagal Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 nustatytus kriterijus, kuriais remiantis medžiai ar krūmai priskiriami saugotinų kategorijai ir patvirtintą „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašą“. Minėti norminiai aktai reglamentuoja medžių ar krūmų priskyrimą saugotinų kategorijai, tačiau atsakomybę už saugotinų medžių ir krūmų niokojimą numato tik šiuo metu galiojanti ATPK 78 str. 1 d. redakcija. Tuo tarpu pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 78 str. 1 d. redakcija numatė atsakomybę tik už vietose, saugomose pagal specialius sprendimus (prie tokių vietų galimai priskirtini draustiniai, rezervatai ir pan.) augančių želdinių niokojimą. Iš to seka, kad teismas tinkamai neišsiaiškino, ar iškirsti medžiai ir krūmai UAB „Danės krantas“ nuomos pagrindais valdomame sklype patenka į teritorijas, išvardintas minėtame ATPK straipsnyje pažeidimo nustatymo metu, t. y. ar nagrinėjamu atveju gali būti taikoma atsakomybė pagal pažeidimo padarymo metu galiojusią ATPK 78 str. 1 d. už įstatyme įsakmiai išvardintose teritorijose augančių želdinių žalojimą arba naikinimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikintina, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme, būtina kruopščiai išsiaiškinti ir įvertinti, ar G. V. inkriminuotas pažeidimas atitinka pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK 78 str. 1 d. dispozicijos požymius bei apsvarstyti, ar byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje atitinka ATPK reikalavimus įstatymų dėl atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus galiojimo kontekste. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama G. V. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus minimais klausimais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.