Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. (V. S.) atstovui advokatui D. L. (D. L.),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) R. B. (toliau – ir Institucijos atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) V. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šiame Nutarime nustatyta, kad 2024 m. birželio 18 d. apie 6.00 val. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) atvyko vilkikas „Daf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis V. Š.. Vairuotojas, vežėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, privalėdamas pateikti muitinei gabenamų prekių dokumentus (deklaracijas), nustatyta tvarka muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma, kad iš Europos Sąjungos į Baltarusijos Respubliką (pirkėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir „(duomenys neskelbtini)“)) yra išgabenamos prekės, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodas (duomenys neskelbtini) (puspriekabė „Schmitz Cargobull“, V/NR (duomenys neskelbtini)). Pareikalavus iš vairuotojo papildomos informacijos, tarp pateiktų dokumentų buvo rastas kitas ((duomenys neskelbtini)) CMR B/N ir ((duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra) (duomenys neskelbtini), iš kurių nustatyta, kad puspriekabės „Schmitz“, V/NR (duomenys neskelbtini), pirkėju yra Rusijos Federacijoje įsisteigęs subjektas (duomenys neskelbtini). Gabenama prekė patenka į Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 XXIII priedą (toliau – ir Reglamentas), o šio teisės akto 3 k. straipsnio 1 dalis draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardintas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedama prie Rusijos Federacijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijos Federacijoje arba naudojimui šioje valstybėje. Už aptarto ir ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą V. Š. paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Eur dydžio bauda, taip pat konfiskuota puspriekabė „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jos registravimo liudijimas (kartu paskirta ir administracinio poveikio priemonė).

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu panaikintas Institucijos Nutarimas ir V. Š. atžvilgiu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo įrodyta, jog ginčo objektas (puspriekabė) buvo gabenamas į Rusijos Federaciją, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Institucijos atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą ir palikti galioti nepakeistą Institucijos Nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės (ANK 515 straipsnis) ir proceso teisės (ANK 569 straipsnis) normas, todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai nutraukė pradėtą administracinio nusižengimo teiseną administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą ir priimant Institucijos Nutarimą, visos aplinkybės buvo įvertintos visapusiškai, teisingai ir pagrįstai, Nutarimas priimtas išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus įrodymus, jų visumą ir ryšį.

3.2. Atsižvelgiant į susiklosčiusią geopolitinę situaciją Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos vežėjams yra leidžiama krovinius vežti tik iki Baltarusijos Respublikos pasienio posto, kur vyksta vilkiko keitimas, priekabos perkabinamos prie baltarusiškų ar Rusijos Federacijos vilkikų ir toliau krovinius gabena jau kiti vežėjai, kuriems leista juos vežti į Rusijos Federaciją. Įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, vykdant puspriekabės gabenimą, jam viza nebuvo reikalinga, nes jis puspriekabę turėjo vežti (gabenti) į Baltarusijos Respubliką perkabinimui, tam jis Baltarusijos Respublikos muitinei ir turėjo pateikti būtent papildomai rastus ir muitinei nepateiktus dokumentus, o Baltarusijos Respublikoje pakeitus vilkiką ir vežėją, puspriekabė su pakrautu batų kroviniu, remiantis rastais dokumentais, turėjo išvažiuoti į Rusijos Federaciją. V. Š. pateikė (aktyvus veikimas) muitinei dokumentus, kurie patvirtina, kad į Rusijos Federaciją gabenamas batų krovinys, pakrautas į puspriekabę, kuri parduota ir gabenama į Baltarusijos Respubliką „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dokumentų, kurie patvirtina, jog puspriekabė parduota ir vežama į Rusijos Federaciją pažeidžiant sankcijas, muitinės kontrolei nepateikė, dėl to tokie jo veiksmai pripažinti sąmoningais, tyčiniais, siekiu išvengti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, nepateikiant dokumentų, kurie įrodo, kad puspriekabė buvo parduota ir gabenama į Rusijos Federaciją. Šiuo nagrinėjamu atveju būtent muitinei nepateikti dokumentai įrodo, kad buvo bandoma apeiti sankcijas, suklaidinant muitinę.

3.3. Kiekvienu atveju atvykus kroviniui, muitinė netikrina pateikiamų dokumentų autentiškumo ar jų tikrumo, t. y. muitinė vertina faktinius duomenis ir dokumentus, kurie egzistuoja muitinio tikrinimo momentu. Be to, įvertinus šios administracinio nusižengimo bylos medžiagą akivaizdu, kad niekam iš byloje apklaustų asmenų nebūtų naudinga „padirbti“ ar „pagaminti“ minėtus dokumentus, nes nagrinėjamu atveju būtent gabenama į Rusijos Federaciją puspriekabė yra draudžiamas objektas, kurios pardavimas ir gabenimas į minėtą valstybę naudingas ir aktualus tik puspriekabės savininkei „(duomenys neskelbtini)“.

3.4. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad muitinei nepateiktoje sąskaitoje nurodyta sutartis, tačiau jos šioje byloje nėra, jos turinio ir sąlygų nėra galimybės įvertinti, bet nei sutarties nebuvimas, nei jos sudarymo data nepaneigia fakto, jog jos pagrindu buvo išrašyta minėta sąskaita, o puspriekabės gabenimui į Rusijos Federaciją buvo parengtas CMR, kuriame nurodyta, kad į šią valstybę gabenama puspriekabė pagal sąskaitą, taip pat nurodytas paskirties muitinės postas Rusijos Federacijoje, nurodytas vilkiko numeris, kuris sprendžiant iš pataisymo keitėsi, nurodytas vilkikas (duomenys neskelbtini), kuris nagrinėjamu atveju tempė ginčo puspriekabę, ir šie dokumentai buvo rasti minėto vilkiko kabinoje. Šie duomenys patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ir gabeno puspriekabę Rusijos Federacijos įmonei. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nei „(duomenys neskelbtini)“, nei Rusijos Federacijos įmonė nepatvirtino, jog įvyko puspriekabės pardavimas, tačiau gynybos pateikti dokumentai (Baltarusijos Respublikos mokesčių ir rinkliavų ministerijos išduota pažyma; Rusijos Federacijos įmonės raštas) negali būti pripažinti įrodymais, nes sankcijas pažeidžiantis sandoris būtent ir nebūtų oficialiai registruotas ar kitaip teisiškai pagrįstas, kadangi tai nėra naudinga sankcijas bandančioms apeiti įmonėms, be to, gynybos pateikti dokumentai negali būti patvirtinti dėl nutraukto bendradarbiavimo tarp valstybių, t. y. tarptautines sankcijas pažeidžiantys sandoriai dažniausiai slepiami ir nefigūruoja oficialiuose įmonių apskaitos dokumentuose.

3.5. V. Š. buvo žinoma kokius dokumentus reikėjo pateikti Lietuvos Respublikos muitinei, o kurių ne, tą jis ir padarė – pateikė muitinei klaidinančius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad puspriekabė gabenama į Baltarusijos Respubliką, kitų dokumentų sąmoningai nepateikė, dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pripažintini sąmoningais, tyčiniais, siekiu išvengti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, nepateikiant dokumentų, kurie įrodo, jog puspriekabė buvo parduota ir gabenama į Rusijos Federaciją. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai žinojo apie jai nuosavybės teise priklausančią, Rusijos Federacijos įmonei parduotą ir gabenamą transporto priemonę, nes nepateiktą sąskaitą, kaip transporto priemonės pardavėja, patvirtino savo antspaudu ir parašu, taip pat nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ užsakė puspriekabės pervežimą, todėl įmonės vadovas galėjo ir turėjo (privalėjo) žinoti, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, todėl puspriekabė buvo teisėtai ir pagrįstai konfiskuota.

4. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. atstovo advokato D. L. (toliau – ir atstovas advokatas) atsiliepimas į Institucijos atstovės apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skundžiamame nutarime išsamiai ir detaliai išanalizuotos visos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, atliktas teisingas byloje surinktų įrodymų vertinimas, motyvuotai padarytos išvados, tinkamai pritaikytos teisės normos, todėl nutarimas yra teisėtas ir visiškai pagrįstas bei nėra jokio pagrindo jį panaikinti.

4.2. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija nuo pat tyrimo (administracinio nusižengimo teisenos) pradžios buvo šališka, kadangi vien tik remdamasi rastais papildomais įrodymais (dokumentais), suformulavo savo išankstinę nuomonę dėl V. Š. kaltės ir visi jo bei suinteresuoto asmens paaiškinimai buvo tiesiog vertinami „kaip gynybinė versija“ ir ignoruojami.

4.3. Šią administracinio nusižengimo bylą grąžinus pakartotiniam nagrinėjimui (tyrimui), Institucija ėmėsi veiksmų rinkti papildomus įrodymus, tačiau šie surinkti papildomi įrodymai (duomenys) iš esmės tik dar labiau pagrindė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. ir suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes apie tai, jog puspriekabė buvo įgyta suinteresuoto asmens „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo suinteresuotam asmeniui gabena iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, o tai daryti nedraudė jokie tuo metu galiojantys teisės aktai. Institucija nesurinko absoliučiai jokių papildomų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių papildomuose dokumentuose nurodomas aplinkybes apie neva puspriekabės pardavimą ir gabenimą Rusijos Federacijos įmonei. Institucija net nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tokiems įrodymams surinkti, papildomai ištirti papildomus dokumentus, nors suinteresuotas asmuo teigė apie jų galimą klastojimą ir neatitikimą tikriems dokumentams. Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių Institucijos tik preziumuojamas aplinkybes apie puspriekabės pardavimą ir gabenimą Rusijos Federacijos įmonei, priešingai, surinkti įrodymai (duomenys), pagrindžiantys apie puspriekabės įsigijimą ir gabenimą būtent „(duomenys neskelbtini)“.

4.4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai nurodė, kad jo darbo užduotis buvo tik nugabenti iki Baltarusijos Respublikos pasienio puspriekabę su prekėmis ir jis neketino bei neturėjo jos gabenti į Rusijos Federaciją. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, pati Institucija iš esmės neginčija ir pripažįsta, jog dėl esančios geopolitinės situacijos V. Š., kaip Lietuvos Respublikos vežėjo darbuotojas, puspriekabę galėjo nugabenti tik iki Baltarusijos Respublikos pasienio posto, kur vyksta perkabinimas prie rusiškų ar baltarusiškų vilkikų. Tokiu būdu akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nagrinėjamu atveju atlikti puspriekabės gabenimo į Rusijos Federaciją, todėl negalėjo padaryti Institucijos Nutarime nurodyto administracinio nusižengimo dėl puspriekabės pardavimo, tiekimo, perdavimo ar eksportavimo Rusijos Federacijos subjektams.

4.5. V. Š. muitinės pareigūnams pateikė turimus dokumentus, o papildomus dokumentus surado patys muitinės pareigūnai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vežimas buvo organizuojamas ir atliekamas jame dalyvaujant daug įvairių asmenų. Tuo pačiu metu buvo vežamas ir pakrautas kitas krovinys, o pats V. Š. vykdė faktinį vežimą jau pakrautos puspriekabės iki Baltarusijos Respublikos pasienio, todėl tai, jog jis pateikė muitinės pareigūnams vienus dokumentus, o papildomus dokumentus rado patys muitinės pareigūnai patikrinimo metu, negali būti laikoma asmens sąmoningu ketinimu nuslėpti žinomas aplinkybes, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

4.6. Nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą ir nustatant administracinio nusižengimo sudėtį būtina nustatyta kas yra puspriekabės savininkas, t. y. kas įgijo puspriekabę. Nustačius, jog puspriekabę įgijo ir sau gabeno Baltarusijos Respublikos subjektas, nėra pažeidimo sudėties. Pažeidimo sudėtis būtų tik tuo atveju, kai būtų nustatyta, jog puspriekabės savininku yra Rusijos Federacijos įmonė, o tai nulemtų, jog taikant administracinio poveikio priemonę – konfiskavimą, būtų konfiskuojamas šios įmonės turtas ir toks priimamas nutarimas turėtų reikšmę šio asmens teisėms ir pareigoms bei jis turėtų būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu.

5. Taip pat Vilniaus apygardos teisme buvo gautas suinteresuoto asmens „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato padėjėjo R. L. (toliau – ir „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas) atsiliepimas į Institucijos atstovės apeliacinį skundą, kuriuo prašoma atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šaltininkų rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą bei priteisti visas suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiamas nutarimas yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas, kadangi apylinkės teismas atsižvelgė ir vertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimą jų prieštaravimą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes ir įrodymų šaltinių patikimumą.

5.2. Iki šios administracinio nusižengimo bylos pradžios, „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinomas faktinis puspriekabės vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, suinteresuotas asmuo neturėjo jokio kontakto ir nebendravo su minėta įmone ar jos atstovais, niekada neužsakinėjo jokio pervežimo ir nesudarė jokių sandorių su šiuo vežėju, taip pat nėra pateikęs šiai įmonei ar jos atstovams jokių dokumentų, nesuteikė jokių įgaliojimų ir nedavė jokių nurodymų dėl krovinio vežimo, niekada niekam kitam neperdavė krovinio (puspriekabės). Vežimo užsakymas ir visi nurodymai buvo teikti tik sutartiniam vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris ir turėjo prievolę tinkamai pristatyti krovinį „(duomenys neskelbtini)“ ir jį perduoti nurodytu adresu Baltarusijos Respublikoje.

5.3. 2024 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, po daugelio prašymų paaiškinti situaciją, suinteresuotas asmuo „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad puspriekabė buvo sulaikyta muitinės pareigūnų Lietuvos Respublikos pasienio muitinėje. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat sužinojo, kad krovinį vežė kitas faktinis vežėjas, kurio vairuotojo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, jau buvo priimtas nutarimas skirti vairuotojui baudą, taip pat paskirta ir administracinio poveikio priemonė – „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto konfiskavimas.

5.4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad apie jokius kitus krovinio ar vežimo dokumentus jam nebuvo žinoma, tokių dokumentų jis nesudarinėjo, krovinio pasikrovime nedalyvavo ir darbo priemonę (vilkiką) pradėjo vairuoti tik (duomenys neskelbtini), o ne krovinio pasikrovimo vietoje. Institucija iš abejotinų, neteisėtai ir savavališkai paimtų dokumentų padarė prielaidą, kad puspriekabė parduota ir vežama į Rusijos Federaciją bei dirbtinai susiejo tokią informaciją su asmens tiesiog atliekamomis vairuotojo darbo funkcijomis.

5.5. Institucija vadovaujasi selektyviai atrinktais duomenimis ir nepagrįstai atmeta bei nesivadovauja byloje esančių įrodymų visuma, kuri iš esmės paneigia jos padarytas nepagrįstas išvadas, t. y. Nutarimą iš esmės grindė tik prielaida, kad puspriekabė buvo parduota ir gabenta į Rusijos Federaciją juridiniam asmeniui. Institucija iš esmės rėmėsi tik muitinio tikrinimo metu rastais ir muitinei nepateiktais dokumentais, o būtent: (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) CMR B/N. Šie du dokumentai yra baigtinis sąrašas, kadangi daugiau jokie įrodymai ir kitos faktinės aplinkybės nenurodomi ir kiti objektyviai pagrįsti argumentai nepateikti. Be to, muitinės pareigūnės tarnybiniame pranešime išdėstyta tik nuomonė dėl jai nepateiktų ir vilkiko priekaboje aptiktų dokumentų turinio bei paskirties, t. y. surašyta tik prielaida, spėjimas, kaip vilkike rasti dokumentai galimai turėjo būti naudojami, nes jokių kitų duomenų tokiai išvadai pagrįsti nebuvo. Byloje nėra jokių akivaizdžių ir objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie išsklaidytų pareigūnės tarnybiniame pranešime išdėstytas ir į Nutarimą perkeltas prielaidas. Institucija, neturėdama pakankamos ir išsamios faktinės informacijos, negalėjo išdėstyti tiesiog spėjimu grįstos nuomonės ir Nutarime pateikti iškeltą hipotezę kaip neabejotiną išvadą.

5.6. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad faktinio vežėjo vykdomas vežimas buvo suplanuotas bei vykdytas tik iki Baltarusijos Respublikos pirmojo punkto, kur darbdavio nurodymus vykdęs bei savo darbo funkcijas atlikęs vairuotojas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) ir turėjo užbaigti vežimą. Institucija tik preziumuoja ir spėja, kad vairuotojas turėjo žinių apie krovinio vežimą į Rusijos Federaciją, tačiau tokios aplinkybės nepagrindė ir objektyviai neįrodė. Be to, vairuotojas ne tik neturėjo nurodymų krovinį vežti kitur, tačiau objektyviai net neturėjo tam reikiamų sąlygų ir dokumentų (pavyzdžiui, krovinio eksporto deklaracija buvo parengta į Baltarusijos Respubliką; vairuotojas neturėjo įgaliojimo ir leidimo vykti į Rusijos Federaciją; vairuotojui duoti nurodymai iš karto apsisukti ir grįžti). Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kokie dokumentai buvo transporto priemonėje, kokius dokumentus vilkike rado muitinės darbuotoja ir koks jų turinys. Tai reiškia, kad vairuotojas nesudarinėjo jokių dokumentų, jų netikrino, jais nesidomėjo, o tik vykdė darbdavio nurodymus.

5.7. „(duomenys neskelbtini)“ vienu metu iš pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo tris vienodas transporto priemones (puspriekabes), kurių atvežimą pirkėjui (gavėjui) vykdė trys skirtingi vežėjai. Pagal vežimo sutarčių sąlygas visos trys transporto priemonės (puspriekabės) turėjo būti atgabentos į Baltarusijos Respubliką ir pardavėjo perduotos pirkėjui vadovaujantis (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Tik viena iš perkamų transporto priemonių, kurios vežimas buvo patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sulaikyta pasienyje ir nepristatyta į Baltarusijos Respubliką. Kitos dvi puspriekabės buvo pristatytos pirkėjui „(duomenys neskelbtini)“, jos registruotos šios įmonės vardu ir iki šiol priklauso įmonei, naudojamos jos veikloje. Aplinkybę, kad „(duomenys neskelbtini)“ visas transporto priemones pirko sau ir jos turėjo būti atgabentos tik į Baltarusijos Respubliką, patvirtina likusių dviejų puspriekabių registracijos pažymėjimai. Tai iš esmės patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ tikruosius ketinimus visas tris pirktas puspriekabes pirkti ir naudoti savo veikloje, visos jos turėjo būti pristatytos tik į Baltarusijos Respubliką, šioje valstybėje registruotos ir joje naudojamos/

5.8. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris organizavo ir įgyvendino šį puspriekabių įsigijimo sandorį, paaiškino, kad nei jam, nei „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma apie tariamą puspriekabės gabenimą ir tuo labiau pardavimą į Rusijos Federaciją, su kvestionuojama Rusijos Federacijos įmone jokių ryšių neturi ir į šią valstybę transporto priemonių neparduoda. Darbuotojas paaiškino ir tai, kad toks sandoris apskritai negalėjo įvykti, nes būtų nelogiškas ir ekonomiškai nenaudingas dėl taikytinų didelių muitų. Tokios prekės eksporto į Rusijos Federaciją atveju pardavėjui tektų susimokėti didelio tarifo muitus, todėl toks tariamas sandoris iš esmės taptų nuostolingas.

5.9. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad puspriekabė realiai buvo parduota Rusijos Federacijoje registruotai įmonei, o byloje apklausti asmenys paneigia, jog buvo sudaryti kažkokie pirkimą-pardavimą patvirtinantys sandoriai, mokėjimo dokumentai, kad faktiškai transporto priemonė būtų parduota subjektui (įmonei) registruotai Rusijos Federacijoje.

5.10. Institucija remiasi tik dvejomis pavienėmis dokumentų kopijomis, t. y. net ne originaliais rašytiniais dokumentais, o patikrinimo metu padarytomis abejotinomis aplinkybėmis rastų kažkokių dokumentų fotografijomis. Spręstina, kad Institucija negalėjo remtis tokiais duomenimis (fotokopijomis), nes iki šiol neaišku, kaip tokie duomenys buvo gauti, ar tai buvo vykdoma teisėtai, kokiu pagrindu ir priemonėmis, o tokių duomenų įrodomoji reikšmė negali būti prilyginta rašytiniams dokumentams (originalams) arba oficialiems dokumentams. Tokie duomenys turi būti vertinami kritiškai kitų įrodymų kontekste ir visumoje.

5.11. Institucijai nesurinkus ir nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad sąskaitos fotokopijoje nurodytas daiktas iš tikrųjų buvo realiai parduotas ar sudaryta pagal kažkokį pirkimo sandorį, nebuvo jokių teisinių prielaidų ir faktinio pagrindo išvadai, jog „(duomenys neskelbtini)“ puspriekabę pardavė Rusijos Federacijoje registruotai įmonei ar tokį sankcionuotą krovinį siekė išgabenti į šią valstybę.

5.12. Vien tų aplinkybių, kad V. Š. yra vilkiko vairuotojas ir vykdė jam priskirtas darbo funkcijas, o vežama prekė, Institucijos subjektyviu vertinimu, tariamai turėjo būti vežama į Rusijos Federaciją, nėra pakankamos vairuotojo kaltei konstatuoti pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. Nesutinkama su tokia išvada, nes nagrinėjamu atveju vairuotojui realiai neatliekant jokių aktyvių veiksmų, neįtakojant vežimo dokumentų sudarymo ar jų turinio, nežinant apie vilkike esančių dokumentų faktą ir net neturint ketinimų ir (ar) galimybių vykti į kitą valstybę, negu jam pavesta darbdavio, V. S. negali tapti atsakingu už muitinei nepateiktų, tačiau patikrinimo metu rastų neaiškios kilmės, teisėtumo ir legitimumo dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą. Institucija neįrodė, jog vairuotojas prieš pradėdamas vykdyti savo darbines funkcijas, privalėjo pageidautinai įsitikinti, ar jam perduotame vilkike nėra kažkokių dokumentų, ar aiškintis jų turinio, kuriais galimas būtų suponuojamas sankcijų taikymo pažeidimas.

5.13. V. Š. turėtuose ir jo žinioje buvusiuose dokumentuose, kurie ir buvo teikiami muitinės patikrinimui, buvo teisingai nurodyti visi duomenys, nebuvo siekiama kažkokiu būdu suklaidinti ar išvengti tarptautinių sankcijų taikymų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad vairuotojo vairuojamoje transporto priemonėje buvo aptikti kitokio turinio dokumentai visiškai nereiškia, kad apie juos vairuotojas žinojo, ar kad sąmoningai ir apgalvotai juos ketino naudoti kitu būdu, kitoje muitinėje, kad tiesiogiai siektų išvengti tarptautinių sankcijų taikymo ar prie to prisidėtų. Institucija taip pat neįrodė, jog vairuotojas nenumatė, tačiau privalėjo suvokti, jog prekė buvo vežama į šalį, į kuria tokio krovinio vežimui yra taikomos sankcijos. Nei pagal savo asmenines savybes, nei pagal veiklos pobūdį ar darbinę patirtį, V. S. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad kažkokiu būdu gali būti pažeidžiamos teisės aktų nustatytos ribojamų priemonių pažeidimas, nes pagal jo duotus parodymus, vykdyta veika ir žinojimas apsiribojo krovinio vežimu ir pristatymu į Baltarusijos Respubliką.

6. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas ir „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Buvo paryčiai, ji dirbo (duomenys neskelbtini) išvykstančių transporto priemonių kontrolėje. Vairuotojas V. Š. pateikė dokumentus įforminimui, nes turėjo krovinį – vežė batus, nors ji gerai to nebeprisimena, taip pat gabeno ir puspriekabę į Baltarusijos Respubliką, irgi su deklaracija. Kai vairuotojas pateikė dokumentus, galiojo sankcijos į Rusijos Federaciją puspriekabių pardavimui, tačiau jos negaliojo į Baltarusijos Respubliką ir Kazachstano Respubliką. Kadangi V. Š. turėjo dar ir krovinį į Rusijos Federaciją, tai poste tikrinimai nėra kažkokia išimtis ar naujovė, t. y. per pamainą būdavo keli tokie atvejai ir buvo vadovų nurodymai, kad patikrinti kabinas, jeigu išvežamos kažkokios tranzitinės transporto priemonės. Šiuo nagrinėjamu atveju buvo puspriekabė į Baltarusijos Respubliką, todėl ji nusprendė patikrinti kabiną. Ji paprašė, kad V. Š. parodytų dėtuves kabinoje. Parodė vieną, kitą ir virš vairuotojo vairo, dėtuvėje buvo dokumentai su pažymėtu gelsvos spalvos lipduku – BY, todėl ji suprato, kad važiuoja į Baltarusijos Respubliką, kurioje negalioja Europos Sąjungos sankcijos. Kai ji perskaitė dokumentų turinį, matėsi, kad gavėjai yra ne Baltarusijos Respublika, o būtent Rusijos Federacija. Ji paklausė vairuotojo, kas tai, o V. Š. konkliudentiniais veiksmais leido suprasti (padarydamas tam tikrą veido mimiką) „jeigu radote, tai radote“, t. y. be žodžių parodė tokią mimiką. Tada ji paėmė šiuos dokumentus ir pradėjo forminti protokolą, papildomai V. Š. nieko neklausė ir daugiau nieko ypatingo nebuvo. Ką rado (dokumentus), viską nufotografavo ir įdėjo į ANR, į elektroninę bylos medžiagą. Tuo metu buvo nurodymas, kad viską užfiksuoti ir sudėti į ANR, t. y. svarbu, jog viskas būtų nufotografuota. Kur dokumentai yra šiuo metu, nepasakys, nes nepamena, gal jie kažkur ir pasimetė. Kai surašo protokolą, tada tvirtina viršininkas, posto viršininkas veža, teisės skyrius gauna, gal jie (dokumentai) kažkur ir pasimėtė, ji to nežino. V. Š. turėjo krovinį, kurį turėjo iškrauti, ir tie jo dokumentai, t. y. pasas, techniniai pasai, jam nebuvo atiduoti iš karto, jie gulėjo (buvo) pas pamainos viršininką, kol iškrovė tą krovinį. Dokumentai buvo paimti ir padėti kabinete, lentynose, o kas buvo su jais vėliau, nežino. Gal paskui, kartu su pasais, V. Š. ir grąžino visus dokumentus. Ji tarnybinį pranešimą surašė žymiai vėliau, nei buvo šis įvykis, t. y. kai administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta, jos teisės skyrius paprašė patikslinti šią situaciją. Tarnybinį pranešimą surašė gal (2024 m.) lapkričio mėnesį. Surašymo datos tarnybiniame pranešime galimai nenurodė. Teismo posėdžio metu paskelbus liudytojos tarnybinį pranešimą (b. l. 26), N. J. parodė, kad buvo užklijuotas geltonas lipdukas, todėl ji atkreipė į dokumentus dėmesį ir žiūrėjo jų turinį. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad tarnybinį pranešimą rašė darbe, jai niekas nepadėjo jo rašyti, rašė pati, nes su tuo lipduku buvo vienetinis atvejis. Kaip minėjo, pranešė iš teisės skyriaus, kad reikia patikslinimo, kurio prašė A. N.. Ji A. N. nėra pavaldi, jos dirba skirtinguose skyriuose. Jeigu protokole yra neaiškumų, jie rašo tarnybinius pranešimus, tokia praktika jų institucijoje. Kai rašė tarnybinį pranešimą, pasižiūrėjo protokole situaciją, jai reikėjo naudotis registru. Nepamena, kiek buvo įtartinų dokumentų. CMR buvo su vežėjo parašais, o daugiau nepamena. Kitas krovinys keliavo į Rusijos Federaciją. Kiek pamena, batai buvo perkrauti į kitą puspriekabę, o ar buvo išvežti į Rusijos Federaciją, nežino. Neprisimena visų ten buvusių dokumentų, pamena tik tai, kas jai buvo reikšminga, t. y. kur keliauja krovinys. Tikrai buvo deklaracija batams. Eksporto deklaracija turi būti pateikta, ji gali būti ne tik popierinė, ji gali būti sistemoje. Nebuvo eksporto deklaracijos į Rusijos Federaciją, bet toks krovinys galėjo išvažiuoti ir be deklaracijos, nes jos gali ir nepateikti, gali išvažiuoti ir negrįžti. Deklaraciją būtina pateikti, bet galėjo išvažiuoti ir nepateikus.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Byloje nustatyta ir tai nekelia jokio objektyvaus bei pagrįsto ginčo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. nagrinėjamai veikai aktualiu laiku ir vietoje vyko su puspriekabe, kuri yra įtraukta į Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 XXIII priedą, kurio 3 k. straipsnio 1 dalis draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardintas Europos Sąjungos ar ne jos kilmės prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedama prie Rusijos Federacijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijos Federacijoje arba naudojimui joje. Kaip teisingai akcentuota skundžiamame nutarime (21-asis punktas) tam, kad V. Š. galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį bei jam skiriama administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, turi būti įrodyta esminė faktinė aplinkybė – puspriekabė parduota ar kitokiu būdu perleista Rusijos Federacijos subjektui ir vėliau jam (subjektui) gabenama, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie tai žinojo.

10. Institucija, įrodinėdama V. Š. kaltę pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, iš esmės remiasi vieninteliu įrodymų (duomenų) šaltiniu, o būtent: muitinio tikrinimo metu Vilniaus apygardos teisme liudytoja apklaustos N. J. rastais ir muitinei nepateiktais dokumentais ((duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) CMR B/N), kurie, Institucijos vertinimu, būtent ir patvirtina tai, kad Baltarusijos Respublikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ puspriekabę pardavė Rusijos Federacijoje įsisteigusiai „(duomenys neskelbtini)“, o V. Š., disponuodamas šiais pareigūnės rastais dokumentais, žinojo ir puikiai suvokė, jog vykdo vežimą, kuris pažeidžia Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, tuo pačiu ir siekiant suklaidinti muitinę.

11. Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo apklausti ir su byloje nagrinėjamu įvykiu susiję proceso dalyviai, tačiau, kaip matyti iš asmenų duotų parodymų turinio, jie nepagrindžia Institucijos Nutarime padarytos išvados, kad puspriekabė buvo parduota ir gabenta Rusijos Federacijoje įsteigtam subjektui. V. Š. nurodė, kad iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo nurodymą krovinį nuvežti į Baltarusijos Respubliką, šis vežimas turėjo baigtis kirtus Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sieną, apie lipdukais pažymėtus dokumentus nieko nežino, jais nesidomėjo, t. y. tiesiog atliko darbines funkcijas ir jam paskirtą užduotį. Proceso metu suinteresuoto asmens „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas parodė, kad įmonė vienu metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko tris vienodas puspriekabes, šių puspriekabių vežimą vykdė trys skirtingi vežėjai, tačiau tik vienintelė puspriekabė nepasiekė tikslo, o kitos dvi buvo pristatytos „(duomenys neskelbtini)“, yra registruotos suinteresuoto asmens vardu ir iki šiol naudojamos įmonės veikloje, ką, be kita ko, patvirtina ir į šią administracinio nusižengimo bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Taip pat „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas nurodė, kad jam nėra nieko žinoma apie puspriekabės gabenimą į Rusijos Federaciją, su „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių ryšių, o muitinės darbuotojos rasta sąskaita neatitinka „(duomenys neskelbtini)“ blanko. Rusijos Federacijoje registruotos „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojas teisės klausimais paaiškino, kad jokių užsakymų iš Lietuvos Respublikos neturėjo, su „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių nesudarinėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl transporto priemonės (puspriekabės) pristatymo, tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo laisvų vilkikų, todėl sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir organizavo puspriekabės pervežimą. Proceso metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas nurodė, kad gavo prašymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervežti puspriekabę iki Baltarusijos Respublikos pasienio, tam įgyvendinti buvo pasamdyta vežėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių nurodymų pakeisti pakrovimo (iškrovimo) vietą ar vežti krovinį į Rusijos Federaciją nebuvo gauta. Puspriekabės pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius parodė, kad pagal su „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį puspriekabė turėjo būti vežama tik į Baltarusijos Respubliką, dėl byloje nagrinėjamo įvykio metu rastų dokumentų paaiškino, jog tai ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti dokumentai, nes nėra parašų, o dėl įmonės antspaudų nurodė, kad negali paaiškinti, kaip jie atsirado ant CMR. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė patvirtino, kad negali pasakyti, kaip atsirado papildomi dokumentai, t. y. ji ieškojo krovinio pervežėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė pervežti krovinį – paimti puspriekabę (duomenys neskelbtini), pasikrauti krovinį ir nutempti iki Baltarusijos Respublikos.

12. Taigi, apklausti proceso dalyviai nurodė ir tuo pačiu patvirtino, kad šioje administracinio nusižengimo byloje minimos puspriekabės vežimas buvo vykdomas tik į Baltarusijos Respubliką, krovinys turėjo būti pristatytas į Lietuvos Respublikos – Baltarusijos Respublikos pasienį, o tai patvirtina skundžiamo nutarimo 36-ame punkte išvardinti rašytiniai įrodymai. Be kita ko, kaip teisingai akcentavo apylinkės teismas, byloje nebuvo gauta objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, jog V. Š. būtų turėjęs dokumentus, kurie reikalingi, siekiant krovinį gabenti į Rusijos Federaciją, kas leidžia dar labiau stiprinti teismo vidinį įsitikinimą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iš tiesų buvo pavesta puspriekabę nugabenti į Baltarusijos Respubliką. Svarbu ir tai, kad sąskaita faktūra pati savaime nepatvirtina prekių perdavimo fakto, o jokių kitų objektyvių įrodymų, be tikrinimo metu rastų dokumentų, kurių originalų bylos medžiagoje nėra bei padarytos tik šių dokumentų foto nuotraukos, kurie neginčijamai galėtų patvirtinti, kad puspriekabė iš tiesų buvo parduota Rusijos Federacijos įmonei bei jai gabenama, nėra. Sutiktina su tuo, kad sąskaitoje faktūroje iš tiesų yra nuoroda į (duomenys neskelbtini) sutartį, kuria, Institucijos vertinimu, puspriekabė buvo parduota Rusijos Federacijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios sutarties, kaip ir tikrinimo metu rastų dokumentų originalų, byloje nėra, o minėtą puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“ žymiai vėliau (ilgiau nei trimis mėnesiais) nei ją neva pardavė „(duomenys neskelbtini)“, kas iš esmės nėra logiška ir sunkiai paaiškinama. Be kita ko, byloje negauta ir jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ aplamai kada nors būtų įvykę kokie nors juridinę reikšmę turintys sandoriai, susiklostę teisiniai santykiai ir pan. Taip pat pagrįstų abejonių dėl Institucijos pozicijos kelia ir į šią administracinio nusižengimo bylą pateiktais duomenimis patvirtinamos aplinkybės, kad „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ne tik ginčo puspriekabę, bet ir dar dvi puspriekabes, kurių atvežimą pirkėjai vykdė kiti vežėjai, t. y. jos buvo sėkmingai pristatytos „(duomenys neskelbtini)“, yra registruotos suinteresuoto asmens vardu ir šiuo metu naudojamos įmonės veikloje.

13. Sutiktina su Institucijos nuomone, kad tikrinimo metu rasti dokumentai, pati susiklosčiusi situacija (Rusijos Federacijai taikomos tarptautinės sankcijos; puspriekabės gabenimas iš Lietuvos Respubliką į Baltarusijos Respubliką; rastuose dokumentuose nurodyti tam tikri duomenys ir pan.) iš tiesų leidžia manyti ir daryti tam tikras pagrįstas prielaidas, jog galimai buvo bandoma apeiti tarptautines sankcijas, tačiau vien rastų dokumentų, kurių originalų byloje nėra, tam tikrų pasamprotavimų, administracinio nusižengimo teisenoje nepakanka asmens kaltei nustatyti, ypač tuo atveju, kai Institucijos pateiktus įrodomąją vertę turinčius duomenų šaltinius atsveria kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys (proceso dalyvių duoti parodymai, papildomai gauti rašytiniai duomenys ir pan.), todėl apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą panaikinti Institucijos Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo tenkinti bei jis atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, buvo gautas „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo prašymas (kartu pateikti ir tai patvirtinantys objektyvūs duomenys) dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 700 Eur – priteisimo (atlyginimo).

15. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

16. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartyje Nr. 2AT-8-495/2024 išaiškinta, kad asmeniui, kuris patyrė išlaidas administracinio nusižengimo tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, jos turi būti kompensuotos įstatyme nustatyta tvarka.

17. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą, nagrinėjamų klausimų apimtį bei pobūdį (iš esmės nauji įrodymai bei duomenys apeliacinio proceso metu nebuvo gauti (apklausta tik viena nauja liudytoja), sprendžiamas klausimas proceso dalyviams buvo gerai žinomas), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (pateiktas atsiliepimas, dalyvauta viename teismo posėdyje), patirtas darbo laiko sąnaudas, išlaidų būtinumą, teisingumo ir protingumo principus, suinteresuotam asmeniui priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) R. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Suinteresuotam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš valstybės priteisti 400 (keturių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.