- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- 1-1269-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08870-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2019 m. kovo 3 d., apie 5.39 val., Vilniuje, Kareivių-Žirmūnų gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,94 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 2 d., vėlai vakare, link vidurnakčio, susitiko su draugu M. ir nutarė su juo nuvažiuoti į naktinį klubą „Malibu“. Į naktinį klubą važiavo draugui priklausančiu automobiliu „Mazda 6“, su angliškais numeriais, kurių neatsimena. Automobilį vairavo M.. Klube jie abu vartojo alkoholį - gėrė alų. Namo planavo grįžti taksi, palikę draugo automobilį prie klubo. Apie 5 val. nutarė grįžti namo. M. siūlė važiuoti namo taksi. Nežino dėl kokios priežasties, bet jis labai užsinorėjo prasivažiuoti juo automobiliu „Mazda6“, anksčiau niekada nevairavo automobilio, kurio vairas dešinėje pusėje. Paprašė draugo, kad leistų jam apvažiuoti ratą. Įkalbinėjo M., kol jis sutiko. Raktai nuo M. automobilio su kitais raktais viename ryšulyje buvo jo (A. A.) rankinuke, M. prieš tai perdavė juos jam, nes neturėjo kur padėti. M. liko tik sutikti. Jie nuėjo prie jo automobilio „Mazda 6“, jis sėdo prie automobilio vairo, o M. sėdo jam iš kairės, t. y. priekinėje keleivio vietoje. Pamena, kad važiavo Žirmūnų gatve kryptimi link Kareivių g. Netikėtai, priekyje važiavęs autobusas staigiai stabdė. Jis bandė sustabdyti vairuojamą automobilį, stabdydamas dar suko vairą į dešinę, tačiau išvengti susidūrimo su autobusu jam nepavyko, atsitrenkė į autobuso galinį dešinį kampą. Autobuso vairuotojas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai davė jam ir M. papusti į alkotesterį. Jis pripūtė 1,60 promiles, o draugas pripūtė 1,75 promiles. Po šito juos abu nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimti jų kraujo mėginiai tyrimui atlikti. Labai gailisi dėl padaryto, anksčiau niekada nevairavo automobilio būdamas neblaivus (b. l. 45, 49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. parodė, kad 2019 m. kovo 3 d., apie 5.30 val., vairuodamas maršrutinį autobusą „Solaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš autobusų parko, adresų Verkių g. 52, Vilniuje. Buvo dar tamsu, gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Važiavo Žirmūnų g. link sankryžos su Kareivių g. pirma eismo juosta. Jam artėjant prie sankryžos, matė, kad dega raudonas signalas ir priekyje jau stovi kitas autobusas. Nedideliu greičiu artėjo prie jo. Iš dešinės atsirado papildoma eismo juosta, skirta sukti sankryžoje į dešinę. Jam pavažiavus dar šiek tiek į priekį, kai jo vairuojamo autobuso galinė dalis buvo ties papildomos juostos pradžia, jis sustabdė vairuojamą autobusą už priekyje jo stovėjusio autobuso. Stovėjo kažkur 10 sekundžių, kai, staiga, pajuto smūgį į autobuso galinę dalį. Pasižiūrėjo į dešinį šoninio matymo veidrodėlį ir pamatė, už autobuso, prie jo galinio dešinio kampo stovintį lengvąjį automobilį pilkos spalvos. Išlipo iš automobilio ir nuėjo prie autobuso galinės dalies. Jam einant link į autobusą atsitrenkusio automobilio, matė, kaip jis atbulas pajudėjo atgal. Pagalvojo, kad bandys išvažiuoti iš įvykio vietos. Tačiau automobilis, tai buvo „Mazda 6“, tik pavažiavo šiek tiek atgal ir sustojo prie dešinio važiuojamosios dalies krašto. Automobilis buvo su angliškais numeriais. Jame matė priekyje sėdinčius du vaikinus. Jam priėjus prie autobuso galinės dalies, iš automobilio „Mazda 6“, pro dešinės pusės priekines dureles išlipo vaikinas. Jis atsiprašė jo, sakė, kad taip gavosi netyčia. Jam pasirodė keista, kad jo atsiprašinėja keleivis, tik po to suprato, kad šiame automobilyje vairas dešinėje pusėje ir su juo bendrauja būtent automobilio „Mazda 6“ vairuotojas. Keleivis iš automobilio nelipo, visą laiką sėdėjo automobilyje. Automobilio „Mazda 6“ vairuotojas pasirodė jam įtartinas, jo kalba buvo keista, nerišli. Įtaręs, kad vaikinas neblaivus, jis į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykęs patrulių ekipažas abu automobiliu „Mazda 6“ važiavusius vaikinus įsodino į savo tarnybinį automobilį. Jis nematė, kiek jie pripūtė į alkotesterį, todėl nieko apie tai pasakyti negali (b. l. 27). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir rašytiniame liudytojo K. P. paaiškinime (b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. parodė, kad dirba ir gyvena Anglijoje. 2019 m. kovo 2 d., apie 23 val., susitiko su draugu A. A.. Jie nutarė nueiti į naktinį klubą „Malibu“. Į klubą jie nuvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iki klubo automobilį vairavo jis. Neketino vartoti alkoholio klube. Kai jau buvo klube, persigalvojo ir pradėjo gerti alų. A. irgi gėrė alų. Galvojo namo grįžti be automobilio, palikti jį aikštelėje prie klubo. Klube jie prabuvo iki 5 val. ryto. Per tą laiką išgėrė po 5-6 bokalus alaus. Kai jau nutarė važiuoti namo, pasakė draugui, kad reikia kviesti taksi ir važiuoti namo. Į tai draugas atsakė, kad niekada nevairavo automobilio, kuriame vairas kitoje, t. y. dešinėje, pusėje. A. paprašė jo leisti prasivažiuoti jo automobiliu. Kodėl sutiko su jo prašymu, paaiškinti negali. Tuo metu buvo jau gana girtas ir nesuvokė ką daro. Jie nuėjo prie jo automobilio. A. sėdo vairuotojo vietoje, o jis - priekinėje keleivio vietoje, jam iš kairės. Pamena, kad jie važiavo Žirmūnų gatve ir artėjo prie sankryžos su Kareivių gatve. Matė, kad sankryžoje užsidegė raudonas signalas ir priekyje važiavęs autobusas lėtai riedėjo link sankryžos. A. privažiavo prie autobuso galinės dalies ir bandė rikiuotis į toje vietoje dešinėje atsirandančią papildomą lėtėjimo juostą, skirtą sukti sankryžoje į dešinę, tačiau jam nepavyko, galimai dėl to, kad jis neturi įgūdžių vairuoti transporto priemones su vairu dešinėje, ir jis atsitrenkė į autobuso galinį dešinį kampą. Po šito jis iš karto sustabdė vairuojamą automobilį. Iš autobuso išlipo jo vairuotojas ir atėjo prie autobuso galinės dalies. Jie bendravo su juo. Autobuso vairuotojas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai patikrino juos alkotesteriu. Pūtė abu. Po to juos nuvežė į Priklausomybės ligų centrą. Nuoširdžiai apgailestauja, kad leido A., kai jis buvo neblaivus, vairuoti jam priklausantį automobilį. A. pretenzijų neturi, jis jam žalą atlygino pats (b. l. 30).
Liudytojo M. L. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. kovo 3 d. buvo klube, susitiko draugą, kuris jam nepasirodė išgėręs. Nusprendė pasivažinėti ir įvyko eismo įvykis. Automobilį vairavo A. A. (b. l. 31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. K. (M. K.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 3 d., apie 5.35 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žirmūnų-Kareivių gatvių sankryžoje, susidūrė autobusas „Solaris“, ir automobilis „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija). Įvykio vietoje autobuso vairuotojas K. P. paaiškino, kad važiuojant Žirmūnų gatve ir privažiavus prie sankryžos su Kareivių gatve, sustojo ir pajuto smūgį į autobuso galą. Išlipęs pastebėjo, kad į autobusą įvažiavo automobilis „Mazda6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Pagal K. P. parodymus nustatyta, kad automobilį „Mazda6“ vairavo A. A., kuriam nustatytas 1,60 promilių girtumas. A. A. paaiškino, kad vairavo automobilį „Mazda6“ ir atsitrenkė į sustojusį autobusą, pieš tai buvo vartojęs alaus, dėl įvykio gailėjosi. Automobilio keleivis M. L. (jam nustatytas 1,75 promilių girtumas) paaiškino, kad jo draugas A. A. vairavo automobilį ir atsitrenkė į stovintį autobusą (b. l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. kovo 3 d., apie 5.35 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Kareivių-Žirmūnų gatvių sankryžoje susidūrė pranešėjo vairuojamas maršruto Nr. 74 autobusas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Mazda6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Nesutaria bei įtaria, kad automobilio „Mazda“ vairuotojas neblaivus (b. l. 4).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2086/2019 (01) matyti, kad A. A. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 3 d., 6.05 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio (b. l. 58).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 3 d., 05.41 val. A. A. buvo nustatytas 1,60 promilių neblaivumas (b. l. 60). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 59).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2085/2019 (01) matyti, kad M. L. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 3 d., 6.10 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilės etilo alkoholio (b. l. 34).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 3 d., 5.44 val. M. L. buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas (b. l. 35).
Nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. kovo 3 d., apie 5.30 val. perdavė jam priklausantį automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuoti neblaiviam draugui A. A. (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Mazda6 2.0 TD Elegance 6MT“ (2009 m.) kaina Lietuvoje yra 5 520 EUR (su PVM) (b. l. 19).
Iš byloje pateikto registracijos sertifikato matyti, kad automobilis „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotas M. L. vardu (b. l. 20-21).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. A. A. kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. A. vairavo automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,94 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamojo A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamasis A. A. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė leisti sumokėti baudą dalimis per 2 metus (b. l. 66-67, 68).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. A. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. A. neteistas (b. l. 61-62), baustas administracine tvarka, tai pat ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 63-65), dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą (b. l. 45), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 60 MGL dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. A. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi A. A. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį bei Sodra duomenis apie kaltinamojo gaunamas pajamas, gali būti nustatytas 18 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
A. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. A. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, praeityje jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau ne kartą baustas už kitus KET pažeidimus, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, važiavo ne vienas, o kartu su draugu, taigi savo veiksmais akivaizdžiai kėlė pavojų ir kito žmogaus gyvybei, sukėlė eismo įvykį, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. A. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis minėtas automobilis priklauso kaltinamojo draugui M. L., t. y. ne kaltinamajam. Tai patvirtina byloje esantis automobilio registracijos sertifikatas, taip pat šias aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis bei liudytojas M. L.. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis A. A. ir automobilio savininkas M. L. 2019 m. kovo 3 d., vakare klube kartu vartojo alkoholį. Jiems kartu išėjus iš klubo kaltinamasis paprašė draugo leisti pavažinėti jam (M. L.) priklausančiu automobiliu ir liudytojas M. L. sutiko, akivaizdžiai suvokdamas, jog kaltinamasis yra neblaivus. Taigi M. L. žinojo, kad vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. A. darys nusikalstamą veiką. Žinodamas apie kaltinamojo būklę bei tai, kad jis niekada nėra vairavęs automobilio su vairu priešingoje pusėje, jo nuo tokių ketinimų neatkalbėjo. Maža to, pats būdamas apsvaigęs nuo alkoholio važiavo kartu su kaltinamuoju tuo pačiu automobiliu ir buvo jo nusikalstamos veikos padarymo liudytoju. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Kaltinamasis A. A. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio iš karto sėdo už svetimo automobilio vairo, kurio modelio niekada anksčiau nėra vairavęs, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos realios pasekmes, t. y. jo vairuojamas automobilis susidūrė su viešuoju transportu ir jį apgadino. Automobilis „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi ekonominę vertę, juo naudojantis padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 51, 52) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę – 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per aštuoniolika mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti M. L. priklausantį automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per aštuoniolika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.