Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. R., V. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi skolininko atstovo paaiškinimu, kad yra sprendžiamas klausimas dėl žemės nuomos sudarymo ir leidimo įteisint tvoras bei papildomo žemės sklypo įgijimo. Tačiau mano, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog tokia procedūra vykdoma. Atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gali būti išnuomojami valstybinės žemės sklypai. Tačiau REGIA Lietuva sistemos duomenimis (https://www.regia.lt/map/klaipedos r?lang=0) skolininko pastatyta tvora prie sklypo (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotame žemės plote, kuris pagal nurodytą reglamentavimą net negali būti išnuomojamas.

7.2. Pažymėjo, jog teismas nurodė, kad būtini papildomi įrodymai dėl ginčo objekto (žemės nuomos sutarties ir kt.), tačiau mano, kad šioje byloje žemės nuomos sutartis nėra ginčo objektas ir byla nagrinėjama ne Civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) XIV skyriuje numatytos ginčo teisenos tvarka, o L VIII skyriaus „Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai“ 771 straipsnyje nustatyta tvarka ir yra vykdomojo proceso byla.

7.3. Teigia, kad prašymą teismui antstolis teikia surašęs sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą ir juo konstatavęs privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą. Akcentuoja, kad kartu tuo apibrėžiamas ir bylos nagrinėjimo dalykas laike, todėl mano, kad tos aplinkybės, kurios dar gali įvykti, atsitikti ateityje – nėra tokios bylos nagrinėjimo dalyku. Mano, kad dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties priėmimas buvo perteklinis ir nepagrįstas procesinis veiksmas, sudarantis galimybes skolininkui piktnaudžiauti savo teisėmis, o teismui – nepagrįstai ilgai nagrinėti bylą, pažeidžiant CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.

7.4. Nurodė, kad šioje byloje antstolė pareiškimu Nr. S-22-75-1303 dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, vadovaudamasi CPK 593 ir 771 straipsniais prašo leisti Inspekcijai nugriauti nesudėtingą inžinerinį statinį - 1,49 m aukščio ir 160,78 m ilgio tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis bei skirti skolininkui iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai. Mano, kad šiais antstolės prašyme išdėstytais reikalavimais aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamas bylos dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas skolininko atstovo prašymas dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. Regia Lietuva duomenis. Nors teikdama minėtą įrodymą apeliacinės instancijos teismui, pareiškėja nenurodė kodėl šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pateiktu nauju įrodymu laiko, jog jis yra susijęs su atskirajame skunde dėstomais argumentais. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog klausimas dėl bylos sustabdymo buvo priimtas žodinio teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į skolininko prašymą, kas reiškia, jog apeliantė šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad šio įrodymo pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, kad yra pagrindas minėtą įrodymą pridėti prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Proceso įstatyme pagal bylos sustabdymo pagrindus išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009 ir kt.).

14. Atskiruoju skundu apeliantė teigia, jog antstolė pareiškimu Nr. S-22-75-1303 dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė bylos dalykas. Mano, kad teismas neturėjo teisės spręsti bylos sustabdymo klausimo, kadangi tokiu būdu yra išeinama iš už skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Remiantis CPK 162³ straipsniu, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Analizuojant šią teisės norma matyti, jog bylos sustabdymu, ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinas procesinio pobūdžio klausimas susijęs tinkamu bylos išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl bylos esmės, t. y. teismas nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis būtų pasisakęs dėl pareiškėjos pareikšto pareiškimo, todėl įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybės konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neišėjo už pareiškimo ribų.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019).

16. Nors apeliantė atskiruoju skundu teigia, kad šioje byloje žemės nuomos sutartis nėra ginčo objektas, tačiau šiuo atveju laikytina, jog pirmosios instancijos teismo suteikta galimybė skolininkui gauti ir pateikti įrodymus, kurie skolininko vertinimu yra svarbūs tinkamos bylos išnagrinėjimui yra ne kas kita, kaip dispozityvumo principo užtikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo bei baudos paskyrimo, sprendė klausimą dėl bylos sustabdymo, nelaikytina proceso pažeidimu.

17. Tačiau šiuo atveju be kita ko būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Akcentuotina, kad CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti būtina. Pažymėtina, kad teismas neturi taikyti pastarojo bylos sustabdymo pagrindo formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, jog iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

18. Atskiruoju skundu apeliantė teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi skolininko atstovo paaiškinimu, kad yra sprendžiamas klausimas dėl žemės nuomos sudarymo ir leidimo įteisint tvoras bei papildomo žemės sklypo įgijimo. Tačiau mano, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog tokia procedūra vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Byloje nėra jokių duomenų, ne tik apie tai, kad būtų pradėtos procedūros dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau šiuo atveju skolininkas reikšdamas prašymą dėl bylos sustabdymo nepateikė duomenų, kad apskritai būtų kreipęsis dėl galimybės tokį procesą pradėti. Be to, iš 2022 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad skolininko atstovas nurodė, jog atsakymui gauti reikalinga 20 kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad šios nutarties priėmimo metu jau yra praėjusios 69 kalendorinės dienos, tačiau į bylą jokių duomenų nėra gauta. Dar daugiau, skolininkas į bylą nėra pateikęs ir atsiliepimo į atskirąjį skundą, kuriame galėjo pateikti įrodymus apie atliekamas procedūras, arba kaip minėta apie tai, kad apskritai yra kreipęsis dėl nuomos sutarties sudarymo, bet tokia savo teise jis nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai kas nustatyta, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų vertinti, jog susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios leistu susiformuoti teismo įsitikinimui stabdyti bylos nagrinėjimą.

19. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su civilinės bylos sustabdymu, tačiau netinkami ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti.