Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (įkeisto daikto savininko) R. Š. ir kreditoriaus AB “SEB lizingas” atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pakartotinį pareiškėjo AB “SEB lizingas” pareiškimą dėl skolos ir nuostolių išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosiuose skunduose nurodytas aplinkybes, atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirųjų skundų argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacine instancija nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009).

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju B. Š. ir R. Š. (įkeistų daiktų savininkams) per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius AB „SEB lizingas“ pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2010 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. I- 799/2010 įkeistas nekilnojamas turtas buvo areštuotas.

Skundžiama 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti 49 533,52 Lt skolą, 13 086,36 Lt delspinigių bei 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistą R. Š. ir B. Š. priklausantį nekilnojamą turtą. Bet atmetė kreditoriaus prašymą priteisti 1 601 670,66 Lt nuostolių iš realizuoto finansinio lizingo sutarties dalyku buvusio turto.

Iš bylos medžiagos matyti, kad užtikrinant UAB „Stairalita“ iki 2018-02-25 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080000853, 2008-01-11 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, buvo įkeisti UAB „SEB VB lizingas“ (pavadinimas pakeistas į AB „SEB lizingas“) R. Š. ir B. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai - butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas (boksas) G-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), taip pat buvo įkeistos skolininkui UAB „Stairalita“ nuosavybės teise priklausančios patalpos su administracinėmis patalpomis 1-5, 1-6, 1-7, 1-30, 1-31, nuo 2-29 iki 2-45, 2-65, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2010).Taigi, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Jis atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros.

Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymą, tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoti įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

Apelianto R. Š. atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad bankrutuojanti įmonė galėtų patenkinti kreditoriaus reikalavimus, kreditorius privalo įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareikšti savo finansinius reikalavimus, kuriuos tvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5p., 26 str.). Nors iš 2010-02-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1462-431/2010 matyti, kad skolininko bankroto bylą nagrinėjantis teismas yra patvirtinęs 96 508,67 Lt dydžio AB „SEB lizingas" kreditorinį reikalavimą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad į šią sumą yra įtraukta ir skundžiama nutartimi nutarta išieškoti skolos dalis, kildinama iš Lizingo sutarties. Įkeisto daikto savininkui įvykdžius bankroto byloje nepatvirtintą kreditoriaus reikalavimą, vėliau gali paaiškėti, kad prarandama atgręžtinio reikalavimo teisė į skolininką dėl sumokėtos sumos ir patirtų nuostolių (CK 4.195 str. 2 d., ĮBĮ 26 str. 3 d.). Tokia situacija galima, jeigu vėliau (po prievolės įvykdymo) bankroto byloje būtų atsisakyta patvirtinti naujojo kreditoriaus, t.y. įkeistų daiktų savininko, kreditorinį reikalavimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytos LR įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skolininkui BUAB „Starailita“ Vilniaus apygardos teismo 2009-10-09 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Kreditorius pagal hipotekos sutartį įgijo teisę į reikalavimo patenkinimą iš suinteresuotų asmenų (įkeistų daiktų savininkai) R. Š. ir B. B. įkeisto turto. Pažymėtina, jog LR CPK 560 str. 3 d., Įmonių bankroto nuostatos nenumato, kad suinteresuotų asmenų įkeisto turto arešto, priverstinio skolos išieškojimo nukreipimo į suinteresuotų asmenų įkeistą turtą klausimus sprendžia skolininko bankroto bylą nagrinėjantis teismas. LR CPK 560 str. 3 d. nurodoma, kad kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, tai įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. LR įmonių bankroto įstatymo 1 str. 3 d. nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių siekdamas, kad būtų pradėtos specialios procedūros tam, kad jo reikalavimas būtų operatyviai patenkintas iš suinteresuotų asmenų turto, o ne iš skolininko turto. Kreditoriaus veiksmai ir pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl suinteresuotų asmenų įkeisto turto arešto ir įspėjimo dėl skolos sumokėjimo neprieštarauja LR įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad įkaito davėjas, kurio daiktu užtikrintas kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymas, gali pats įvykdyti skolinį įsipareigojimą ir šitaip išvengti įkeisto daikto priverstinio pardavimo. Įvykdęs skolininko įsipareigojimą hipotekos kreditoriui, įkeisto daikto savininkas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. jis turi teisę reikalauti, kad skolininkas jam atlygintų kreditoriui sumokėtą sumą.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad gali prarasti atgręžtinio reikalavimo teisę. Ši pozicija yra nepagrįsta. Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (LR CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kaip jau buvo minėta, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą daiktą reglamentuota LR CK 4.192 str. ir nei ši, nei kitos teisės normos, kurios reguliuoja išieškojimą, kai reikalavimas užtikrintas hipoteka, nenumato kreditoriaus pareigos pirmiausia reikalauti išieškojimą nukreipti į skolininko turtą: hipotekos kreditoriaus specifinė padėtis pasireiškia būtent tuo, jog jis turi teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas turi kito turto, ar yra galimybė iš jo išieškoti.

Kiti apelianto R. Š. atkistojo skundo argumentai yra teisiškai neaktualūs.

Apeliantas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti skundžiamą 2011-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį toje dalyje, kurioje buvo atsisakyta priteisti AB „SEB lizingas“ 1 601 670,66 Lt nuostolių iš realizuoto finansinio lizingo sutarties dalyku buvusio turto ir patenkinti AB „SEB lizingas“. Nurodo, kad Lizingo sutartimi lizingo gavėjas įsipareigojo ne tik išsipirkti turtą (sumokėti visą AB „SEB lizingas“ turto pirkimo-pardavimo metu sumokėtą turto kainą), sumokėti palūkanas, delspinigius, bet ir atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, jeigu lizingo gavėjas neįvykdo Lizingo sutarties. Hipoteka užtikrintas ne tik palūkanų bei delspinigių sumokėjimas, bet ir kreditoriaus AB „SEB lizingas“ patirtų nuostolių atlyginimas. UAB „Stairalita“ nustojo vykdyti savo įsipareigojimus, Lizingo sutartis buvo nutraukta ir tai sukėlė tiek Lizingo sutartyje, tiek CK įtvirtintas teisines pasekmes. Finansinio lizingo sutartį paruošęs UAB „SEB lizingas“ turi pareigą sutartyje atskleisti visą skolininkui reikšmingą informaciją. Sutarties 3.3p. nustatyta, kad klientas įsipareigoja sumokėti turto vertės dengimo mokesčius. Teismas nėra įpareigotas savo nuožiūra nuspręsti ar šioje nuostatoje vartojama sąvoka „mokesčiai“, kurie paprastai reiškia valstybės nustatytą pinigų sumą, kurią turi sumokėti asmuo nuo savo veiklos ar atliktinų veiksmų rezultatų yra tapati neapmokėto turto vertės dengimo sumai.

Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas atlyginti nuostolius, kaip civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 str. 1 d.), nelaikomas hipoteka užtikrintu pagrindiniu reikalavimu. Prašomi priteisti 1 601 670,66Lt. dydžio nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra asmens turto netekimas, negautos pajamos, kurias AB „SEB lizingas“ tikėjosi gauti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, kilusių iš aukščiau minėtos sutarties (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal minėtą teisės normą žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad žala nepreziumuojama, o žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Toks įrodinėjimo naštos (kalbant apie nuostolių atlyginimą) paskirstymas iš esmės skiriasi nuo įrodinėjimo reikalaujant įvykdyti pagrindinę prievolę. Skolininkui tenka pareiga įrodyti, kad prievolė yra įvykdyta (CK 6.65 str.), nuostolių faktą ir dydį turi įrodyti kreditorius. Minėtas įrodinėjimo naštos paskirstymas tampa itin aktualus atsižvelgiant į hipotekos bylų nagrinėjimo ypatumus. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, tame tarpe dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ne ginčo teisena, o ypatingos teisenos tvarka (CPK 558 str.). Teismas nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų, kurie gali būti nagrinėjami tik ginčo teisena. Toks reglamentavimas savo ruožtu reiškia, kad efektyvus hipotekos instituto įgyvendinimas iš esmės galimas tik tuomet, jeigu kreditorius ir teismas gali aiškiai apibrėžti ir nustatyti kreditoriaus reikalavimų sumą. Įstatymų leidėjas neatsitiktinai CK 4.174 str. 1 d. numatė, kad be pagrindinio reikalavimo, hipoteka užtikrinamas ir tam tikrų konkrečiai įvardijamų šalutinių, aiškiai apibrėžiamų ir nustatomų, reikalavimų įvykdymas, konkrečiai - palūkanos, netesybos ir teismo išlaidos. Tiek palūkanos, tiek netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių šiam nereikia įrodinėti. Įstatymo leidėjas baigtinį sąrašą įtvirtino sąmoningai, priešingu atveju įstatymų leidėjas būtų tiesiog numatęs, kad hipoteka užtikrinamas tiek pagrindinės, tiek visų šalutinių prievolių įvykdymas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl prašomų priteisti nuostolių iš esmės yra nagrinėjamas ginčo teisena kitoje civilinėje byloje. Skolininkei UAB „Stairalita" 2009-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6480-431/2009 iškelta bankroto byla. Tam, kad bankrutuojanti įmonė galėtų patenkinti kreditoriaus reikalavimus, kreditorius privalo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareikšti savo finansinius reikalavimus, kuriuos tvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas (įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5p., 26 str.). 2011-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-701/2011 Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010-11-12 nutarties dalį dėl 1 601 670,66 Lt dydžio sumos (t.y. nagrinėjamoje byloje prašomų priteisti nuostolių) AB „SEB Lizingas" kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir šį klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Posėdis šioje minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5051-565/2011 dėl Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo BUAB „Stairalita" bankroto byloje yra paskirtas 2011-10-04 dieną.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas atitinkamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikęs kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o apeliantų atskirieji skundai netenkinami.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirųjų skundų, iš apeliantų priteistina po 4,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB „SEb lizingas“, į.k. 123051535 ir R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 4,50 Lt pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).