Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininko UAB „DAMIVITA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko 2009-11-30 pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „DAMIVITA“, užtikrindama iki 2012-09-05 pagal 2007-09-07 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (b.l. 57-59,60-65,66-68) gauto kredito grąžinimą hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-14 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniu pakeitimu įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkui UAB „DAMIVITA“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 5,4300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendras įkeičiamo daikto įkainojimas – 3 200 000 Lt.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-09-29 nutartimi Nr. 1208/2009 minėtas įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas (b.l. 80-81). Ši nutartis skolininkui (įkeisto daikto savininkui) UAB „DAMIVITA“ įteikta 2009-10-03 CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka (b.l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas bei pateiktas prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestini.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas, dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 str. 1 p.). Nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nėra tenkintinas ir bylos pasirengimo nagrinėti apeliacine tvarka metu gautas apelianto prašymas pagal CPK 163 str. 3 p. ir 443 p. 1 d. nuostatas sustabdyti šią bylą dėl hipotekos iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-3163-553/2010 dėl hipotekos kreditoriaus vienašalio kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Dėl hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų

Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, netinkamu paskolos sutarties sąlygų vykdymu, paskolos sutarties vienašaliu nutraukimu prieš terminą teisėtumu ir pagrįstumu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami, kadangi nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.). Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su netinkamu kreditavimo sutarties sąlygų vykdymu, paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi.

Pagal CPK 544 str. CPK XXXVI skyriuje numatytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Dėl tos pačios priežasties, taip pat siekiant užtikrinti procedūrų operatyvumą, CPK 545 str. įtvirtinti itin trumpi pareiškimų ir prašymų nagrinėjimo terminai: jie turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo hipotekos skyriui dienos, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose yra nustatyti kiti išnagrinėjimo terminai. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Dėl CPK XXXVI skyriuje numatytų bylų specifikos įstatymų leidėjas nenumato skolininko informavimo apie kreditoriaus pareiškimo nagrinėjimą pareigos, ko iš esmės nedraudžia apelianto minima CPK 153 str. 2 d. nuostata, juo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nagrinėjamas pakartotinis kreditoriaus pareiškimas, todėl skolininkas apie skolos negrąžinimo pasekmes įstatymo numatytais terminais (CPK 558 str. 2 d.) buvo informuotas (b.l.92). Todėl apelianto argumentai, susiję su šalių teisėmis procese (CPK 42 str. 1 d.), bei rungimosi principo pažeidimais (CPK 13 str.) nėra pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina bei vertina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo (nutarties) dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka, bei savo iniciatyva išplėsti apeliacinio (atskirojo) skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurių apeliaciniame (atskirajame) skunde nenurodyta, o atskirojo skundo argumentai šiuo konkrečiu atveju iš esmės nėra susiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu teisėjų kolegija neturi.

Dėl hipotekos bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 p. pagrindu

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teismo pareigą tokiu atveju sustabdyti bylą, visų pirma, siekia išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, antra – bereikalingo tų pačių faktinių aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, jog pagrindiniu kriterijumi CPK 163 str. 3 d. nustatytu pagrindu bylai sustabdyti yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, teismui siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kai bylai iš esmės nagrinėti reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo procedūrų vykdymo teisėtumą, įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų (CPK 443 str. 7 d.), o šiuo klausimu suformuota teismų praktika aiškiai pasisako dėl tokių ginčų sprendimo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo negalimumo, tokių ginčų buvimo faktas nesudaro ir teisinių prielaidų sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2010-01-11 nutartis c.b. 3K-3-50/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, jog bylų dėl hipotekos teisinių santykių pobūdis nulemia šių bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 542 str. 1 d. įtvirtintą reglamentavimą, bylas dėl hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka. Nesant specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005). Kadangi CPK XXXVI skyriuje nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2009), CPK 163 str. 3 p. nuostatoms, reglamentuojančioms procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, privalomą sustabdymą, taikyti nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad bylos sustabdymo galimybių CPK XXXVI skyriaus ar CK atitinkamos nuostatos iš viso nenumato – tai neabejotinai sudaro vieną iš CPK 443 str. 1 d. įvardijamų CPK V dalyje numatytų išimčių. Dėl šios priežasties skolininkas, grįsdamas CPK 163 str. 3 p. taikymo privalomumą, nepagrįstai apeliuoja į CPK 443 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją taisyklę.

Antra vertus, skolininkas UAB „DAMIVITA“ dar 2009-12-07 pateikė priešieškinį Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3163-553/2010, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2007-09-07 tarp UAB „DAMIVITA“ ir AB banko DnB NORD sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2007-433 (su vėlesniais pakeitimais) vienašalį nutraukimą (b.l.110-116). Šioje ginčo teisenos byloje teismo 2009-12-09 nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 145 str. 1 d. 10 p.) – sustabdytas Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus priverstinio skolos išieškojimo veiksmai iš UAB „DAMIVITA“ AB banko DnB NORD naudai (b.l. 117-119). Kitaip tariant, 2009-12-09 nutartimi iki civilinėje bylos Nr. 2-3163-553/2010 ginčo teisenos tvarka išnagrinėjimo šioje hipotekos byloje visa apimtimi yra sustabdytos visos hipotekos procedūros. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas teismo, nagrinėjančio šalių ginčą, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kvestionuoti negali, juo labiau, jų teisiniai padariniai – išieškojimo vykdymo sustabdymas – galioja hipotekos teisėjo atliekamoms procedūroms hipotekos byloje. Pastebėtina, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-03 nutartis parduoti iš varžytinių skolininkui priklausantį nekilnojamąjį daiktą, priimta dar iki 2009-12-09 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, o po pastarosios nutarties priėmimo hipotekos teisėja jokių hipotekos procedūrų neatliko. Todėl iki civilinėje bylos Nr. 2-3163-553/2010 išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme priverstinis vykdymas nėra galimas (CPK 145 str.), t.y. bankas negali imtis priverstinio išieškojimo veiksmų iš skolininko ne ginčo tvarka, ir apelianto interesai yra pakankama apimtimi apsaugoti.

Trečia, vienokia ar kitokia būsima Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos procesinė baigtis (teisinis rezultatas) pats savaime neįtakos hipotekos teisėjo atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Priešingas traktavimas nebūtų suderinamas su apeliacijos paskirtimi - pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (plačiąja prasme) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija.

Teisėjų kolegijai nenustačius proceso teisės normų pažeidimų, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skolininko prašymas sustabdyti civilinę bylą dėl hipotekos iki bus išnagrinėta kita civiline tvarka nagrinėjama byla atmestinas.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 5,70 Lt (b.l. 139) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti suinteresuoto asmens skolininko UAB „DAMIVITA“ prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2S-566-464/2010 iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3163-553/2010.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „DAMIVITA“ 5 (penkis) litus ir 70 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.