- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-701/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Kreditorius
- R. Š.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria padidintas akcinės bendrovės „SEB lizingas“ kreditorinis reikalavimas bei patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės „Stairalita“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-1462-431/2010).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Stairalita“ ir jos bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrovinga“. Teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Stairalita“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir kreditorių R. Š. bendro 249 702,92 Lt dydžio reikalavimai bei AB „SEB lizingas“ 96 508,67 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinami UAB „Stairalita“ kreditorių finansiniai reikalavimai.
Kreditorius AB „SEB lizingas“ pareiškė bankroto administratoriui prašymą priimti bei patvirtinti patikslintą 1 697 843,29 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Stairalita“ bankroto byloje. Prašyme nurodyta, kad iš UAB „Stairalita“ atsiimtas lizinguotas turtas vėliau buvo parduotas patiriant 1 602 224,98 Lt dydžio nuostolį (iš jų 554,32 Lt nuostolis, patirtas realizavus atsiimtą transporto priemonę, teismo jau patvirtintas pagal anksčiau pareikštą kreditorinį reikalavimą). Ši suma vertintina kaip tiesioginiai lizingo įmonės nuostoliai. Teismas yra patvirtinęs kreditoriaus 96 508,67 Lt dydžio finansinį reikalavimą. BUAB „Stairalita“ administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Administratorius su pareikštu AB „SEB lizingas“ padidintu reikalavimu iš esmės sutiko, neginčijo bei prašė teismo jį patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi patenkino BUAB „Stairalita“ administratoriaus UAB „Bankrovinga“ įgalioto asmens prašymą - padidino AB „SEB lizingas“ reikalavimą iki 1 697 843,29 Lt sumos, taip pat patvirtino patikslintus kitų UAB „Stairalita“ kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas nurodė, kad iš pateikto AB „SEB lizingas“ 2010 m. gegužės 28 d. rašto Nr.02-3432 bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog iš UAB „Stairalita“ atsiimtas lizinguotas turtas buvo parduotas patiriant nuostolį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, kad bankroto administratorius kreditoriaus padidinto reikalavimo neginčijo ir prašė teismo jį patvirtinti, teismas patvirtino iki 1 697 843,29 Lt sumos dydžio padidintą kreditoriaus AB „SEB lizingas“ finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditoriaus R. Š. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį dalyje dėl kreditoriaus AB „SEB lizingas“ finansinio reikalavimo tikslinimo BUAB „Stairalita“ bankroto byloje ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien BUAB „Stairalita“ bankroto administratoriaus pozicija dėl AB „SEB lizingas“ reikalavimo didinimo, netyrė ir nevertino bylos įrodymų, tarp jų kreditoriaus R. Š. paaiškinimų ir įrodymų, kuriuos teismas nors ir atsisakė priimti tiesiogiai iš kreditoriaus, tačiau kurie teismui buvo pateikti kartu su bankroto administratoriaus prašymu dėl reikalavimo tikslinimo. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kodėl teismas nevertino šių įrodymų ar kodėl juos atmetė, neišdėstytos materialiosios teisės normos ir kiti teisiniai argumentai. Nutartis yra faktiškai nemotyvuota, o tai sudaro absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą.
2. AB „SEB lizingas“ turi teisę reikalauti sumokėti visas iki lizingo sutarties nutraukimo mokėtinas sumas – įmokas turto vertei dengti, palūkanas ir delspinigius. Dėl šios dalies AB „SEB lizingas“ reikalavimas jau yra patvirtintas teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi. Prašymas į kreditorinį reikalavimą įtraukti ir patvirtinti 1 601 670,66 Lt dydžio nuostolius, susidariusius realizavus perimtą turtą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintas kreditorinis reikalavimas visiškai sugrąžina AB „SEB lizingas“ į tokią padėtį, kuri būtų buvusi įvykužius lizingo sutartį. AB „SEB lizingas“ nepateikė įrodymų dėl nuostolių dydžio ir realumo. Nepateikta įrodymų, kad turtas buvo realizuotas už rinkos kainą. Turtą AB „SEB lizingas“ perėmė už 4 911 407,39 Lt kainą, o realizavo tik už 2 040 000 Lt, t.y. 2,5 karto mažesne kaina. Turtas perleistas tos pačios SEB banko grupės įmonei, t.y. tiesiogiai susijusiai ir kontroliuojamai bendrovei. AB „SEB lizingas“ dėl turto realizavimo nepatyrė realių nuostolių. Pats kreditorius AB „SEB lizingas“ kaltas dėl jo nurodytų galimai susidariusių nuostolių, t.y. jis žinojo arba negalėjo nežinoti, kad turtas realizuojamas ekonomiškai nenaudingu laikotarpiu. Jis turėjo galimybę gauti pajamas iš turto naudojimo (nuomos), sulaukdamas palankaus momento turto realizavimui. AB „SEB lizingas“ realizavęs perimtą turtą ekonomiškai nepalankiu metu, kuomet galėjo gauti pajamas iš šio turto nuomos, yra pats kaltas dėl jo nurodytų galimų nuostolių, todėl BUAB „Stairalita“ atleistina nuo civilinės atsakomybės šioje dalyje.
Atsiliepimas
Kreditoriaus AB „SEB lizingas“ atstovas atsiliepime į kreditoriaus R. Š. atstovo atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tiek faktines aplinkybes, tiek teisės normas, todėl nutartis yra motyvuota. 1 602 224,98 Lt nuostolį, patirtą iš atsiimto turto pardavimo, sudaro skirtumas tarp po lizingo sutarčių nutraukimo likusios neapmokėtos lizinguoto turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos. Kreditorius pateikė įrodymus, kurie patvirtina prašomo patikslinti kreditorinio reikalavimo dydį. Turtas buvo parduodamas aukciono būdu ir perduotas asmeniui, kuris pasiūlė didžiausią turto kainą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo padidintas kreditoriaus AB „SEB lizingas“ finansinis reikalavimas iki 1 697 843,29 Lt sumos dydžio, atsižvelgus į tai, kad BUAB „Stairalita“ lizinguotas turtas buvo parduotas patiriant 1 602 224,98 Lt nuostolių, laikytina pagrįsta ir teisėta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1036/2010, pažymėta, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju, padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė, nes, tikėtina, jog likviduojamos įmonės turto neužtektų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Taigi, bankroto bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas neturi pareigos tvirtinti administratoriaus pateiktus kreditorių pareikštus reikalavimus remdamasis tik administratoriaus ir kreditorių pateiktais įrodymais, bet privalo būti aktyvus, nes tik tokiu atveju galima teisingai išspręsti kilusį ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą byloje (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-47/2008).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino BUAB „Stairalita“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų AB „SEB lizingas“ 96 508,67 Lt dydžio finansinį reikalavimą (t. 1, b. l. 102-105). AB „SEB lizingas“ pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl jo kreditorinio reikalavimo patikslinimo BUAB „Stairalita“ bankroto byloje, padidinant reikalavimą iki 1 697 843,29 Lt sumos. Šis prašymas motyvuotas tuo, kad atsiimtas lizinguotas turtas buvo parduotas patiriant 1 602 224,98 Lt nuostolių. Taigi nagrinėjamoje byloje AB „SEB lizingas“ prašė patvirtinti padidintą nuo 96 508,67 Lt iki 1 697 843,29 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Stairalita“ bankroto byloje (t. 2, b. l. 2). BUAB „Stairalita“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą dėl AB „SEB lizingas“ finansinio reikalavimo patikslinimo (t. 2, b. l. 1, 97). BUAB „Stairalita“ bankroto administratorius, teikdamas teismui prašymą dėl patikslinto AB „SEB lizingas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, kartu pateikė ir kreditoriaus R. Š. prieštaravimus dėl AB „SEB lizingas“ kreditorinio reikalavimo tikslinimo (didinimo) BUAB „Stairalita“ bankroto byloje (t. 2, b. l. 7-10). Kreditorius R. Š. teismui taip pat tiesiogiai teikė rašytinius paaiškinimus dėl AB „SEB lizingas“ kreditorinio reikalavimo tikslinimo BUAB „Stairalita“ bankroto byloje (t. 2, b. l. 92-95), tačiau teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi juos atsisakė priimti (t. 2, b. l. 96). Skundžiama nutartimi teismas patenkino BUAB „Stairalita“ administratoriaus UAB „Bankrovinga“ įgalioto asmens prašymą – patvirtino padidintą iki 1 697 843,29 Lt sumos dydžio AB „SEB lizingas“ reikalavimą, taip pat patvirtino kitus patikslintus UAB „Stairalita“ kreditorių finansinius reikalavimus (t. 2, b. l. 98-101).
Atsižvelgiant į bankroto byloje esančius duomenis, kuriuos pateikė tiek kreditorinį reikalavimą didinantis kreditorius AB „SEB lizingas“, tiek su tuo nesutinkantis kitas kreditorius R. Š., darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtindamas 1 601 670,66 Lt nuostolių suma padidintą AB „SEB lizingas“ finansinį reikalavimą BUAB „Stairalita“ bankroto byloje, tačiau visiškai nevertindamas kito BUAB „Stairalita“ kreditoriaus R. Š. prašyme netvirtinti tokios reikalavimo dalies išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, šį reikalavimą patvirtino nesiaiškinęs ginčijamos jo dalies pagrįstumo. Kaip jau pažymėta, teismas, nagrinėdamas bankroto bylas ir spręsdamas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, turi būti aktyvus, išsamiai patikrinti ir įvertinti pareikšto ar tikslinamo finansinio reikalavimo pagrįstumą, ypatingai ginčijamais atvejais, o esant abejonių dėl reikalavimo (jo dalies) pagrindo ar dydžio, pareikalauti papildomų duomenų, kurie leistų įsitikinti, kad prašomos patvirtinti sumos yra pagrįstos ir jų patvirtinimas atitiks viešąjį interesą bei nepažeis kitų kreditorių teisių. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netyrė ir nevertino bylos įrodymų, tarp jų kreditoriaus R. Š. paaiškinimų ir argumentų, kurie buvo pateikti kartu su bankroto administratoriaus prašymu dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo, nors tokių įrodymų analizė ir vertinimas, kai yra pareikšti prieštaravimai ginčijant kreditorinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) pagrindą ir/ar tikslintino reikalavimo dydį, buvo būtinas.
Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos teismo nutarties turinį, taip pat iš esmės sutinka su skundo argumentais, kad ši nutartis faktiškai nemotyvuota, joje apskritai nepasisakyta dėl kreditoriaus R. Š. prieštaravimuose išdėstytų aplinkybių, susijusių su AB „SEB lizingas“ prašymu tvirtinti padidintą kreditorinį reikalavimą BUAB „Stairalita“ bankroto byloje. Nagrinėjamu ginčytinu klausimu teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo pernelyg minimaliais motyvais, o tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė tuo klausimu, visiškai nevertintas pareikšto patikslinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumas, todėl šis teisinis klausimas šiuo atveju galėjo būti išspręstas neteisingai.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtina panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį toje dalyje, kuria patvirtinta kreditoriaus AB „SEB lizingas“ kreditorinio reikalavimo dalis, sudaranti 1 601 670,66 Lt sumą dėl patirtų nuostolių realizavus lizinguotą turtą, o klausimas dėl šios kreditorinio reikalavimo dalies tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundo argumentai, kuriais kreditorius R. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo patvirtino patikslinto AB „SEB lizingas“ reikalavimo pagrįstumą, turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo iš naujo sprendžiant klausimą dėl patikslinto kreditorinio reikalavimo pagrindo ir dydžio.
Kadangi bankroto byloje kilo ginčas dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo dalies pagrįstumo, nes suinteresuotas asmuo – kitas BUAB ,,Stairalita“ kreditorius nesutinka su prašomo patvirtinti AB „SEB lizingas“ kreditorinio reikalavimo dalimi dėl patirtų nuostolių, pirmosios instancijos teismas turėtų išreikalauti visus įrodymus, reikšmingus teisingam ginčo išsprendimu, tuo pačiu įvertinant suinteresuoto kreditoriaus R. Š. prašymą ginčijamos AB „SEB lizingas“ finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (ĮBĮ 26 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį dėl 1 601 670,66 Lt dydžio suma padidintos akcinės bendrovės „SEB lizingas“ kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo ir klausimą dėl šia suma padidinto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.