Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje A2-17746-959/2019 pagal pareiškėjo T. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-14153-454/2017 pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovams antstoliui R. B., V. Ž. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu

10. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).

12. Apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas nurodė tai, jog ieškovas T. S. 2019 m. balandžio 29 d. sužinojo, kad antstolis R. B. informaciją apie tai, jog ieškovas T. S. ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gavo 2016 m. lapkričio 16 d., t. y. iki 2017 m. kovo 20 d. turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo, todėl antstolis privalėjo sustabdyti vykdymo veiksmus; ši naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę byloje, kadangi teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į tai, kad antstolis turėjo informaciją apie ieškovo ketinimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto nurodomas aplinkybes, kurios, anot apelianto, patvirtina paaiškėjusias naujas esmines bylos aplinkybes, kartu su civilinėje byloje esančiais įrodymais ir nustatytais duomenimis, pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės jau egzistavo priimant teismo sprendimą ir pareiškėjui neabejotinai buvo (turėjo būti) žinomos.

14. Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, T. S. ir L. S., vadovaudamiesi FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. lapkričio 14 d. registruota pašto siunta išsiuntė antstoliui R. B. pranešimą apie ketinimą kelti bankroto bylą savo atžvilgiu; pašto siunta antstolio kontorai įteikta 2016 m. lapkričio 16 d. (1 t. b. l. 157-159). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantui aplinkybė apie minėto savo paties pranešimo išsiuntimą ir įteikimą antstoliui buvo žinoma civilinės bylos Nr. 2-14153-454/2017 nagrinėjimo metu, todėl nevertintina kaip naujai paaiškėjusi, nes neatitinka kriterijaus – kad ji nebuvo ir neturėjo būti žinoma pareiškėjui, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.

15. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14153-454/2017 atmetė ieškovo ieškinį dėl 2017 m. kovo 20 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-568-601/2018 Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš teismų priimtų procesinių sprendimų turinio nustatyta, kad teismai vertino ir apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, jog antstolis 2017 m. kovo 20 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą surašė, esant galiojančiai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarčiai sustabdyti fizinių asmenų T. S. ir L. S. turto realizavimą.

16. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-568-601/2018 17 pastraipoje konstatavo, jog tai, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo surašytas tą pačią dieną, kaip ir priimta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis priimti pareiškėjų T. S. ir L. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurioje nurodyta „nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjams, suinteresuotiems asmenims, antstoliams tikslu sustabdyti fizinių asmenų T. S. ir L. S. turto realizavimą ir išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka“, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo padarytas pažeidimas surašant turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nustatyta, kad antstolis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį gavo 2017 m. kovo 21 d., todėl tik nuo šios datos (o ne nuo 2017 m. kovo 20 d.) turėjo būti sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 6 d.).

17. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokių naujų esminių bylos aplinkybių, susijusių su 2017 m. kovo 20 d. turto pardavimo iš varžytinių akto surašymu, kurių apeliantas nebūtų žinojęs (galėjęs ir turėjęs žinoti) bylos nagrinėjimo metu ir kurios turėtų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai ir teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-14153-454/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo

18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, turinčias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo 2019 m. balandžio 29 d. Teismui nustačius, kad apeliantui T. S. aplinkybė apie T. S. ir L. S. 2016 m. lapkričio 14 d. registruota pašto siunta išsiųsto pranešimo apie ketinimą kelti bankroto bylą savo atžvilgiu įteikimą antstoliui 2016 m. lapkričio 16 d. buvo žinoma civilinės bylos Nr. 2-14153-454/2017 nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2019 m. birželio 17 d. pateikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliantas praleisto termino atnaujinti neprašė, jokių argumentų dėl praleisto įstatyme nustatyto termino nenurodė ir atskirajame skunde. Termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

20. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.