Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB Skycop.com atstovui advokatui Nerijui Zaleckui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Skycop.com ieškinį atsakovui Ukraine International Airlines dėl 1200 Eur kompensacijos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų bei 2822,24 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu dėl kompensacijos išmokėjimo. Atsakovas pateikė oficialią poziciją - nesutikimą išmokėti kompensaciją. Savo atsisakymą grįsdamas tuo, jog Ukraina nėra laikoma Bendrijos vežėja, todėl jai Reglamento Nr. 261/2004 taisyklės nėra taikomos.

Su tokia atsakovo pozicija ieškovas nesutinka. Nors ir atsakovas nėra Europos Sąjungos oro vežėjas, keleiviai turi teisę gauti kompensaciją už sutrikdytą skrydį vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 3 str. 5 d., Reglamentas yra taikomas visiems oro vežėjams, kurie teikia transportą keleiviams išvykstantiems: (i) iš Europos Sąjungos teritorijoje esančio oro uosto; (ii) iš oro uosto, esančio trečiojoje šalyje į oro uostą, esantį Europos Sąjungos teritorijoje. Taigi, pirmasis jungtinio skrydžio, paremto vienu rezervacijos numeriu, skrydis vyko iš (duomenys neskelbtini), todėl priešingai, nei teigia atsakovas, Reglamentas Nr. 261/2004 yra taikomas. Tokią poziciją patvirtina ir ESTT išplėtota praktika šiuo klausimu. Kelionės organizatorius įsipareigoja vežti keleivius iš taško A į Tašką C, todėl nors ir antrasis jungiamasis skrydis (šiuo atveju Kijevas - Niujorkas) vyko ne Europos Sąjungoje, keleiviai, įsigiję kelionės bilietus paremtus vienu rezervacijos numeriu, turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004 už sutrikdytą skrydį.

Tokie veiksmai vertintini kaip atsakovo siekis išvengti Reglamento Nr. 261/2004 imperatyviai įtvirtintų oro linijų bendrovės pareigų kompensuoti ir suteikti pagalbą skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais.

Nors iš Reglamento Nr. 261/2004 teksto tiesiogiai nenumatyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. Šį faktą yra patvirtinęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas („ESTT“)

ESTT 2009-11-19 priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5⁷, 6⁸ ir 7 str. turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais - taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 str. numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą trimis ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

Atsižvelgiant į šio ieškinio 5 p. ir 6 p. nurodytas faktines aplinkybes, ieškovui priklauso 1200 Eur kompensacija (2 keleiviai x 600 Eur).

Antra, atsakovo pareigą įvykdyti prievolę pagrindžia ir tai, jog skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio atšaukimui.

Atsakovui tenka įrodinėti ne tik tam tikrų ypatingų aplinkybių buvimą, bet ir įrodyti, kad oro vežėjų veikloje šių sąlygų sukeltos aplinkybės nėra būdingos normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių dėl jų pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti.

Papildomai ieškovas nurodė, kad šis skrydis yra jungiamasis, pagal bendrą rezervaciją apimantis du skrydžius. Todėl susijęs tiek su faktiniu skrydį vykdžiusio oro vežėjo įvykdytu pirmuoju skrydžiu, tiek antruoju į galutinę paskirties vietą. ESTT jungiamojo skrydžio jurisdikcijos klausimu yra pažymėjęs, kad šiuo atžvilgiu oro vežimo sutartyse, kuriose numatyta rezervacija visoms skrydžio atkarpoms, yra įtvirtintas oro vežėjo įsipareigojimas vežti keleivį iš taško A į tašką C. Tokiomis sąlygomis reikia konstatuoti, kad jungiamojo skrydžio (kuris susideda iš kelių, bendra rezervacijos nuoroda susijusių skrydžių) atveju tokio skrydžio įvykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 str. 1) p. b papunkčio antrą įtrauką ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 str. 1) p. b papunkčio antrą įtrauką, yra pirmąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo išvykimo vieta arba antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip pagrindinių paslaugų teikimo vietos, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis.

Šios bylos teismingumo taisykles nustato Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau- Sutartis). Sutarties 33 str. 3 d. nurodo, kad žalos atlyginimo atveju sprendimus priimti yra kompetentingas teismas tos šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu atlyginti žalą. Ši Sutartyje suformuota taisyklė pagal savo prasmę iš esmės yra analogiška teismingumo taisyklei, suformuotai ESU praktikoje, kurios pagrindu skrydžio įvykdymo vieta yra pirmąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo išvykimo vieta arba antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta. Kaip matyti iš faktų, nurodytų aukščiau, Keleiviai įsigydami kelionės bilietus sudarė vežimo sutartį su atsakovu, kuria atsakovas įsipareigojo vežti keleivius iš taško A į tašką C. Atsakovas tinkamai neįvykdęs vežimo sutarties, t. y. neįvykdęs prievolės vežti keleivius, sukėlė šiems žalą. Kadangi tarp keleivių ir atsakovo minėta vežimo sutartis buvo sudaryta būtent Lietuvoje, tokiu atveju, vadovaujantis Sutarties 33 str. 3 d. prasme vežimo sutarties netinkamas įvykdymas yra laikomas aplinkybe, tapusia pagrindu atlyginti keleivių patirtą žalą. Įvertinus šias aplinkybes, ieškinys, kylantis iš vežimo sutarties gali būti pareikštas atitinkamai prievolės įvykdymo teismuose, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Atsakovas Ukraine International Airlines, į.k. 1434681, atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo 2 kartus siunčiami per Ukrainos teisingumo ministeriją, tačiau negrįžo (b.l. 5-6, 12-13), tiesiogiai atsakovui, tačiau negrįžo (b.l. 11), taip pat ieškovo nurodytais trimis elektroninio pašto adresais (b.l. 8), ir įtekti el.paštu contact@flyuia.com, nurodant „thank you for contacting UIA“ (b.l. 18), kitais el.pašto adresais neįteikti (b.l. 15-17).

Pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti atsakovui atstovui nedalyvaujant teismo negauta. Laikytina, kad atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nedalyvauja dėl nesvarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovo atstovo paaiškinimo teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas savo vykdoma veikla siekia užtikrinti, jog keleiviai gautų kompensacijas iš oro linijų už dėl oro linijų kaltės vėluojančius arba atidėtus skrydžius, sutinkamai su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 nuostatomis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2018-07-03 d. jungiamasis skrydis (duomenys neskelbtini)-Kijevas-Niujorkas, atstumas- 6950,97 km ² , kuriuo skrido M. B., E. D., sutrikdytas skrydis Kijevas-Niujorkas (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atidėtas.

Dėl taikytinos teisės

Ieškovas nurodė, kad el. paštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti kompensaciją keleiviams, kurių jungiamasis skrydis buvo atidėtas, tačiau atsakovas nesutiko išmokėti kompensacijos, atsisakymą motyvuojant tuo, kad Ukraina nėra Bendrijos vežėja ir jai nėra taikomos Reglamento Nr. 261/2004 taisyklės.

Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka ir pritaria ieškovo pozicijai, pagal kurią nors atsakovas nėra Europos Sąjungos oro vežėjas, keleiviai turi teisę gauti kompensaciją už sutrikdytą skrydį vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004. Reglamentas yra taikomas visiems oro vežėjams, kurie teikia transportą keleiviams išvykstantiems:

- iš Europos Sąjungos teritorijoje esančio oro uosto;

- iš oro uosto, esančio trečiojoje šalyje į oro uostą, esantį Europos Sąjungos teritorijoje (Reglamento Nr. 261/2004 3 str. 5 d.).

Taigi, pirmasis jungtinio skrydžio, paremto vienu rezervacijos numeriu, skrydis vyko iš (duomenys neskelbtini), todėl Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos yra taikomos nagrinėjamam ginčui. Kelionės organizatorius įsipareigoja vežti keleivius iš taško A į Tašką C, todėl nors ir antrasis jungiamasis skrydis (Kijevas - Niujorkas) vyko ne Europos Sąjungoje, keleiviai, įsigiję kelionės bilietus paremtus vienu rezervacijos numeriu, turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004 už sutrikdytą skrydį.

Dėl ieškinio teismingumo Vilniaus miesto apylinkės teismui

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra konstatuota, jog kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (ESTT 2009-07-09 sprendimas Nr. C-204/08). Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, jog jungiamojo skrydžio atveju tokio skrydžio įvykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 str. 1 p. b papunkčio antrą įtrauką ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 str. 1 p. b papunkčio antrą įtrauką, yra antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip viena iš pagrindinių paslaugų teikimo vietų, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis, kadangi ši vieta pakankamai susijusi su ginčo esminiais elementais ir dėl to užtikrina glaudų ryšį, kurio siekiama Reglamento Nr. 44/2001 5 str. 1 p. ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 str. 1 p. išdėstytomis specialios jurisdikcijos taisyklėmis, tarp oro vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, tai ji atitinka glaudaus ryšio principą (ESTT 2018-03-07 sprendimas sujungtose bylose Nr. C-274/16, C-447/16, C-448/16). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuota, kad ieškovas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 2 str. bei 5 str. 1 p. nuostatomis, turi teisę savo pasirinkimu kreiptis dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo į atsakovo buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos, lėktuvo išvykimo arba atvykimo vietos valstybės narės teismą (LAT 2009-12-01 nutartis Nr. 3K-3-541-2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad pagal bendrąją taisyklę sąlygų ir aplinkybių, nuo kurių priklauso ginčo sprendimas teisme, pasikeitimas po jurisdikcijai nustatyti aktualaus laiko momento nepanaikina teismo jurisdikcijos (LAT 2017-02-09 nutartis Nr. e3K-3-34-219/2017).

Nagrinėjamoje byloje vežimo oru sutartį, kurią patvirtina bilietas (CK 6.809 str. 2 d.), sudarė atsakovas. Bendrosios vežimo taisyklės aiškiai nurodo, kad vežimas organizuojamas atsakovo, todėl sutartis sudaroma tarp jo ir keleivio (1 str.).

Vilniaus apygardos teismo 2019-05-09 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2S-821-803/2019 buvo konstatuota, kad bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje narėje. Tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 – 7 skirsniai).

Pagal specialiąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento Nr.1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas, jeigu nesusitarta kitaip, prievolės įvykdymo vietos teismuose, o paslaugų teikimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.

Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad visais ieškovo nurodytais atvejais, kai buvo jungiamasis skrydis, vienas iš oro uostų, iš kurio arba į kurį turėjo įvykti/išvykti skrydžiai, buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes Lietuva yra laikoma prievolės įvykdymo vieta (Reglamento 1215/2012 7 str. 1 p. b papunkčio antroji įtrauka).

Dėl to šalių ginčas sprendžiamas pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias teismingumą, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvos (duomenys neskelbtini) (CPK 30 str. 9 d.).

Dėl keleivių reikalavimo teisės į kompensaciją už pavėluotus arba atidėtus skrydžius perleidimo teisės ieškovui

Sutinkamai su CK 6.101 str. nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.

Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad tarp keleivių M. B., E. D. ir ieškovo yra sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, kurių pagrindu ieškovas yra įgijęs teisę reikalauti iš atsakovo kompensacijų priteisimo. CK 6.102 str. nuostatose yra numatyti atvejai, kai įstatymų nuostatos draudžia sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis ir šis sąrašas yra baigtinis, todėl negali būti aiškinamas plečiamai. Pažymėtina tai, kad šiuo konkrečiu atveju tarp ieškovo ir keleivių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys į šį sąrašą nepatenka, nes tarp keleivių ir atsakovo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatų pagrindu susiklosčiusios prievolės dėl kompensacijų už atidėtus arba pavėluotus skrydžius išieškojimo yra išimtinai turtinio pobūdžio ir jos nėra neatskiriamai susijusios su šių keleivių asmenimis, o jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, jog tarp keleivių ir ieškovo sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti sudarytos CK 6.102 str. nuostatų pagrindu, atsakovas į šią civilinę bylą nepateikė, todėl atsakovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176 str. – 179 str.). Be to, paties atsakovo Bendrųjų vežimo taisyklių 5.5.1 p. nuostatose yra numatyta, jog keleivio įsigytas bilietas yra elektroninis dokumentas, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ir keleivių pervežimo oru sutartis tarp keleivių ir atsakovo yra sudaroma elektroniniu būdu, kaip tai yra numatyta CK 6.809 str. 2 d. nuostatose, reglamentuojančiose keleivių vežimo teisinius santykius, o atsižvelgiant į tai, jog keleiviams nėra draudžiama sudaryti pervežimo oru sutartį elektroniniu būdu, tai ir dėl šios sutarties netinkamo įvykdymo kylantį reikalavimą išieškoti kompensacijas iš atsakovo keleiviai taip pat turi teisę perleisti ieškovui sudarydami su ieškovu reikalavimo perleidimo sutartis analogiškai tokia pačia forma, t. y. kokia buvo sudarytos ir keleivių pervežimo sutartys su atsakovu (elektroniniu būdu), todėl atsakovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CK 6.103 str., 176 str. – 179 str.). Be to, teismas pažymi, kad atsakovas neneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad visi keleiviai M. B., E. D. pirko el. bilietus, t.y. sudarė vežimo sutartį su atsakovu, o duomenų, kad jie atsisakė skristi el. bilietuose nurodytais maršrutais, byloje nėra. Taip pat, teismo vertinimu, būtent atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų perleidimo sutarčių teisėtumo, nes nurodytuose sutartyse pasirašė būtent tie patys keleiviai M. B., E. D., nurodant savo gimimo metus, adresą, skrydžio numerius, skrydžių datas (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reiškia atsakovui reikalavimą dėl kompensacijų išmokėjimo už atidėtus arba atšauktus skrydžius, kuris yra kildindamas iš reikalavimo perleidimo sutarčių, kurios yra laikytinos galiojančiomis, sudarytų tarp ieškovo ir keleivių elektroniniu būdu.

Dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir prašomos išieškoti iš atsakovo kompensacijos dydžio

Sutinkamai su 2004-02-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004, 5 str. 1 d. a ir c papunkčio nuostatomis, atšaukus skrydį : skrydį vykdantis oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 8 straipsnį; atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį. Sutinkamai su šio Reglamento 7 str. 1 p. a, b. ir c papunkčių nuostatomis, kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją : a) 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju ; b) 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuota, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 5 str. 3 d. nuostatomis, oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jeigu gali įrodyti, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensaciją, esant visoms nurodytoms sąlygoms (2008-12-22 ESTT sprendimas Nr. C-549/07 ; LAT 2014-04-26 sprendimas Nr. 3K-3-403/2014) .

Vertintina, jog atsakovas šiuo konkrečiu atveju į šią civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tokios aplinkybės egzistavo, todėl ir šioje dalyje atsakovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176 str. – 179 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas jam kilusios pareigos išmokėti pinigines kompensacijas keleiviams už atidėtą 2018-07-03 d. skrydį (duomenys neskelbtini)-Kijevas-Niujorkas neginčija bei į šią civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spręsti esant teisiniam ir faktiniam pagrindui atsakovą atleisti nuo pareigos keleiviams išmokėti kompensacijas, todėl ieškovo ieškinys dėl kompensacijų priteisimo yra laikytinas pilnai pagrįstu bei pilnai įrodytu (CPK 176 str. – 179 str.).

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Duomenų, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, teikiant ieškinius dėl kompensacijos priteisimo, teismas nenustatė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl procesinių palūkanų

Sutinkamai su CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Sutinkamai su CK 6.37 str. 2 d. , 6.210 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei ištyrus šios civilinės bylos įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovas visiškai įrodė reiškiamų ieškininių reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, todėl ieškinys yra tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotina 1200 Eur (600 Eur+600 Eur) dydžio kompensacija, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( CK 6.37 str., 6.210 str. ; CPK 176 str. - 179 str.).

Ieškovas patyrė 54 Eur (27 Eur+27 Eur) žyminio mokesčio, 832,24 Eur (420,50 Eur+411,74 Eur) vertimo išlaidų, 1936 advokato išlaidų, viso 2822,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Ieškinį patenkintus visiškai, iš atsakovo priteistina 27 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei 27 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, viso 54 Eur žyminio mokesčio bei 832,24 Eur vertimo išlaidų ieškovo naudai (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą, advokato sugaišto laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir tomis aplinkybėmis, jog šios civilinės bylos nagrinėjimas netruko itin ilgą laiką (t. y. nuo 2020-03-20 iki 2020-10-12 (įskaitytinai) ir ši civilinė byla iš esmės buvo išnagrinėta per du parengiamuosius posėdžius, byla nesudėtinga, susijusi su tarptautiniu elementu, susidėta iš 2 tomų, tačiau byloje surašytas ieškinys, atskirasis skundas, kasacinis skundas, kiti prašymai, todėl sutinkamai su CK 1.5 str. nuostatuose įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovo atstovo prašymas dėl šių bylinėjimosi išlaidų išieškojimo yra tenkintinas visiškai, t. y. iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 1936 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 2,24 Eur ir iš atsakovo į valstybės pajamas nepriteistinos, nes nesudaro 5 Eur sumos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Ukraine International Airlines, į.k. 1434681 (Ukraine), 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) kompensaciją, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 54 Eur (penkiasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio, 832,24 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du Eur 24 ct) vertimo išlaidų, 1936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 2822,24 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt du Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB Skycop.com, į. k. 304423851, naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.