- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- 1-40-750/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajam D. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-11-28 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹straipsnį, 50 MGL (2500 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus 6 mėnesius ir turto (automobilio) konfiskavimas, bauda sumokėta 2025-04-18, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – broliui D. S., tai yra 2025 m. birželio 28 d., apie 01 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, tyčia rankas įrėmęs į dešinį petį pastūmė D. S., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės ir griūdamas veidu atsitrenkė į lentelių krūvą, taip padarydamas odos nubrozdinimus smakre, kas nukentėjusiajam D. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu iš dalies prisipažino kaltu ir paaiškino, kad 2025-06-28 apie 23-24 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, jis su broliu D. S. gėrė degtinę. Išgėrimo metu jie susiginčijo dėl mamos, jo sugyventinės. Brolis ėmė agresyviai elgtis. Jis norėjo eiti į namus, tačiau brolis uždėjęs ranką ant durų staktos jam užtvėrė kelią. Tuomet jam patraukus brolio ranką, šis susvirduliavęs, nugriuvo ant balkone esančių dailylenčių krūvos. Tuo metu galėjo jį netyčia pastumti. Bute buvusi mama buvo kambaryje ir ji įvykio nematė. Broliui nuvirtus, ji atėjo pažiūrėti kas įvyko. Po to jis išėjo iš buto. Parūkęs ėjo į namus, kur netoli jų sulaikė policijos pareigūnai. Vėliau iš mamos sužinojo, kad jam brolis iškvietė policiją.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. apklausiamas įtariamuoju neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad 2025-06-27 balkone geriant degtinę, brolis pradėjo jam priekaištauti, kabinėtis, siekdamas išprovokuoti konfliktą. Bandė nuraminti, tačiau jis nereagavo. Pasibaigus degtinei jis norėjo išeiti, tačiau brolis pašoko šaukdamas. Tuo metu jis nenorėdamas ginčytis nestipriai pastūmė jį link kambario. Kadangi brolis buvo daug išgėręs, todėl nugriuvo nuo jo pastūmimo. Nežiūrėdamas išėjo iš kambario. Brolis sušuko, kad iškvies policiją. Išėjęs į lauką parūkė, laukė policijos, nes nesijautė kaltas (1 t., b.l. 149-152).
Be to, ikiteisminio tyrimo metu V. S. apklausiamas įtariamuoju visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad įvykio metu įrėmęs rankas į brolio petį tyčia jį pastūmė dėl ko jis nugriuvo ir susižalojo atsitrenkdamas į balkone buvusią lentelių krūvą. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, atsiprašė brolio (1 t., b.l. 163-165).
Nukentėjusysis D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025-06-28, tamsiu paros metu, mamos S. C. buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone su broliu V. S. balkone gėrė degtinę. Ieškodamas ramento jis įsikibo į durų staktą, tačiau neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo ant dailylenčių krūvos ir susižalojo smakrą, tai yra nusibrozdino. Brolis tuo metu stovėjo prie durų, gal jis nestipriai ir pastūmė. Jam pasakė, kad iškvies policiją, nes manė, jog jis pastūmė. Be to, jį apėmė pyktis, kai šis šypsodamasis paklausė ar viskas jam gerai. Įvykio dieną su broliu išgėrė litrą degtinės. Dėl šio įvykio paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvyko policijos pareigūnai, medikai, kurie jį apžiūrėjo. Buvo nubrozdintas smakras, po kelių dienų minėtas sužalojimas išnyko. Jis turi neįgalumą, jam nustatytas 35 procentų darbingumas, vaikšto pastoviai su ramentu. Po įvykio su broliu susitaikė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. parodė, kad brolis jį sužalojo pastumdamas rankas įrėmęs jam į dešinį petį, ko pasekoje balkone jis nugriuvęs ant lentelių susižalojo. Brolio pastūmimas buvo tyčinis, stiprus. Dėl patirto sužalojimo juto fizinį skausmą veido srityje. Po pastūmimo dar jie žodžiu konfliktavo, išgirdusi triukšmą iš kito kambario atėjo raminti mama. Broliui atleido, jam nereiškia civilinio ieškinio (1 t., b.l. 38-41).
Liudytoja S. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. birželio mėn., tikslios dienos nepamena, vakare apie 21 val. 30 min. balkone sūnūs V. ir D. gėrė degtinę. Ji, miegodama kambaryje, išgirdo griuvimo garsą. Atėjusi pamatė išeinantį V., o D. nuėjo į savo kambarį. Balkone buvo nuvirtusi kėdė, ant palangės tuščias degtinės butelis. Girdėjo kaip D. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, sakydamas, jog yra sumuštas. Nuėjusi į jo kambarį pasakė, kad be reikalo kviečia pagalbą. Ant jo veido matėsi nedidelis nubrozdinimas. Nematė kaip jis susižalojo. Atvyko policijos pareigūnai, medikai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja S. C. parodė, kad 2025 m. birželio mėnesį iš 27 d. į 28 d. apie 01 val. miegant namuose išgirdo balkone bildesį, panašų į griuvimą. Atėjusi pamatė išeinantį sūnų D., kuriam kraujavo prie lūpos, o sūnus V. ruošėsi miegoti. V. pasakė eiti į namus. Abu sūnūs buvo neblaivūs. D. telefonu kvietė policiją, aiškindamas, kad jį sumušė. Šiam pasakė, kad be reikalo netrukdytų pareigūnų ( 1 t., b.l. 80-83).
Liudytoja I. K., dirbanti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK vyresniąja tyrėja, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl V. S. galimo nusikaltimo padarymo. Apklausiant minėtą asmenį nebuvo naudojam jokia prievarta. Jis parodymus davė laisvanoriškai. Apklausų metu jis gynėjo nepageidavo. Pareiškus galutinį įtarimą V. S. visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, susipažinęs su apklausos protokolu, jį pasirašė, nereiškė pastabų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis prašė nutraukti baudžiamąją bylą, tačiau prašymas netenkintas atsižvelgiant į V. S. teistumą.
Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo (fotolentelės) matyti, kad D. S. pranešė Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apie 2025-06-28 apie 01 val. žodinio konflikto metu brolio V. S. fizinio smurto pavartojimą jo atžvilgiu, kurio metu jam medikai nustatė lūpos sumušimą. Nustatyta, kad įvykio vieta yra buto esančio, (duomenys neskelbtini), balkonas, apžiūrėjus jį, nesimato smurto požymių ar išvartytų daiktų. ( 1 t., b.l. 1-12,13-19).
Alkotesterių tikrinimų istorijoje užfiksuota, kad 2025-06-28 01 val. 48 min. D. S. nustatytas 2,01 promilių (vidutinis) girtumas, tą pačią dieną 02 val. 28 min. V. S. nustatytas 2,47 promilių (vidutinis) girtumas (1 t., b.l. 56,85).
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad po įvykio 2026-06-28 į įvykio vietą atvykusiems medikams D. S. nurodė, kad įvyko konfliktas su broliu, kuris spyrė ir sumušė smakro sritį. Stebimas nubrozdinimas nekraujuoja, daugiau sužalojimų nesimato. Minėtas asmuo nusiskundimų dėl skausmo neturi (1 t., b.l. 61-62, 67-68).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad D. S. nustatytas odos nubrozdinimas smakre. Jam nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš GMP personalui suteikiant jam medicininę pagalbą 2025-06-28. D. S. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t., b.l. 70).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad D. S. 2025-06-28 01 val. 25 min. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog jį sumušė brolis, po jis išėjo namus ( 1 t., b.l. 84).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
kaltinamasis V. S. iš dalies prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, neigdamas tyčia pastūmęs nukentėjusįjį D. S. dėl ko šis griūdamas veidu atsitrenkęs į lentelių krūvą patyrė odos nubrozdinimus smakre. Iš esmės tokius kaltinamojo paaiškinimus dėl tyčios teisiamojo posėdžio metu patvirtinto ir nukentėjusysis, teigdamas, kad jis susižalojo įvykio metu dėl neblaivumo praradęs pusiausvyrą bei nurodė, kad kaltinamasis galėjo nestipriai pastumti. Teismas netiki kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, jog kaltinamasis netyčia pastūmė nukentėjusįjį, nes jo parodymus paneigia nukentėjusiojo D. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad tyčia jį pastūmė kaltinamasis ir jis griūdamas bei atsitrenkdamas į lentelių krūvą patyrė sužalojimus. Praėjus trumpam laikotarpiui po įvykio nukentėjusysis detaliai paaiškino patirto sužalojimo aplinkybes iš kurių matyti, kad kaltinamasis tyčia rankas įrėmęs į dešinį petį jį pastūmė, ko pasekoje nukentėjusysis griūdamas patyrė sužalojimus. Be to, nukentėjusiojo elgesys tai, kad jis iš kart po įvykio, nedelsiant kreipėsi pagalbos pranešdamas Bendrajam pagalbos centrui apie brolio jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus patvirtina, kad kaltinamasis tyčia jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Nukentėjusiojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis buvo sužalotas po pastūmimo nugriuvus ant balkone esančių lentelių krūvos patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teigiama, kad nukentėjusiajam įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl jo nugriuvimo patvirtino ir įvykio metu kambaryje buvusi liudytoja S. C. girdėjusi bildesį panašų griuvimą. Tai, kad kaltinamasis tyčia pastūmė nukentėjusįjį detaliai jis paaiškino ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 163-165). Teisiamojo posėdžio apklausta liudytoja I. K., ikiteisminio tyrimo metu atlikusi įtariamojo V. S. apklausą, parodė, kad jis laisvanoriškai prisipažino kaltu ir paaiškino įvykio aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus, teigdamas, jog netyčia pastūmė D. S. teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo D. S., kuris po įvykio susitaikė su kaltinamuoju, duotus parodymus teisiamajame posėdyje, nes šie parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo D. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų S. C., I. K. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo V. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2025-06-28 tyčiniais veiksmais, tai yra tyčia rankas įrėmęs į dešinį petį pastūmė nukentėjusįjį D. S., dėl ko minėtas nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir griūdamas veidu atsitrenkęs į lentelių krūvą patyrė odos nubrozdinimą smakre, tokiais neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.
Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vartojant alkoholinius gėrimus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilęs žodinis konfliktas, pasibaigė kaltinamojo fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį, t. y. jis tyčia pastūmė D. S., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės ir griūdamas veidu atsitrenkė į lentelių krūvą, taip padarė minėtam nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčiniais smurtiniais veiksmais, konkrečiai nurodytais kaltinime, artimam giminaičiui – broliui D. S. 2025-06-28 padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį.
BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).
Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).
Vertinant V. S. veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgtina į tai, kad nors nukentėjusiajam D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau įvertinus padaryto sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį (odos nubrozdinimas smakre), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad kaltinamajam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis, tai yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas nebuvo intensyvus, nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių, jis buvo trumpalaikis. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., b.l. 61-62, 67-68) užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusysis D. S. įvykio dieną atvykusiems medikams neturėjo nusiskundimų dėl skausmo. Kaltinamojo V. S. nusikalstami veiksmai, susiję su vienkartiniu nukentėjusiojo pastūmimu, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir atsitrenkdamas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą buvo gana spontaniški, fizinis kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo itin trumpalaikis ir neintensyvus. Be to, kaltinamasis yra vienas šeimoje dirbantis, išlaiko mažametį sūnų, nors jis turi neišnykusį teistumą už nusikaltimą transporto eismo saugumui, tačiau vien ši aplinkybė teismo nuomone nesudaro pagrindo netaikyti V. S. BK 37 straipsnio nuostatų.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad V. S. padaryta veika BK 140 straipsnio 2 dalyje pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Atsižvelgiant į tai, V. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
V. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl D. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.