Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų keitimo.

2. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją tėvo M. M. bendravimo tvarką su sūnumi A. M. (gimusiu (duomenys neskelbtini)) ir dukterimi E. M. (gimusia (duomenys neskelbtini)): 1) Vaikai su motina bendrauja kas antrą nelyginę metų savaitę, o su tėvu – kas antrą lyginę metų savaitę. Tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos nelyginės savaitės sekmadienį 17 val. ir grąžina jį kitos (lyginės) savaitės sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą 17 val. 2) Vaikai kiekvienos savaitės trečiadienį bendrauja su tuo tėvu, su kuriuo tą savaitę nebendrauja, vaikus paimant 16 val. iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos ir pristatant juos į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki 20 val. Pateiktą reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia argumentais, kad susidarė situacija, kai atsakovas piktybiškai nevykdo įsiteisėjusio ir galiojančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1068-1018/2024, kuriuo vaikų - E. M. ir A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina A. M.. Šiais veiksmais atsakovas šiurkščiai pažeidžia pamatinę nepilnamečių vaikų teisę - bendrauti su abiem tėvais.

8. Atsakovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo: 1. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1.1. Nustatyti pereinamąjį 6 mėn. A. M. ir nepilnamečių vaikų A. M. ir E. M. bendravimą su tarpininkų pagalba. 1.2. Nustatyti, kad po 6 mėn. pereinamojo laikotarpio A. M. su nepilnamečiais vaikais A. M. ir E. M. bendrauja pagal sekančią laikinąją bendravimo tvarką: 1.2.1. A. M. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų neporinės savaitės savaitgalį, pasiimdama vaikus neporinės savaitės šeštadienį nuo 10:00 val. iki 11:00 val. iš jų faktinės gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) ir kiekvienų metų neporinės savaitės sekmadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val. grąžindama vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą; 1.2.2. A. M. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų porinių savaičių antradieniais pasiimdama vaikus nuo 15:00 val. iki 16:00 val. iš jų ugdymo įstaigų ir parveždama vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą porinių savaičių antradieniais nuo 19:00 val. iki 20:00 val. 1.2.3. A. M. neribotai gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgdama į vaikų užimtumą ir jų išreikštą norą. 2. Apeliantas prašo grąžinti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 3. Prijungti prie civilinės bylos su atskiruoju skundu teikiamą ieškovės patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-36016-1018/2025. Atskirojo skundo argumentai:

8.1. Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės interesus iškėlė aukščiau prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų ir priėmė absoliučiai nepagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismas ignoravo esmines civilinės bylos aplinkybes: faktą, kad ieškovė nuo 2025 m. liepos mėn. išsikraustė iš vaikų gyvenamosios vietos ir šalių nepilnamečiai vaikai jau 6 mėnesius gyvena su atsakovu; iki atsakovo kreipimosi į mediatorių dėl faktinės situacijos įteisinimo, ieškovė buvo nusišalinusi nuo rūpinimosi nepilnamečiais vaikais. Prieš šalių dukrą E. M. ieškovės nurodytoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo smurtaujama ir dukrai ši aplinka yra nesaugi; Tarnybos išvadoje pateiktas nepilnamečių vaikų nuomones, kurios patvirtina, kad šalių nepilnamečių vaikų ir ieškovės emocinis ryšys yra stipriai susilpnėjęs, šalių sūnus kategoriškai atsisako ne tik matytis su ieškove, bet ir bendrauti su ja nuotolinėmis ryšių priemonėmis.

8.2. Pirmosios instancijos teismas ignoruodamas civilinės bylos faktus, padare? nepagrįstas išvadas, kad šalys negeba pačios susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Ieškovė nepateikė nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2VP-36016-1018/2025 pateikė patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašyme ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai po santuokos nutraukimo gyveno ieškovės gyvenamojoje vietoje, buvusiose šeimos patalpose, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad dėl nuolatinės įtampos tarp ieškovės ir atsakovo ir nenorėdama sukelti nepilnamečiams vaikams psichologinių problemų, išsikėlė gyventi į savo motinos namą. Po ieškovės išsikraustymo šalių vaikai liko gyventi jiems įprastoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur vaikai gyveno nuo pat gimimo ir kur susiformavo jų socialiniai ryšiai, o ieškovė, pasak apelianto, su jais gali bendrauti neribotai.

8.3. Apeliantas nurodo, kad civilinės bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokia situacija ieškovę tenkino ir ji iki atsakovo kreipimosi į ieškovę dėl situacijos įteisinimo, t. y. vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nes vaikai nuo 2025 m. liepos mėnesio liko gyventi su atsakovu, neprieštaravo tokiam vaikų sprendimui, ji nelankė sūnaus ir dukters vaikų gyvenamojoje vietoje, vėliau nedėjo nuoširdžių pastangų atkurti ryšį su nepilnamečiais vaikais, neieškojo pagalbos pas specialistus. Kai atsakovas paprašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, atsisakė dalyvauti mediacijos procese ir pateikė ieškinį teismui, kuris grindžiamas faktinei situacijai prieštaraujančioms aplinkybėms. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžiai procesinių dokumentų vertinimo klaidą, nurodydamas, jog byloje pateikti procesiniai dokumentai iš kurių matyti, kad šalys negeba pačios susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

Šalies argumentai

8.5. Tarnybos išvada patvirtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai aiškiai nurodė, jog nori gyventi su tėvu. Pažymėjo, kad su atsakovu vaikai gyvena nuo jų gimimo, jis niekada nebuvo palikęs savo nepilnamečių vaikų, leido ieškovei su jais gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame būste, tokiu būdu užtikrindamas jiems socialinį stabilumą. Šalių nepilnamečiai vaikai yra labai prisirišę prie tėvo ir stipriai nutolę nuo mamos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kur nurodoma 50:50 bendravimo tvarka, akivaizdžiai prieštarauja vaikų interesams ir yra nesuderinama su vaikų poreikiais. Tarnybos išvada patvirtina, kad šiai dienai abu šalių nepilnamečiai vaikai nenori bendrauti su ieškove nei tiesiogiai (susitinkant), nei netiesiogiai (nuotolinio ryšio priemonėmis), apie tai ieškovė puikiai žino iš pačių vaikų. Ieškovei yra sunku pripažinti, kad dėl blogų santykių su vaikais atsakomybe? tenka išimtinai jai pačiai, dėl jos sistemingo netinkamo elgesio, kartu su ieškove gyvenančių jos tėvų netinkamo elgesio, netinkamų auklėjimo metodų, laiko ir kantrybės trūkumo. Tuo tarpu 50:50 principo bendravimo tvarkos nustatymas, kai vaikai prievarta turėtų būti vežami ir perduodami ieškovei, neatitinka vaikų interesų, tai įgalina fizinį ir emocinį smurtą prieš vaikus. Nepilnamečiai vaikai su ieškove negyvena apie šešis mėnesius, per šį laikotarpį praktiškai nevyko ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimas. Todėl šiuo metu ryšys tarp ieškovės ir nepilnamečių vaikų yra susilpnėjęs, nutrūkęs, vaikai atsisako bendrauti su ieškove, todėl pirmiausiai yra svarbu atkurti ieškovės ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšį.

8.6. Apeliantas nurodo, kad kategoriškai prieštarauja pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartyje nustatytai 50:50 bendravimo tvarkai ir jo pagrįstu įsitikinimu ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimas turėtų prasidėti nuo nuoseklaus, konstruktyvaus nuotolinio bendravimo ir tik atsikūrus ryšiui pereiti prie gyvų susitikimų. Bendravimas turi vykti atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, dienos režimą, užimtumą, jų lūkesčius, geriausius interesus ir užtikrinant nepilnamečių teisę į poilsį. Pažymėjo, kad tėvai savo teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu turi įgyvendinti atsakingai ir tinkamai, atsižvelgti į jų poreikius, prioritetinius interesus, pateisinti vaikų lūkesčius, sukurti saugią ir stabilią aplinką bei neįtraukti į tarpusavio konfliktus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka įpareigoja atsakovą prieš nepilnamečius vaikus naudoti prievartą, įgalina ieškovę kreiptis į antstolius ir policijos pagalba išsivesti nepilnamečius vaikus iš jų nusistovėjusios gyvenamosios vietos į nesaugią jiems aplinką.

Šalies argumentai

9.1. Ieškovė nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Nurodo, jog dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, taip pat ir vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1–2 dalys) <...>. Akivaizdu, jog nutartis atspindi nepilnamečių vaikų A. ir E. interesus ir niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti jų teisės bendrauti su abiem tėvais.

9.2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2025 m. liepos mėnesio pabaigos nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1068-1018/2024 dalies, nesuteikia galimybių vaikams gyventi su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tai, jog atsakovas sąmoningai nevykdo pareigos bendradarbiauti su vaikais aiškiai parodo atsakovo tėvų valdžios panaudojimas priešiškai vaikų interesams. 2025 m. rugsėjo 3 d. atsakovas į nepilnamečio sūnaus A. M. telefoną parašė SMS „A. mama siaučia. Tai jeigu atvažiuos prie mokyklos ir sakys sėsk į mašiną parvešiu iki namų, Nesėsk nes kaip atsisės neišleis tave tada. Tai nesėsk ir man skambink bei lauk tada kol atvažiuosiu aš“. Šia SMS atsakovas, nebejotinai suprasdamas savo veikos nuskalstamą pobūdį, vaikui darydamas psichologinį poveikį, skatino nepilnametį sūnų prieštarauti tikėtiniems ieškovės veiksmams.

9.3. Ieškovės nurodo, kad teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje Nr. e2YT-1068-1018/2024 patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog <...> Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo, jų nepilnamečių vaikų, t. y. dukters M. E. ir sūnaus M. A. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, t. y. su A. M. pagal jos gyvenamąją vietą <..>. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 7 d. savo gyvenamąją vietą, deklaravo (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. vaikų gyvenamoji vieta yra deklaruota ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė vykdydama Sutarties 2 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškovės ir atsakovo susitarimą, dėl vaikų gyvenamosios vietos, atsakovui pranešė, jog vaikus perveš į jos gyvenamąją vietą. Atsakovas atsisakė leisti vaikams apsigyventi ieškovės gyvenamojoje vietoje t. y. tyčia nevykdė sprendimo.

9.4. Pažymėjo, kad sūnus A. atsisako bendrauti su ieškove išskirtinai dėl atsakovo neigiamos įtakos. Atsakovas savo profesinius kriminalinės policijos psichologinio poveikio metodus taikomus, asmenims linkusiems nusikalsti, taiko nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Būtent, atsakovas taiko ypač tarp pareigūnų paplitusį metodą „Aš-tavo draugas“. Atsakovas uždraudė klasės mokytojai išleisti dukrą su mama iš mokyklos. Dukros mokyklos direktorė, atsakydama į ieškovės paklausymą dėl netikėto psichologo konsultacijų nutraukimo, informavo, kad psichologo pagalba dukrai buvo sustabdyta dėl to, jog šiuo metu nė kitas tėvas yra pateikęs raštišką nepritarimą tokioms psichologo konsultacijoms. Ieškovės nuomone, atsakovas uždraudė dukrai teikti mokyklos psichologo paslaugas, tikslu sumažinti iki minimumo ieškovės bendravimą su dukra, nes tik mokykloje ieškovė turėjo bent minimalią galimybę susitikti su dukra. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės I. V. nuomone <...> Mano, kad situacija yra pablogėjusi, yra minami teismų slenksčiai. Vaiko tėvas neduoda galimybės mamai atkurti ryšį su vaikais. Kai vaikai nekalba su mama, ilgą laiką jos nemato - vyksta natūralus motinos atstūmimo procesas. Vaikai šiai dienai yra konfliktų įrankiu, yra informuoti apie teisminius procesus <...>.

9.5. Priimant sprendimą, vaiko norų vertinimas priklauso nuo jų motyvacijos (kurią pateikia vaikas, kadangi vaikas gali norėti likti pas tą iš tėvų, kuris mažiau jį prižiūri, yra ne toks reiklus ir pan., tačiau tai neatitinka vaiko interesų), vaiko amžiaus, brandumo ir kitų byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi <...>. Būtent, atskirajame skunde akcentuojamas A. noras gyventi su tėvu yra iššauktas aukščiau nurodytos atsakovo įtakos sūnui. Pareikštam vaiko norui įvertinti reikšmingos aplinkybės, kuriomis jo noras susiformavo ir pasikeitė, taip pat svarbu atsižvelgti į tokio amžiaus vaiko gebėjimą įvertinti savo interesus, nustatyti prioritetus <...>. A., kaip psichologė pažymėjo Tarnybos išvadoje <...> gudrautų su lazdele ir prašytų, jog ši pildytų begalybę norų, jau yra išmokęs manipuliuoti ir specialistams pateikia nuomonę, padedančią jam siekti savanaudiškų tikslų.

9.6. Ieškovė nurodo, kad nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinos atžvilgiu, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir atskirajame skunde bei šiame atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovo elgesys pirmiausia vaikų atžvilgiu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Natūralu, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.