Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ,,(duomenys neskelbtini)“ AS ieškinį atsakovui J. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. A. (po santuokos – T.), J. P., (duomenys neskelbtini) biuro notarė B. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Byla išnagrinėta atsakovui, tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

10. Iš notarės B. V. pateiktos I. A., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos duomenų matyti, jog po palikėjos I. A. mirties su (duomenys neskelbtini) pareiškimu apie palikimo priėmimą į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi palikėjos duktė V. A.. Palikėja I. A. mirė būdama santuokoje su J. A., kuris (duomenys neskelbtini) raštu palikimo atsiradimo vietos notarui nurodė, kad po sutuoktinės mirties atsisako paveldimo turto dalies ir viską perduoda savo dukteriai V. A.. Testamentų registro duomenimis palikimo atsisakymo faktai viešajame registre neregistruoti, po palikėjos I. A. mirties palikimą priėmė V. A. (palikėjos duktė). (duomenys neskelbtini) palikimą priėmusiai įpėdinei V. A. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog paveldimą turtą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka, pagal antstolės V. D. (duomenys neskelbtini) sudarytą Paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) prievolės hipotekos kreditorei J. P. dydis yra 23 169,60 Eur.

11. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui V. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė nurodyta 39 300 Eur, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditorės J. P. naudai nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota buto hipoteka (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), užtikrinant (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties, patvirtintos (duomenys neskelbtini) notarės V. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymą. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) biuro notarė A. G. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo siūlo pagal šį vykdomąjį įrašą hipotekos kreditorės J. P. naudai iš skolininkės I. A., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios palikimą priėmė ir įkeistą turtą paveldėjo įpėdinė V. A. priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą – 23 169,60 Eur, taip pat netesybas – 11 678 Eur delspinigius, bei nuostolius – 127,05 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas.

12. Ieškovas, iš antstolės B. T. gavęs informaciją apie atsakovo atsisakymą priimti mirusios sutuoktinės palikimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu actio Pauliana pagrindu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo sutuoktinės mirties, ir leisti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą nukreipti į trečiajam asmeniui V. A. nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį turto (buto).

13. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą.

14. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

15. Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį.

16. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas už akių dėl įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 26 d., sprendimo pagrindu 2010 m. sausio 18 d. išduotas vykdomasis raštas, t. y. atsakovo skolinis įsipareigojimas atsirado iki ginčijamo sandorio. Ieškovas, reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu iš pradinio kreditoriaus perėmęs reikalavimo teises į atsakovo skolą, perėmė ir teisę ginčyti jo teises pažeidžiančius atsakovo sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu (CK 6.101 straipsnis). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas atsakovo atžvilgiu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio ir ieškovas turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį, todėl pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

17. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

18. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija atsakovo atsisakymą priimti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą (palikimo nepriėmimą).

20. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimą priėmę įpėdiniai tampa paveldėto turto savininkais, nuosavybės teise valdančiais turtą (CK 4.47 straipsnis). Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

21. CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

22. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas po palikėjos I. A. (atsakovo sutuoktinė) mirties pagal įstatymą įgijo teisę kartu su pirmos eilės įpėdine palikėjos dukterimi V. A. paveldėti ¼ dalį po palikėjos mirties atsiradusio palikimo (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), tačiau šios teisės neįgyvendino ir per įstatyme nustatytą terminą palikimo, atsiradusio po sutuoktinės mirties, nepriėmė. Nors asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus ar darytų kitiems asmenims žalos arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančio atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

24. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises (CPK 185 straipsnis). Atsakovas, turėdamas teisę į ¼ dalį palikimo, šios teisės laisva valia neįgyvendino, nors apie turimą skolą ieškovui bei priverstinį jos išieškojimą žinojo, kaip ir žinojo tai, kad kito turto, iš kurio realiai per protingą terminą būtų galima įvykdyti skolinius įsipareigojimus, neturi (atsakovas nedirba, pajamų negauna, nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi, priverstinis išieškojimas, pradėtas 2010 metais, yra nerezultatyvus, per šį laiką išieškotojui padengta tik 626,83 Eur skolos ir palūkanų). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2020 m. lapkričio 18 d. masinio vertinimo būdu, yra 39 300 Eur. Pažymėtina, kad valstybės įmonės „Registrų centras“ standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę. Juo labiau, kad viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Todėl atsižvelgiant į skelbiamas nekilnojamojo turto kainų augimo tendencijas, labiausiai tikėtina, kad reali paveldimo turto (buto) rinkos vertė buvo didesnė nei nurodoma vidutinė rinkos vertė. Palikimo atsiradimo metu palikėjos kreditorinis įsipareigojimas hipotekos kreditoriui sudarė 23 169,60 Eur, po palikėjos mirties hipotekos kreditorius pradėjo skaičiuoti sutartines netesybas, todėl nepadengto įsiskolinimo dydis sudaro 34 847,60 Eur. Iš šių aplinkybių matyti, kad paveldimo turto balansas buvo teigiamas, t. y. palikėjos skoliniai įsipareigojimai buvo mažesni už turto vertę. Taigi priimdamas jam priklausančią palikimo dalį atsakovas galėjo paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, tačiau to, pažeisdamas kreditoriaus (ieškovo) interesus, nepadarė, ginčijamu sandoriu eliminuodamas ieškovo galimybes patenkinti savo reikalavimus bent iš dalies. Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotinas ginčijamo sandorio sukeltas ieškovo interesų pažeidimas ir antrosios actio Pauliana taikymo sąlygos buvimas.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

25. CK 6.66 straipsniu nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

26. Šiuo atveju nebuvo nei pareigos, nei būtinybės, nei tam tikrų susiklosčiusių faktinių aplinkybių atsakovui atsisakyti jam tenkančios palikimo, atsiradusio po sutuoktinės mirties, dalies, į kurį būtų galimas skolos išieškojimo nukreipimas. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų netekęs teisės paveldėti (CK 5.7 straipsnis). Todėl yra nustatyta ir trečioji actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo

27. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Be to, nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas). Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovo nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka pačiam atsakovui.

28. Šiuo atveju buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, atsakovui palikimo dalies nepriėmus, visą palikimą priėmė atsakovo duktė, t. y. sandoris sudarytas artimojo giminaičio naudai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šioje byloje atsakovo nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – atsisakius palikimo, dėl ko atsakovui pagal įstatymą priklausiusio palikimo dalį paveldėjo ir palikimą priėmė jo duktė, nepaneigta. Atsisakydamas palikimo atsakovas žinojo apie savo skolinius įsipareigojimus, šių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl trečiojo asmens V. A. (ne)sąžiningumo teismas nurodo, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, jos (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Dėl ieškinio senaties

29. Actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

30. Šiuo atveju I. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jos palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovas su actio Pauliana ieškiniu į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nepraleistas.

31. Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos tam, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, tenkintinas (CK 6.66 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių

32. Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Pauliana instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens–kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006 ir kt.).

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovo, atsakovo kreditoriaus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

34. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis kasacinio teismo praktika, laikytina, jog atsakovo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą (palikimo nepriėmimo) – pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas ieškovo teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą paveldimo turto dalį, kurios savo neveikimu atsisakė (nepriėmė) atsakovas.

35. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovui tenkančią paveldimo turto dalį šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens V. A. teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesąžiningų ir ieškovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų (neveikimo), t. y. nustatyta tvarka priėmus po sutuoktinės mirties tenkančią palikimo dalį, kito įpėdinio (palikėjos dukters) paveldimo turto dalis būtų atitinkamai sumažėjusi. Taigi trečiojo asmens V. A. paveldimo turto dalis padidėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų (neveikimo) nepriimant palikimo. Byloje nustačius, kad atsakovas neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, nepriėmė palikimo ir taip pažeidė kitų asmenų teises ir interesus - nagrinėjamu atveju ieškovo, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidaręs įsiskolinimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turto dalį, kuri dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiajam asmeniui V. A.. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, ieškovo reikalavimas nukreipti skolos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimą į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį valdo trečiasis asmuo V. A., ir kurio ¼ dalį turėjo teisę paveldėti atsakovas, tenkintinas.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018, išaiškino, kad actio Pauliana pareiškęs kreditorius automatiškai neįgyja teisių į skolininkui grąžintą turtą. Todėl actio Pauliana tikslas – patenkinti kreditoriaus reikalavimą – yra prioritetinis tik tada, kai skolininkas neturi daugiau kreditorių ir actio Pauliana pareiškęs kreditorius, siekdamas prievolių sau įvykdymo, pasinaudoja šiuo institutu, leidžiančiu skolininkui sugrąžinti nesąžiningais jo veiksmais perleistą turtą. Tačiau situacija keičiasi tuo atveju, kai skolininkas turi ne vieną kreditorių. Kadangi teismo procesinio sprendimo vykdymas neturi prieštarauti bendroms teismo sprendimų vykdymo taisyklėms, tuo atveju, kai actio Pauliana pagrindu skolininkui yra grąžinamas jo nesąžiningais veiksmais perleistas turtas, šio turto realizavimo tvarka vyksta laikantis CPK nuostatų. Jeigu skolininkas turi daugiau kreditorių, t. y. ne tik tą, kuris buvo pareiškęs actio Pauliana, kreditorių tarpusavio konkurencija ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis. Todėl tuo atveju, kai actio Pauliana pareiškia trečios eilės kreditorius, kurio pastangomis yra padidinamas skolininko mokumas, sugrąžinant jam jo nesąžiningais veiksmais perleistą turtą, tai nereiškia, kad šis turtas ar lėšos, gautos jį realizavus, automatiškai pereina actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui nesilaikant CPK nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, jei prieš tai dar yra pirmesnės eilės kreditorių.

37. Šiuo atveju, minėta, butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipoteka hipotekos kreditorės J. P. naudai. CPK 754 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Pagal hipoteką reglamentuojančias teisės normas hipotekos kreditoriui prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis, kai siekiama priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. CPK 747 straipsnis nustato sąlygą, kurios reikia laikytis, kad būtų galima išieškoti iš hipoteka apsunkinto skolininko turto – būtina gauti hipotekos kreditoriaus (šiuo atveju J. P.) sutikimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

39. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 262 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistina 262 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

40. Teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir taikė laikinąją apsaugos priemonę - areštavo trečiajam asmeniui V. A. priklausantį turtą: ¼ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti: jį parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, perduoti valdyti ir naudoti kitiems asmenims. Ieškinį tenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą vienašalį sandorį - atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo sutuoktinės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nukreipti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo ,, (duomenys neskelbtini)“ AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai į atsakovui J. A. tenkančią ¼ dalį turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsiradusią po jo sutuoktinės I. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, kuri yra trečiojo asmens V. A. (po santuokos – T.), gim. (duomenys neskelbtini), valdyme.

Priteisti iš atsakovo J. A. 262 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui ,, (duomenys neskelbtini)“ AS.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.