Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes, o priešieškinį prašė atmesti. Akcentavo, jog papildomo transportavimo išlaidų kaštai, konteinerinius namelius pervežant laikinam saugojimui, patirti išimtinai dėl atsakovės veiksmų, šiai nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį. Atsakovė buvo įsipareigojusi paruošti pagrindus namelių pastatymui, tačiau to nepadarė laiku. Visų namelių nevežė vienu metu, vežė dalimis, tačiau negali paaiškinti dėl namelių vežimo eiliškumo tvarkos, be to vėlavo apmokėjimas pagal sutartį, o tai irgi įtakojo namelių vežimo tvarką ir eiliškumą. Sutarties įvykdymas nusikėlė dėl atsakovės veiksmų, tačiau galutinai darbai perduoti atsakovei 2020 m. kovo 30 d., todėl nesutinka su atsakovės teigimu, jog ji laiko, kad sutartis įvykdyta tik 2020 m. liepos 15 d. Patvirtina, jog pati atsakovė pageidavo nameliuose nuotekų išvadus daryti jų apačioje, todėl turėjo tinkamai pasiruošti prieš namelių atvežimą ir montavimą. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atsakovė neturi pagrindo sulaikyti mokėjimus už faktiškai atliktus ir priimtus darbus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog tiek sutartį, tiek jos priedus ruošė ieškovė, todėl visi sutarties neaiškumai turi būti aiškinami atsakovės naudai. Atsakovė pažymi, jog sutartimi siekė konkretaus rezultato – namelius naudoti pagal paskirtį. Mano, kad ieškovė sprendė vienašališkai dėl namelių atvežimo, montavimo, dėl ko kilo nesutarimai. Kaip profesionalus rangovas užsiimantis konteinerinių namelių gamyba, pastatymu ir matydamas, jog nesuderinta pozicija dėl komunikacijų išvedžiojimo tarp namelių, jų nėra, turėjo namelių nevežti, o be to, visus šiuo niuansus turėjo suderinti taip kaip šalys buvo numatę sutartimi. Atsakovė nežinojo visų niuansų dėl namelių montavimo, todėl būtent ieškovo kaip rangovo pareiga buvo išaiškinti visas detales, išsiaiškinti ar nėra trukdžių, suderinti pozicijas, tam kad būtų kuo greičiau ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimai. Mano, kad dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo atsakovei turi būti atlyginti patirti nuostoliai, o dėl vėlavimo įvykdyti sutartį - priteisiami paskaičiuoti delspinigiai.

Viso pagal Sutartį atsakovė ieškovei sumokėjo 107 888,13 EUR, likusi neapmokėta suma pagal visus įsipareigotus mokėjimus sudaro 1 520 EUR. Ieškovė pagal Sutartį ir pateiktą pilnai neapmokėtą 2020 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KTM Nr. 00210 prašo priteisti iš atsakovės 1 500 EUR įsiskolinimą.

Bylos duomenimis, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė (užsakovas) rangos santykiuose buvo atstovaujama atsakovės direktorius J. G., projektų vadovo A. S., kontaktinis atsakovės elektroninis paštas info@projektuvaldymas.pro. Ieškovę (rangovą) rangos santykiuose atstovavo direktorius V. S., bei kitų susijusių įmonių ar subrangovų atstovai: UAB „Apasteel“ darbuotojai V. S., K. A., projektų koordinatorius G. S., UAB „RAE LT“, kuri priklauso UAB „Arveka“ įmonių grupei, direktorius (UAB „KT Modules“ pasitelktas subrangovas) R. J., UAB „RAE LT“ ir UAB „Arveka“ darbuotojas A. L. Teismas UAB „Apasteel“, UAB „Arveka“, UAB „RAE LT“ darbuotojus nagrinėjamu ginčo atveju, jų kontaktavimą su atsakove rangos klausimais, vertina kaip veikiančius ieškovės vardu.

Vienu iš pareikštu ieškiniu reikalavimų ieškovė prašo iš atsakovės priteisti likusią nesumokėtą atliktų rangos darbų kainos dalį (1 500 EUR). Atsakovė teigia, kad turi teisę sulaikyti mokėjimą, nes ieškovė netinkamai atliko savo įsipareigojimus – vėlavo pagaminti ir sumontuoti Konteinerius Sutartyje numatytais terminais ir dėl ieškovės kaltės netinkamai vykdant sutartį atsakovė patyrė papildomas išlaidas. Iš šalių atstovų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių ginčo, jog atsakovė yra neapmokėjusi ieškovei 1 500 EUR sumos, nėra. Priešieškiniu atsakovė taip pat pripažįsta, jog atsakovės nesumokėta / sulaikyta suma sudaro 1 500 EUR, tačiau nurodo, jog ieškovė nesugebėjo tinkamai pabaigti atlikti / ištaisyti montavimo darbų, perduoti jų rezultato (atliktų darbų aktas, pagal atsakovę, nebuvo pasirašytas atsakovei darbus priimant), atsakovė ne tik neturėjo pagrindo mokėti, o ieškovė teisės reikalauti visos Sutartimi sutartos sumos, tačiau atsakovė teisėtai, vadovaudamasi Sutarties 6.3. punktu, sulaikė dalį ieškovei mokėtinų pagal Sutartį sumų.

Pagrindinės prievolės, sudarančios rangos sutarties dalyką – rangovo pareiga atlikti darbą ir perduoti jo rezultatą ir priešpriešinė užsakovo pareiga priimti atliktų darbų rezultatą ir sumokėti už jį sutartą kainą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Užsakovo pareigos sumokėti už darbą atsiradimas paprastai yra siejamas su darbų rezultato perdavimu ir priėmimu (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

Šalys Sutartimi dėl darbų perdavimo ir priėmimo sutarė, jog 5.1. Gamybos darbai perduodami ir priimami pasirašant darbų perdavimo - priėmimo aktą. Trūkumai, pastebėti gamybos darbų perdavimo metu, turi būti pažymėti darbų perdavimo - priėmimo akte. Jeigu Užsakovas priėmęs darbą jo nepatikrina, tada praranda teisę remtis atliktų darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. 5.2. Užsakovui nepasirašius darbų priėmimo-perdavimo akto per 3 (tris) darbo dienas, skaičiuojant nuo aktų gavimo dienos, ir nepateikus per šį terminą raštiško paaiškinimo, laikoma, kad darbai priimti, priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas be pastabų. 5.3. Užsakovas turi teisę nepriimti darbų, jei nustatytais terminais yra pateiktas ne visas numatytas Konteinerių kiekis.

Atsakovė vienu iš argumentų, paneigiančių jos pareigą atsiskaityti su ieškove laiku, nurodo faktą, jog ieškovė netinkamai įgyvendinimo įstatyme ir Sutartimi įtvirtintas darbų perdavimo procedūras. Priešieškinyje atsakovė pažymi, jog ieškovės atlikti darbai nebuvo perduoti, o atsakovės priimti. Ieškovė priešingai teigia, jog visi darbai atlikti, perduoti ir atsakovės priimti 2020 m. kovo 30 d. ir tuo pagrindu atsakovei išrašyta 2020 m. kovo 30 d. galutinė sąskaita už darbus.

Pagal CK 6.662 straipsnyje nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011).

Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė rangos sutartimi įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti konteinerinius namelius, kuriuos sujungus objektas buvo skirtas naudoti kaip modulinių namelių persirengimo kompleksas prie futbolo sporto aikštės, t. y. sujungti konteineriniai nameliai turi tarnauti kaip patalpa sportuojantiems asmenims persirengti, nusiprausti, naudotis tualeto patalpomis, atitikti visas higienos, sanitarines sąlygas. 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyti trūkumai nelaikytini esminiai trukdančiais visą kompleksą naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. liepos 15 d. atsakovė teikė ieškovei papildomas pretenzijas dėl darbų kokybės, taip pat nėra duomenų, jog akte nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovė neįrodė, kad ieškovės atliktų darbų nepriėmė pasirašydama 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, nepateikė duomenų, kad dėl nustatytų trūkumų namelių negalima naudoti pagal paskirtį, todėl privalo ieškovei atlyginti už faktiškai atliktus darbus. Tuo remiantis, teismas konstatuoja, jog faktinis darbų priėmimas-perdavimas įvyko pasirašius 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir ieškovė turi pagrindą reikalauti likusio 1 500 EUR dydžio skolos apmokėjimo pagal 2020 m kovo 30 d. sąskaitą, o atsakovei kyla pareiga ją apmokėti.

Dėl ieškovės ir atsakovės prašomų nuostolių priteisimo.

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti 2 026,75 EUR dydžio nuostolius, o atsakovė prašo priteisti 1 044,59 EUR dydžio nuostolius, kurie kilo iš esmės dėl tų pačių šalių nurodomų aplinkybių šalims skirtingai jas aiškinant ir įrodinėjant.

Šalys neginčija pasirašytos rangos sutarties normų, aptarto sutarties dalyko, kuriuo ieškovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti bei atsakovės nuosavybėn perduoti Konteinerius. Konteinerių asortimentas, kiekiai, techninės ir kitos specialiosios sąlygos pridėtos prie Sutarties kaip sutarties priedai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3.

Sutarties priede Nr. 2 – ieškovės rengtame pasiūlyme – šalys nusimatė, jog į kainą už numatytus darbus įeina konteinerinių namelių komplekso kaina, jungimo komplektai, lauko vamzdynų apdaila (kuri vėliau šalių sutarimu nevykdyta), montavimo darbai, transportas. Nurodomos pastabos, jog jungimo komplektai į pasiūlymą įskaičiuoti, montavimo darbai paskaičiuoti ant paruoštų pamatų, lauko nuotekų ir vandentiekio tinklus prie namelių įvadų / išvadų pajungia klientas (atsakovė). Tarp šalių nėra ginčo, jog norint tinkamai pastatyti namelių kompleksą, atsakovė įsipareigojo paruošti pagrindą. Ieškovės teigimu ji įsipareigojo sumontuoti namelius, tačiau ji neapsiėmė išorės inžineringo darbų, todėl atsakovė prieš ieškovei atvežant, pastatant namelius ir juos sujungiant į vientisą kompleksą, turėjo ne tik paruošti pagrindą, bet ir būti išvedžiojusi nuotekų tinklus, kurie iš karto būtų prijungti prie atvežtų namelių dugnuose padarytų įvadų / išvadų. Pažymėjo, jog tokio namelių inžinerinių tinklų pajungimo būdą po nameliais pasirinko pati atsakovė. Be to toks susitarimas užfiksuotas Sutarties priede Nr. 2 prie pastabų.

Atsakovė susitarimą dėl inžinerinių tinklų paruošimo ginčija, pažymėdama, jog visas modulinių namelių kompleksas turėjo būti atvežtas ir sumontuotas ieškovės, visi vidiniai tinklai (elektros, vandentiekio, kanalizacijos), jų įrengimas priklausė ieškovės kompetencijai pagal sutartį. Atsakovė neginčija Sutarties priede Nr. 2 prie pastabų nurodyto susitarimo jog lauko nuotekų ir vandentiekio tinklus prie namelių įvadų / išvadų pajungia klientas, tačiau pažymėjo, kad šis susitarimas kaip tik reiškė, jog vidinius sujungimus paruošia ieškovė, o atsakovė atveda lauko vandens ir nuotekų pajungimą nuo miesto tinklų iki viso namelių komplekso.

Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog konteineriniai nameliai buvo baigti gaminti 2020 m. sausio 23 d. ir turėjo būti atvežti į objekto vietą. Pastačius namelius atsakovės atstovas A. S. 2020 m. sausio 31 d. atvažiavęs apžiūrėti komplekso kartu su ieškovės atstovais – montuotojais - iškėlė klausimą kur yra vandentiekio ir kanalizacijos įvadai / išvadai, prie kurių atsakovei reikės jungti miesto vandentiekį ir kanalizaciją, nes jų vizualiai nebuvo matyti ir tik tą dieną paaiškėjo, kad nuotekų inžineringas tarp namelių neatliktas, o be jo nameliai negalės būti naudojami pagal paskirtį. Šalys nustatę problemą aiškinosi, kuri iš šalių yra už ją atsakinga, nė vienai iš šalių nenorint prisiimti atsakomybės.

Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad abi šalys siekė kuo greičiau išspręsti kilusią problemą, bendradarbiaujant buvo nuspręsta, kad bus įsigyjami ir montuojami dušų padėklai, tokiu būdu bus galima įrengti nuotekų tinklus neišmontuojant namelių, taip nepatiriant dar didesnių nuostolių. Tarp šalių nėra ginčo jog atsakovė savo lėšomis įsigijo dušų padėklus iš UAB „UTVT“ sumokėdama 1 044,59 EUR be PVM (1 263,95 EUR su PVM) pagal 2020 m. kovo 5 d. sąskaitą faktūrą, kurie buvo sumontuoti ieškovės pasitelktų subrangovų UAB „RAE LT“. Iš pateiktos 2020 m. birželio 23 d. UAB „RAE LT“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros nustatyta, jog papildomos medžiagos ir jų montavimas (dušų pajungimui) ieškovės subrangovo buvo įkainoti 660 EUR be PVM. Ta pačia sąskaita taip pat nurodyti krano darbai saugojimo aikštelėje iškrovimas / pakrovimas, įkainoti 600 EUR suma be PVM, taip pat transporto paslauga maršrutu saugojimo aikštelė – objektas, įkainoti 415 EUR be PVM. Visa bendra 2020 m. birželio 23 d. UAB „RAE LT“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros suma ieškovei sudarė 1 675 EUR be PVM (2 026,75 EUR su PVM). Ieškovė nurodo, jog vykdydama Sutartį patyrė 2 026,75 EUR nuostolius, apmokėdama UAB „RAE LT“ sąskaitą už papildomus nenumatytus Sutartimi darbus. Šiuos nuostolius teigia patyrusi dėl atsakovės kaltės, šiai neparuošus grunte prieš statant namelius nuotekų tinklų, o taip pat neatlikus laiku grunto paruošimo darbų / namelių pagrindo, dėl ko ieškovei pradėjus vežti namelius į objektą jų nebuvo kur statyti, namelius teko vežti į saugojimo aikštelę ir dėl to ieškovė patyrė papildomas namelių transportavimo, iškrovimo, pakrovimo išlaidas, jas prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė nurodo patyrusi 1 044,59 EUR nuostolius dėl ieškovės kaltės, kuriuos sudaro papildomos išlaidos dušų padėklų įsigijimui, ieškovei neįrengus nuotekų tinklų, todėl prašo juos priteisti iš ieškovės.

Rangos sutartyje nedetalizavus visų konteinerinių namelių įrengimo, montavimo smulkesnių darbų, nesant aiškaus ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimties įforminimo, savaime nereiškia, kad bylos šalys apskritai nesusitarė dėl konkretaus darbų rezultato. Nors susitarimo kontekste ir nėra aiški tiksli ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimtis (ar ieškovei priklausė įrengti kanalizacijos inžinerinius tinklus tarp namelių), tokių įsipareigojimų vykdymas aiškintinas vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutartys turi būti aiškinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir joms pasibaigus. Jos turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Priešingas vertinimas neatitiktų geros verslo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santykiai ir derybos dėl rangos darbų prasidėjo atsakovei vykdant didesnį projektą „Vilniaus Pilaitės gimnazijos, (duomenys neskelbtini), sporto aikštyno rekonstravimo ir tvorų statybos rangos darbai su darbo projekto parengimu“, atsakovei pasitelkus ieškovę, kaip subrangovę, pagaminti, sumontuoti persirengimo konteinerinių namelių kompleksą prie uždaro futbolo maniežo. Šalių susitarimas įformintas rašytine rangos sutartimi su jos priedais, kuriuose nurodytas konteinerių asortimentas, kiekiai, techninės ir kitos specialiosios sąlygos. Šalys patvirtina, jog visi detalizuoti darbai rangos sutartyje ir jos prieduose neatsispindi, todėl turi būti vertinamas Sutarties 3.3. punktas, pagal kurį šalys nusimatė, kad brėžiniai privalo būti suderinti ir pasirašyti 2019 m. gruodžio 13 d. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys vyko į susitikimą Tauragėje 2020 m. sausio mėnesį aptarti darbų niuansų, taip pat viena kitai siuntė namelių brėžinius su visais numatytais inžineriniais tinklais suderinimui, tačiau joks galutinis, konkretus, šalių suderintas planas nebuvo pasirašytas. Tą patvirtina 2020 m. sausio 9 d. 08:09 val. ieškovo atstovės V. S. elektroninis laiškas su jo priedu UAB „Apasteel“ parengtu brėžiniu (planu), kuriame matyti siūlomas namelių išdėstymo variantas su nuotekų išvestimis kiekvieno modulinio namelio šonuose bei atsakovės projektuotojos atsakymas elektroniniu laišku su savo brėžinio variantu 2020 m. sausio 9 d. 10:43 val. Vėliau 2020 m. sausio 15 d. ieškovė elektroniniu paštu dar siuntė kitus planus, tačiau ir jie nebuvo suderinti kaip tai buvo numatyta Sutarties 3.3. punktu. Tuo remiantis ieškovės argumentai, jog pati atsakovė pageidavo nuotekas įrengti po nameliais, ieškovės siųstas atsakovei vienas iš brėžinių, kuriame dalis nuotekų tinklų numatyti įrengti grunte iki namelių atvežimo neįrodo, jog atsakovė prisiėmė pareigą įrengti nuotekų tinklus asmeniškai. Priešingai – tiek šalių susirašinėjimas, tiek lingvistinis Sutarties priede Nr. 2 sąlygų aiškinimas dėl atsakovės prisiimamų darbų rodo, jog viso persirengimo namelių komplekso įrengimas, sujungimas, taip, kad jis būtų galimas naudoti pagal paskirtį, apėmė ir inžinerinius (elektros, vandentiekio ir nuotekų) tinklus. Ieškovė nekėlė ginčo dėl elektros ir vandentiekio sujungimo darbų objekte, šiuos darbus atliko. Sutarties Priede 2 ieškovės išskirti jungimo komplektai, montavimo darbai apėmė visos įrangos sumontavimo, sujungimo darbus, todėl neaišku kokiu pagrindu ieškovė nenumatė atlikti nuotekų sujungimo tarp namelių, tam, kad tinkamai būtų galima naudotis persirengimo komplekse numatytais dušais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog šalys buvo susitarę, kad atsakovė privalo miesto nuotekų bei vandens komunikacijas atvesti dar iki namelių atvežimo. Sutarties priedo Nr. 2 nuostata „Lauko nuotekų ir vandentiekio tinklus prie namelių įvadų/išvadų pajungia klientas“ leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. kad ieškovė kaip gamintoja ir rangovas turėjo namelius suprojektuoti ir pastatyti taip, kad atsakovė kaip klientas galėtų jau prie pastatytų namelių prijungti lauko nuotekų ir vandens komunikacijas, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog aiškiai įvardintos „lauko“ komunikacijos, o ne vidines tarp namelių juos jungiant ir montuojant. Pažymėtina, jog šalių elektroniniais laiškais atsakovė taip pat aiškiai nurodė dar iki namelių gamybos užbaigimo ir atvežimo į objekto vietą, jog yra suderintas klausimas dėl vieno vandentiekio įvado ir vieno buitinių nuotekų išvado, o ne kiekvieno konteinerio atskirai. Taip pat išreikšta atsakovės pozicija, jog „elektrą (kaip ir kitas komunikacijas) iki komplekso privedame mes, bet sujungimas tarp konteinerių yra įvertintas jūsų dalyje, tai apima ne tik konstrukcinę dalį ar LVN, bet ir elektrą“ (2020 m sausio 9 d. 10:10 val. atsakovės elektroninis laiškas / atsakymas į ieškovės paklausimą). Nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas atsakovės užsakytų darbų tikslas ir jo naudojimas. Nors iki namelių sumontavimo šalys derino namelių komplekso brėžinius, montuojamos įrangos specifiškumą, atsakovė atsakinėjo į ieškovės laiškus dėl vienokios ar kitokios įrangos komplektacijos, tačiau tiek atsakymuose į elektroninius paklausimus, tiek teismo posėdžio metu, atsakovės atstovai nurodė, jog iš esmės rangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, tam, kad būtų įrengta persirengimo patalpa su dušais, tualetais, persirengimo spintelėmis ir tokia patalpa atitiktų visas higienos, saugos normas, būtų patogi naudoti, valyti, prižiūrėti joje tvarką, kompleksą eksploatuojant. Atsakovė nesigilino kokiu būdu ieškovė įvykdys sutartį, tiesiog siekė pagrindinio tikslo, kad objektą būtų galima naudoti ir laiku priduoti galutiniam užsakovui.

Byloje liudininkas R. J., UAB „RAE LT‘ direktorius, prižiūrėjęs namelių surinkimą nurodė, jog dieną prieš namelių atvežimą matė kaip buvo ruošiamas namelių pagrindas, darbai dar nebuvo baigti. Tą patį patvirtino ir liudytojas A. L., taip pat UAB „RAE LT“ darbuotojas, vykdęs namelių surinkimą. Be to nurodė, jog matė, kad paruoštas pagrindas nameliams yra be išvedžiotų nuotekų tinklų, tačiau nameliai jau buvo vežami, jų atvežimo negalėjo sustabdyti, nebūtų vietos kur nameliams iškrauti, todėl nepaisant to, jog tinklų nebuvo, namelius statė ir sumontavo, nes nebuvo kito pasirinkimo.

CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

CK 6.659 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, neįvykdęs CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įspėti užsakovą, atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis).

Nurodytu atveju ieškovės atstovai pasirinko modulinius namelius pagaminti, montuoti, išvadus paruošti, pagal savo pasirinktą, su atsakove nesuderintą galutinai brėžinį; prieš namelių atvežimą matant jog nėra paruošti pagal jų planus inžineriniai tinklai, nestabdė darbų, neįspėjo atsakovės ir vienašališkai nusprendė sumontuoti namelius, net ir matydami, jog be įrengtų nuotekų tinklų po nameliais, viso objekto nebus galima naudoti pagal paskirtį. Tokiais veiksmais pažeidė Sutarties 2.1.2. punktą bendradarbiauti su užsakovu ir įgijo pareigą savo sąskaita pašalinti visus gamybos darbų trūkumus atsiradusius dėl ieškovės kaltės darbų atlikimo metu. Be to Sutarties 6.9. punktu šalys taip pat įsipareigojo atlyginti visus nuostolius, patirtus kitai šaliai pažeidus, nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties sąlygas. Ieškovė, būdama savo darbų atlikimo srities profesionalė, prisiėmė visą darbų atlikimo riziką ir yra viena atsakinga už tinkamą darbų atlikimą, tam, kad visą persirengimo modulinių namelių kompleksą būtų galima naudoti pagal paskirtį pagal visas higienos, saugumo normas. Ieškovė, įžvelgusi montuojamų modulinių namelių komplektavimo trūkumus ir suprasdama, kad be papildomų darbų komplekso nebus galima priduoti, juo naudotis, turėjo jai priskirtų darbų atlikimą stabdyti, bendradarbiauti su atsakove, kelti klausimą dėl tinkamo nuotekų vamzdyno parengimo iki namelių atvežimo, tačiau to nepadarė, todėl veikė savo rizika. Tiek remiantis Sutarties 2.1.4. punktu ir 6.9. punkto dalimi, tiek nurodytomis CK normomis, bei tuo, kad namelių įrengimas kartu su visomis komunikacijomis tarp namelių buvo ieškovės atsakomybėje, teismas konstatuoja, jog ieškovės patirti nuostoliai už papildomas medžiagas ir jų montavimą dušų pajungimui yra prisiimti pačios ieškovės rizika ir todėl neatlygintini, ir priešingai, atsakovės patirtus nuostolius už dušo padėklų įsigijimą, remiantis šalių sutartiniais santykiais turi padengti ieškovė. Teismas vertina, kad dušo padėklus dėl ieškovo kaltės reikėjo montuoti kaip susidariusios problemos (negalėjimo prijungti konteinerių prie išorinių nuotekų komunikacijų) sprendimą, todėl dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovei patyrus išlaidas, šios turi būti atlygintos, todėl atsakovės priešieškinys dalyje dėl 1 044,59 EUR nuostolių priteisimo iš ieškovės tenkintinas pilnai.

Ieškovė tai pat prašo nuostolių, ne tik už dušo padėklų montavimą, dėl kurių teismas jau pasisakė, kad nėra pagrindo priteisti, tačiau ir už papildomas transporto išlaidas vežant dalį konteinerinių namelių saugoti į aikštelę, bei iškrovimą, pakrovimą. Pažymėtina, jog į Rangos sutarties detalizaciją Sutarties Priede Nr. 2 ieškovė transporto išlaidas buvo išskyrusi ir tokiu būdu pagamintų namelių transportavimo į objektą kaina buvo įtraukta į bendrą Sutarties kainą. Ieškovė nurodo, jog atvežus namelius (dalį namelių) atsakovė nebuvo įvykdžiusi savo įsipareigojimo tinkamai paruošti nameliams pagrindą, todėl ieškovė jų negalėjo iškrauti objekte, vietos objekto teritorijoje nameliams laikyti ir saugoti iki kol bus paruoštas pagrindas nebuvo, todėl teko atvežtus namelius iškrauti kitoje vietoje ir už šiuos darbus (papildomas transportavimo išlaidas) prašo atlyginti. Byloje nėra nurodyta kiek namelių buvo atvežta ir negalėta sumontuoti, kur jie buvo saugomi ir kiek laiko. Atsakovės atstovas patvirtino, kad atvykus pirmiems nameliams ieškovės atstovas nurodė paruošto nameliams pagrindo trūkumus ir jie tuojau pat per pusdienį buvo ištaisyti, tačiau namelių vis tiek negalėjo iškrauti ir jų sumontuoti, nes buvo sumaišyta namelių atvežimo tvarka. Jungiant modulinius namelius į kompleksą turi būti laikomasi montavimo eiliškumo, todėl atvežus pirmus namelius, kurie turėjo būti montuojami ir jungiami vėliau, jie buvo išveži saugoti kol atvyks tinkami nameliai, pagal numatytą eiliškumą. Tokius duomenis atsakovei suteikė ieškovės subrangovai, asmenys vykdę namelių surinkimą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu neigė nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad pagrindas nameliams buvo taisomas ilgiau nei dieną, galbūt savaitę, dėl namelių atvežimo eiliškumo nieko nežino, tą koordinavo UAB „Apasteel“ darbuotojos, tačiau namelių atvežimą ir montavimą mano, galėjo įtakoti ir tai, jog atsakovė vis dar nebuvo atsiskaičiusi tinkamai pagal Sutartyje šalių sutartą atsiskaitymo už darbus tvarką.

Byloje liudininku pakviestas A. L. betarpiškai dalyvavęs namelių surinkimo procese patvirtino teismui aplinkybes, jog konteineriniai nameliai buvo gaminami Tauragėje, visų namelių vienu metu atvežti nėra transporto ir galimybių, nameliai montuojami pagal eiliškumą ir šiuo atveju objekte darbai negalėjo būti vykdomi būtent dėl sumaišyto konteinerinių namelių eiliškumo – montuotojai negalėjo pradėti rinkti komplekso atvežus ne tuos konteinerius. Taip pat patvirtino, jog atvežus ne tuos konteinerius pagrindas nameliams turėjo trūkumų, tačiau jis pats per pusę dienos išlygino pagrindą ir tuo pagrindo paruošimo trūkumai nebūtų iš esmės užvilkinę montavimo darbų. Be šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, iš kurių nėra galimybės nustatyti ar pagrindo paruošimo trūkumai įtakojo ieškovės patirtus nuostolius, šalys neteikė kitų rašytinių įrodymų, todėl teismas vertina ieškovės prisiimtą riziką vykdyti darbus per pasirinktus atstovus, kurių veikimas ar neveikimas ieškovei sukėlė papildomas išlaidas. Ieškovės atstovai UAB „Apasteel“ darbuotojai derino namelių atvežimo procesą, ieškovės atstovai UAB „RAE LT“, UAB „Arveka“ darbuotojai vykdė montavimo darbus, ir iki namelių pristatymo buvo objekte, matė pasirengimo darbus, tačiau nekėlė klausimų dėl pagrindo trūkumų, nestabdė namelių atvežimo proceso, o teismo posėdžio metu tiek A. L., tiek R. J. patvirtino, jog buvo problemos su konteinerinių namelių atvežimo eiliškumu, kuris išimtinai priklausė nuo ieškovės. Teismas vertindamas įrodymų visumą, kartu su liudininkų parodymais konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos kilo dėl pačios ieškovės ir jos atstovų veiksmų vykdant Sutartį. Byloje nenustatyti pagrindai, kuo remiantis atsakovei kiltų pareiga atlyginti ieškovės patirtas dalies konteinerinių namelių iškrovimo saugojimo aikštelėje ir pervežimo į ją išlaidas, todėl atmetus tiek ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės jos patirtas išlaidas už dušų padėklų montavimą, tiek išlaidas už papildomą namelių transportavimą, iškrovimą / pakrovimą, ieškovės reikalavimas dėl visos 2 026,75 EUR dydžio nuostolių sumos atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 957,24 EUR delspinigius, kurie skaičiuojami pagal Sutarties 3.5. punkte numatytus mokėjimo terminus bei remiantis Sutarties 6.1. punktu, pagal kurį už Sutartyje numatyto sąskaitos apmokėjimo termino nevykdymą atsakovė moka ieškovei 0,02 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Ieškovė patikslintu ieškiniu pateikė delspinigių skaičiavimo detalizaciją, nurodydama, jog pagal Sutarties 3.5.1. punktą 33 244,97 Eur suma turėjo būti apmokėta iki 2019 gruodžio 9 d., pagal Sutarties 3.5.2. punktą 55 408,28 Eur suma turėjo būti apmokėta 2020 m. sausio 23 d., pagal Sutarties 3.5.3. punktą likusi suma iki 2020 m. balandžio 19 d. Atsakovė nesutinka su delspinigių paskaičiavimu, mano, kad ieškovė nepagrindė delspinigių skaičiavimo terminų, atsakovei pateiktose sąskaitose nurodyti apmokėjimo terminai neatitinka ieškovės ieškinyje nurodytų skaičiavimo pradžios datų. Be to mano, kad atsakovei nepriėmus darbų 2020 m. kovo 30 d., ieškovė iš vis neturėjo pagrindo išrašyti sąskaitos faktūros ir už jos neapmokėjimą reikalauti delspinigių.

Remiantis aukščiau teismo pateiktais motyvais ir teismui konstatavus, jog 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu rangos sutarties rezultatas perduotas atsakovei ir jos priimtas, bei į tai, jog ieškovė pagrįstai išrašė atsakovei 2020 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą, atsakovei kilo pareiga laiku atsiskaityti su ieškove, o šios pareigos nevykdant kyla pasekmės.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas. Ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Teisė reikalauti delspinigių atsiranda nuo to momento, kai skolininkas praleidžia terminą atsiskaityti. Kol sutartis yra neįvykdyta (neatlikti darbai, neatsiskaityta ir pan.), tol yra pagrindas skaičiuoti delspinigius. Jie skaičiuojami už tą laiką, kol buvo vėluota įvykdyti darbus ar atlikti apmokėjimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kai sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdomi, t. y. užbaigiami darbai ar atliekamas apmokėjimas, tuomet pasibaigia delspinigių skaičiavimas, tačiau teisė jų reikalauti teisme išlieka dar 6 mėnesius. Tais atvejais, kai sutartiniai įsipareigojimai per 6 mėnesius nėra įvykdomi, reikalauti atlyginti delspinigius galima tik už 6 paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-600-180/2015).

Ieškovė delspinigius skaičiuoja atsižvelgdama į šalių susitartą mokėjimo tvarką už konteinerių gamybos darbus. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė vėlavo atlikti mokėjimus tiek pagal 3.5.1., tiek pagal 3.5.2., tiek pagal 3.5.3. Sutarties punktus, tačiau atsižvelgiant į Sutartimi numatytą šalių atsakomybę matyti, jog 6.1. punktu šalys numatė delspinigių skaičiavimą tik už Sutartyje numatyto sąskaitos apmokėjimo termino nevykdymą. Sutartimi šalys sutarė dėl 2 apmokėjimų pagal konkrečią datą (3.5.1. ir 3.5.2. punktai), nepriklausančių nuo sąskaitos išrašymo ar joje nurodyto mokėjimo termino momento. Pagal šiuos punktus bendra sąskaita atsakovei buvo išrašyta ir pateikta 2020 m. vasario 24 d., nurodant apmokėjimo terminą iki 2020 m. kovo 10 d., tačiau net ir be sąskaitos, kaip buhalterinio dokumento, atsakovė mokėjimus vykdė ir iki jos išrašymo, nors ir vėluodama juos atlikti, t. y. mokėjimai buvo atliekami remiantis konkrečiais Sutartimi nustatytais terminais. 3.5.3. punktu Sutartimi suderintas mokėjimas sietinas su Sutarties 3.7. punktu, pagal kurį PVM sąskaitą faktūrą ieškovė pateikia atsakovei kitą darbo dieną po darbų perdavimo-priėmimo akto patvirtinimo. Taigi Sutarties 3.5.3. punktu šalių sulygta mokėjimo tvarka sietina su galutiniu darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymu ir remiantis Sutarties 6.1. punktu būtent už šios sąskaitos apmokėjimo nevykdymą ieškovei suteikta teisė reikalauti delspinigių.

Byloje nėra ginčo, jog 2020 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą 20 754,88 EUR sumai atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. balandžio 19 d., taigi jau nuo 2020 m. balandžio 20 d. ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių mokėjimo už laiku neįvykdytą prievolę. Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė ir byloje pateikti duomenys apie mokėjimus patvirtina, jog atsakovė 2020 m. rugsėjo 15 d. atlikto paskutinį dalinį mokėjimą pagal pateiktą sąskaitą, todėl ieškovė būtent iki šios nurodytos datos perskaičiavo reikalaujamus priteisti delspinigius. Atsakovei atlikus dalinius mokėjimus 2020 m. gegužės 4 d. 6 000 EUR sumai, 2020 m. birželio 1 d. 5 000 EUR sumai, 2020 m. liepos 7 d. 4 000 EUR sumai, 2020 m. liepos 23 d. 1 000 EUR sumai ir 2020 m. rugsėjo 15 d. 3254,88 EUR sumai, atitinkamai mažintina pradelsto mokėjimo suma, delspinigius skaičiuojant nuo likusios nesumokėtos sumos.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė prievolę, o būtent Sutarties 3.5.3. punktą ir 2.3.2. punktą, pagal kurį įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus Konteinerių gamybos darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, dėl ko atsakovei tenka pareiga atlyginti Sutarties 6.1. punktu numatytus delspinigius, kurie sudaro 583,16 EUR už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. (14 pradelstų dienų nuo 20 754,88 EUR sumos (58,11 EUR) + 42 dienos nuo pradelstos 14 754,88 EUR sumos (123,94 EUR) + 78 dienos nuo pradelstos 9 754,88 EUR sumos (152,18 EUR) + 94 dienos nuo pradelstos 5 754,88 EUR sumos (108,19 EUR) + 148 dienos nuo pradelstos 4 754,88 EUR sumos (140,74 EUR)), tuo remiantis ieškovės ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad jo reikalavimas būtų kuo greičiau patenkintas, o nurodytoje teisės normoje nustatytu teisiniu reguliavimu skolininkui taikoma atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 punkte numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Remiantis nurodytu reglamentavimu, teismas vertina, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės prašymai priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįsti.