- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-61-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00534-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tomas Venckus, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 3.4.3.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. (G. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – viešoji įstaiga Karoliniškių poliklinika, V. S. (V. S.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. R. (G. R.) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. Ž4-58, priteisti 7 000 Eur dydžio neturtinės ir 900 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. dienos chirurgijos stacionare ieškovui buvo atlikta polipektomijos operacija, chirurgas V. S. (V. S.) pašalino kelis storosios žarnos darinius ir pradūrė storąją žarną. Dėl šio įvykio ieškovas buvo hospitalizuotas, ieškovui buvo užsiūtas žarnos įplyšimas. Po operacijos ieškovas nuolat kentė pilvo skausmus, negalėjo dirbti paprasto fizinio darbo, teko nuolat lankytis poliklinikoje, konsultuotis su chirurgais. Dėl šio įvykio ieškovas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri ieškovo prašymą atlyginti jam 900 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą atmetė. Ieškovo teigimu, Komisijos sprendimas yra grindžiamas specialisto R. Z. išvada, kuri yra prieštaringa ir nelogiška. R. Z. teigia, kad kolonoskopija atlikta tinkamai ir tuo pačiu metu nurodo, jog žarnyno paruošimo kokybė chirurgo aprašyme nenurodyta, neaprašyta polipų šalinimo metodika. Specialistas nurodė, kad polipų šalinimo metodika gali turėti įtakos perforacijos atsiradimui. Akivaizdu, kad šis klausimas yra aktualus nustatant perforacijos mechanizmą, vertinant gydytojo kvalifikaciją ir jo praktinius įgūdžius. Tokie loginiai specialisto išvados prieštaravimai paneigia paties specialisto pradinį teiginį ir aiškiai rodo, kad kolonoskopija atlikta netinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas 2023 m. gegužės 3 d. kreipėsi į polikliniką dėl videokolonoskopijos metu aptiktų storosios žarnos darinių pašalinimo (toliau – polipektomija). Trečiasis asmuo įrodinėja, kad gydytojas paaiškino polipektomijos tikslą bei suteikė informaciją apie galimas rizikas ir komplikacijas (dažnai ir retai pasitaikančias, tarp jų – žarnos perforaciją). Informacijos gavimą ir sutikimą atlikti polipektomiją ieškovas patvirtino savo parašu Paciento sutikime chirurginei operacijai ir nuskausminimui.
5. Teismas atmetė ieškovo baigiamųjų kalbų metu nurodytą argumentą, kad nesupranta lietuvių kalbos, todėl mano, jog jam buvo neišaiškinta operacijos rizika. Teismas pažymėjo, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Teismo vertinimu, ieškovas suprato, jog bus atliekamas tyrimas, nes atvyko jam pasiruošęs. Mažai tikėtina, kad per posėdį aktyviai klausinėjęs eksperto apie histologinio tyrimo rezultatus, domėjęsis savo sveikata ir siekęs konsultacijos, ieškovas būtų nepasiteiravęs ir negavęs informacijos apie procedūrą ir operaciją.
6. Teismas nustatė, kad 2023 m. gegužės 3 d., tyrimo dieną 8 val. ieškovui buvo atlikta polipektomija. Medicininiuose dokumentuose (išraše) nurodyta, kad po polipektomijos paciento būklė buvo stabili, nusiskundimų pacientas neišsakė, todėl 11 val. pacientas išleistas į namus. Išleisdamas pacientą į namus, gydytojas įteikė Paciento, išvykstančio iš dienos stacionaro po atliktos procedūros (operacijos), atmintinę. Ieškovas 2023 m. gegužės 4 d. dėl pilvo skausmų ir karščiavimo iki 38,5°C kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo hospitalizuotas ir jam atlikta laparotomija ir storosios žarnos įplyšimo užsiuvimas. Ieškovas 2023 m. gegužės 16 d. išrašytas iš ligoninės. Išrašant rekomenduota 1 mėnesį vengti sunkaus fizinio krūvio (nekelti daugiau nei 7 kg), vartoti vaistus. Ieškovui nuo 2023 m. gegužės 4 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2023 m. birželio 21 d.
7. Pagal pateiktus iš gydymo įstaigų išrašus nustatyta, kad iki polipektomijos ieškovui jau buvo nustatytos šios diagnozės: hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, idiopatinė podagra, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, kaklo diskų liga su radikulopatija, širdies nepakankamumas, kitos krūtinės anginos formos, kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos, menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo, dauginės vietos, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ir lyties organų reakcijos išnykimas.
8. Byloje nustatyta, kad ieškovas informacijos gavimą ir sutikimą atlikti polipektomiją patvirtino savo parašu Paciento sutikime chirurginei operacijai ir nuskausminimui.
9. Komisija, prieš parengdama išvadą, kreipėsi ekspertinio tyrimo į R. Z., kuris nurodė, kad kolonoskopija atlikta pagal indikacijas. Kadangi 2023 m. balandžio 7 d. atliktoje kolonoskopijoje buvo rasti storosios žarnos dariniai (polipai), kolonoskopijos indikacija – polipų šalinimas. Endoskopinis polipų šalinimas yra pirmo pasirinkimo polipų gydymo metodas. Endoskopuotojas, tinkamai atlikdamas polipų šalinimą, gali sumažinti perforacijos riziką, bet ne jos išvengti. Todėl galima teigti, jog ši komplikacija yra neišvengiama. Ekspertas R. Z. paaiškino, kad dėl kiekvieno žmogaus žarnos ypatumų, polipų įvairovės, polipus šalinant tiesiog gali įvykti įplyšimas, kurio chirurgas negali pastebėti. Ištyrus pooperacinių komplikacijų atvejus, nustatytas 1,5 proc. panašių kaip ieškovo įplyšimų po kolonoskopijos. Ekspertas paaiškino, kad įplyšimas nėra klaida, o komplikacija. Ekspertas R. Z. patvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra klaidos, pacientas išleistas namo nesant jokių indikacijų dėl žarnos įplyšimo.
10. Teismas pažymėjo, kad R. Z. ekspertizės išvadoje nustatyta, jog įstaiga organizacinėmis priemonėmis išvengti perforacijos negalėjo, o ieškinyje nurodyti kaip operacijos pasekmė tam tikri sveikatos sutrikimai yra diagnozuoti iki operacijos, todėl teismas konstatavo, kad nei 2023 m. gegužės 3 d., nei 2023 m. gegužės 4 d. gydytojų suteiktos paslaugos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su įrodinėjamomis pasekmėmis. Byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 3 d. ir 2023 m. gegužės 4 d. suteiktos paslaugos buvo kokybiškos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas G. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti 900 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (motyvuojamojoje apeliacinio skundo dalyje nurodytas neturtinės žalos dydis – 7 000 Eur). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Paciento sutikimo chirurginei operacijai atlikti ir nuskausminimui pasirašymas buvo visiškai formalus veiksmas. Pasirašyto sutikimo turinio, taip pat ir tokios galimos pasekmės kaip žarnyno perforacija, esmės niekas neaiškino. Be to, ieškovas blogai moka lietuvių kalbą. Teismo sprendimas grindžiamas argumentais „mažai tikėtina“, tačiau tokios išvados gali būti padarytos tik surinkus patikimus įrodymus.
11.2. Eksperto R. Z. išvada yra prieštaringa, todėl tiek Komisija, tiek teismas šia išvada rėmėsi nepagrįstai. Ekspertas R. Z. nurodė, kad perforacijos rizika atliekant tokio pobūdžio operacijas sudaro 1,5 proc. Kitaip tariant, statistiškai žarnyno perforacijos išvengiama 98,5 proc. atvejų. Ekspertas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tik kas 900-asis pacientas gali patirti komplikaciją, analogišką ieškovo komplikacijai. Visgi buvo prieita prie išvados, kad žarnyno perforacija tokiais atvejais yra neišvengiama. Tokia išvada neatitinka logikos ir todėl yra atmestina.
11.3. Teismas, aiškiai nesusipažinęs su vieninteliu eksperto nurodytu moksliniu darbu, neįsigilino į šią problematiką, todėl padarė klaidingą išvadą, kad komplikacija yra neišvengiama.
11.4. VšĮ Karoliniškių poliklinikos Radiologijos skyriuje buvo įvertintos visos storosios žarnos dalys, tiesiosios paraudimo plotai aptikus „...virš aklosios 0,4 cm, kyl. dalies 0,4 cm, nusil. dalies 0,3 cm…“ darinius, o ieškovo 2023 m. gegužės 10 d. stacionaro epikrizėje nurodyta, kad 2023 m. gegužės 4 d. buvo atlikta laparotomija ir storosios žarnos įplyšimo užsiuvimas. Operacijos metu gaubtinėje storojoje žarnoje ties hepatiniu linkiu, jos pasaitiniame paviršiuje, rasta perforacija iki 1 cm (įplyšimas po kolonoskopijos). Šie duomenys rodo, kad polipų šalinimo vieta jų tvirtinimosi prie žarnyno taškuose ir žarnyno perforacija lokalizuojasi skirtingose vietose. Tai reiškia, kad žarnyno perforacija buvo atlikta medicinos įrankiais ne ten, kur ji buvo neišvengiama, ir to priežastis yra nerūpestingas gydytojo darbas su medicinos įrankiais.
11.5. Atskiro vertinimo reikalauja ir eksperto R. Z. frazė, kad chirurgas, šalindamas polipus, gali nepastebėti žarnyno perforacijos. Operuojantis chirurgas, turintis atitinkamą patirtį, reikiamus operacijai atlikti įrankius (tame tarpe ir užtikrinančius tiesioginį operuojamos organizmo srities vaizdo stebėjimą) gali nepamatyti žarnyno vientisumo pažeidimo tik dėl savo neatidumo ir aplaidumo. Tokie gydytojo veiksmai yra neteisėti.
11.6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimo operaciją atlikusio chirurgo aplaidumo, vertindamas atliktos operacijos eigą ir rezultatus, atmetė prašymą apklausti patį operaciją atlikusį chirurgą. Objektyviai tik jis vienintelis galėtų išaiškinti visas jo veiksmų vertinimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai juos įvertinti. Chirurgo neapklausė ir Komisija. Toks procesinis aplaidumas lėmė tiek Komisijos, tiek teismo klaidas tikrinant ir vertinant surinktus byloje faktinius duomenis. Teismas taip pat atmetė prašymą išreikalauti duomenis apie chirurgo darbo krūvį, todėl nebuvo galima įvertinti, ar VšĮ Karoliniškių poliklinika, organizuodama chirurgo darbą, suteikė jam pakankamą laiką operacijai atlikti, ar chirurgas nebuvo priverstas operacijos atlikimo metu skubėti.
11.7. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ieškovas iki šiol jaučia fizinį skausmą pilve, negali dirbti net lengvo fizinio darbo, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, jaudindamasis dėl savo sveikatos. Dėl tokių operacijos pasekmių susiaurėjo ir taip ribotos santuokinio gyvenimo galimybės. Teismas perdėtą dėmesį skyrė ankstesnėms diagnozėms, kurios visiškai nėra susijusios su neteisėta žarnyno perforacija. Turtinė žala pasireiškė negautomis pajamomis.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
12.1. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai iš esmės yra tapatūs argumentams, išsakytiems pirmosios instancijos teisme, argumentai nepagrįsti specialistų ar ekspertų vertinimu, o tik subjektyviu situacijos supratimu.
Šalies argumentai
12.2. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo vienintelį naują įrodymą dėl netinkamai atliktos endoskopinės polipektomijos, kuriuo nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad polipų šalinimo vieta jų tvirtinimosi prie žarnyno taškuose ir žarnyno perforacija lokalizuojasi skirtingose vietose. Tai reiškia, kad žarnyno perforacija buvo atlikta medicinos įrankiais ne ten, kur ji buvo neišvengiama, ir to priežastis yra nerūpestingas gydytojo darbas su medicinos įrankiais. Net ir neatsižvelgiant į tai, kad apeliantas naujais įrodymais apeliaciniame skunde remtis negali, apeliantas tokio savo teiginio nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, leidžiančiais pagrįstai teigti, jog perforacija buvo atlikta medicinos įrankiais ne ten, kur ji buvo neišvengiama.
12.3. Teismo sprendimas yra pagrįstas bylos medžiagos analize, pasisakant dėl visų byloje esančių įrodymų, teisingai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas ir yra priimtas nepažeidžiant proceso teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo.
Dėl ginčo esmės
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, o paciento sutikimas chirurginei operacijai atlikti buvo visiškai formalus veiksmas, sutikimo turinio ir galimų pasekmių žarnyno perforacijai niekas neišaiškino. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti gydytoją V. S.. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
17. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai [nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai paskirto asmens] dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016, 22 punktas).
18. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir kt.). Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 32 punktas).
19. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013; 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 30–32 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (teisės akto redakcija, aktuali nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., toliau – PTŽSAĮ) 5 straipsnio 1 dalį, pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti, taip pat teisę gauti informaciją apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją. Pacientas taip pat turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus kitus gydymo būdus, galimas rizikas ar šalutinį poveikį (PTŽSAĮ 5 straipsnio 2, 3 dalis). PTŽSAĮ 12 straipsnio 7 dalies nuostatos suteikia teisę pacientui atsisakyti paskirtų gydymo paslaugų.
21. Įstatyme nustatyta paciento teisė žinoti jam reikiamą informaciją leidžia jam nuspręsti dėl gydymo įstaigos ir konkretaus gydymo pasirinkimo, kartu bendradarbiauti ir komunikuoti su gydytoju, reikalauti kokybiškų, jo poreikius atitinkančių sveikatos priežiūros paslaugų, taip pasiekiant geriausių gydymo rezultatų. Paciento teisės į tam tikrą informaciją reglamentavimas skatina ir patį pacientą būti aktyvų sveikatos apsaugos sistemoje, pasitikslinti jam rūpimą informaciją tam, kad jis galėtų nuspręsti dėl naudojamų gydymo metodų, atliekamų veiksmų, taip pat laisvai nuspręsti dėl sutikimo gydytis konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024, 50 punktas).
22. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad endoskopinis polipų šalinimas yra pirmo pasirinkimo polipų gydymo metodas (R. Z. 2024 m. kovo 6 d. konsultacija Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, 2 t., b. l. 146), tačiau pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokias dar pasirinkimo galimybes turėjo ieškovas ir ar šie duomenys ieškovui buvo tinkamai suteikti, t. y. nenustatyta ir neįvertinta, ar ieškovui buvo suteikta visapusiška ir išsami informacija apie gydymo pasirinkimus ir riziką, ypač atsižvelgiant į bendrą buvusią ieškovo sveikatos būklę. Be to, komplikacija – žarnos perforacija – paciento sutikime nurodyta kaip labai retai pasitaikanti (2 t., b. l. 1324), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ši komplikacija yra neišvengiama, išvadą padarė nepašalinęs visų byloje esančių duomenų prieštaringumo.
23. Nustatyta, kad ieškovas 2023 m. gegužės 3 d. pasirašė sutikimą chirurginei operacijai ir nuskausminimui (2 t., b. l. 1324); sutikimas surašytas lietuvių kalba, tačiau nėra duomenų, kad ieškovui šio dokumento turinys buvo paaiškintas jam suprantama kalba. Atmestini kaip nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovo argumentai, jog jis nesuprato lietuvių kalbos, teismui buvo nauji, išsakyti tik baigiamųjų kalbų metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas visos civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo vertėją: teismo posėdžiuose, vykusiuose 2024 m. liepos 16 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d., ieškovas dalyvavo per vertėją. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai argumentus, kad ieškovas nesuprato lietuvių kalbos, atsisakė vertinti.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo suvokimas apie jo sveikatos būklę iki civilinės bylos nagrinėjimo ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nebūtinai turi būti tokio paties lygio, todėl nepagrįsta teigti, kad, jeigu ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu detaliai klausinėjo apie jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, jis taip pat išsamiai suvokė savo sveikatos būklę ir rizikas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu. Pirmosios instancijos teismas savo procesiniame sprendime nenurodė ir neanalizavo, kokia informacija buvo suteikta ieškovui, ar ši informacija buvo išsami, suprantama ir pakankama sprendimui dėl sveikatos priežiūros paslaugų priimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės galėjo būti nustatytos tik apklausiant sveikatos priežiūros paslaugas teikusį gydytoją, atsakovė šiam prašymui neprieštaravo (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas, 4 minutė). Todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs šį prašymą, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos neišnagrinėjo išsamiai.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Netinkamai įvykdžiusiam informavimo pareigą gydytojui gali atsirasti atsakomybė už dėl tokios pareigos nevykdymo ir paciento nepakankamo supratimo dėl taikomo gydymo poveikio jo sveikatai atsiradusią žalą net ir tais atvejais, jeigu atlikdamas medicinos procedūrą gydytojas veikė rūpestingai. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz.: kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kilus ginčui, pareiga įrodyti paciento būklę ir priežiūros jam teikimo faktą tenka sveikatos priežiūros įstaigai, o ne pacientui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018 30 punktą).
27. Kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma apie sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus ir įrodymų vertinimą tokiose bylose, yra išplėtota ir nuosekli. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant civilinės bylos specifiškumo ir socialiai jautraus visuomenei klausimo, būtent asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 29 punktą).
28. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008, 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019 22 punktą).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų dėl to, ar ieškovui buvo suteikta informacija apie galimybę ieškinį įrodinėti remiantis eksperto išvada.
Dėl procesinės bylos baigties ir pateiktų prašymų
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė liudytoju apklausti sveikatos priežiūros paslaugas teikusį gydytoją, nesiaiškino, kokia informacija buvo suteikta ieškovui, ar ieškovas iš jam suteiktos informacijos turinio ir pobūdžio galėjo laisvai apsispręsti ir priimti sprendimą dėl operacijos, todėl nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, panaikinti, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
32. Ieškovas apeliaciniame skunde Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentų nenurodė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.