- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-1519-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11073-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Oringas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tinkamiausi sprendimai“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oringas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18138-1116/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oringas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tinkamiausi sprendimai“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Oringas“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-5377-4891, adresas: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininkės N. S. 2021 m. kovo 3 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą“: 1.1. Indeksu A (323 m²) pažymėtą minėto žemės sklypo dalį priskirti patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui UAB „Tinkamiausi sprendimai“ naudotis atskirai nuo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Oringas“; 1.2. Indeksu B (810 m²) pažymėtą minėto žemės sklypo dalį priskirti patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui UAB „Oringas“ naudotis atskirai nuo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Tinkamiausi sprendimai“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti ieškovės“ ieškinį.
3. Teismas nurodė, kad pagal CPK 85 straipsnio 9 dalį bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Taigi UAB „Oringas“ pateikto ieškinio suma šiuo atveju nustatytina pagal Nekilnojamojo turto registro 2021 m. vasario 23 d. išraše pateiktus duomenis apie žemės sklypo vidutinę vertę ir sudaro 76 500 Eur. Kadangi ieškinio suma viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytą dydį (40 000 Eur), ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
4. Teismas ieškovei išaiškino, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pareikšti ieškinį Kauno apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Oringas“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu.
5.2. Pažymi, kad aptariamu klausimu teismų praktika yra gausi ir nuosekli – ginčai dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo bendro daikto rinkos vertės, pirmąja instancija yra nagrinėjami apylinkių teismuose.
5.3. Teismas neįvertino materialinių teisinių santykių specifikos bei esmės, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas bei principus, kas nulėmė nepagrįstą atsisakymą priimti ieškovės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, taikymo ir aiškinimo klausimai.
8. Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad 0,1133 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-5377-4891, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams: ieškovei UAB „Oringas“ priklauso 810/1133 idealiosios dalys, Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priklauso 323/1133 idealiosios dalys. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis minėtame sklype, turi dvi patalpas, iš kurių viena, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti ieškovei, kita patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Tinkamiausi sprendimai“. Ieškovė nurodo, kad matininkė yra parengusi naudojimosi žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir išnuomotas pastato patalpų savininkams, planą, tačiau ieškovei nepavyksta susisiekti su atsakove ir šį ginčą išspręsti taikiai, todėl pateikė teismui ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.
10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-306-302/2021).
11. Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, esminę reikšmę turi ieškinio dalyko suformulavimas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
12. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad šioje byloje yra pareikštas ieškinys dėl daiktinių teisių į turtą, todėl ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę, kuri VĮ Registrų centro duomenimis viršija 40 000 Eur, todėl ši byla yra teisminga ne apylinkės teismui, o Kauno apygardos teismui. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog ieškiniai dėl naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo yra neturtiniai ir pirmąja instancija nagrinėjami apylinkės teismuose.
13. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu, t. y. jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu bei nėra galimybės reikalavimo įvertinti konkrečia pinigine išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-518-330/2021).
14. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl daikto naudojimosi tvarkos nustatymo nėra turtinis reikalavimas, nes nei vienos iš šalių turtinė padėtis po bylos išnagrinėjimo nepasikeis. Tai reiškia, kad atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo pobūdį ir netinkamai taikė bylų teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.