- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-2927-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22325-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- E. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27725-994/2021 pagal ieškovo E. V. netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Avere“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Egvilta“, akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, If P&C Insurance AS filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas E. V. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Avere“ 24 026,90 Eur BUAB „Egvilta“ naudai. Nurodė, kad ieškovas yra BUAB „Egvilta“ kreditorius, nes jo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. 2013 m. spalio 2 d. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, galiojančią nuo 2013 m. spalio 2 d. iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos: buhalterinės paslaugos – 1 448,10 Eur + PVM, nekilnojamojo turto priežiūros ir administravimo paslaugos – 5 792,40 Eur + PVM, teisinės paslaugos – 2 896,20 Eur + PVM. 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimas patvirtino papildomą administravimo išlaidų sąmatą turto vertinimui ir teisinėms paslaugoms iš advokatų kontoros JUREX įsigyti. BUAB „Egvilta“ nemokumo administratorė UAB „Avere“ veiklos ataskaitoje už 2011 m. kovo 29 d.–2016 m. gruodžio 13 d. laikotarpį pateikė duomenis apie lėšų panaudojimą administravimo išlaidoms (kitoms išlaidoms) apmokėti, tačiau 2017 m. vasario 14 d. įmonės kreditorių susirinkimas nutarė nepatvirtinti administratorės veiklos ataskaitos ir nustatyti terminą veiklos ataskaitai patikslinti. Administratorė pateikė patikslintą veiklos ataskaitą, pagal kurią administravimo išlaidas sudarė 16 588,45 Eur suma. Veiklos ataskaitoje ir patikslintoje veiklos ataskaitoje buvo įtrauktos ir išlaidos, kurias bendrovė patyrė iki 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo dienos, kuriame taip pat buvo patvirtintos visos bendrovės patirtos administravimo išlaidos iki 2013 m. spalio 2 d. 2017 m. kovo 29 d. BUAB „Egvilta“ pakartotinis kreditorių susirinkimas nutarė nepatvirtinti patikslintos administratorės veiklos ataskaitos, tačiau Vilniaus apygardos teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą ir patvirtino patikslintą nemokumo administratorės veiklos ataskaitą, taip pat paliko galioti pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nepatvirtintos patikslintoje veiklos ataskaitoje nurodytos išlaidos – 6 136,88 Eur (kanceliarinės, organizacinės technikos, transporto ir kitos išlaidos) ir 11 149 Eur (teisinės išlaidos). 2017 m. kovo 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas ir dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, tačiau kreditorių susirinkimo nutarimu papildoma administravimo išlaidų sąmata nebuvo patvirtinta, o teismai, nagrinėję administratorės skundus, tokio kreditorių susirinkimo nutarimo nepanaikino. BUAB „Egvilta“ banko išrašų už 2013 m. spalio 2 d.–2016 m. gruodžio 13 d. laikotarpį duomenimis nemokumo administratorė atliko mokėjimus paslaugų (prekių) pardavėjams už 14 937,63 Eur sumą. Administratorė, teikdama informaciją apie administravimo išlaidas, kreditoriams nepateikė informacijos, kad tarp BUAB „Egvilta“ ir MP Consulting Group, UAB 2009 m. spalio 1 d. buvo sudarytos trys paslaugų teikimo sutartys: buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, teisinių paslaugų sutartis, nekilnojamojo turto operacijų/administravimo paslaugų sutartis, kurių pagrindu, kreditorių susirinkimui 2013 m. spalio 2 d. patvirtinus sąmatą, 2013 m. spalio 4 d. BUAB „Egvilta“ sumokėjo MP Consuling Group, UAB 10 136,70 Eur + PVM. Tai reiškia, kad atsakovė 2013 m. spalio 2 d.–2016 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu panaudojo ne 14 601,63 Eur sumą, o 26 867,13 Eur, t. y. bendrą leistiną sumą pagal 2013 m. spalio 2 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir 2015 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimuose patvirtintas sąmatas viršijant 5 827,39 Eur. 2019 m. atsakovė parengė veiklos ataskaitą už 2016 m. gruodžio 13 d.–2019 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpį, tačiau 2019 m. rugpjūčio 29 d. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas nutarė nepatvirtinti atsakovės veiklos ataskaitos ir nustatyti papildomą terminą ataskaitos trūkumams pašalinti. 2019 m. spalio 18 d. atsakovė pateikė patikslintą veiklos ataskaitą, tačiau 2019 m. gruodžio 19 d. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas ataskaitos nepatvirtino, klausimo dėl veiklos ataskaitos patvirtinimo nagrinėjimą atidėjo 2020 m. vasario mėn., tačiau 2020–2021 m. kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas. Atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 18 d. iki šio netiesioginio ieškinio pateikimo dienos panaudojo BUAB „Egvilta“ 23 744,44 Eur sumą atsiskaitymui su prekių (paslaugų) pardavėjais ar pačia atsakove. Kadangi nuo 2013 m. spalio 2 d. iki šio netiesioginio ieškinio padavimo teismui dienos 2013 m. spalio 2 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir 2015 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimuose buvo patvirtintos sąmatos 21 039,74 Eur sumai, o 2017 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimas patvirtino tik 5 544,83 Eur sumą, kurią atsakovė panaudojo, viršydama patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, ir kuri buvo panaudota, atsiskaitant už Advokatų kontoros TGS Baltic teiktas paslaugas, laikytina, kad atsakovė neteisėtai, be teisinio pagrindo panaudojo BUAB „Egvilta“ 24 026,90 Eur lėšų sumą. Atsakovė, kaip BUAB „Egvilta“ nemokumo administratorė, bendrovei priklausančias lėšas naudojo, viršydama patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, o turėtos šios išlaidos pagal savo pobūdį nepriskirtinos prie išlaidų, kurios yra būtinos imantis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Kadangi atsakovė BUAB „Egvilta“ priklausančias lėšas naudojo ne administravimo išlaidų sąmatos ribose, nepagrindė konkrečių išlaidų būtinybės ir kreditorių susirinkimui nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tai privalo atlyginti BUAB „Egvilta“ patirtus 24 026,90 Eur nuostolius. Nurodyta nuostolių suma buvo sumažinta BUAB „Egvilta“ kreditorių reikalavimų tenkinimo dalis. Priteisus iš atsakovės 24 026,90 Eur nuostolių sumą, gautos lėšos bus skirtos BUAB „Egvilta“ kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu priimti sprendimą dėl BUAB „Egvilta“ pabaigos, todėl akivaizdu, kad atsakovė neketina kompensuoti 24 026,90 Eur sumos ir siekia, kad ieškovo inicijuotas ginčas dėl nuostolių priteisimo, pasibaigus juridiniam asmeniui, negalėtų būti nagrinėjamas teisme (CK 6.68 str.; Įmonių bankroto įstatymo 36 str.; Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 75 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Avere“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama: 1) palikti ieškinį nenagrinėtą; 2) sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-154-967/2021; 3) ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nesilaikė ginčo išankstinio sprendimo ne teisme dėl administratorės veiksmų tvarkos, nes skundą pirmiausia turėjo teikti BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimui, kuris yra kompetentingas spręsti klausimus, susijusius su administravimo išlaidų sąmatos viršijimu. Byla taip pat yra neteisminga apylinkės teismui, nes net jei ieškovas ginčą spręstų ikiteismine tvarka, tai kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti skundžiami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nemokumo administratorės sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka per 14 dienų nuo tada, kai skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą). Pripažinus, kad ieškovo keliamas ginčas yra neteismingas apylinkės teismui, byla turėtų būti nutraukta. Ieškovas analogiškus argumentus dėl administravimo išlaidų sąmatos viršijimo nurodė atsiliepime į BUAB „Egvilta“ nemokumo administratorės UAB „Avere“ prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl įmonės pabaigos. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-154-967/2021 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Egvilta“ pabaigos, atmesdamas E. V. argumentus dėl administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir administratorės pareigos grąžinti lėšas bendrovei. Kadangi ieškovas, kuris BUAB „Egvilta“ bankroto byloje yra dalyvaujantis asmuo, savo ieškinio reikalavimą kildina iš tų pačių BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų ir iš jų kilusių pasekmių, kuriuos bankroto bylą nagrinėjantis teismas vertino ir analizavo, spręsdamas dėl BUAB „Egvilta“ pabaigimo, egzistuoja akivaizdus bankroto byloje ir šioje byloje sprendžiamo ginčo tapatumas, todėl netiesioginis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes ieškovas siekia dirbtinai sukurti tariamą BUAB „Egvilta“ reikalavimo teisę į atsakovę dėl administravimo išlaidų sąmatos viršijimo, lėšų panaudojimą nebūtinoms ir nepagrįstoms išlaidoms, nors tokios aplinkybės nėra patvirtintos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimais ir/ar teismų sprendimais. Ieškovas neatsižvelgė į atsakovės BUAB „Egvilta“ kreditoriams pateiktą informaciją, duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius patirtas administravimo išlaidas, ignoruoja aplinkybes, kad administravimo išlaidos atitiko teisinę prigimtį ir bendrovės interesus, kad jos buvo skirtos bankroto procedūroms atlikti ir yra pagrįstos tinkamai įformintais dokumentais, kad dėl papildomų sąmatos išlaidų, kreditorių buvo priimti atitinkami sprendimai, arba jos buvo patirtos, vykdant kreditorių arba teismų įpareigojimus atlikti konkrečias procedūras, kurios savaime turi būti apmokėtos (turto vertinimas, turto atidalinimas ir kadastrinių bylų paruošimas, skelbimai apie turto pardavimą iš varžytynių) arba išlaidos, kurių tvirtinti neprivaloma (bylinėjimosi išlaidos), kad visiems kreditoriams buvo siūloma papildomai susipažinti su visais juos dominančiais dokumentais administratoriaus būstinėje (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 str., 155 str.; Įmonių bankroto įstatymo 23–24 str.; CPK 26–27 str., 293 str., 296 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo E. V. netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „Avere“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė BUAB „Egvilta“, ADB „Gjensidige“, „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, If P&C Insurance AS filialas.
4. Teismas nurodė, kad ieškovo netiesioginis ieškinys neatitinka vienos iš netiesioginiam ieškiniui pareikšti būtinųjų sąlygų, kad skolininkės, t. y. BUAB „Egvilta“, turtinė teisė, kurios ji neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje nurodyta, kad pagal CK 6.68 str. 1 d. viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas. Skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012 ir kt.).
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovo skolininkė BUAB „Egvilta“ neturi galiojančios, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovei UAB „Avere“, o tik netiesioginio ieškinio pateikimo metu yra keliamas nemokumo administratorės UAB „Avere“ administravimo veiklos klausimas, administravimo išlaidų sąmatų neteisėtas viršijimas ir iš to galimai kilsiančios turtinės pasekmės. Pagal UAB „Avere“ atsiliepime nurodytą poziciją administravimo išlaidų netinkamas valdymas ir patirtų išlaidų nebūtinumas, nepagrįstumas nėra patvirtintas ir pripažintas nei kreditorių susirinkimų, nei teismų priimtais sprendimais. Teismo vertinimu, ieškovas siekia sukurti ieškovo skolininkės BUAB „Egvilta“ galimos skolininkės UAB „Avere“ pareigą vykdyti turtinę prievolę BUAB „Egvilta“ naudai, įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-154-967/21 nusprendė pripažinti BUAB „Egvilta“ veiklą pasibaigusia, išregistruojant įmonę iš Juridinių asmenų registro. Įsiteisėjus sprendimui dėl įmonės pabaigos, ieškovo ieškinio nagrinėjimas taip pat netektų prasmės, pasibaigus juridiniam asmeniui.
7. Teismas sprendė, kad, neegzistuojant vienai iš CK 6.68 str. nurodytų būtinų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, tolesnis bylos nagrinėjimas netenka prasmės, nes negali lemti nei ieškovo teisių apgynimo šioje byloje pasirinktu gynimo būdu, teikiant prevencinį ieškinį, nei įstatyme įtvirtintų civilinio proceso tikslų pasiekimo. Teismas nutarė nutraukti civilinę bylą CPK 293 str. 1 p. pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas E. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, nes aplinkybė, jog BUAB „Egvilta“ neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės į atsakovę, gali būti nustatoma tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014). Aplinkybė, ar bendrovė turi galiojančią, neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę, bus įrodinėjama ir nustatoma tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl nurodytos aplinkybės pagrįstumas/nepagrįstumas nepatenka į CPK 293 str. nurodytų civilinės bylos nutraukimo atvejų sąrašą. Pagal teismų praktiką bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorius turi teisė reikšti netiesioginį ieškinį įmonės bankroto administratoriui dėl žalos atlyginimo ar kitų neigiamų turtinių pasekmių, atsiradusių dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, pašalinimo, nes bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė negali tiesiogiai pareikšti ieškinio dėl nuostolių atlyginimo bankroto administratoriui, kuris pagal įstatymą vienintelis turi teisę atstovauti bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1481-196/2017, 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-38-464/2018). Akivaizdu, kad bankrutavusios įmonės kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios įmonės interesais ne tik tuo atveju, kai bankrutavusios įmonės administratorius neįgyvendina teisės reikšti ieškinio bankrutavusios įmonės skolininkui dėl skolininko neįvykdytų sutartinių prievolių, bet ir tuo atveju, kai yra sprendžiamas ginčas dėl administratoriaus veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad administravimo išlaidų netinkamas valdymas ir patirtų išlaidų nepagrįstumas nėra patvirtintas ir pripažintas kreditorių susirinkimų ir teismų priimtais sprendimais, nereiškia, kad ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administratorius, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Teisėtas pagrindas bankroto administratoriui gauti administravimo išlaidų atlyginimą yra kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bei faktas, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Bankrutavusiai įmonei (jos kreditoriui) įrodžius, kad bankrutavusios įmonės bankroto administratorius išmokėjo didesnę sumą nei ją leido naudoti teismas ar kreditorių surinkimas, neteisėtai gautas skirtumas grąžintinas, taikant CK 6.237 str. ir Įmonių bankroto įstatymo 36 str. įtvirtintą institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1481-196/2017, 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-38-464/2018). Pareiga įrodyti, jog yra teismo sprendimas (nutartis) ir/ar kreditorių susirinkimo nutarimas (sprendimas) patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ar sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą, tenka bankroto administratoriui, todėl ir šiuo atveju tokia pareiga tenka atsakovei. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas, tačiau jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas – teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009). Atsakovei neįrodžius, kad ji teisėtai viršijo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, kad kreditorių susirinkimas ar teismas patvirtino sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą, atsakovei tektų grąžinti tai, ką ji gavo be teisinio pagrindo. Nurodytos aplinkybės galėjo būti nustatomos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jų vertinti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir negalėjo civilinės bylos nutraukti. Aplinkybė, jog teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu nėra konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas, negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta priežastimi atsisakyti priimti netiesioginį ieškinį ar jį atmesti. Civilinė byla galėjo būti nutraukta CPK 293 str. 1 d. 8 p. pagrindu tik tuo atveju, jeigu būtų įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl juridinio asmens, kuriam pareikštas turtinis reikalavimas, pabaigos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl BUAB „Egvilta“ nėra įsiteisėjęs, bendrovė nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl pirmosios instancijos teismui, nutraukiant civilinę bylą, nebuvo pagrindo remtis teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo aplinkybe.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Avere“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ginčija Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą pripažinti BUAB „Egvilta“ pasibaigusia, siekdamas įrodyti, jog atsakovė viršijo administravimo išlaidų sąmatą t. y. ieškovas siekia sukurti tokio pobūdžio BUAB „Egvilta“ reikalavimo teisę į atsakovę, priteisus žalos atlyginimą. Akivaizdu, kad administravimo išlaidų sąmatos pereikvojimas nėra nustatytas. Ieškovo ginčas yra susijęs su administravimo sąmata, galimu jos viršijimu, t. y. tokie klausimai yra susiję su bankroto procedūromis, todėl civilinė byla skundžiama nutartimi pagrįstai buvo nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta civilinė byla, iškelta pagal netiesioginį ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog prašymo priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011).
12. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Viena jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu atsisakoma priimti ieškinį, jei ginčas iš viso nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus po ieškinio priėmimo – teismas turi nutraukti bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo E. V. netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „Avere“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Egvilta“, ADB „Gjensidige“, „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, If P&C Insurance AS filialas, nurodęs, kad ieškovo skolininkas BUAB „Egvilta“ neturi galiojančios, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovei UAB „Avere“, taip pat, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Egvilta“ pabaigos, todėl ieškinio nagrinėjimas netektų prasmės.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.68 str. 1 d. kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. CK 6.68 str. 2 d. nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas yra apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015). Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; 2) skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; 3) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; 4) tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020). Vertinant kreditoriaus turimą teisę reikšti netiesioginį ieškinį, įstatyme nėra reikalaujama, kad tokia kreditoriaus reikalavimo teisė turi būti patvirtinta teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014).
16. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką nereiškia, kad galima bylą nutraukti vien tuo pagrindu, jog kreditoriaus skolininko reikalavimo teisė į jo skolininką nėra patvirtinta teismo procesiniu sprendimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovo skolininkė BUAB „Egvilta“ neturi galiojančios, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovei UAB „Avere“, kad netiesioginiu ieškiniu iš esmės keliamas UAB „Avere“, kaip BUAB „Egvilta“ nemokumo administratorės, administravimo veiklos klausimas, administravimo išlaidų sąmatų neteisėtas viršijimas ir iš to galimai kilsiančios turtinės pasekmės, nors administravimo išlaidų netinkamas valdymas bei patirtų išlaidų nebūtinumas, nepagrįstumas, kuris nėra patvirtintas ir pripažintas kreditorių susirinkimų ir teismų sprendimais, t. y. kad netiesioginiu ieškiniu siekiama sukurti ieškovo skolininkės BUAB „Egvilta“ galimos skolininkės UAB „Avere“ pareigą vykdyti turtinę prievolę BUAB „Egvilta“ naudai, įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netiesioginio ieškinio taikymo sąlyga dėl kreditoriaus teisės galiojimo reiškia, jog skolininko prievolė kreditoriui yra galiojanti, neginčijama teisme, nesuėjęs prievolės naikinamasis terminas, ji nepasibaigusi kitais prievolių pasibaigimo pagrindais, suėjęs prievolės įvykdymo terminas, todėl nutraukti civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, tuo pagrindu, kad kreditoriaus reikalavimo teisė nėra patvirtinta teismo sprendimu ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimu, neišnagrinėjus bylos iš esmės pagal netiesioginį ieškinį, nėra teisinio pagrindo, nes įstatyme nereikalaujama, kad kreditoriaus reikalavimo teisė turi būti patvirtinta teismo procesiniu sprendimu ir/ar kreditorių susirinkimo nutarimu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-154-967/2021, kuriuo BUAB ,,Egvilta“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos apeliacinis teismas tik 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1168-450/2021 nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą nepakeistą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nutraukti civilinę ir tuo pagrindu, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Egvilta“ veiklos pripažinimo pasibaigusia, išregistruojant įmonę iš Juridinių asmenų registro, kuriam įsiteisėjus ieškovo ieškinio nagrinėjimas netektų prasmės, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis priimta iki Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo įsiteisėjimo, t. y. skundžiama nutartimi civilinė byla buvo nutraukta iš esmės vadovaujantis prielaidomis.
19. Atsakovė UAB „Avere“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. B2-154-967/2021 pasisakė iš esmės dėl analogiškų ieškovo argumentų, kuriais grindžiamas ieškovo netiesioginis ieškinys dėl nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar ieškovo netiesioginis ieškinys yra pagrįstas, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus netiesioginį ieškinį iš esmės, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, padarė nepagrįstą išvadą dėl materialinių teisinių pasekmių pagal ieškovo reikalavimų nebuvimo, todėl bylą nutraukė nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodyti motyvai dėl ieškovo skolininkės turimo reikalavimo teisės ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos įtakos kilusiam ginčui galėtų būti įvertinti tik išnagrinėjus netiesioginį ieškinį iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu atskirai nepasisako.
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CK 6.68 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 293 str. 1 p., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.