Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei B. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuompinigių priteisimo ir pagal atsakovės B. S. priešieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei B. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuompinigių priteisimo ir pagal atsakovės B. S. priešieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo; 2024 m. spalio 1 d. nutartimi civilinė byla nutraukta šalims sudarius taikos sutartį.

2. Ieškovas V. B. teismui pateikė pareiškimą nušalinti Palangos rūmų teisėją Vaidą Steckį, Palangos rūmuose dirbančią teisininkę G. A. ir Palangos rūmuose dirbančią teismo posėdžių sekretorę D. Š. nuo atskirojo skundo dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutarties ir nuo civilinės bylos proceso.

4. Ieškovas 2024 m. lapkričio 5 d. dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir teismo nušalinimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Plungės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjos, laikinai einančios Plungės apylinkės teismo pirmininko pareigas, 2024 m. spalio 16 d. nutarties turinį, visų pirma pažymi, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo nušalinimo, apskųsti atskiruoju skundu.

12. Antra, apeliantas atskirajame skunde deklaratyviai teigia, kad teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo nušalinimo, šio argumento niekaip nepagrįsdamas. Teisiškai nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, jog atsisakius priimti pareiškimą, teismas, remdamasis CPK 78, 115 ir/ar 137 straipsniais, turėjo nurodyti, kad nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo nušalinimo, nutartimi nebuvo sprendžiami praleisto termino atnaujinimo ar procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimai, dėl ko minėtos įstatymo nuostatos netaikytinos.

13. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

14. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja, laikinai einančios Plungės apylinkės teismo pirmininko pareigas, 2024 m. spalio 16 d. nutartimi nenusprendė dėl veiksmų, kurie būtų susiję ieškovo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Minėta nutartis taip pat nelaikytina užbaigiančia procesą, ar tokia, dėl kurios priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tęstis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėta nutartis neužkirto kelio tolesnei bylos eigai.

15. Apeliantas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teismas suklydo 2024 m. spalio 16 d. nutartyje nurodydamas, jog atskirasis skundas dėl teismo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutarties nebuvo paduotas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovas 2024 m. spalio 8 d. padavė atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutarties, kuria civilinė byla buvo nutraukta, šalims patvirtinus taikos sutartį. Bylos duomenimis, atskirasis skundas buvo priimtas. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-53-613/2025 minėta nutartis panaikinta ir civilinė byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2024 m. spalio 10 d. pateikė pareiškimą dėl teisėjo, teismo posėdžių sekretorės ir teisininkės nušalinimo nuo atskirojo skundo dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutarties priėmimo klausimo ir civilinės bylos nagrinėjimo, šiuo metu atskirasis skundas yra priimtas ir išnagrinėtas, civilinė byla yra nagrinėjama toliau bei yra perduota nagrinėti kitam teisėjui, apelianto atskirajame skunde nurodyti motyvai ir skundu siekiamas ginčo išsprendimo rezultatas nebeturi įtakos jo ginamoms teisėms ir teisėtiems interesams.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

18. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo V. B. atskirojo skundo netenkinti.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.