- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-53-613/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01260-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- B. S., V. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei B. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuompinigių priteisimo ir pagal atsakovės B. S. priešieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinęs prašė: 1) priimti skubaus vykdymo teismo sprendimą įpareigoti išsikelti atsakovę B. S. iš ieškovo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės B. S. 9 000 Eur dydžio įsiskolinimą už ieškovo gyvenamųjų patalpų esančių (duomenys neskelbtini) nuomą per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovo V. B. ir atsakovės B. S. bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad šis butas šalims priklauso po 1/2 dalį; 2) atidalinti butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieškovui V. B., visą butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovo V. B. priteisti atsakovės B. S. naudai 20 000,00 dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei B. S. priklausančią šio buto 1/2 dalį bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos sumos, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) teismui netenkinus šio priešieškinio rezoliucinės dalies nurodytų priešieškinio reikalavimų, prašė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 19 175,47 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovės atliktas investicijas buto pirkimo metu, šio buto pagerinimus ir buto išlaikymą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos sumos, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Teisme 2024 m. rugsėjo 30 d. gauta ieškovo V. B. ir atsakovės B. S. taikos sutartis, kurioje be kita ko, šalys nurodė, kad teisminės mediacijos procese sudarė taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis taikiai išsprendė visus tarpusavyje kilusius ginčus civilinėje byloje Nr. 2-202-1086/2024 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei B. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir pagal atsakovės B. S. priešieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi prašymą tenkino, patvirtino ieškovo V. B. ir atsakovės B. S. 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarytą taikos sutartį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Šalys ginčą išsprendė taikiai, o sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šalims taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos, jos apie tai raštu nurodė sudarytoje taikos sutartyje. Todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti atskirąją nutartį dėl teisėjos V. R. netinkamų pareigų atlikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teisėja V. R., būdama teismo mediatore, neteisėtai ėmėsi šalių atstovavimo pareigų, kadangi mediatorius pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti šalių atstovu ir teikti atitinkamus prašymus teismui. Šiuo atveju teisėja / mediatorė V. R. neturėjo teisės šalių vardu teikti prašymą teismui dėl taikos sutarties patvirtinimo ir netgi prašyti šalių vardu, kad teismas šalių taikos sutartį patvirtintų rašytinio proceso tvarka. Visi mediatorės ir ieškovo susitikimai buvo neoficialūs, tačiau mediatorė telefonu nuolat ieškovui aiškino, kad mediacija yra privaloma, kad ieškovas privalo atvykti į Palangos teismo rūmus.
5.2. Mediatorė neteisėtai ėmėsi atsakovės atstovo pereigų, kadangi mediacijos procesą ji vykdė neoficialiai, t. y. ieškovui ir jo atstovui nepranešdama apie atsakovės vizitą į mediacijos posėdžius. Mediatorė kalbėjo su atsakove apie ieškovo buto perleidimo atsakovei kainą, o vėliau kito susitikimo metu su ieškovu mediatorė atsakovės siūlomą būsimo civilinio sandorio kainą perduodavo ieškovui. Mediatorė neteisėtai vedė buto civilinio sandorio derybas dėl buto pardavimo kainos, todėl mediatorė buvo šališka ieškovo atžvilgiu, kadangi mediatorė nuolat mažindavo ieškovo buto pardavimo kainos dydį.
5.3. Mediatorė taikos sutarties projekte nustatė ieškovui ypatingai nepalankias sąlygas dėl jo buto pardavimo numatant, kad atsiskaitymo laikotarpis 3 metai yra neadekvatus, o buto pardavimo kaina yra ženkliai mažesnės už buto vidutinę rinkos kainą. Visos buto pirkimo sąlygos yra nustatytos tik atsakovei naudinga kryptimi, t. y. be jokio teisinio pagrindo pagal mediatorės sukurtą taikos sutarties projektą įsigyti ieškovo butą per 3 metų laikotarpį ir už ženkliai mažesnę buto vidutinę rinkos kainą.
5.4. Mediatorė įkalbėjo ieškovą sutikti su nesąmoningomis taikos sutarties 10 punkto ir 11 punkto sąlygomis t. y. sutikti, kad atsakovė per 3 metų laikotarpį mokėtų ieškovui jokiame teisės akte nereglamentuotą 31 180,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją ir vėliau per 2 mėnesių laikotarpį sudarytų civilinį buto perleidimo sandorį pas notarą. Mediatorė taikos sutartyje netgi neįvardijo konkretaus civilinio sandorio, kurį ieškovas su atsakove privalėtų sudaryti po 3 metų laikotarpio pas notarą. Šioje apimtyje taikos sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso teisinio reglamentavimo ir teisėtų ieškovo lūkesčių.
5.5. Mediatorė ieškovo atžvilgiu pati vienasmeniškai sugalvojo taikos sutarties 11 punkte nustatytą 30 proc. dydžio piniginę baudą ieškovo atžvilgiu ir įtikinėjo, kad tokią taikos sutartį reikia šalims sudaryti. Mediatorė būdama Plungės apylinkės teismo teisėja, pateikė rašytinį prašymą to paties teismo teisėjui V. S. ir šalių vardu ji prašė taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, kad būtų išvengta teismo posėdžio, kurio metu ieškovas, o galbūt netgi ir atsakovė galutinai nuspręstų ar tikrai jiems yra priimtina tokio turinio taikos sutartis.
5.6. Teismas šalims ir jų atstovams nepranešė apie 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdį, todėl toks teismo posėdis nelaikytinas viešu. Dėl šios priežasties buvo pažeistos ieškovo ir jo atstovo teisės, kadangi ieškovą neteisėtai civiliniame procese atstovavo mediatorė ir to paties teismo teisėja V. R.. Ieškovas neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su taikos sutarties projektu ir priimti atitinkamą galutinį savo laisvanorišką sprendimą dėl civilinės bylos Nr. 2-202-1086/2024 proceso baigties.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priimti teikiamus papildomus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovo atstovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovas, pasirašydamas taikos sutartį negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ar jų valdyti, arba kad suklydo ir šis suklydimas buvo esminis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas neturėjo galimybės konsultuotis su savo atstovu ir derinti su juo taikos sutarties projekto sąlygų, nes visos galimybės tam buvo suteiktos.
6.2. Teisminė mediacija tarp šalių vyko šalims gyvai nesusitinkant, derybose tarpininkaujant mediatorei. Šalys taip pat prieš teisminę mediaciją susitarė, kad jų advokatai teisminės mediacijos posėdžiuose nedalyvaus ir šalys su advokatais dėl teisminės mediacijos ir taikos sutarties sąlygų bei jos pasirašymo konsultuosis pačios, tiek, kiek jos matys tam poreikį.
6.3. Tarp šalių teisminė mediaciją vyko ilgai, šalys intensyviai derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų, dėl buto vertės, kiekvienas iš šalių atliko savo paskaičiavimus dėl piniginės kompensacijos dydžio. Todėl teisėja mediatorė, matydama, kad šalys yra linkusios susitarti taikiai ir nė viena iš šalių nepareiškė noro užbaigti teisminės mediacijos proceso, pagrįstai teismui teikė prašymą pratęsti teisminės mediacijos vykdymo terminą.
6.4. Ieškovas viso proceso metu turėjo atstovą advokatą su kuriuo viso teisminės mediacijos proceso metu galėjo konsultuotis, siųsti taikos sutarties projektus tikrinimui ir atsisakyti pasirašyti taikos sutartį, jeigu manė, kad joje sulygtos sąlygos pažeidžia jo interesus.
6.5. Mediatorė vykdydama tarp šalių teisminę mediaciją, atliko visus leistinus veiksmus, todėl visi ieškovo atstovo atskirojo skundo argumentai dėl teismo mediacijos vykdymo proceso organizavimo neteisėtumo nepagrįsti ir dėl to nėra jokio teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį.
6.6. Pažymi ir tai, kad nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo neapima teismo mediatorės veiksmų teisėtumo tikrinimo ir šiuo atskiruoju skundu pareikštas reikalavimas dėl atskirosios nutarties priėmimo negali būti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu dalyku, vadovaujantis CPK 320 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
9. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nustatant ieškovo V. B. ir atsakovės B. S. dalyvavimą būtinu, siekiant išsiaiškinti tikrąją šalių valią dėl taikos sutarties sudarymo ir jos pasirašymo, atsakovės manymu, ieškovo valia šiai dienai nėra pasikeitusi, o atskirąjį skundą ieškovo atstovas pateikė galimai ieškovui nežinant.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovo atstovas pagal atstovavimo sutartį turi teisę ieškovo vardu parengti atskirąjį skundą ir jį atstovauti, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
14. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. spalio 17 – 18 dienomis vykusio šalių susirašinėjimo trumposiomis (SMS) žinutėmis susirašinėjimą, prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos. Nurodo, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovo pozicija dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra pasikeitusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas susirašinėjimas, įvertinus apeliacijos dalyką, neturi teisinės reikšmės atskirajam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti. Atsižvelgiant į tai, juos atsisakytina priimti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino ieškovo V. B. ir atsakovės B. S. 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad mediacijos metu mediatorė buvo šališka ieškovo atžvilgiu, todėl ieškovas buvo suklaidintas ir sutiko su jam nustatytomis nepalankiomis taikos sutarties sąlygomis, pažymi ir tai, kad taikos sutartis neatitinka ieškovo lūkesčių, ieškovas neturėjo galimybės susipažinti su taikos sutarties projektu ir priimti atitinkamą laisvanorišką sprendimą dėl civilinės bylos proceso baigties.
16. Pažymėtina, kad CPK 231¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri šalis. Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi, kai teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Kaip matyti, Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi, civilinė byla pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei B. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuompinigių priteisimo ir atsakovės B. S. priešieškinį ieškovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, perduota teisminei mediacijai. Iš 2024 m. gegužės 15 d. ieškovo atstovo pateikto pranešimo matyti, kad ieškovas sutiko su siūlomos mediatorės kandidatūra ir jai neprieštaravo.
17. Ieškovas atskirajame skunde iš esmės akcentuoja, kad mediatorė ignoravo ieškovo atstovą, nepranešė apie vykdomą mediacijos procesą, vedė derybas dėl buto kainos, todėl buvo šališka ir atstovavo tik atsakovės interesus, nepagrįstai nurodė, kad mediacija yra privaloma ir teikė prašymą dėl mediacijos termino pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais pagrindo sutikti neturi. Pažymėtina, kad teisminės civilinių ginčų mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius (Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Teisminė civilinių ginčų mediacija vyksta teismo patalpose arba kitoje mediatoriaus su ginčo šalimis suderintoje vietoje (Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis). Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės civilinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo teisminės civilinių ginčų mediacijos būdu (Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 6 dalis). Taigi, šiuo atveju ieškovas atstovaujamas advokato bet kuriuo mediacijos proceso metu, galėjo tartis su atstovu dėl mediacijos proceso vykdymo, taikos sutartyje numatomų sąlygų aiškinimo, pranešti apie mediacijos susitikimus ir informuoti apie mediacijos eigą. Iš esmės matyti, kad ieškovas savo pareigą siekia perkelti mediatorei. Ieškovas neginčija, kad jam buvo žinoma apie mediacijos procesą, kadangi susitikimuose jis dalyvavo, todėl esant poreikiui turėjo teisę pranešti atstovui apie tolimesnę mediacijos eigą, pasiektus rezultatus. Paminėtina, kad mediatorius gali organizuoti atskirus susitikimus su šalimis be advokatų ar tik su advokatais. Vien ta aplinkybė, kad mediatorė mediacijos procesą vykdė šalims kartu nedalyvaujant (atskirus susitikimus) nesudaro pagrindo spręsti apie mediatorės šališkumą (atstovavimą atsakovei). Mediatorei vykdant atskirus susitikimus, ji pateikia vienos šalies reikalavimą kitai šaliai bei bando tarp šalių rasti bendrą sprendimo būdą. Todėl šiuo atveju ieškovo argumentai, kad mediatorė vienasmeniškai įtvirtino tam tikras taikos sąlygas atmestini kaip nepagrįsti, kadangi taikos sutartyje nustatomos ieškovo ir atsakovės interesus tenkinančios sąlygos, kurios be kita ko jau būna aptartos pačių šalių. Nors ieškovas ir akcentuoja, kad nežinojo jog mediacija nėra privaloma, apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, kad visus neaiškumus susijusius su mediacijos procesu ieškovas galėjo aptarti su savo atstovu, todėl atskirojo skundo argumentai susiję su mediatorės netinkamu pareigų vykdymų nelaikytini pagrįstais, todėl atmestini.
18. Atskirajame skunde ieškovas pateikė prašymą priimti atskirąją nutartį dėl mediatorės V. R. netinkamų pareigų atlikimo. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, kuris savaime nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į atitinkamas institucijas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo, o tai neapima teismo mediatorės veiksmų vertinimo, todėl spręstina jog priimti atskirąją nutartį nėra pagrindo.
19. Ieškovas akcentuoja, kad taikos sutartis neatitinka ieškovo lūkesčių, ieškovas neturėjo galimybės susipažinti su taikos sutarties projektu ir priimti atitinkamą laisvanorišką sprendimą dėl civilinės bylos proceso baigties. Faktas, kad skundžiamai nutarčiai neįsiteisėjus ieškovas kvestionuoja savo laisvą valią, patvirtina, kad toks sutikimas su taikos sutartimi aiškiai buvo klaidingas.
20. Civilinis procesas skirtas konstatuoti, buvo ar ne konkrečiu atveju materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip nustatytas pažeidimas turėtų būti pašalintas. Ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, konstatuoja teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Tačiau proceso šalys gali baigti bylą ir taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių materialiosios teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.
21. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
22. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Teismas, gavęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, privalo įsitikinti: 1) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų teismo patvirtinta; 2) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų sudaryta; 3) ar taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-660-585/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).
23. Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimus atsakovei B. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuompinigių priteisimo, atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimus ieškovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo. 2024 m. rugsėjo 30 d. šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį. Taikos sutartis, šalių prašymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinta 2024 m. spalio 1 d. rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, jų valią sudarant taikos sutartį; taip pat nesiėmė visų būtinų priemonių kylančioms abejonėms ar neaiškumams pašalinti. Byloje duomenų, kad teismas, prieš patvirtindamas taikos sutartį, būtų patikrinęs pačių proceso šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų ir išaiškinęs joms sutarties sudarymo teisines pasekmes, nėra. Esant nustatytoms taikos sutarties derinimo bei tvirtinimo aplinkybėms bei ieškovui kvestionuojant taikos sutarties sąlygas, kuriomis nustatytas kompensacijos dydis, kompensacijos išmokėjimo terminas bei baudos dydis dėl netinkamai vykdomos taikos sutarties, neatitinka jo tikrosios valios, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp šalių teisinė taika nebuvo pasiekta ir tebėra išlikęs ginčas.
24. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar ieškovo pasirašyta ir pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis, tikrai atitiko jo valią. Tas faktas, jog dar net skundžiamai nutarčiai neįsiteisėjus ieškovas jau kvestionuoja savo laisvą valią, kelia tam tikrą pagrindą manymui, kad šie argumentai gali būti pagrįsti ir neatmestina, jog ieškovo sutikimas su taikos sutartimi galėjo būti klaidingas. Atsižvelgiant į tai, kokias pasekmes sukuria teismo patvirtina taikos sutartis – bylos šalys kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegali (CPK 294 straipsnio 2 dalis), į tai, kad, ieškovui kvestionuojant sulygtos taikos sutarties sąlygas, teisinė taika tarp šalių nebuvo pasiekta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, visapusiškai neišsiaiškino aplinkybių reikšmingų taikos sutarties tvirtinimui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliacine tvarka yra vertinamas tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o taikos sutarties tvirtinimu baigiamas procesas pirmosios instancijos teisme – byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Kadangi CPK nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui baigti proceso pirmosios instancijos teisme, skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Kadangi civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.