Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent, jis, 2019 m. gegužės 12 d., apie 15.10 val., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0088, nustatyta mažiausias 3,14 promilių girtumas, važiavo Kauno miesto link, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės,

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį siūloma laiduotoja M. P. byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 (vienerių) metų terminą, netaikant užstato bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, konfiskuoti automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.

Kaltinamojo gynėja palaikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašė taikyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą ir sumažinti įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą dydį.

M. P., sutinka laiduoti už kaltinamąjį E. P., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, ir turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, yra pensijinio amžiaus, kaltinamojo motina, su sūnumi palaiko artimus ryšius, kaltinamasis jos klauso, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui, kuris jos visada klauso.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad M. P. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuri byloje gali būti laiduotoja ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. M. P. neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, yra pensijinio amžiaus, nedirba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ir siūloma laiduotoja susiję artimais giminystės ryšiais – yra sūnus ir motina, kaip nustatyta, kaltinamasis net būdamas brandaus amžiaus gyveno kartu su M. P. ir iki šiol padeda jai ūkio darbuose. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka ne tik formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir šeimos ryšį, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis E. P. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nepadaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 109), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 110–111), yra pakaltinamas, tuoj po įvykio išlaikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo programą, skirtą asmenims, padariusiems teisės pažeidimą būnant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 153) o laiduotoja M. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą M. P. atsakomybei. Šiuo atveju nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė E. P., buvo įvykdytas vairuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis galėjo laisvai disponuoti minėtu automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, dalių nuostatos ir kaltinamajam priklausantis automobilis „„Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio antroje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti panašaus elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu, į tai, jog kaltinamasis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 110–111), taip pat teismas atsižvelgia į nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad E. P. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojant jį nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gegužės 12 d. (b. l. 7), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju E. P. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimą minimaliam tai yra 10 (dešimt) MGL (500,00 eurų), nurodant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesiu nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 102–103) – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina, tačiau VĮ „Regitra“ perduotinas E. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje, pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. P. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. P. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. P., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti E. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gegužės 12 d.

Paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę 10 (dešimties) MGL, t. y. 500,00 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti, VĮ „Regitra“ perduodant E. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje, pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. P. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.