Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-04-24 · Byla Nr. TS-40-1078/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-24
Bylos Nr.
TS-40-1078/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kategorijos
Teikimas Nr. Nr. TS-40-1078/2023
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-963,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas – A. L. paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 30 d. gautas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. RV-25-963 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skunde akcentuojama, kad nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinį paleidimą, būtų pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principo įgyvendinimas, nes gerėtų jo socialinė aplinka, socialinis ryšys, stiprėtų motyvacija būti laisvėje. Taip pat nurodoma, jog Komisija, priimdama ankstesnį 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimą netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo pažymėjo, kad nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau nusprendė lygtinio paleidimo iš kalėjimo netaikyti ir paskyrė rekomendacijas, kurias nuteistasis sėkmingai vykdo. Pasak A. L., šiuo atveju, kai jis ankstesniu Komisijos nutarimu paskirtas rekomendacijas vykdė, o Komisija priėmė sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti, tampa nebeaišku, kiek laiko reikia vykdyti skirtas rekomendacijas, siekiant, kad Komisija priimtų teigiamą sprendimą ir asmenį paleistų lygtinai.

Skunde pažymima ir tai, kad vienas Komisijos narys siūlė taikyti lygtinį paleidimą tuo pagrindu, jog asmuo bausmę atlieka pirmą kartą ir vykdo rekomendacijas, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą. Kiti komisijos nariai akcentavo nuteistojo neigiamą charakteristiką, nors, pasak A. L., ji jau buvo įvertinta tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pasak A. L., Komisija, priimdama Nutarimą, per daug dėmesio skyrė jo praeities elgesiui ir per mažai analizavo dabartinį elgesį. Nuteistojo vertinimu, tai sudaro prielaidą manymui, kad nėra jokių galimybių būti paleistam lygtinai.

Nuteistasis skunde akcentuoja, jog yra įgijęs profesinę kvalifikaciją, tačiau kalėjime nugriovus darbo zonos pastatus, darbo vietų nebėra. Pasak nuteistojo, jo galimybės kalėjime dirbti pagal turimą kvalifikaciją yra apribotos nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Skunde nurodoma, jog, nors kalėjime asmeniui buvo suteikta galimybė užsiimti individualia apmokestinamąją veikla, tačiau buvo atmestas jo prašymas suteikti leidimą įstoti mokintis nuotoliniu būdu į Marijampolės profesinio rengimo centrą bei ten įgyti kompiuterinio projektavimo operatorius kvalifikaciją.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. L. turi šeimą bei augina mažametę dukrą. Taip pat, palaiko ryšius su garbingo amžiaus tėvais, kuriems reikalinga jo pagalba. Be to, pažymi, kad mama, dėl turimų sveikatos problemų, negali atvykti į kalėjimą jo aplankyti. Visa tai, nuteistojo nuomone, yra svarbios ir reikšmingos aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, tačiau jų Komisija neįvertino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2023 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. RV-25-963 nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą.

Vienas iš nuteistojo skundo argumentų yra tai, kad jis vykdė ankstesniu Komisijos nutarimu paskirtas rekomendacijas, tačiau Komisija jo atžvilgiu vis tiek priėmė neigiamą sprendimą. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas iš nuteistojo reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą dėl tolimesnio asmens elgesio būnant laisvėje. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtinas nuoseklios ir ilgalaikės nuteisto asmens pastangos keičiant elgesį bausmės atlikimo metu. Teismas pažymi, kad, nors lygtinį paleidimą reglamentuojančios įstatymo nuostatos nekelia reikalavimo, jog būtų įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos rekomendacijos tam, kad asmeniui būtų galima pritaikyti lygtinį paleidimą, tačiau į jų vykdymą yra atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kaip bendrąją asmenį charakterizuojančią medžiagą. Priimant sprendimą šios aplinkybės vertinamos neatsietai, o kartu su kitomis nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nuteistasis išties vykdė Komisijos skirtas rekomendacijas – 2022 m. spalio mėnesį išreiškė norą dalyvauti relaksacijos cikle, 2022 m. lapkričio mėnesį dalyvavo paskaitoje ,,Stresas ir jo valdymas“ bei baigė relaksacijos užsiėmimų ciklą, išreiškė norą dalyvauti dailės terapijos programoje, 2022 m. gruodžio mėnesį dalyvavo užsiėmime, kur karu su kitais nuteistaisiais gamino kalendorių, 2023 m. sausio mėnesį dalyvavo kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje, 2023 m. kovo mėnesį baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje – dailės terapija. Tačiau pažymėtina, jog A. L. elgesio rizika per beveik šešerius metus nuo tada, kai buvo priimta pirmoji Socialinio tyrimo išvada jo atžvilgiu 2017 m. gegužės 8 d. iki paskutinės šiais metais 2023 m. kovo 9 d. priimtos Socialinio tyrimo išvados liko tokia pati – vidutinė. Vertinimo metu nustatyti statiniai veiksniai – bausmę atlieka pirmą kartą, dinaminiai veiksniai – materialinių išteklių valdymo stoka, teisės pažeidimai yra savanaudiško pobūdžio, nukreipti į siekį praturtėti nusikalstamu būdu, gyvenimo būdo neigiami aspektai, vykdant tęstinę nusikalstamą veiką, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, problemos, susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu tiesiogiai su nuteistuoju nesiejamos, tačiau jo aplinkoje aktualios, asmuo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, nusikalstamas elgesys pasireiškė, vadovaujantis netinkamomis moralinėmis nuostatomis. Vertinimo metu, be kita ko, buvo nustatyti apsauginiai veiksniai – patvirtino galimybę gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu, įgijo vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, patvirtino galimybę dirbti būnant laisvėje. Apibendrinat pažymėtina, jog būtent tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema rodo, jog A. L. dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio bei padaręs tinkamų išvadų. Nors ir pastebimi nuteistojo teigiami rizikos pokyčiai, pavyzdžiui, galimybės dirbti ar gyvenamosios vietos srityje, tačiau, atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, išlieka aktualus tęstinis nuteistojo į teigiamą elgesį nukreiptų priemonių vykdymas. Taigi nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, siekiant, kad būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog asmuo daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Būtent tai yra vienas iš esminių pagrindų, sprendžiant apie nuteistojo asmenybę, jo pokyčius teigiama linkme.

Skunde nuteistasis nurodo, kad priimant Nutarimą buvo išreikšta atskiroji Komisijos nario nuomonė, kurioje A. L. charakterizuotas teigiamai. Iš asmens bylos nustatyta, kad Nutarimas buvo priimtas balsų dauguma – keturiems nariams pasisakant už ir tik vienam prieš. Pažymėtina, kad atskiroji Komisijos nario nuomonė, nors ja ir pasisakoma teigiamai nuteistojo atžvilgiu, neįpareigoja teismo pakeisti Nutarimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą. Sprendimas priimamas Komisijos balsų dauguma, todėl vieno Komisijos nario atskiroji nuomonė, nors ir teigiamai vertinanti nuteistąjį, savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos turi būti taikomas. Akcentuotina ir tai, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Iš to seka, kad atskiroji Komisijos nario nuomonė nėra pagrindinis kriterijus, vertinant, ar yra pagrindas pritaikyti lygtinio paleidimo pritaikymui.

Skunde akcentuojama ir tai, kad Komisijos nariai vertino nuteistojo elgesį praeityje, kas, pasak A. L., jau buvo įvertinta bylą nagrinėjant teisme. Teismas pažymi, kad priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinama asmenį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri neatsiejamai susijusi ir su nuteistojo elgesiu praeityje. Iš asmens bylos nustatyta, kad A. L. bausmės atlikimo metu baustas net aštuonis kartus ir skatintas tik du kartus. Be to, net ir po paskatinimo 2020 m. sausio 15 d. už gerą elgesį, sąžiningą darbą aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nuteistasis 2021 m. birželio 3 d. nubaustas už kratos metu pas jį rastą turėtą mobiliojo ryšio telefoną. Teismo vertinimu, įvertinus nuteistojo padarytus pažeidimus bei gautus paskatinimus seka išvada, jog A. L. nėra pakankamai sistemingai skatinamas už asmeninius pasiekimus resocializacijos procese, paskutinius trejus metus paskatinimų irgi nebuvo gauta. Pažymėtina, jog vien tai, kad nuteistojo vertinimu, Nutarime akcentuota jo neigiama praeities charakteristika, nesudaro pagrindo laikyti Nutarimo neteisėtu, kadangi, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo charakteristika nebuvo vertinta atskirai, kaip išimtinai lėmusi tokio Komisijos sprendimo priėmimą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018). Taigi, nors nuteistojo vertinimu Komisija nepagrįstai vertino jo neigiamą elgesį praeityje, tačiau iš to kas aptarta darytina išvada, jog priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinama visa aplinkybių visumą, tam tarpe, ir nuteistojo elgesys praeityje.

Kaip vienas iš skundo argumentų nurodoma, kad nuteistasis yra motyvuotas darbui, tačiau kalėjime nėra darbo. Iš asmens bylos nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo kvalifikaciją. 2022 m. balandžio 21 d. Vilniaus pataisos namų administratoriaus leidimu nuteistajam leista užsiimti individualia apmokestinamąja veikla, 2022 m. gruodžio 2 d. leista užsiimti individualia kūrybine veikla. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. sausio 24 d. nuteistasis gavo 700 Eur užmokestį už vizualinius namo projektus, o 2023 m. sausio 24 d. nuteistasis pateikė MB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodoma, jog esant galimybei būtų priimtas dirbti. Iš asmens bylos nustatyta, jog būdamas laisvėje, iki suėmimo, A. L. buvo baigęs tik 11 klasių, 12 klasėje egzaminų nelaikė, todėl vidurinio išsilavinimo neįgijo. Taip pat neįgijo ir profesinės kvalifikacijos. 2016 m. bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme nuteistasis nedirbo. Be to, 2017 m. gegužės 3 d., būdamas Pravėniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nuteistasis atsisakė administracijos pasiūlyto darbo, nurodydamas, kad sutiks dirbti administracijos pasiūlytą darbą tik tuo atveju, jei jis atitiks jo lūkesčius. Akcentuotina, kad nuteistasis 2017 m. gegužės 3 d. atsisakė administracijos pasiūlyto darbo ir dirbti pradėjo tik po penkerių metų – 2022 m. balandžio 21 d., kas teismo vertinimu laikytina gana ilgu laiko tarpu. Be to, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo savanaudiško pobūdžio, nukreiptos į siekį praturėti. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis, užpildęs savęs vertinimo anketą, kuri atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo poreikius, išskyrė tam tikras problemines sritis, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau neišskyrė bendravimo su bloga kompanija ir nesiejo to su savo nusikalstamu elgesiu. Tai svarbu, kadangi nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis atlikinėja bausmę, susijusios su nuteistojo ryšiais su asmenimis, susijusiais su narkotinių medžiagų vartojimu, laikymu, prekyba. Su šiais asmenimis nuteistąjį siejo nuolatiniai, ilgai trunkantys tarpusavio ryšiai, prie nusikalstamų veikų darymo nuteistasis prisijungė ne vienam kartui, o tęstinei veiklai. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nors nuteistasis ir išreiškia motyvaciją dirbti, tačiau išlieka rizika, jog būdamas laisvėje A. L. vėl gali siekti materialinės gerovės sukūrimo pavojingomis ar nusikalstamomis veikomis.

Skunde kaip vienas iš pagrindų lygtinio paleidimo taikymui nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis turi šeimą. A. L. akcentuoja, jog su žmona augina mažametę dukrą, be to, jo tėvai garbingo amžiaus, o mama dėl sveikatos problemų negali aplankyti jo kalėjime. Teismas pažymi, kad šeimą nuteistasis buvo sukūręs ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nebuvo pakankama sąlyga, atgrasanti A. L. nuo teisei priešingo elgesio. Teismo vertinimu sutiktina, kad šeiminių ryšių palaikymas vertintinas teigiamai, tačiau, kaip nurodoma ir Socialinio tyrimo išvadoje, šeima negali atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos. Taigi, ryšių su šeima palaikymas nepaneigia A. L. pavojingumo bei polinkio nusikalsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pripažintas kaltu už disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. nusikalstama veika, kuria padaroma žala daugeliui žmonių. Interviu metu nefiksuotas nuteistojo padarytos didelės žalos visuomenei įvykdyta nusikalstama veika suvokimas, be to, nestebėtas ir nuteistojo svarstymas apie veikos pasekmes nukentėjusiesiems, pavyzdžiui, asmenims ir jų šeimoms, kurie nukenčia nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Teismo vertinimu, nuteistojo interesai negali būti iškeliami aukščiau asmenų, kuriems galimai padaroma žala daroma nusikalstama veika, todėl nuteistojo pastovus šeimyninių ryšių palaikymas negali būti esminė sąlyga sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas teigiamai vertina nuteistojo dedamas pastangas mokytis, dirbti, tačiau pažymėtina, jog šis elgesys nėra savaime pagrindas lygtinio paleidimo pritaikymui. Pažymėtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, pastovių ryšių palaikymas su šeima, gyvenamosios vietos ir galimo darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Taigi, teismas pritaria Komisijos nuomonei, kad dar nėra pagrindo manyti, jog A. L. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Taigi, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka išvadai, jog paleidus A. L. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nebus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-963 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė