Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

viešajame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2021 m. vasario 5 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinio teismą prašydamas:

1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio D. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“;

2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas;

3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo kolega E. D. 2016 m. liepos 22 d., 2017 m. gegužės 26 d., 2019 m. rugpjūčio mėnesį vykusių kolektyvo vakaronių metu, būdamas neblaivus, šaipėsi ir įžeidinėjo pareiškėją bei jo draugę, o 2020 m. spalio 25 d. kolektyvo pokalbių svetainėje įkėlė nuotrauką su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir parašė (duomenys neskelbtini). Dėl susiklosčiusios situacijos ir įžeidinėjimų, 2020 m. lapkričio 29 d. apie 8 val., tarnybinėse patalpose susitikęs E. D., pareiškėjas bandė užmegzti pokalbį, tačiau E. D. atsisukus ir iškėlus rankas, pareiškėjas atsistūmė nuo jo abiem rankomis, ko pasėkoje kolega nenukrito ir nesusižeidė, tačiau toliau bendravo pakeltu tonu. Tuo metu pribėgę kolegos D. G. ir M. B. neleido pareiškėjui atsistoti ir išeiti, nes pamanė, kad gali kilti konfliktas. Vėliau pareiškėjas ir E. D. susitaikė, tačiau 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad E. D. dėl įvykio kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir darbdavį, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir tarnybinį patikrinimą.

Pažymi, kad bandė susitaikyti su E. D., tačiau nepavyko. Apie E. D. pašaipas ir užgauliojimus žinojo pamainos vadas D. G., bet jokių veiksmų nesiėmė, o psichologo, kuris būtų padėjęs išvengti konflikto, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) nėra.

Nurodo, kad atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atliko tarnybinį patikrinimą ir 2021 m. sausio 5 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. T. galimo tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje teigiama, kad savo veiksmais pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei ją kompromitavo ir tuo pažemino pareigūno vardą. Remdamasis Išvada, (duomenys neskelbtini) Departamento direktorius priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio D. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) ir nuo (duomenys neskelbtini) atleido pareiškėją iš užimamų pareigų.

Pareiškėjas Su Tarnybinio patikrinimo išvada ir Įsakymu nesutinka, mano, kad atleidimas iš vidaus tarnybos savo poelgiu pažeminus vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, buvo paskirtas remiantis neišsamia Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas. Be to, pareiškėjo nuomone, jam buvo pritaikytas netinkamas atleidimo pagrindas, kadangi turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, o ne atleidimo.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas Įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, o pareiškėjas grąžintas į Tarnybos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas ir iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymą.

Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas ginčijamas Įsakymas, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, motyvuotai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti bei kokie teisės aktai, saugantys vidaus tarnybą ir nustatantys konkrečias elgesio taisykles, buvo pažeisti.

Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas Tarnybos patalpose sumušė E. D. - tyčia sudavė jam ne mažiau kaip vieną kartą į veidą. Šios faktinės aplinkybės nustatytos nukentėjusiojo ir įvykį mačiusių, kartu toje patalpoje buvusių pareigūnų - (duomenys neskelbtini) D. G. ir (duomenys neskelbtini) M. B. parodymais. Šie pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei ją kompromituojantys, todėl konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

Teigia, kad remiantis E. D. parodymais, jam buvo smūgiuota du kartus. Triukšmas kilo ir atkreipė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėmesį tada, kai, pasak E. D., buvo smūgiuojama pirmą kartą, tada atsisukę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pamatė smūgį (kuris būtų antras, vertinant tik pagal E. D. parodymus). Nors netikėti E. D. parodymais nėra pagrindo, nesant kitų šio triukšmo metu buvusio smūgio liudininkų, vengiant interpretuoti, kitų liudininkų parodymais nepatvirtinta aplinkybė vertinta pareiškėjo naudai – Tarnybinio patikrinimo išvadoje neteigiant, jog buvo smūgiuojama du kartus, konstatuojant, jog buvo suduotas mažiausiai vienas smūgis.

Pažymi, kad tiek skunde, tiek tarnybinio patikrinimo metu teiktame paaiškinime pareiškėjas nurodo, jog prieš įvykį (smūgį) vyko pokalbis, tačiau pamainos vadas ir skyrininkas nurodė, jog iki įvykio konflikto nebuvo, pareiškėjas, prieš trenkdamas E. D., taip pat nieko nesakė. Be to, liudininkų nurodyta aplinkybė, jog trenkdamas pareiškėjas viena ranka laikė suėmęs E. D. už drabužių (uniformos) ir buvo pritraukęs prie savęs, o (duomenys neskelbtini) papildomai nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo įniršęs ir net atskirtas nuo E. D. vis tiek ėjo link jo, rodo, jog smūgis (kurį skunde pareiškėjas neigia, o tarnybinio patikrinimo metu siekė pateikti kaip netyčinį veido prilietimą atsistumiant) buvo sąmoningas, tyčinis veiksmas. Nurodo, jog pareiškėjas nekelia klausimo dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) galimo nusistatymo prieš jį, šališkumo ir jų parodymų neatitikimo tikrovei.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo netiesioginiu savo kaltės pripažinimu laikytina aplinkybė, jog jis E. D. atsiprašė už savo grubų elgesį bei tai, kad atleidimą iš tarnybos laiko neproporcinga priemone - jei E. D. pareiškėjas nebūtų trenkęs, pareiškėjui apskritai neturėtų būti taikoma jokia sankcija (plačiąja prasme), todėl turėtų būti keliamas klausimas ne dėl jos švelninimo, bet dėl panaikinimo.

Nurodo, kad veika, kurią atliko pareiškėjas, kaip nusikalstama veika (nusikaltimas) yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų), tačiau tarnybinio patikrinimo metu buvo akivaizdu, kad ją (kaip galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą) galima atriboti nuo nusikalstamos veikos. Liudytojų, kurie buvo įvykio liudininkais, parodymai, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra vienareikšmiai, pagrindo jais abejoti nėra, todėl nebuvo ne tik poreikio, bet ir juridinio pagrindo stabdyti tarnybinį patikrinimą ir laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog E. D. 2020 m. lapkričio 29 d. prieš konfliktą (suduodant jam į veidą) tyčiojosi ir žemino pareiškėją visų kolegų akivaizdoje, prieštarauja liudytojų parodymams (jie teigė, kad nebuvo jokio konflikto ir pareiškėjas trenkė nieko nesakydamas), todėl šie pareiškėjo argumentai vertinti kaip gynybinė pozicija, siekiant pateisinti savo veiksmus ir (ar) sušvelninti atsakomybę. Užrašas „(duomenys neskelbtini)“, įrašytas uždaroje socialinio tinklo grupėje internete, nesudaro pagrindo jį vertinti kaip galimą tarnybinį nusižengimą ar etikos pažeidimą. Kiti įvykiai, pareiškėjo minimi skunde, yra (vertinant iki tarnybinio patikrinimo pradžios) 1 metų ir 3 mėnesių - 4 metų senumo, todėl pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, 9.6 punktą tarnybinis patikrinimas neatliekamas. Pareiškėjas, manydamas, kad E. D. padarė tarnybinį nusižengimą (etikos pažeidimą), galėjo ir turėjo apie tai pranešti pareigūnui, turinčiam teisę pradėti tarnybinį patikrinimą, tačiau to nepadarė. Akcentuoja, kad pareiškėjui vis tik galvojant, kad jis buvo įžeistas E. D., savo teises jis privalo ginti tik teisinėmis priemonėmis.

Nurodo, kad toks pareiškėjo elgesys neigiamai veikia ir pačius vidaus reikalų sistemos pareigūnus, jų požiūrį į kontrolę bei teises, moralės normų laikymąsi. Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, paskirtas į pareigas kiekvienas pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas, ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

Pažymi, kad pareigūno vardo pažeminimo atveju Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų - tik atleidimą iš vidaus tarnybos, ir tai yra imperatyvi teisinė pasekmė, nesuteikianti vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, o tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys neturi įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. apie 8 val. Tarnybos patalpose tarp pareiškėjo ir jo kolegos E. D. įvyko konfliktas, kurio metu, remiantis nukentėjusiojo ir liudininkų, (duomenys neskelbtini) D. G. ir vyresniojo puskarininkio M. B., parodymais, pareiškėjas tyčia sudavė E. D. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą. Šie pareiškėjo veiksmai Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertinti kaip žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei ją kompromituojantys.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 8 val. pareiškėjas Tarnybos patalpose sumušęs E. D., pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso 5.1, 5.4, 5.8, 7.1, 7.9, 7.10, 7.11, 7.12 ir 7.13 punktus bei pažemino pareigūno vardą.

Departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalimi, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas įvykio aplinkybes ir konstatuotus teisės aktų pažeidimus, Įsakymu už pareigūno vardo pažeminimą nuo (duomenys neskelbtini) atleido pareiškėją iš Tarnybos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigų.

Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus, taip pat savarankiškus atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio nuostatos iš dalies taikomos ir atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (šiuo atveju buvo būtina atlikti tarnybinį patikrinimą). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 39 str. 1 d., Tvarkos aprašo 6 p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos aprašo 24 p.). Taigi, prieš priimant sprendimą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atleidimas iš vidaus tarnybos savo poelgiu pažeminus vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, jam buvo paskirtas remiantis neišsamia Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu (toliau – Pranešimas). 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas pasirašytinai susipažino su Pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė dėl to paaiškinimą. Įvertinus Pranešimo turinį, matyti, kad jis yra išsamus, pareiškėjo priešingi teisės aktams veiksmai aprašyti detaliai, nurodyti visi Tarnybinio patikrinimo išvadoje paminėti teisės aktai, taip pat išdėstytos pareiškėjo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo metu.

Tarnybinio patikrinimo išvados duomenų analizė patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu, įvertinus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, buvo nustatyti pareiškėjo veiksmai – kito asmens sumušimas (smūgis E. D. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą tarnybos metu), kurie vertintini kaip žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei ją kompromituojantys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso 5.1, 5.4, 5.8, 7.1, 7.9, 7.10, 7.11, 7.12 ir 7.13 punktus ir tuo pažemino pareigūno vardą. Pažymėtina, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 (toliau – Etikos kodeksas), 5.1 p. įtvirtina pagarbos žmogui ir valstybei principą (valstybės tarnautojai privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises, įstatymus ir kitus teisės aktus), 5.4 p. – padorumo principą (prievolę elgtis nepriekaištingai), 5.8 p. – pavyzdingumo principą (prievolę būti tolerantiškiems ir pagarbiems), o 7 p. nustato valstybės tarnautojų prievoles: 7.1 p. (griežtai laikytis etikos principų ir taisyklių), 7.9 p. (saugoti nepriekaištingą valstybės tarnautojų autoritetą), 7.10 p. (elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežeminti valstybės tarnautojo vardo), 7.11 p. (nepažeisti žmogaus teisių ir orumo), 7.12 p. (laikytis visuotinai priimtų dorovės principų), 7.13 p. (bendrauti su žmonėmis pagarbiai ir mandagiai).

Teismas pabrėžia, kad ištyrus administracinėje byloje esančius įrodymus, pasitvirtinimo atsakovo Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos faktinės aplinkybės, t. y. pasitvirtino, kad pareiškėjas Tarnybos patalpose sumušė E. D., tyčia suduodamas jam ne mažiau kaip vieną kartą į veidą. Šias faktines aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina nukentėjusiojo ir įvykį mačiusių, kartu toje patalpoje buvusių pareigūnų - (duomenys neskelbtini) D. G. ir (duomenys neskelbtini) M. B. parodymai pateikti jų paaiškinimuose, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 30 d. apie 8 val. Tarnybos patalpose išgirdę triukšmą ir atsisukę jie pamatė, kaip D. T., sugriebęs E. D. už uniformos ties krūtine, laiko pritraukęs prie savęs ir trenkia kumščiu į veidą. Pribėgę jie atitraukė D. T. nuo E. D., tačiau D. T. buvo labai įniršęs, jį atitraukus nuo E. D., jis vis tiek ėjo link E. D.. D. G. taip pat nurodė, kad vėliau E. D. skundėsi skaudančiu žandikauliu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skunde iškeltą įvykio versiją, jog jis E. D. nesudavė į veidą, o tik E. D. atsisukus ir iškėlus rankas, atsistūmė nuo jo abiem rankomis ir galimai nenorėdamas siekė jo veidą.

Vertinant Tarnybinio patikrinimo išvadoje (taip pat ir teismo) nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu, akivaizdu, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, nes tokie viešai atlikti pareiškėjo veiksmai (kito asmens sumušimas) nėra suderinami su teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, taip pat ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

Teismas pažymi, kad vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemią ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia laikytis Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų: būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Statutinio pareigūno priesaika nėra vien formalus aktas. Šia priesaika pabrėžiama, kad statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir šie pareigūnai prisiekia jų laikytis. Smūgių sudavimas (kito asmens sumušimas) negali būti laikytinas elgesiu pagal visuotinai pripažįstamas elgesio normas bei kelti visuomenės pasitikėjimą, taip pat negali būti pavyzdžiu kitiems. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, smūgiuodamas E. D., nevykdė Statute nustatytų pareigų, pažeidė vidaus tarnybos principus ir pareigūnų tarnybinės etikos reikalavimus, atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūnų statusu bei sulaužė priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 7 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra imperatyviai konstatuota (ABTĮ 15 str., 21 str.), kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018).

Teismas pabrėžia, kad nusikaltimas ir pareigūno vardo pažeminimas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau net ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta žeminančia pareigūno vardą. Ginčo atveju pareiškėjo, kaip pareigūno, prieštaraujantis teisės aktams elgesys (tyčia sudavė E. D. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą kitų asmenų (taip pat ir pareigūnų) akivaizdoje) yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra tinkamai apibendrinti Tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kad kito asmens mušimas sukels atitinkamas pasekmes, todėl privalėjo taip nesielgi, tačiau savo veiksmų neatsisakė ir sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms, asmeniškai prisiimdamas riziką sukelti neigiamus padarinius, tiek savo, tiek tarnybos autoritetui. Pareiškėjo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankami suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukels jo veiksmai. Remiantis į bylą pateiktais liudininkų parodymais, kurie teismui nekelia abejonių, pareiškėjo veiksmai (trenkdamas pareiškėjas viena ranka laikė suėmęs E. D. už drabužių (uniformos) ir buvo pritraukęs prie savęs, o (duomenys neskelbtini) papildomai nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo įniršęs ir net atskirtas nuo E. D. vis tiek ėjo link jo, rodo, jog smūgis buvo sąmoningas, tyčinis veiksmas) buvo atlikti sąmoningai, todėl pareiškėjo kaltės forma yra tiesioginė tyčia. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nenustatė objektyvių priežasčių, pateisinančių pareiškėjo veiksmus, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjui nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktai. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2016 metų E. D. įžeidinėjo ir šaipėsi iš pareiškėjo bei jo draugės, tačiau įrodymų, kad pareiškėjas būtų informavęs savo tiesioginį vadovą ar Tarnybą apie patiriamas patyčias ir šmeižtą, ar kitais teises aktuose numatytais būdais ar priemonėmis būtų sprendęs susiklosčiusią situaciją, pareiškėjas į bylą nepateikė. Be to, teismo nuomone, pareiškėjas, manydamas, kad iš E. D. patiria patyčias bei psichologinį smurtą, turėjo šią situaciją spręsti teisėtomis priemonėmis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad akivaizdžios grėsmės pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti sukelti negalėjo, nes konfliktas tarp pareigūnų įvyko (duomenys neskelbtini). Faktas apie konfliktą nebuvo viešinamas, todėl mano, kad jo veiksmai neturėtų būti sietini su pareigūno vardo pažeminimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008). Vadovaujantis teismų praktika, pareigūno vardo pažeminimas taip pat nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei ar atitinkamai jos daliai. Pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai (2012 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-664-583/2012). Todėl pareiškėjo argumentai, kad jo elgesys negalėjo sukelti akivaizdžios grėsmės pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti, kadangi konfliktas įvyko Tarnybos patalpose ir nebuvo viešinamas, teismo yra atmetami kaip nepagrįsti.

Vidaus tarnybos statutas pareigūnams nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo veiksmais (tarnybos metu suduodamas kolegai smūgį į veidą) sukėlė grėsmę žmogaus sveikatai, pademonstravo nepagarbą žmogui, įstatymams, dorovės normoms, o šiuos veiksmus visuomenė, pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus, vertintų vienareikšmiai neigiamai.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jam buvo pritaikytas netinkamas atleidimo pagrindas. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, o ne atleidimo.

Teismas pažymi, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjo poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos, Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A4-189/2007, Nr. A16-1007/2006, Nr. A-62-2135/2011, Nr. A143-2206/2011).

Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas Tarnybos patalpose kitų asmenų (taip pat ir pareigūnų) akivaizdoje tyčia suduodamas E. D. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, pažemino pareigūno vardą ir ginčijamu atsakovo Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos, todėl Departamento direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio D. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Pripažinus ginčijamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu bei nenustačius neteisėtų Departamento pareigūnų, atlikusių tarnybinį patikrinimą, veiksmų, negali būti tenkinami ir pareiškėjo išvestiniai skundo reikalavimai dėl pareiškėjo grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.