Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-07-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-609-1133/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-07-24
Bylos Nr.
A6.-609-1133/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00707-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Pažeidėjas
J. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-609-1133/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00707-2023-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M. (J. M.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M. (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „A. E.“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M., būdamas BUAB „A. E.“ vadovu nuo 2007 m. spalio 12 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriams, tarp jų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), kuri nuo 2021 m. lapkričio 8 d. vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės turto ir banko sąskaitų ir kuriai 2021 m. lapkričio 8 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 11 184,51 Eur, o 2023 m. birželio 7 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 71 548,72 Eur (mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nesumokėjus deklaruotų mokesčių) ir Bendrovei esant nemokiai, privalėdamas inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, jo neinicijavo ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tokiais savo veiksmais J. M. nevykdė Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą ir taip pažeidė kreditorių, tarp jų ir kreditorės VMI teises bei tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovė teisme nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant bei nurodė, kad palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodytas aplinkybes (b. l. 27-28).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. teisme prašė spręsti teismo nuožiūra bei nurodė, kad pavargo vaikščioti per teismus ir viską aiškintis. Su visais kreditoriais laiku atsiskaitė, o su VMI užsitęsė. Per mėnesi sumokėjo 10 000 Eur, tačiau VMI areštą uždeda. Pandemijos laikotarpiu paprašė atidėti mokesčius, paprašė, kad skirtų bent po 200 Eur darbuotojams už prastovą. Apyvarta smuko nuo 10 000 Eur iki 600 Eur. suprato, kokia ekonominė situacija buvo pandemijos laikotarpiu. Buhalterė tada sirgo skleroze, negalėjo atvažiuoti. Vyko patikrinimai, jis surinko visus dokumentus, tačiau VMI netiko ir viskas prasidėjo. Laiku nesikreipė dėl bankroto, nes tada buvo pandemija, buvo sunku su darbais ir su buhalteriais. Jis tos įmonės jau neturėjo. ją pardavė 2021 m. gruodį. Seniai pardavė šią įmonę. Tuo metu buvo dar daug klientų, sutarčių, kur buvo galima uždirbti. Tie žmonės iki galo nesusitvarkė, todėl vadovu taip ilgai buvo jis. Pats nepranešė, tačiau nežino kodėl. Galvojo, kad tie žmonės susitvarkys, todėl anksčiau ir nepardavė tos įmonės. Įmonė tokio, kaip turto neturėjo. buvo tik vienas automobilis. Buvo 4 darbuotojai, bet, kai jau pardavė įmonę, joje darbuotojų nebebuvo. Pardavė jau įmonę, kuri nevykdė veiklos, o tik kabėjo sutartys. Įmonę pardavė su skola, pasirašė dokumentus, buvo visi aktai. Nežino, kam skola atiteko. Jam atrodo, kad tie žmonės turi keletą įmonių. Neiniciavo savo atleidimo iš vadovo pareigų.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad 2023 m. birželio 7 d. BUAB „A. E.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 71 548,72 Eur (gyventojų pajamų mokestis – 287,07 Eur ir delspinigiai – 26,85 Eur; pelno mokestis – 1 176 Eur ir delspinigiai – 86,77 Eur; pridėtinės vertės mokestis – 50 763,72 Eur ir delspinigiai – 8 393,31 Eur bei bauda – 10 815 Eur). Pareiškime taip pat nurodyta, jog Bendrovei nuo 2021 m. sistemingai taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2021 m. lapkričio 8 d. sistemingai vykdė priverstinį išieškojimą iš BUAB „A. E.“ turto ir sąskaitos/(ų). Tačiau išieškojimas buvo nerezultatyvus, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas. Nurodyta, jo J. M. būnant vadovo bendrovė tapo nemoki, o pareiga jam vėliausiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo kilo — 2021 m. lapkričio 8 d., tačiau jis tokios savo pareigos neįvykdė. Taip pat nurodyta, jok tokiu būdu buvo pažeisti VMI, kaip kreditorės, interesai. VMI kreipėsi su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „A. e.“ (b. l. 2-3).

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1642-580/2023, iškėlė bendrovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 13 d. procesas pradėtas pagal VMI pareiškimą. Nustatyta, kad pagal 2020 m. gruodžio 31 d. balansą, Bendrovėje iš viso buvo turto – 135 134 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 52 398 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, 2020 m. Bendrovės gautas pelnas siekė 37 485 Eur. Tačiau nustatyta, jog Bendrovė nuosavybės teise registruotino turto neturi. Turi vieną transporto priemonę. Taip pat nustatyta, jog Bendrovė neturi nei vieno darbuotojo, o skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023 m. kovo 2 d. duomenimis yra 1 320,54 Eur. Taip pat nustatyta, jog Bendrovei vykdomos 5 vykdomosios bylos. Nėra duomenų, jog įmonė gautų pajamas, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Taigi, teismas įvertinęs, jog Bendrovė faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, nemoka mokesčių bei įvertinusi visas kitas svarbias aplinkybes, konstatavo, kad Bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, t. y. yra nemoki (b. l. 9-10).

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 7 d. – Bendrovės mokestinė nepriemoka siekė 71 548,72 Eur (gyventojų pajamų mokestis – 287,07 Eur ir delspinigiai – 26,85 Eur; pelno mokestis – 1 176 Eur ir delspinigiai – 86,77 Eur; pridėtinės vertės mokestis – 50 763,72 Eur ir delspinigiai – 8 393,31 Eur bei bauda – 10 815 Eur) (b. l. 4).

Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų 2023 m. birželio 7 d. išrašo matyti, kad nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. Bendrovės „Mano VMI“ atstovas buvo J. M.. Nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Bendrovės vadovas buvo J. M. (b. l. 5-8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą bei siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas privalo iniciuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Byloje nustatyta, Kad J. M. nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. buvo BUAB „A. E.“ vadovas, todėl būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje inicijuoti nemokumo procesą.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vilniaus miesto apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, šios sąlygos nustatytos ir nėra ginčijamos.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotus parodymus, sprendžia, kad J. M. suprato, jog Bendrovė turi įsiskolinimų ir yra nemoki. J. M. teisme paaiškino, kad sunkumai prasidėjo pandeminiu laikotarpiu. Buvo sunku tiek su darbais, tiek su buhalteriais. Jo buhalterė tada sirgo ir negalėjo atvažiuoti. Jis, pandeminiu laikotarpiu prašė atidėti mokesčius, taip pat prašė, kad skirtų bent po 200 Eur darbuotojams už prastovą. Nurodė, jog apyvarta smuko nuo 10 000 Eur iki 600 Eur. J. M. nurodė, kad Bendrovę pardavė seniai, gal 2021 m. gruodį, kad 2022 m. įmonė jau buvo parduota. Taip pat nurodė, kad buvo dar daug klientų, sutarčių, dėl kurių galima būtų uždirbti. Taip pat nurodė, kad žmonės, kuriems pardavė įmonę, iki galo nesusitvarkė, todėl jis taip ilgai buvo vadovu, tačiau tikėjosi, kad tie žmonės susitvarkys. Tačiau teisme J. M. pripažino, kad įmonėje turto nebuvo, darbuotojų, o buvo tik vienas automobilis. Taip pat pripažino, kad bendrovėje dirbo 4 darbuotojai, tačiau iki pardavimo jų nebeliko. Nurodė, jog įmonę pardavė su skola ir pasirašė visus dokumentus. J. M. taip pat pripažino, kad įmonę pardavė, kai ji nebevykdė veiklos. Visa tai rodo, jog J. M. žinojo apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį, skolas valstybei bei būtinybę inicijuoti Bendrovei nemokumo procesą, bet tik subjektyviai tikėdamas, jog pardavęs Bendrovę kitiems, Bendrovės finansinė padėtis pagerės, nesant tam pagrįstų objektyvių duomenų, sąmoningai pasirinko nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo.

J. M. teisme nurodytus teiginius, jog jis jau neturėjo tos įmonės ir ją jis pardavė kitiems, o vadovu taip ilgai buvo, nes tie žmonės negalėjo susitvarkyti, paneigia Juridinių asmenų registro išraše nurodyti duomenys. Minėto išrašo duomenimis, J. M. Bendrovės vadovas buvo nuo pat įmonės įsteigimo (nuo (duomenys neskelbtini)) iki kol nebuvo paskirtas bankroto administratorius (iki 2023 m. balandžio 17 d.). Taip pat išrašo duomenimis, J. M. buvo vienintelis akcininkas, o įmonės pardavimas nėra užregistruotas. Taip pat ir pats J. M. teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Bendrovės pardavimą. Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, J. M. jau po galimo Bendrovės pardavimo (kaip pats teigė, įmonė jau 2022 m. buvo parduota), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. pažeidė nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, o visa tai rodo, jog Bendrovės vadovas buvo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M.. Taip pat ir J. M. nurodytos aplinkybės, kad įmonę pardavė su skola, kad parduodant Bendrovėje jau nebedirbo nei vieno asmens ir tai, jog pardavė įmonę, kuri jau nebevykdė veiklos rodo, kad galimo Bendrovės pardavimo momentu, J. M. jau puikiai suprato Bendrovės finansinę padėtį ir, kad Bendrovė yra nemoki. Nors J. M. nurodė, kad įmonę pardavė 2021 m. gruodį, tačiau iš VMI pareiškimo matyti, kad vėliausiai J. M. apie įmonės nemokumą turėjo žinoti 2021 m. lapkričio 8 d., kai VMI pradėjo atlikinėti mokestinės nepriemokos veiksmus. Iš esmės, J. M. teisme nurodė, kad Bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė pandeminiu laikotarpiu, tačiau negalėjo paaiškinti, dėl kokių būtent priežasčių jis nesikreipė į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. M. būtų ėmęsis kažkokių veiksmų Bendroves mokumui atkurti, žinodamas apie Bendrovės sunkią finansinę būklę. Priešingai, įvertinus jo paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad iš esmės pakankamai ilgą laiką J. M. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų atkurti Bendrovės mokumą ir veiklą. O iš teisme duotų paaiškinimų, kad parduodant Bendrovę, joje nedirbo nei vienas darbuotojas, parduota su skola ir nevykdanti veiklos, taip pat matyti, jog jis žinojo, kad bendrovės finansinė padėtis yra prasta.

Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą ir jais nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad J. M., būdamas BUAB „A. E.“ vadovu, ir žinodamas, kad Bendrovė negali vykdyti turimų prievolių, pareigos kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nevykdė, todėl įsiskolinimai didėjo ir buvo vis labiau pažeidžiami kreditorių, tarp jų ir VMI interesai.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Nagrinėjamu atveju, J. M., kaip įmonės vadovo, neveikimas, iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, Bendrovei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesant jokio pagrindo manyti, kad bendrovės finansinė padėtis ateityje pagerės, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), neteisėto neveikimo laikotarpis buvo pakankamai ilgas (vėliausiai, kada turėjo sužinoti apie nemokumą – 2021 m. lapkričio 8 d.). Nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jis yra darbingo amžiaus, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje. 2023 m. birželio 20 d. duomenimis administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. per 5 metus už administracinių nusižengimų padarymą baustas 11 kartų, daugiausia už KET pažeidimus, taip pat už tai, kad būdamas UAB „A. E.“ vadovu tinkamai nevykdė savo kaip vadovo pareigų (nepateikė mokesčių administratoriui gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, nepateikė nustatytu laikų deklaracijų ir pan.), dalį jam paskirtų baudų apmokėjo, o dėl dalies baudų apmokėjimo, duomenų nėra (b. l. 20-26). Taip pat J. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad pažeidė nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Tačiau taip pat matyti, J. M. paskutinį administracinį nusižengimą padarė 2022 m. kovo 16 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė minimali nuobauda – 1 400 Eur. Atsižvelgiant į paskirtos nuobaudos griežtumą (dydį), manytina, kad net minimalios nuobaudos pakaks įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas nenustatė.

J. M. išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kreipiantis į VMI.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti J. M., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-609-1133/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė