- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- I2-2924-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01078-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. BR6-4356611 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (b. l. 41-43).
Skunde teigia, kad NMA neteisingai pritaikė sankcijas išmokėdama ekologinio ūkio paramą už 2020 metus. Nurodo, kad jam nebuvo išmokėta parama už 10,21 ha lazdynų sodų ir 18,11 ha daugiamečių pievų priežiūrą.
Pareiškėjas tvirtina, kad sankcija jam negalėjo būti taikoma vadovaujantis 2015 m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-286 dalimi, reikalaujančia norintiems gauti paramą už daugiamečių pievų priežiūrą laikyti tam tikrą sertifikuotų gyvulių skaičių. Pažymi, kad 10,21 ha lazdynų sodų pasodino dar iki 2015 m. balandžio 20 d., vadovaudamasis 2011 m. balandžio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-301.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismo pripažinti, kad 2015 m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-286 2 priedo dalis, kurioje tarp remiamų augalų nebeliko lazdynų ir graikinių riešutmedžių, prieštarauja: Viešojo administravimo įstatymui; žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 30 d. įsakymui Nr. 3D-182, pagal kurį už daugiamečių pievų priežiūrą buvo mokami 89 eurai (13.2.2 p.), tiems, kurie laikė gyvulius –118 eurų (13.3.2 p.), už pelkių (šlapžemių) tvarkymą – 229 eurai (13.2.1 p.); ES direktyvoms dėl ekologinių ūkių rėmimo; konstituciniams principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 48 straipsniuose. Nurodo, kad užsodinta lazdynais žemė nuvertėjo, iš visų sodininkų išskirti tik lazdynų ir graikinių riešutmedžių augintojai, žlugdomas verslas. Pareiškėjo įsitikinimu, 2015 m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-286 įtvirtintas reikalavimas laikyti tam tikrą skaičių sertifikuotų gyvulių yra perteklinis, nes iš esmės keičiamos ūkininkavimo sąlygos, prie kurių prisitaikyti praktiškai neįmanoma. Pažymi, kad Žemės ūkio ministerija lazdynams ir graikiniams riešutmedžiams neteisingai taiko bendrą pavadinimą „riešutmedžiai“, nes lazdynai ir graikiniai riešutmedžiai nėra tas pats.
Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti, kad žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių 44.1. papunktis, kuriuo nustatomas derliaus kiekis „nepriklausomai nuo to, ar augalai pagal jų augimo specifiką turi duoti derlių ar ne“, prieštarauja gamtos dėsniams ir panaikina galimybę gauti paramą už jaunus, dar negalinčius duoti derliaus sodus.
Atsiliepimas
Atsakovė NMA atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 71-76). Paaiškina, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 20-1006019898-1) (toliau – 2020 m. Paraiška), kurioje deklaravo: 32,88 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 32,88 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka; 32,88 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – priemonė EKO); 14,77 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (potvynių užliejamose teritorijose); 4,56 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte.
Nurodo, kad NMA 2020 m. birželio 30 d. atliko pareiškėjo 2020 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje (toliau – Pirmoji patikra vietoje). Pirmosios patikros metu nustatyta, kad: 1) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,76 ha OBS (obelų sodai) plotas, rastas 0,42 ha OBS plotas ir 0,34 ha KTS (mišrus sodas, susidedantis iš slyvų, kriaušių, obelų, lazdynų) plotas; 2) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 5, kuriame deklaruotas 0,35 ha SLS (slyvų sodai) plotas, rastas 0,12 ha SLS plotas ir 0,23 ha KTS (mišrus sodas, susidedantis iš slyvų, kriaušių, vyšnių, lazdynų) plotas. NMA 2021 m. rugsėjo 25 d. – spalio 1 d. atliko antrą patikrą vietoje (toliau – Antroji patikra vietoje), kurios metu nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 2,93 ha ŠAU (Šaltalankių uogynai) plotas, nustatyta, kad dauguma šaltalankių yra išnykę, likę pavieniai šaltalankiai, nesudarantys pamatuojamų grupių, todėl lauko kodas pakeistas į GPŽ. Taip pat nustatyta, jog GPŽ eilės (1,17 ha) nešienautos, todėl nustatytas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija; toliau 2020 m. TI Taisyklės) 6.2. papunktyje nustatyto reikalavimo „pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., o pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d. įregistravusiems turimas bičių šeimas, – bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.“ pažeidimas.
Atkreipia dėmesį, kad „susietoji parama už plotą – papildoma parama iš Europos Sąjungos lėšų, mokama tam tikrą žemės ūkio naudmenų plotą deklaruojančiam pareiškėjui už daržovių, išskyrus bulves, auginimą uždarajame (šildomuose šiltnamiuose) ir atvirajame grunte, taip pat už vaisių, uogų, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, sėklinių bulvių auginimą bei javų auginimą iš sertifikuotos sėklos“ (2020 m. TI Taisyklių 3.29 papunktis). Be to, pažymi, jog susietoji parama už plotą – tai vienmetė paramos priemonė, todėl pareiškėjai, siekdami paramos, kiekvienais deklaravimo metais privalo būti apsisprendę, su kuriais laukais dalyvaus įvardytoje paramos schemoje.
NMA nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas 2020 m. Paraišką, prie lauko, kuriame deklaravo šaltalankius, taip pat obelų ir slyvų sodus, pažymėjo požymį „X“ (kaip numatyta 2020 m. TI Taisyklių 2 priedo 10.8 papunktyje), tokiu būdu išreiškė savo valią dėl dalyvavimo priemonėje susietoji parama už plotą ir patvirtino, jog laukas atitinka šiai išmokai gauti keliamus reikalavimus. Tačiau patikros metu nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė susietosios paramos reikalavimų: lauke, už kurį siekė gauti susietąją paramą, deklaravo šaltalankius, obelų sodus, slyvų sodus, o patikrų metu lauko dalyse rasta ganykla-pieva, kiti sodiniai.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad pagal 2020 m. TI Taisyklių 29 punktą „iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (išskyrus daugiamečius sodinius, kurie privalo būti išlaikyti ir randami patikros vietoje metu visus paraiškos administravimo metus, t. y. nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo iki kitų metų paraiškų priėmimo) pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanų), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanos) būtų priskiriamas prie tos pačios klasifikatoriaus augalų grupės ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimų.“ 2020 m. TI Taisyklių 50 punkte nustatyta, kad „jei pareiškėjas, auginantis vaisius ir (arba) uogas ir daržoves atvirajame grunte, neatitinka taisyklių 47 punkto reikalavimų, susietoji parama už tuos plotus, kuriuose nustatytas pažeidimas, nemokama, o pažeidimo plotas yra laikomas neteisingai deklaruotu gauti susietąją paramą“.
Kadangi pareiškėjo vardu Ūkinių gyvūnų registre nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. nebuvo registruoti laikomi žolėdžiai ūkiniai gyvūnai, o patikros vietoje metu vietoje šaltalankių nustatytos ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų, pievų 2,93 ha plotas, kuriam taikomas MPŪV taisyklių 10.5 papunktyje nustatytas reikalavimas, laikoma, kad minėtas plotas neatitinka nustatyto reikalavimo, todėl už šį plotą parama pagal Priemonę MPŪV negali būti skiriama. Atsižvelgus į patikros rezultatus pagal 2020 m. Paraišką taikyta neteisingo deklaravimo sankcija.
Dėl paramos pagal priemonę EKO, NMA paaiškina, kad administruodama 2020 m. pateiktas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, pareiškėjams paramą už deklaruotus plotus pagal priemonę EKO moka vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – EKO taisyklės). Nurodo, kad EKO taisyklių 54.5 papunktyje nustatyta, jog, jeigu sertifikavimo įstaiga, sertifikuodama lauką, jį įvardija kaip „neauginami kultūriniai augalai“, „neįdirbtas juodasis pūdymas“, „ypatingai mažas derlius“, „derliaus nėra“, sodai, uogynai „neatitinkantys technologinių reikalavimų“, „nenuimtas derlius“ (pažeidimas „nenuimtas derlius“ netaikomas laukams, kuriuose auginami prie daugiamečių žolių įsėlio grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priedo VII skyriuje, arba daugiamečių žolių mišiniai su vyraujančiais šių taisyklių 2 priedo VII skyriuje nurodytais augalais), „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“, „nesilaikoma dirvožemio gerinimo reikalavimų“, „neatitinkantys augalų tankio reikalavimų“, antrus metus iš eilės pareiškėjo valdoje sertifikuodama laukus įvardija kaip „nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų“, parama einamaisiais metais už šiuos laukus neskiriama. Tais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nurodytų reglamento (EB) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje, ir pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui atsiranda galimybė tai padaryti, pateikė Agentūrai nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių patvirtinimo dokumentus (paaiškinimą ir informaciją pagrindžiančius dokumentus), pareiškėjui šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma.“
Teigia, kad pareiškėjas nepateikė nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo dokumentų. Apskaičiuota parama pagal priemonę EKO už uogynus ir sodus sumažinta dėl įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo 2,93 ha ŠAU plotui, nes pagal atsakingos institucijos VšĮ „Ekoagros“ pateiktą informaciją (2020 m. birželio 11 d. išrašas Nr. NUS-T-20-00523 (toliau – Sertifikatas) šis plotas sertifikuotas įvardinant jį, kaip „ypatingai mažas derlius“. Taip pat pažymi, jog RŠT laukai sertifikuoti įvardinant juos „derliaus nėra“, tačiau taip pat atkreipia dėmesį, jog už deklaruotus riešutmedžių plotus parama pagal priemonę EKO neteikiama, kadangi EKO taisyklėse nėra numatyta galimybė už riešutmedžius teikti ekologinio ūkininkavimo paramą (EKO taisyklių 2 priede yra nurodytas remiamų augalų rūšių, už kuriuos gali būti mokama parama, sąrašas).
Dėl paramos neskyrimo
pagal priemonę EKO už daugiametes žoles NMA paaiškina, kad EKO taisyklių 23 punkte nustatyta, jog „Paramos gavėjams, įgyvendinantiems Priemonę, parama už daugiametes žoles (tinkami augalai šiai pasėlių grupei nurodyti 2 priede) mokama tik auginantiems jas sertifikuotame pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus plote, kurio ne daugiau kaip 2 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sutartiniam gyvuliui (toliau – SG) mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose. Kitose teritorijose mokama tik auginantiems jas sertifikuotame pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus plote, kurio ne daugiau kaip 1,5 ha tenka vienam sertifikuotam pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus SG. Skaičiuojant SG imamas gyvulių metinis vidurkis nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis. Įsipareigojimų laikotarpiu, nustatant ploto priskyrimą prie mažiau palankių ūkininkauti teritorijų imami 2015 m. duomenys. Šio punkto reikalavimai taikomi gyvuliams, nurodytiems 1 priede, išskyrus kiaules ir paukščius”. Taigi, šiuo atveju pareiškėjui parama galėjo būti mokama tik tuo atveju, jei jis nustatyta tvarka būtų laikęs SG. Kadangi pareiškėjas, vadovaujantis sertifikato duomenimis, sertifikuotų sutartinių gyvulių neturėjo, parama pagal priemonę EKO už daugiametes žoles pareiškėjui nėra skiriama. Pažymi, kad nelaikyti gyvulių yra pareiškėjo sąmoningas apsisprendimas, kurį nulėmė jo paties nenoras keisti veiklos pobūdžio.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal EKO taisyklių 74 punktą, už Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų laikymosi tinkamą kontrolę ir sertifikavimą atsako VšĮ „Ekoagros“. Sertifikate prie KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 2, kuriame deklaruotas 2,20 ha RŠT plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 2, kuriame deklaruotas 2,93 ha ŠAU plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 4, kuriame deklaruotas 4,51 ha RŠT plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,10 ha RŠT plotas, įvardinti kaip „derliaus nėra“ arba „ypatingai mažas derlius“, todėl NMA, vadovaudamasi kompetentingos institucijos (VšĮ „Ekoagros“) išvada ir EKO taisyklių 54.5 punktu, pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjui išmokos už išvardintus laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius ar derliaus nėra.
Pažymi ir tai, kad pareiškėjui nepriklauso parama už 2018 m. Paraiškoje deklaruotus RŠT plotus, nes jie nepatenka į EKO taisyklių 2 priede nurodytą pagal Priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamų augalų rūšių sąrašą, kuriame nenurodyta, kad parama mokama už RŠT, nes jie nepatenka nei už uogynus, nei už sodus mokamų augalų sąrašus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, mano, kad NMA pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis paramos skyrimą pagal priemonę EKO, pareiškėjui neskyrė išmokos pagal priemonę EKO už sodus, todėl pareiškėjo teiginys, kad NMA jam neteisėtai neskyrė paramos pagal Programos priemonę už sodus yra nepagrįstas.
Nurodo ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-441-556/2021 (toliau – Nutartis), kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl NMA sprendimo, priimto dėl Pareiškėjo 2018 m. paraiškos, konstatavo, kad NMA teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitiko EKO taisyklių 23 punkte nurodyto reikalavimo turėti SG, todėl neskyrė paramos pagal priemonę EKO už deklaruotą daugiamečių žolių plotą ekologiniam ūkininkavimui. Taip pat neskyrė pareiškėjui paramos už paraiškoje deklaruotą įvardytą bendrą riešutmedžių plotą, deklaruotą pasėlio kodu RŠT, pagal prieš tai paminėtą priemonę, nes tokia galimybė nenumatyta EKO taisyklėse, t. y. riešutmedžiai nėra įtraukti į remiamą paramai pagal priemonę gauti augalų rūšių sąrašą, nurodytą EKO taisyklių 2 priede „Pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamų augalų sąrašas“. Minėta parama pagal priemonę negalėtų būti skirta ir pagal EKO taisyklių 54.5 punktą, kuriame nurodyta, kad parama einamaisiais metais už laukus neskiriama, nes nebuvo užauginta jokio derliaus.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad NMA 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. BR6-2840 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ pateikė pareiškėjui išsamų 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. BR6-4356611 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, pasirašytą NMA Žemės ūkio paramos departamento Trečiojo tiesioginės paramos administravimo skyriaus vedėjos R. B., kuriame aiškiai ir išsamiai nurodyti 2020 m. Paraiškos vertinimo rezultatai, paaiškinti 2020 m. Paraiškos vertinimo metu nustatyti neatitikimai, apskaičiuotos taikomos sankcijos, kurios pagrįstos teisės aktų nuostatomis.
Atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas nurodo, kad NMA neteisingai ir neteisėtai pritaikė ilgalaikę sankciją už kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 2,93 ha ŠAU (šaltalankių uogynas) plotas. NMA neatsižvelgė, kad minėtame plote po 2017 m. potvynio išdžiuvo labai daug jau didelių šaltalankų medžių. Tvirtina, kad jis 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialą, kad ji nustatytų didelių augalų praradimą. VšĮ „Ekoagros“ inspektorius nufotografavo išdžiūvusius medžius, bet, tikėtina, neperdavė NMA, ar NMA pati nekreipė į tai dėmesio. Pažymi, kad tais metais už pražuvusius pasėlius ūkininkai gavo kompensacijas, o jam pritaikė sankcijas. Negana to, pakeitus sąlygas nemokama už 10 ha lazdynų sodą, reikalaujama prižiūrėti 18 ha pievų, bet nebemokama parama, kai negali laikyti galvijų. Kaip deklaruoti lauką, kuriame auga šaltalankiai, nors ir išretėję, jis nežinojo (b. l. 175).
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2021 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. BR6-4356611, kuriuo pareiškėjui taikytos sankcijos už teisės aktų, reglamentuojančių paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius skyrimą, reikalavimų nesilaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 20-1006019898-1) (toliau – 2020 m. Paraiška), kurioje deklaravo: 32,88 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 32,88 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka; 32,88 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – priemonė EKO); 14,77 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (potvynių užliejamose teritorijose); 4,56 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte (b. l. 78-88).
NMA 2020 m. birželio 30 d. atliko pareiškėjo 2020 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje (toliau – Pirma patikra vietoje). Patikros metu nustatyta, kad: kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,76 ha OBS (obelų sodai) plotas, rastas 0,42 ha OBS plotas ir 0,34 ha KTS (mišrus sodas, susidedantis iš slyvų, kriaušių, obelų, lazdynų) plotas; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 5, kuriame deklaruotas 0,35 ha SLS (Slyvų sodai) plotas, rastas 0,12 ha SLS plotas ir 0,23 ha KTS (mišrus sodas, susidedantis iš slyvų, kriaušių, vyšnių, lazdynų) plotas (b. l. 90-109).
Pareiškėjas apie patikros rezultatus informuotas NMA Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus 2020 liepos 2 d. raštu Nr. 63488 (b. l. 89).
NMA 2021 m. rugsėjo 25 d. – spalio 1 d. atliko antrą patikrą vietoje (toliau – Antra patikra vietoje). Šios patikros metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 2,93 ha ŠAU (Šaltalankių uogynai) plotas, nustatyta, kad dauguma šaltalankių yra išnykę, likę pavieniai šaltalankiai, nesudarantys pamatuojamų grupių, todėl lauko kodas pakeistas į GPŽ. Taip pat nustatyta, jog GPŽ eilės (1,17 ha) nešienautos, todėl nustatytas 2020 m. TI Taisyklių 6.2. papunktyje nustatyto reikalavimo „pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., o pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d. įregistravusiems turimas bičių šeimas, – bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.“ pažeidimas (b. l. 111-133).
Pareiškėjas apie antros patikros vietoje rezultatus informuotas 2020 m. spalio 2 d. Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus raštu Nr. 67507 (b. l. 110).
NMA 2021 m. kovo 1 d. raštu Nr. BR6-4356611 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją, kad jam skiriama 6 809,97 Eur dydžio galutinė paramos suma bei taikomos sankcijos: 1) programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą deklaravimą – 59,85 Eur; 2) programai Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (potvynių užliejamose teritorijose) už neteisingą plotų deklaravimą – 109,88 Eur; 3) programai Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte už neteisingą plotų deklaravimą – 288,61 Eur; 4 ) ilgalaikė sankcija programai Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte už neteisingą plotų deklaravimą – 952,95 Eur (b. l. 134-138). Pareiškėjui paaiškinta, kad norėdamas gauti administracinio sprendimo kopiją, jis turi kreiptis į NMA ir pateikti parašu patvirtintą prašymą.
NMA 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. BR6-2840, atsižvelgdama į 2021 m. balandžio 19 d. pareiškėjo prašymą, pateikė jam išsamų NMA 2021 m. kovo 1 d. sprendimą „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-4356611 (b. l. 139-140, 141-149).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549), Reglamentas (ES) Nr. 640/2014, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija; toliau – 2020 m. TI Taisyklės); Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 3D-366 redakcija; toliau – MPŪV taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – EKO taisyklės).
Kaip matyti iš ginčijamo NMA sprendimo turinio, pareiškėjui pritaikytos sankcijos grindžiamos keliais jo padarytais pažeidimais. Sankcijos pritaikytos: programai Pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus už neteisingą plotų deklaravimą; programai Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (potvynių užliejamose teritorijose) už neteisingą plotų deklaravimą; programai Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte už neteisingą plotų deklaravimą. Pareiškėjui taip pat pritaikyta ilgalaikė sankcija programai Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte už neteisingą plotų deklaravimą.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia pareiškėjo pateikto skundo reikalavimai ir nurodyti pagrindai – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir tai patvirtinantys įrodymai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu NMA sprendimu grindžia šiais aspektais: NMA nepagrįstai jam neskiria išmokos pagal priemonę EKO už daugiametes žoles, nes jis negali laikyti gyvulių; NMA jam neteisėtai neskyrė paramos pagal Programos priemonę EKO už uogynus ir sodus.
EKO taisyklių 23 punkte yra nurodyta, kad Paramos gavėjams, įgyvendinantiems Priemonę, parama už daugiametes žoles (tinkami augalai šiai pasėlių grupei nurodyti šių taisyklių 2 priede) mokama tik aušinantiems jas pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sertifikuotame plote ir laikantiems gyvulius, nurodytus šių taisyklių 1 priede. Vienam sertifikuotam pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sutartiniam gyvuliui (toliau – SG) mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose turi tekti ne daugiau kaip 2 ha, kitose teritorijose ne daugiau kaip 1,5 ha. Tais atvejais, kai pareiškėjai, teikdami paramos paraišką, prašo paramos už daugiametes žoles, tačiau šiam plotui tenka mažiau SG, nei nustatyta šiame punkte, išmoka mokama tik už tą daugiamečių žolių plotą, kuriam tenka šiame punkte nustatytas SG skaičius.
MPŪV taisyklių 10.5 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas, norintis gauti paramą pagal priemonę už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, privalo turėti taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,25 SG/ha pievų ir (ar) ganyklų (skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis nuo praėjusių metų kovo 31 d. iki einamųjų metų balandžio 1 d., vertinant visų deklaruojamų pievų ir (ar) ganyklų, už kurias prašoma paramos, plotų ir atitinkamą laikotarpį laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų santykį). Ūkinių gyvūnų laikymo vieta turi būti registruota gamtinių / kitų specifinių kliūčių turinčioje vietovėje ar vietovėje, kuri neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, arba besiribojančioje su šiomis vietovėmis teritorijoje.
Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad paramai už daugiametes žoles gauti reikalinga, kad būtų įvykdyta sąlyga dėl sutartinių gyvulių (SG) auginimo.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 76.7 punktas nustato, kad sutartinių gyvulių perskaičiavimo funkciją atlieka Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC). Sutartinių gyvulių skaičiavimo duomenys turi būti perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai iki einamųjų metų rugsėjo 10 d.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas neturėjo sutartinių gyvulių. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti VšĮ „Ekoagros“ duomenys (b. l. 150). Tačiau pareiškėjas teigia, kad reikalavimas laikyti sutartinius gyvūnus yra nepagrįstas, verčiantis keisti ūkininkavimo sąlygas. Su tokia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikdamas 2020 m. Paraišką patvirtino, jog laikysis EKO taisyklėse numatytų įsipareigojimų bei patvirtino žinantis, kad Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą. Pareiškėjui buvo žinomos taikomas paramos teikimo sąlygos, nepaisant to jis deklaravo paramai skirtus plotus (daugiametes žoles), nors šių sąlygų neatitiko. Siekdamas gauti paramą už daugiametes žoles, pareiškėjas turėjo apsispręsti dėl ūkinės veiklos keitimo, priešingu atveju, turėjo suvokti, kad parama jam nebus skiriama.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatitiko EKO taisyklių 23 punkte nustatytų paramos skyrimo sąlygų, darytina išvada, kad NMA pagrįstai jam neskyrė išmokos pagal priemonę EKO už daugiametes žoles.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui parama pagal Programos priemonę už sodus neskirta remiantis EKO taisyklių 54.5 papunkčiu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad, jeigu sertifikavimo įstaiga, sertifikuodama lauką, jį įvardija kaip „neauginami kultūriniai augalai“, „neįdirbtas juodasis pūdymas“, „ypatingai mažas derlius“, „derliaus nėra“, sodai, uogynai „neatitinkantys technologinių reikalavimų“, „nenuimtas derlius“ (pažeidimas „nenuimtas derlius“ netaikomas laukams, kuriuose auginami prie daugiamečių žolių įsėlio grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priedo VII skyriuje, arba daugiamečių žolių mišiniai su vyraujančiais šių taisyklių 2 priedo VII skyriuje nurodytais augalais), „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“, „nesilaikoma dirvožemio gerinimo reikalavimų“, „neatitinkantys augalų tankio reikalavimų“, antrus metus iš eilės pareiškėjo valdoje sertifikuodama laukus įvardija kaip „nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų“, parama einamaisiais metais už šiuos laukus neskiriama.
Tais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nurodytų reglamento (EB) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje, ir pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui atsiranda galimybė tai padaryti, pateikė NMA nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių patvirtinimo dokumentus (paaiškinimą ir informaciją pagrindžiančius dokumentus), pareiškėjui šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma.
EKO taisyklių 74 punkte nustatyta, kad už Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų laikymosi tinkamą kontrolę ir sertifikavimą atsako ekologinę žemės ūkio ir maisto produktų gamybą sertifikuojanti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta sertifikavimo įstaiga. Šiuo atveju tai yra VšĮ „Ekoagros“.
Byloje esantys VšĮ „Ekoagros“ duomenys apie sertifikatus (2020 m. birželio 11 d. išrašas Nr. NUS-T-20-00523) patvirtina, kad prie KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 2, kuriame deklaruotas 2,20 ha RŠT plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 2, kuriame deklaruotas 2,93 ha ŠAU plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 4, kuriame deklaruotas 4,51 ha RŠT plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,10 ha RŠT plotas, įvardinti kaip „derliaus nėra“ arba „ypatingai mažas derlius“ (b. l. 150).
Pareiškėjas nepateikė nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinimo dokumentų. Pareiškėjo atsikirtimuose į atsiliepimą nurodyta aplinkybė, kad VšĮ „Ekoagros“ specialistas padarė nuotraukas paraiškoje deklaruotuose laukuose, iš kurių matyti, kad dalis šaltalankių išdžiuvo dėl sausros, tačiau šios informacijos neperdavė NMA arba perdavė NMA, tačiau ji jos nevertino, nagrinėjamu atveju reikšmės NMA veiksmų teisėtumo vertinimui neturi, nes pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą pareigą pateikti įrodymus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių tenka būtent pareiškėjui.
Taigi, apskaičiuota parama pagal priemonę EKO už uogynus ir sodus pagrįstai sumažinta dėl įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo 2,93 ha ŠAU plotui, nes pagal atsakingos institucijos VšĮ „Ekoagros“ pateiktą informaciją šis plotas sertifikuotas įvardinant jį, kaip „ypatingai mažas derlius“.
Taip pat pažymėtina, jog EKO taisyklių 2 priede yra nurodytas remiamų augalų rūšių, už kuriuos gali būti mokama parama, sąrašas. Už deklaruotus riešutmedžių plotus parama pagal priemonę EKO neteikiama. Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 6,81 ha riešutmedžių (RŠT).
Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad NMA lazdynus ir graikinius riešutmedžius vadina vienu pavadinimu „riešutmedžiai“ nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Pareiškėjas 2020 m. Paraiškoje pats nurodė naudmenos kodą RŠT.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad NMA, vadovaudamasi kompetentingos institucijos VšĮ „Ekoagros“ duomenimis ir EKO taisyklių 54.5 punktu, pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjui išmokos už Sertifikate išvardintus laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius ar derliaus nėra.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad NMA Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisėtas, todėl jį panaikinti remiantis pareiškėjo skundo ar kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo pradėti tyrimą, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286, „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 23 punktas, numatantis pareiškėjo, norinčio gauti paramą už deklaruotas pievas ir ganyklas, prievolę turėti sutartinius gyvulius, nepažeidžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 3D-182; ES direktyvas dėl ekologinių ūkių rėmimo, konstitucinius principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 48 straipsniuose, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių 44.1. papunktis, kuriuo nustatomas derliaus kiekis „nepriklausomai nuo to, ar augalai pagal jų augimo specifiką turi duoti derlių ar ne“, prieštarauja gamtos dėsniams ir panaikina galimybę gauti paramą už jaunus, dar negalinčius duoti derliaus sodus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (LVAT 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl norminių teisės aktų teisėtumo ištyrimo, konstatuoja, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti nurodytų poįstatyminių teisės aktų atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalį, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą yra vertinama jo atitiktis įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas neatitinka šių nuostatų, jis yra nemotyvuotas, nenurodyta, kokioms konkrečioms teisės aktų nuostatoms galimai prieštarauja pareiškėjo nurodyti poįstatyminiai teisės aktai. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo vertinimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti.
Šis sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.