Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei D. G. dėl nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po laidotuvių, R. K. kalbėjosi su R. D. ir įspėjo, kad neišgalės Kredito unijai Vievio taupa paskolos dengimui 16 metų kiekvieną mėnesį mokėti po 2.500 Lt. Todėl namą reikia kuo greičiau parduoti ir atsiskaityti su kredito unija. R. D. sutiko ir parašė prašymą priimti ją į senelių namus. Jai buvo išskirtas naujame pastate atskiras kambarys. Bet po mėnesio, R. D. kažkodėl apsigalvojo. Ji pasakė kad į senelių namus neis, nes ji turi kur eiti gyventi. Vėliau R. D. buvo siūloma išnuomoti 2 kambarių butą (nes R. D. 1 kambario buvo per maža). R. K. parašė prašymą j socialinę tarnybą, kad jai skirtų pagalbą namuose ir mokėjo už tas paslaugas, bet vėliau R. D. atsisakė, kad R. K. mokėtų už socialines paslaugas, motyvuodama tuo, kad ji nenori iš jos jokios pagalbos.

2015-04-08 R. D. mirė. 2015 m. liepos mėnesį buvo gautas 2015-07-10 D. G. pareiškimas reikalaujant sumokėti kompensaciją. Reikalavimą pagrindžiantys dokumentai pridėti nebuvo. 2015 m. liepos 29 d. buvo parduotas žemės sklypas ir namas (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose už 73.000 Eur. R. K. iš Vokietijos grįžo 2015 m. rugpjūčio pabaigoje ir kaip ją informavo notaras, paveldėjimo teisės liudijimas D. G. dar nebuvo išduotas. Paskola grąžinta ir visos palūkanos Kredito unijai Vievio taupa buvo sumokėtos 2015 m. rugpjūčio 20 d.

Nurodė, kad R. D. po V. K. mirties gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose gyveno be jokio teisinio pagrindo ir atsisakydama išsikelti iš šio namo padarė nuostolius: Pagal 2014-06-23 preliminariąją sutartį žemės sklypo ir gyvenamojo namo esančių (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose pardavimo kaina buvo 86.886 Eur (300.000 Lt: 3,4528). Pirkėjui atsisakius laukti kol namas bus atlaisvintas preliminarioji sutartis buvo nutraukta ir namas buvo parduotas už 73.000 Eur. Nuostoliai dėl R. D. neteisėtų veiksmų 13.886 Eur. 2. Kadangi Namas nebuvo parduotas R. K. negalėjo padengti skolą Kredito unijai Vievio taupa ir pastaroji nuo negrąžintos paskolos sumos skaičiavo 7 procentų metines palūkanas. 3. Už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2015 m. sausio 21 d. Kredito unijai Vievio taupa buvo sumokėta 2122,5 Eur (7328,57 Lt) palūkanų. Už laikotarpį nuo 2015-01-21 buvo sumokėta 2458,26 Eur palūkanų. Dėl to, kad pirkėjas nutraukė preliminariąją sutartį ir nebuvo galimybės atsiskaityti su kredito unija R. K. patyrė 4580,76 Eur nuostolių, nes tiek buvo sumokėta palūkanų. Viso dėl R. D. atsisakymo išsikelti iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose buvo patirta 18.466,76 Eur nuostolio.

Nurodė, kad R. D. pažeidė R. K. kaip nekilnojamojo daikto savininkės teises. CK 4.20 straipsnis nustato savininko daiktinės teisės turinį -Daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. CK 4.34 straipsnio 1 dalyje nustatyta daikto savininko teisė ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Vadovaujantis šio straipsnio 2dalimi savininkas įgyvendindamas savo teises gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. Vadovaujantis CK 4.35 straipsnio 1 dalimi R. D. pažeidė R. K. valdymo teisę trukdydama valdyti gyvenamąjį namą ir disponuoti juo. Tuo buvo pažeista CK 4.95 straipsnyje nustatyta R. K. teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 6.63 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. O šio straipsnio 4 dalis nustato, kak skolininkas atsako už visas pasekmes, susijusias su tuo, kad nebeįmanoma įvykdyti prievolės po to, kai jis prievolę pažeidė, išskyrus atvejus, kai prievolės neįmanoma įvykdyti dėl kreditoriaus kaltės. CK6.245 straipsnio 1 dalis apibrėžia civilinės atsakomybės sampratą - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandantį dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: Neteisėti veiksmai; Priežastinis ryšys; Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga; Žala ir nuostoliai. CK 6.246 straipsnio 1 dalis apibrėžia neteisėtų veiksmų sampratą- civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Konkrečiu atveju, R. K. būdama nekilnojamojo turto savininke siekė įvykdyti prievoles Kredito unijai Vievio taupa, norėjo parduoti namų valdą, tačiau negalėjo įvykdyti prievolių, nes pirkėjai atsisakė pirkti dėl to, kad name gyveno R. D.. R. D. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad neturėdama tam teisinio pagrindo atsisakė išsikelti iš namų valdos ir tuo pažeidė R. K. kaip savininko teises, nustatytas CK . CK 6.247 straipsnis apibūdina priežastinio ryšio sąvoką, t.y. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. R. D. neveikimas (nors jos veiksmų seka rodo, kad jie gali būti kvalifikuojami kaip veikimas) pasireiškė tuo, kad ji atsisakė išsikelti iš namo (duomenys neskelbtini), o pirkėjai atsisakė pirkti namų valdą, kurioje be teisinio pagrindo gyvena gyventoja. Dėl tos priežasties namas buvo parduotas vėliau kitam pirkėjui už 13.886 Eur mažesnę kainą. Per laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėnesio iki namo pardavimo Kredito unija Vievio taupa papildomai priskaičiavo 4580,76 Eur palūkanų. Taigi R. K. atsiradę nuostoliai dėl namų valdos nuvertėjimo ir priskaičiuotų papildomų palūkanų yra R. D. namo neatlaisvinimo rezultatas. CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje konstatuojam, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. R. D. gerai žinojo apie paskolą kredito unijai ir suvokė, kad už suteiktą paskolą yra skaičiuojamos palūkanos, todėl laiku neatsiskaičius dėl priskaičiuotų palūkanų didėja paskolos suma ir nuostoliai. R. D. nebendradarbiavo, nedėjo pastangų išspręsti ginčą kitais būdais, todėl akivaizdžiai kalta dėl R. K. padarytų nuostolių. CK 6.249 straipsnio l dalis apibrėžia kas yra nuostoliai. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Konkrečiu atveju žala yra namo rinkos vertės praradimas ir papildomos išlaidos -sumokėtos palūkanos. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos dėl neteisėtų R. D. veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Nurodė ieškinyje taip pat, kad LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, jog palikėjos kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo tarto. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

R. D. mirė 2015-04-08. Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi terminas pareikšti reikalavimui suėjo 2015 m. liepos 8 d. Namas buvo parduotas 2015 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, o galutinai su Kredito unija Vievio taupa atsiskaityta 2015 m. rugpjūčio 20 d. Tik atsiskaičius su kredito unija paaiškėjo galutinė nuostolių suma. Svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovei dar 2015 m. rugsėjo mėnesį paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.

Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi prašė atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir tais pagrindais prašė ieškinį tenkinti, nes D. G. kaip paveldėtoja yra atsakinga už R. D. padarytus nuostolius R. K.. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė D. G. ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad R. D., pardavusi jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, atsikraustė gyventi pas sūnėną V. K. ir jo sutuoktinę R. K. į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnai. 2009-11-30 R. D. minėtame gyvenamajame name deklaravo savo gyvenamąją vietą. Po sūnėno V. K. mirties R. D. liko gyventi name, nes buvo visas savo santaupas ir pinigus, gautus už parduotą turtą, paskolinusi sutuoktiniams V. K. ir R. K..

Nurodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį R. D. gavo pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad ji turi išsikraustyti iš namų per 1 mėnesį laiko. Atsakovė D. G. 2014 metais gyveno Ispanijoje ir į Lietuvą grįždavo tik trumpam paviešėti, o daugiau giminių R. D. neturėjo. Neturėdama kitos išeities, R. D. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nes visus savo turėtus pinigus ji buvo paskolinusi sutuoktiniams V. K. ir R. K.. R. D. daugelį metų gyveno užsienyje, o grįžusi į Lietuvą, ji pardavė visą jai priklausiusį turtą, t.y. 2009-10-21 Pirkimo-pardavimo sutartimi už 61109,82 EUR (211000 Lt) pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius. Pinigai, gauti pardavus butą, buvo pervesti į R. D. sąskaitą Nr.LT52 5012 0000 1000 8151, esančią kredito unijoje „Vievio taupa". Iš minėtos sąskaitos 2009 m. lapkričio 27 d. buvo išimtos sekančios sumos: 8000 Lt (operacijos Nr. 86832), 31621,72 Lt (operacijos Nr. 86843), 15 000 Lt (operacijos Nr, 86845); 2010 m. sausio 5 d. buvo išimta 53 400 Lt (operacijos Nr. 89868). Visos minėtos sumos buvo paskolintos skolininkams V. K. ir R. K.. R. D. neišsaugojo su R. K. ir V. K. pasirašytų paskolos sutarčių originalų, tačiau turėdama jų kopijas ir papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad pinigai buvo pervesti iš R. D. sąskaitos į V. K. K. sąskaitą, kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi skolos suma buvo didelė, R. D. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti R. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-09-24 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, o atsakovės R. K. prašymą įpareigoti R. D. įmokėti 60000Lt galimų nuostolių užtikrinimui atmetė.

Pažymėjo, jog R. D. su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014-09-17 ir jau įvykus ne vienam teismo posėdžiui, šalys susitarė sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2015-02-07. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog R. D. „Trakų rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovei R. K. dėl menamos skolos 118013,12 Lt priteisimo". Jei R. D. ieškinys būtų buvęs nepagrįstas ir nei kiek neatitiktų teisybės, R. K., atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, nebūtų pasirašiusi taikos sutarties, pagal kurią ji Įsipareigojo sumokėti R. D. mažiausiai 8700 EUR.

Nurodė, kad V. K. ir R. K. pakvietė R. D. gyventi pas save, nes R. D. buvo senyvo amžiaus, savo vaikų neturėjo, o pardavusi butą galėjo visas gautas lėšas paskolinti ieškovės gyvenamojo namo įrengimui. Paskolinusi didelę sumą namo įrengimui ir dar nemažai savo asmeninių lėšų išleidusi paskolos kredito unijai „Vievio taupa" dengimui bei nuolat duodavusi pinigų V. K., kuris sirgo onkologine liga ir jos neišgydžius mirė, R. D. jautėsi turinti teisę pasilikti gyventi gyvenamajame name po V. K. mirties. Kai 2014 metų rugpjūčio mėnesį R. K. pareikalavo jos išsikelti iš gyvenamojo namo, R. D. niekada nėra pareiškusi, kad nesutinka išsikelti iš gyvenamojo namo, tik prašė grąžinti jai paskolintus pinigus, kad ji galėtų įsigyti kitą, kad ir labai mažą būstą, t.y. būdama 83 metų amžiaus (R. D. gimusi 1931 metais) nebūtų tiesiog išmesta į gatvę be jokios pastogės. Būtent toks R. D. ketinimas ir atsispindi pasirašytoje taikos sutartyje, kurios 2 punktas nustatė, jog R. D. Įsipareigoja po pinigų gavimo, per du mėnesius laiko išsikelti su visa manta iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose. Ieškovė R. K. pasirašydama tokią sutarties sąlygą sutiko, kad R. D. gyvenamajame name gyvens tol, kol gaus susitartą pinigų sumą iš R. K.. Pažymėjo, kad ieškovė R. K. per visą R. D. gyvenimo jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name laikotarpį taip ir nepareiškė reikalavimo teisme dėl R. D. iškeldinimo.

Ieškovė R. K. ieškinyje teigia, kad patyrė nuostolių dėl to, kad gyvenamąjį namą pardavė už 73 000 EUR, o ne už 86 866 EUR, t.y. patyrė 13 886 EUR nuostolių. Atsakovė D. G. nesutinka su minėta suma ir prašo šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra sutarties šalių susitarimo dalykas ir 2015 metais, kuomet buvo parduotas gyvenamasis namas, nebuvo jokių objektyvių kliūčių, kurios nulemtų mažesnį kainos dydį. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų AB „Swedbank" banko išrašų, užstatas už gyvenamąjį namą A. A. grąžintas dar iki ieškovės pareiškimo dėl išsikėlimo R. D. pareiškimo, t.y. pinigai grąžinti 2014-07-25, o pareiškimas R. D. yra parašytas 2014-08-05. Taigi R. D. negali būti niekaip atsakinga už neįvykusį sandorį, nes tuo metu jos niekas net neprašė išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnai. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2015-02-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2-119-213/2015), taigi jau nuo 2015 metų vasario mėnesio vidurio ieškovė galėjo laisvai disponuoti savo turtu, tačiau gyvenamąjį namą pardavė tik 2015-07-29. Neatmestina galimybė, jog ieškovė tyčia pirkimo- pardavimo sutartyje nurodė mažesnę kainą negu gavo iš pirkėjų už gyvenamojo namo pardavimą, nes nuo sutartyje nurodytos kainos tiesiogiai priklauso R. D. (šiuo metu jos paveldėtojai D. G.) mokėtina suma, nes 2015-02-07 Taikos sutarties 1 punktas nustato, jog R. K. sumoka 8700 EUR, jei turtas bus parduotas ne daugiau kaip už 78200 EUR, o jeigu turtas bus parduotas už didesnę kainą, R. K. sumoka skirtumą tarp pardavimo kainos iš šalių nustatytos kainos 78200 EUR, bet bendroje sumoje ne daugiau kaip 10 100 EUR. Taigi, kuo didesnė gyvenamojo namo pardavimo kaina, tuo didesnę sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti R. D.. Dar viena priežastis, dėl kurios gyvenamasis namas galėjo būti parduotas už mažesnę sumą, yra tai, kad R. K. per visus tuos metus išvežinėjo iš gyvenamojo namo vertingus daiktus- buitinę techniką, baldus. Dar gyvenant R. D. ieškovė išvežė iš namo didžiąją dalį daiktų, senolė R. D. liko be šaldytuvo ir kitų būtinų buitinių prietaisų, užrakino rūsį, kur buvo šildymo katilas, todėl R. D. negalėjo namo šildyti. Ieškovė per visą laiką nuo sutuoktinio V. K. mirties 2013-03-25 gyvenamojo namo visiškai neprižiūrėjo, juo nesirūpino. R. D. dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės (jai pačiai buvo reikalinga socialinių darbuotojų priežiūra) pati negalėjo prižiūrėti namo kiemo, t.y. namo aplinkos, kuri pasidarė visiškai apleista.

Ieškovė R. K. ieškinyje teigia, kad dėl negrąžintos paskolos ji mokėjo palūkanas, kurių iš viso sumokėjo 4580,76 EUR. Atsakovė D. G. nesutinka su minėtu reikalavimu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Visų pirma, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtos sumos palūkanų sumokėjimą. Antra, ieškovė ieškinyje teigia, jog „vykstant ginčui Kredito unija laukė jo pabaigos, todėl tik 2015-01-27 buvo pasirašytos skolos perkėlimo sutartys". Tarp ieškovės R. K. ir R. D. vykęs ginčas yra niekaip nesusijęs su kredito unija „Vievio taupa" ir su R. K. turima skola kredito unijai. Ginčo išsprendimas (teismo sprendimas) nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių kredito unijai „Vievio taupa", todėl teiginys, jog kredito unija laukė ginčo pabaigos yra atmestinas. Pažymėjo, jog šalių taikos sutartis pasirašyta 2015-02-07, o skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta 2015-01-27, t.y. anksčiau nei baigėsi ginčas, vadinasi nebuvo jokių kliūčių minėtas sutartis sudaryti dar anksčiau nei 2015-01-27. R. D. neatsakinga už tai, kada R. K. atsiskaitė su kredito unija „Vievio taupa", be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktos 2007-01-09 Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 07-00178, paskolos grąžinimo data- 2027-02-14, taigi piniginės prievolės grąžinimo terminas dar nebuvo suėjęs, o pasirašydama minėtą paskolos sutarti ieškovė R. K. turėjo elgtis kaip protingas ir apdairus asmuo ir įvertinti savo galimybes mokėti būsto paskolos įmokas ir padengti paskolą.

Atkreipė dėmesį į tai, jog R. D. ir R. K. pasirašytoje 2015-02-07 Taikos sutartyje 5 punktas nustato, jog įvykdžius įsipareigojimus pagal šią sutartį, ieškovė (R. D.) ir atsakovė (R. K.) viena kitai pretenzijų neturi ir neturės. Savo įsipareigojimų R. K. ne tik kad neįvykdė ir atsisako įvykdyti gražiuoju, bet dar ir iš naujo reiškia pretenzijas R. D. įpėdinei atsakovei D. G. iš esmės keldama klausimus, kurie jau buvo sprendžiami Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-119-213/2015.

Ieškovė R. K. prašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Remiantis LR CK 5.63 str. 1 d., atsakovė D. G. prašo teismo taikyti ieškinio senatį. Terminas reikalavimams pareikšti pradedamas skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos, LR CK 5.3 str. 1 d. nustato, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. R. D. mirė 2015-04-08. Notaro Česlovo Tomaševičiaus 2015-04-16 Liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po R. D. mirties pradėta 2015-04-08, palikimą priėmė D. G.. Gyvenamąjį namą ieškovė pardavė 2015-07-29, todėl galėjo iš karto atsiskaityti su kredito unija. Manytina, kad ieškovė praleido trijų mėnesių senaties terminą be svarbių priežasčių.

Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovės atstovė nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentare taip pat teigiama, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio nuostatos taikomos tik tiems reikalavimams, kurie pareikšti iki atsirandant palikimui (t.y. iki palikėjo mirties momento). Kadangi reikalavimai nebuvo pareikšti R. D., o ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo atsirado jau praėjus tam tikram laikui po jos mirties, reikalavimas atlyginti nuostolius nepripažintinas R. D. prievole. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pateikė sekantį išaiškinimą: terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis inter alia nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų - užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.

Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų - subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan. (Lietingos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3- 176/2015). Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškovės R. K. praleistą trijų mėnesių terminą, nes ieškovė nenurodė nei vienos svarbios priežasties, kuri objektyviai sutrukdė jai pareikšti reikalavimą R. D. turto paveldėtojai D. G.. Be to, teismų praktika akcentuoja, jog vienas pagrindinių CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino tikslų yra tai kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo, o šiuo konkrečiu atveju yra priešingai- ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovei 2015 m. rugsėjo mėnesį paveldėjimo teisės liudijimo nebuvo išduotas ir dėl to ji nesikreipė su kreditoriniais reikalavimais, nors pagal ieškovės pateiktą 2015-09-29 notaro Česlovo Tomaševičiaus liudijimą R. K. žinojo, kas kreipėsi į notarą dėl R. D. palikimo priėmimo.

Teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek jos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai atsakovė nurodė, kad V. K. yra jos brolis, o R. D. yra jos teta. Kiek jai žinoma, teta pardavė butą ir apsigyveno pas V. K., 2013 metais jos brolis mirė, o R. K. buvo palikusi šeimą ir išėjusi iš namų. Po brolio mirties R. K. ėmė pardavinėti turtą. Tuo metu namas buvo įkeistas bankui, nesupranta, kodėl bankas jo neperėmė. Nurodė, kad R. D. naudai priteista 8700 Eur suma jai kaip paveldėtojai, nėra sumokėti. Atsakovės atstovė papildomai nurodė, kad R. D. neteisėtų veiksmų R. K. atžvilgiu nebuvo, ji teisėtai gyveno ginčo name, su savininkų sutikimu. Nurodė, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atsirado jau po R. D. mirties, o ieškovė nenurodė nei vienos objektyvios priežasties, dėl ko praleido senaties terminą reikalavimui pareikšti, todėl šioje byloje prašo taikyti trijų mėnesių ieškinio senatį. Prašė taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad R. K. pažįsta, o Dalė s G. nežino. Parodė, kad su R. K. tarėsi dėl namo pirkimo (duomenys neskelbtini)Elektrėnuose. Apie šio namo pardavimą pamatė skelbimą internete. Vėliau, jam susidomėjus šiuo namu, jį jam aprodė R. K. duktė su žentu. Norėjo už namą 350000 litų, tačiau ši kaina jam netiko, po apžiūros suderėjo pirkimą už 300000 litų. Tuomet pasirašė sutartį, jis sumokėjo 4000 litų avansą, buvo sutarta, kad visi namo ir žemės dokumentai bus sutvarkyti ir namas bus atlaisvintas iki 2014-08-01. Nurodė, kad 2014 metų liepos mėnesio pabaigoje pas jį buvo atvažiavusi R. K., kuri pasakė, kad močiutė neišsikelia iš to namo, o jos iškeldinimas gali užtrukti, tuomet jie tarpusavyje sutarė, kad nutraukia sutartį ir jam yra grąžinamas sumokėtas avansas. Vėliau jis nusipirko kitą namą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Linas Buteikis parodė, kad jis dirba Elektrėnų nekilnojamojo turto agentūroje, R. K. pažįsta, nes turėjo su ja reikalų, o D. G. nepažįsta. Nurodė, kad su R. K. sudarė tarpininkavimo dėl namo ir žemės sklypo pardavimo. Sutartį pasirašė 2014-08-05 vieneriems metams, pardavimo kainą sutarė 310000 litų. Kveragienė minėjo, kad tame name gyvena močiutė. Močiutė neatlaisvino parduodamo namo, o netrukus namus su sklypu buvo areštuoti. R. K. jam minėjo, jog vyksta teismai ir yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, kad jam buvo žinoma apie tai, kad parduodamas namas buvo įkeistas, tačiau tai nebuvo kliūtis jį parduoti. Šiuo pardavimu asmenys domėjosi, suinteresuotumas buvo didelis, daug asmenų važiavo pažiūrėti šį namą, tačiau žmonės nebuvo įleisti į vidų. Nurodė, kad šį namą su sklypu būtų realiai pirkę už 300000 litų. Šis namas su sklypu buvo parduodamas 11 mėnesių ir buvo parduotas už 73000 eurų, jį ir nupirko vienas asmuo. Nurodė, kad buvo ieškoma sprendimo būdų, kur apgyvendinti R. D., ar senelių namuose, ar savarankiško gyvenimo kambariuose, tačiau šis klausimas taip ir liko neišspręstas.

Ieškinys atmestinas.

Pagal LR CPK 178 str., ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pagal CPK įtvirtintą laisvą įrodymų vertinimo principą teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taigi, faktinių aplinkybių nustatymas ir dėl jų atsiradusių santykių teisinis kvalifikavimas yra teismo diskrecija.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Byloje ginčas yra kilęs dėl nuostolių atlyginimo, kurie yra išieškomi iš paveldėtojo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė R. K. reiškia reikalavimą atsakovei D. G. dėl R. D. padarytų nuostolių 18466,76 Eur sumai priteisimo.

Kaip ieškinyje nurodė R. K., dėl R. D. neteisėtų veiksmų ji patyrė nuostolių, t.y. 13886 Eur sumą, kuri susidarė nuo pradinės namo ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Elektrėnai pardavimo kainos (nuo 86886 Eur) iki galutinės namo ir žemės sklypo pardavimo kainos (73000 Eur) bei 4580,76 Eur palūkanų, kurias turėjo sumokėti kredito unijai už grąžinamą kreditą ir kurios susidarė dėl to, kad negalėjo anksčiau parduoti gyvenamojo namo su sklypu dėl R. D. neteisėtų veiksmų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnai nuo 2008-03-01 gyveno V. K., kuris mirė 2013-03-25, R. K., kuri po vyro mirties paveldėjo vyro turtą, t.y. dalį gyvenamojo namo su dalimi žemės sklypo. Tame name taip pat gyvbeno ir jų dukra. Ginčo dėl to, kad šiame name 2009 metų pavasarį apsigyveno V. K. giminaitė R. D. taip pat nėra.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, lygiomis dalimis priklausė V. K. ir R. K., o po V. K. mirties jam priklausančio turto dalis atiteko ieškovei, dukrai atsisakius jai tenkančios palikimo dalies. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad 2014-08-05 R. K. pasirašė Tarpininkavimo sutartį su MB Elektrėnų nekilnojamojo turto agentūra dėl žemės klypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)pardavimo, nustatant pageidaujamą pardavimo kainą – 310000 litų, t.y. praėjus vieneriems metams po paveldėjimo procedūrų atlikimo. Neginčijamai taip pat buvo nustatyta, kad 2014-06-23 R. K. pasirašė Preliminariąją sutartį dėl aukščiau paminėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su A. A.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas A. A., kuris paminėjo, jog šio turto nenusipirko dėl to, kad jo norimame įsigyti name gyveno močiutė.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2015-01-27d. Kredito unija „Vievio taupa“ ir R. K. pasirašė Skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią V. K. skola buvo perkelta V. K. paveldėtojai R. K., o šios skolos dydis 62527,24 Eur. Bei taip pat mokamos 7 procentų metinės palūkanos nuo perkeliamos skolos sumos. Taip pat byloje yra pateikta 2015-01-27 Skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią Kredito unija Vievio taupa perdavė, o R. K. perėmė V. K. visas teises ir pareigas dėl 7818,46 Eur nesumokėtų palūkanų. Byloje esanti 2015-07-29 pirkimo pardavimo sutartis patvirtina tą aplinkybę, jog žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu Sabališkių g. 30, Elektrėnuose, buvo parduoti už 73000 Eur. Duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad R. K. Kredito unijai Vievio taupa per du kartus sumokėjo 4580,76 Eur palūkanų dėl to, kad pirkėjas nutraukė preliminariąją sutartį, byloje nėra.

Kaip matyti iš Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus 2015-09-29 Liudijimo, R. D., a/k (duomenys neskelbtini) mirė 2015-04-08, jos paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Elektrėnai ir kad po jos mirties yra pradėta paveldėjimo byla, kurioje palikimą pagal 2014-10-01 notaro patvirtintą testamentą priėmė D. G., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į 8700 Eur kompensaciją įpėdinei neišduotas. 2015-04-16 notaro Česlovo Tomaševičiaus liudijimas patvirtina tą aplinkybę, jog mirus R. D., pradėjus paveldėjimo bylą, jos palikimą priėmė D. G..

Pagal LR CK 5.1. str., paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės bei kt.

Pagal LR CK 5.3 str., palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, R. D. mirė 2015-04-08, jos testamentinė įpėdinė yra atsakovė D. G.. Palikimo atsiradimo momentu D. G. įgijo teisę paveldėti 8700 Eur kompensaciją, kuri priklausė mirusiajai pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015-02-13 nutartimi patvirtinta taikos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp R. K. ir R. D.. Daugiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog po R. D. (mirusios 2015-04-08), mirties yra palikėjo turtinės reikalavimo teisės ar palikėjo turtinės prievolės.

Kaip nurodė ieškinyje R. K., pagal LR CK 5.63 str. palikėjo kreditoriai turi teisę per trys mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Šioje byloje svarstytinas klausimas, ar R. K. yra R. D. kreditorius ir dėl to turi teisę reikšti reikalavimus mirusios įpėdinei atsakovei D. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Kaip jau ir buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, apie ką patvirtino ir ieškovės atstovas, nuostoliai, t.y. 18466,76 Eur suma buvo paskaičiuota jau po to, kai buvo parduotas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, ir grąžintas Kredito unijai Vievio taupa gautas kreditas su palūkanomis. Tai įvyko 2015 metų rudenį. Tai, kad dar R. D. esant gyvai, buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo pardavimo, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymais, t.y. .2014-08-05 Tarpininkavimo sutartis dėl žemės klypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo, nustatant pageidaujamą pardavimo kainą – 310000 eurų bei 2014-06-23 Preliminarioji sutartis dėl aukščiau paminėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su A. A.. Tačiau žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog R. K. dėl to ėmėsi konkrečių veiksmų dėl patiriamų nuostolių išieškojimo iš R. D.. Tik 2014-08-05 pareiškimu, persiųstu per notarą, R. K. išreiškė reikalavimą R. D. išsikelti iš R. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose. Vėlgi, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog ir po šio pareiškimo R. D. dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų, ieškovė R. K. ėmėsi kitų veiksmų dėl R. D. iškeldinimo. Todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad R. D. mirties dienai, t.y. 2015-04-08d., ieškovė R. K. nebuvo jos kreditoriumi ir tuo labiau netapo juo po R. D. mirties. O pagal LR CK 5.63 str., tik palikėjo kreditoriai per įstatymų nustatytą terminą turi teisę reikšti kreditorius reikalavimus mirusiojo įpėdiniams. Kadangi R. K. tokios teisės iki R. D. mirties neįgijo, todėl ir jos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš R. D. įpėdinės atsakovės D. G. yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl ir yra atmestinas.

Atmetus ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, teismas nepasisako kitais klausimais, t.y. dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, kadangi tokio termino atnaujinti jokio pagrindo nėra, nes R. K. nėra mirusiosios R. D. kreditorius.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi (rašymo apsirikimas dėl nutarties datos yra ištaisytas Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutartimi) taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovei D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 18466,76 Eur., areštą, sprendimui įsitiesėjus panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi (rašymo apsirikimas dėl nutarties datos yra ištaisytas Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutartimi) ieškovei R. K. buvo atidėta dalis žyminio mokesčio sumokėjimo iki sprendimo priėmimo šioje byloje, ieškovė yra įpareigotina sumokėti papildomai 424 Eur dydžio žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovės 8,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK1.126 str. 2 d., 1.138 str., CPK 5, 88, 96,178, 259, 260, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

R. K. ieškinį dėl nuostolių priteisimo atmesti.

Įpareigoti R. K. iki 2016-06-14 sumokėti papildomai 424 Eur dydžio žyminį mokestį.

Priteisti iš R. K. atsakovės D. G. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur.

Priteisti iš R. K. 8,62 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi (rašymo apsirikimas dėl nutarties datos yra ištaisytas Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutartimi) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 18466,76 Eur., areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.