Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-682-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
1-682-369/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
G. Š.
Advokatai
Marius Navikas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-682-369/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46580-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam G. Š., jo gynėjui advokatui Mariui Navikui,laiduotojai A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š., 2019 m. spalio 31 d., apie 18.04 val., vairuodamas automobilį „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniaus mieste, Rygos gatvės pirma eismo juosta iš dviejų, skirta važiuoti link Laisvės pr. pusės, privažiavęs ties reguliuojama sankryža su Taikos gatve, kurioje šviesoforai buvo išjungti, esančią pėsčiųjų perėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 167 punkto reikalavimą, kad jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais; 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo ir meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 128 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; tai yra, reguliuojamoje Rygos-Taikos g. sankryžoje, kurioje buvo išjungti šviesoforai, nesivadovavo kelio žymėjimu Nr. 1.13.3, žyminčiu pėsčiųjų perėją, neatsižvelgęs į tai, kad tamsiu paros metu buvo blogas matomumas, nepasirinko saugaus greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, nesulėtinęs greičio priartėjo prie pėsčiųjų perėjos žymėjimo, atsiradus kliūčiai nesustabdė vairuojamo automobilio prieš pėsčiųjų perėjos žymėjimą, kad praleisti jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Rygos gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją A. V. ir ją partrenkė, dėl ko A. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais G. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį BMW ir artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nebuvo pakankamai atidus ir nepastebėjęs per perėją einančios nukentėjusiosios A. V. ją pertrenkė ir sužalojo. Dėl savo veiksmų gailisi. Analogiškus parodymus G. Š. davė ikiteisminio tyrimo metu ir pripažino jam teikiamus įtarimus (b. l. 57, 62-65). G. Š. prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja įvardino savo motiną – A. S..

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2019 m. spalio 31 d., apie 18.00 val., ėjo nuo klinikos „Kardiolita“ dešiniuoju šaligatviu, link sankryžos su Rygos gatve. Sankryžoje ji ketino pereiti į kitą Rygos gatvės pusę. Buvo jau prieblanda, ar degė apšvietimo žibintai, nepamena. Buvo šlapdriba ir kelio danga buvo šlapia. Priėjusi Rygos - Taikos g. sankryžą pamatė, jog dėl vykdomų kelio darbų šviesoforai sankryžoje buvo išjungti. Todėl ji vadovavosi kelio ženklais. Ji sustojo ant Rygos gatvės dešiniojo šaligatvio, žiūrint nuo „Kardiolitos“ pusės, ir apsidairė. Jai iš kairės pusės Rygos gatve atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo. Todėl nužengė nuo šaligatvio ir normaliu tempu pėsčiųjų perėja perėjo Rygos gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti Justiniškių gatvės link. Tuomet užžengė ant saugumo salelės, ją praėjo ir sustojo ant saugumo salelės krašto, ties Rygos gatvės važiuojamąja dalimi, skirta važiuoti nuo Justiniškių gatvės pusės. Stovėdama ant saugumo salelės ji apsidairė ir link jos artėjančių transporto priemonių nebuvo. Todėl ji nužengė nuo saugumo salelės ir normaliu tempu pėsčiųjų perėja pradėjo eiti į kitą Rygos gatvės, skirtos važiuoti Justiniškių g., pusę. Ji sėkmingai praėjo antrą Rygos gatvės eismo juostą, skirtą važiuoti nuo Justiniškių gatvės pusės. Po to įžengė į pirmą eismo juostą ir toliau eidama pėsčiųjų perėja normaliu tempu praėjo praktiškai visą ir pirmą eismo juostą. Kai jai iki šaligatvio buvo likęs apie vieną žingsnį staiga pajuto stiprų smūgį į nugarą iš dešinio šono. Ją partrenkusio automobilio nematė. Nuo smūgio veidu krito į šaligatvio bordiūrą, pajuto jog krenta dantys. Netoli buvę darbininkai padėjo jai atsistoti ir nuvedę pasodino į savo automobilį. Netrukus atvyko policija ir medikai, kurie ją išgabeno į ligoninę. Teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę jai išaiškinta. Taip pat išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Įvykio metu ji vilkėjo žalia striuke ir ant kuprinės buvo atšvaitas (b.l. 28-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė J. M.-Č., išnagrinėjusi pateiktus A. V. medicininius dokumentus, davė išvadą, kad A. V. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairės pusės viršutinio žandikaulio srityje, poodinė kraujosruva smakre ir abiejų akių vokuose, muštinė žaizda burnos ertmės prieangio gleivinėje 31-32 dantų srityje, 11-o danties 3-io laipsnio paslankumas ir šaknies lūžis, abipusis viršutinio žandikaulio lūžis pagal LeFort1 liniją, kairės plaštakos I-o delnakaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 23).

Byloje esantys įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad G. Š. kaltas dėl įvykusio autoįvykio, nes artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepasirinko saugaus greičio, buvo nepakankamai atidus, nepastebėjo per pėsčiųjų perėją einančios A. V., ją parbloškė ir sužalojo. Tai patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir kiti rašytiniai bylos duomenys (kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas). Autoavarijos metu A. V. padarytus kūno sužalojimus patvirtina baudžiamojoje byloje esantis jos medicininių dokumentų apžiūros protokolas. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad G. Š. pažeidė kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir atsiradus pasekmėms įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. Š. ir jo gynėjas prašė teismo nutraukti iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, pagal laidavimą, o kaltinamojo laiduotoju paskirti jo motiną - A. S.. Buvo teigiama, kad kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką, pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios, anksčiau neteistas, nukentėjusioji neturi turtinio ir neturtinio pobūdžio pretenzijų. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras neprieštaravo tokiam kaltinamojo ir jo gynėjui išreikštam prašymui.

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu G. Š. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas kaltinamojo motinos – A. S. prašymas, kad ji sutinka būti sūnaus laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). G. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, G. Š. šią sąlygą atitinka. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Šiuo metu nedirba, tačiau iš paskutinės darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas iš teigiamos pusės. Bylos nagrinėjimo teisme metu G. Š. nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir teigė, kad įvertino savo neatsakingą vairavimą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog G. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo mama – A. S.. Minėtas asmuo teisme papasakojo apie savo santykius su sūnumi, išsakė savo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką. Laiduotoja įsitikinusi, kad galės daryti sūnui teigiamą poveikį, garantavo, kad panašūs atvejai daugiau nepasikartos. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja verta teismo pasitikėjimo. A. S. teismui pateiktame prašyme atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad dirba ūkvedė Utenos menų mokykloje, charakterizuojama teigiamai. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys, kad A. S. anksčiau neteista, tačiau yra vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimas). A. S. asmenybė yra teigiama. Ji kritiškai nusiteikusi dėl sūnaus įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji, kaip kaltinamojo motina, gali jam daryti teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis G. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo G. Š. perdavimo pagal laidavimą ir prašė teismo nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą. Įvertinęs kaltinamojo G. Š. asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką teismas mano, kad atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybes, jam skirti BK 68 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. Š. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti G. Š., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas