- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-1538-565/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- K. V.
- Advokatai
- Simona Ambrozevičiūtė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kryžiūtei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei K. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. V., prašydamas:
Žemesnės instancijos teismas
1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės;
2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio mėn.
3) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise mobilųjį telefoną Iphone XS Max, 256 GB 4G Gold, IMEI: 357291091129746;
Žemesnės instancijos teismas
4) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų M. V., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu;
5) priteisti iš atsakovės išlaikymą kiekvienam vaikui po 215 Eur per mėnesį;
6) nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką: 6.1. neporiniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus vaikai švenčia su atsakove. Atsakovė įsipareigoja paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną nuo 9.30 val. ir grąžinti į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę švenčių dieną iki 21.00 val.; poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus vaikai švenčia su ieškovu; 6.2. pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – vaikai švenčia su ieškovu; 6.3. pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną – vaikai švenčia su atsakove; 6.4. atsakovė bendrauja su vaikais kas antrą savaitę, nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., vaikus paimdama iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą; 6.5. atsakovė turi teisę švęsti su vaikais porinius vaikų gimtadienius, paimdama tą dieną vaikus iš nuolatinės jų gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 21.00 val., jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, atsakovė turi teisę švęsti porinius vaikų gimtadienius tik laisvu nuo ugdymo užsiėmimų metu; 6.6. atsakovė su vaikais gali netrukdomai bendrauti internetinių programų pagalba arba mobiliuoju telefonu; 6.7. atsakovė su vaikais netrukdomai gali matytis ir bendrauti ir kitu šalių iš anksto suderintu laiku.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. Santuokoje gimė dvi dukros: (duomenys neskelbtini) gimė dukra M., o (duomenys neskelbtini) gimė antra dukra A.. Prieš santuoką atsakovei gimė sūnus, kuris nėra biologinis ieškovo vaikas. Santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, kadangi beveik nuo pat santuokos pradžios iš atsakovės nebuvo savitarpio pagalbos, palaikymo, materialinės paramos bei rūpinimosi bendra šeimos gerove. Atsakovė niekur nedirbo, šeimą išlaikė vienas ieškovas, įskaitant ir atsakovės sūnų. Ieškovas teikė pagalbą pinigais ir atsakovės motinai, kuri gyvena Ukrainoje. Laikui bėgant, atsakovė ėmė vis mažiau bendrauti su ieškovu, ieškovas jai pradėdavo rūpėti tik kai jai kažko prireikdavo, pvz., rūbų, naujo telefono, pinigų. 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovas su atsakove bei vaikais išvažiavo į Ukrainą pas atsakovės motiną. Būdamas Ukrainoje, ieškovas suprato, jog atsakovė grįžti su juo į Lietuvą neketina. Atsakovė jam pasakė, kad jis kuo greičiau išvažiuotų iš Ukrainos ir niekada čia nebegrįžtų. Todėl ieškovas 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje grįžo į Lietuvą, o atsakovė su vaikais liko Ukrainoje.
3. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklauso mobilusis telefonas Huawei P10, L-29B 4G, Silver dual SIM, jo rinkos vertė – 150 Eur, kuris šiuo metu yra pas atsakovę, todėl telefonas paliktinas atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Kito dalintino turto bei bendrų prievolių šalys santuokos metu neįgijo.
4. Šalių dukros, likusios Ukrainoje su atsakove, bus netinkamai auklėjamos bei nebus aprūpintos elementariausiais dalykais. Atsakovė neturi darbo, o atsakovės motina negali padėti atsakovei, kadangi ji taip pat neturi darbo ir gyvena tik iš gaunamų pašalpų. Vaikai privalo augti saugioje ir stabilioje aplinkoje, kas negali būti užtikrinta Ukrainoje, kurioje šiuo metu vyksta karas. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutarties pagrindu dukra M. lankė (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad M. yra pilnavertė Lietuvos Respublikos pilietė, kuriai nuo pat mažens yra suteikiamas tinkamas ugdymas ir pagrindinių žmoniškųjų vertybių mokymas, ką sunku bus tikėtis gauti gyvenant Ukrainoje. Todėl ieškovas prašo nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo su dukromis tvarką ir priteisti iš atsakovės po 215 Eur išlaikymą per mėnesį kiekvienai dukrai.
5. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes būtent jis nebenorėjo palaikyti santuokinių ryšių. Vaikai ieškovui buvo reikalingi tik piniginėms išmokoms gauti, iš kurių jis mokėjo kreditą bankui. Ieškovas naudojo agresiją ir fizinę prievartą prieš atsakovės sūnų, naudojo psichologinę prievartą ir prieš atsakovę. Ieškovas nusišalino nuo sutuoktinio ir tėvo pareigų, nuolat atsakovę žemino, prikaišiojo, kad jis materialiai ją išlaiko, nors atsakovė negalėjo dirbti, nes buvo vaiko priežiūros atostogose.
7. Vaikai nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. gyvena su atsakove Ukrainoje ir atsakovė užtikrina jiems pakankamai geras gyvenimo sąlygas. Ukrainoje atsakovė su vaikais ir motina gyvena motinai priklausančiame name su žemės sklypu, name yra visi patogumai, vaikai turi atskirus kambarius, yra aprūpinti rūbais, maisto produktais, žaislais ir baldais. Chmelnickio srities Starokostiantynivo miesto tarybos vykdomojo komiteto Vaikų reikalų tarnyba atliko vaikų gyvenimo sąlygų patikrinimą atsakovės gyvenamojoje vietoje Ukrainoje ir pateikė išvadą, kad vaikų gyvenimo sąlygos yra patenkinamos. Atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas. Dukros nuo gimimo gyvena su atsakove, yra prie jos prisirišę, todėl jų gyvenamoji vieta neturėtų būti nustatyta su ieškovu.
8. Išvadą teikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2023 m. spalio 10 d. buvo išklausyta šalių dukros M. nuomonė. Mergaitei yra sunku ir sudėtinga, kai ji iš savo gyvenamosios vietos Ukrainoje staiga buvo išvežta į Lietuvą. M. ilgisi atsakovės ir kitų Ukrainoje likusių artimiausių šeimos narių. Tokiu atskyrimu M. netenka savo identiteto ir tapatumo. Tarnybos vertinimu, M. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriau atitiktų jos interesus. Šalių dukros A. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, kadangi mergaitė beveik nuo gimimo gyvena su atsakove Ukrainoje, yra mažo amžiaus (duomenys neskelbtini), iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad ieškovas su A. nėra matęsis ir bendravęs, taigi jokio ryšio su ieškovu A. neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies:
1) nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) šalims paliko jų ikisantuokines pavardes;
3) pripažino, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d.;
4) nustatė šalių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu;
5) priteisė iš atsakovės šalių dukrų išlaikymui po 200 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį, išlaikymą M. mokant nuo faktinio jos gyvenimo su ieškovu dienos – 2023 m. rugsėjo 12 d., o A., kuri šiuo metu yra Ukrainoje, - nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); 6) nustatė atsakovės bendravimo su dukromis tvarką:
a) kai atsakovė būna Ukrainoje, atsakovė su dukromis bendrauja: 1. nuotoliniu būdu, nuo 19.00 val. Lietuvos laiku darbo dienomis ir nuo 10.00 val. savaitgaliais. Ieškovas turi užtikrinti dukrų ir atsakovės bendravimui tinkamą interneto ryšį ir ryšio priemones; 2. neporiniais metais Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas vaikai švenčia su atsakove. Atsakovė paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš šventes, nuo 9.30 val., ir grąžina į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip pirmą dieną po švenčių, iki 21.00 val. Poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus su vaikais švenčia ieškovas. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventinės dienos apjungiamos, t. y. bendraujama pertraukiamai nuo Šv. Kalėdų švenčių pradžios iki Naujųjų metų švenčių pabaigos; 3. pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, vaikų gimimo dieną vaikai bendrauja su atsakove nuotoliniu būdu, nuo 10.00 val. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, atsakovė bendrauja su vaikai nuotoliniu būdu nuo 18.00 val.; 4. atsakovė su vaikais praleidžia kiekvienų metų vasaros atostogų vieną kalendorinį mėnesį, iš anksto suderinusi su ieškovu atostogų laiką ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Atsakovė paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną, 9.00 val., ir grąžina į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną, ne vėliau kaip iki 20.00 val.
b) kai atsakovė būna atvykus į Lietuvą laikinai svečiuotis ar gyventi, atsakovė bendrauja su dukromis: 1. kas antrą savaitę nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., dukras paimdama iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama jas į gyvenamąją vietą; 2. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasibaigus dukrų ugdymo laikui, paimdama jas iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val.; 3. neporiniais metais Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas dukros švenčia su atsakove. Atsakovė paima dukras iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš šventes, nuo 9.30 val., ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip kitą dieną po švenčių, iki 21.00 val. Poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus su vaikais švenčia ieškovas. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventinės dienos apjungiamos, t. y. bendraujama nepertraukiamai nuo Šv. Kalėdų švenčių pradžios iki Naujųjų metų švenčių pabaigos; 4. pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, nuo 9.30 val. iki 20.00 val. dukros švenčia su ieškovu; 5. pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, nuo 9.30 val. iki 20.00 val. dukros švenčia su atsakove; 6. atsakovė su dukromis bendrauja porinių dukrų gimtadienių metu, tą pačią dieną paimdama dukras iš jų gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą iki 21.00 val., jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, atsakovė bendrauja su dukromis porinių dukrų gimtadienių metu tik laisvu nuo ugdymo užsiėmimų metu; 7. atsakovė su dukromis praleidžia kiekvienų metų vasaros atostogų vieną kalendorinį mėnesį, iš anksto suderinusi su ieškovu atostogų laiką ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Atsakovė paima dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną, 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną, ne vėliau kaip iki 20.00 val.; 8. atsakovė su dukromis netrukdomai bendrauja internetinių programų pagalba arba mobiliuoju telefonu; 9. atsakovė su dukromis bendrauja ir kitu šalių iš anksto suderintu laiku.
7) priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise atsakovei mobilųjį telefoną Iphone XS Max, 256 GB 4G Gold, IMEI: 357291091129746.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (Lietuvos pilietis) ir atsakovė (Ukrainos pilietė) (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra A.. Abiejų dukrų gimimo dokumentuose nurodoma Lietuvos tautybė ir pilietybė. Atsakovė turi nepilnametį vaiką, gimusį iki šalių santuokos, kuris nėra ieškovo biologinis sūnus. Byloje nėra ginčo, kad šalys skyriumi gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėn.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovės argumentus dėl santuokos iširimo priežasčių, nutarė, byloje nesant rašytinių įrodymų dėl vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, abiem šalims sutinkant su santuokos nutraukimu, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsiskyrus jų požiūriams į bendrą gyvenimą kartu, vaikų auklėjimą, pareigas šeimoje, negebant rasti kompromisų, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje šeimoje kylančiais klausimais.
12. Tarp šalių nekilus ginčui dėl to, kad šalys nustojo kartu gyventi nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas iš Ukrainos, pagal bylos duomenis, išvyko 2019 m. rugpjūčio 27 d., nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių dukros nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios gyveno su atsakove Ukrainoje. Ukrainos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nutarta dukras grąžinti į nuolatinę jų gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), sprendimo įvykdymo tvarkoje nurodant, kad kartu su dukromis grįžta ir atsakovė. Minėto sprendimo atsakovė geranoriškai neįvykdė, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Šalių dukra M., dalyvaujant policijos pareigūnams bei globos ir rūpybos darbuotojams, 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo perduota ieškovui ir parvežta į Lietuvą. A. perduoti ieškovui nepavyko, kadangi nurodytoje gyvenamojoje vietoje jos nepavyko rasti. Atsakovė atsisakė pranešti A. buvimo vietą, todėl A. liko kartu su atsakove Ukrainoje. Chmelnickio srities Starokostiantynivo rajono teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi paskelbė atsakovės ir šalių dukros A. paiešką.
14. Nors Ukrainos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendime pažymėta, kad šis sprendimas neturi įtakos tarp šalių vykstančiam ginčui dėl šalių dukrų globos režimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendime nustatytos aplinkybės gali būti vertinamos kartu su kitomis bylos aplinkybėmis.
15. Ukrainos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendime nurodyta, kad bylos aplinkybės nerodo, jog šalių dukrų gyvenimo sąlygos Ukrainoje yra kokybiškesnės, lyginant su sąlygomis Lietuvoje. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių gyvenimo sąlygos iš esmės yra panašios. Pažymėjo, kad Ukrainos atsakingoms institucijoms nepavyko patikrinti atsakovės gyvenimo sąlygų Ukrainoje, nes atsakovė slapstosi. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas su atskira virtuve (37 kv. m.), bute yra visi patogumai, švaru, tvarkinga, yra dvigulė lova vaikams, atskira ieškovo lova, žaislai, spinta ir kiti reikalingi baldai.
16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. vyksta karas Ukrainoje. Nors atsakovė teigia, kad ne visoje Ukrainos teritorijoje vyksta kariniai veiksmai, tačiau atsakovė neneigė, kad šalia jos gyvenamosios vietos apie 10-20 kilometrų atstumu yra karinė bazė, karinis oro uostas, grūdų saugykla, kurie yra strateginiai kariniai taikiniai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimus apie tai, kad ji žino, kaip elgtis išgirdus civilinės saugos signalus, sprendė, kad tai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje yra saugios gyvenimo sąlygos, ypatingai, kai iš bylos duomenų matyti, kad Chmelnickio srityje, kurioje gyvena atsakovė su šalių dukra A., ne kartą buvo surengtos atakos hipergarsinėmis raketomis, randama galimai užmaskuoti minų, sutrinka dujų, elektros, vandens tiekimas.
17. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš ankščiau minėto Ukrainos Aukščiausiojo Teismo sprendimo turinio matyti, jog atsakovė yra sudariusi teritorinės gynybos savanorio sutartį, todėl atsakovė bet kada gali būti iškviesta vykdyti teritorinės gynybos užduotis už nustatytos teritorinės gynybos zonos ribų, taip pat išsiųsta į karinių (kovinių) operacijų rajonus, ir tai jokiu būdu negali būti vertinama kaip padėtis, užtikrinanti geriausius vaikų interesus, nes, atsakovei žuvus arba atsakovę sunkiai sužalojus, vykdant teritorinės gynybos užduotis ar karinius (kovinius) veiksmus, dukros gali likti Ukrainoje be globos.
18. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju geriausius šalių dukrų interesus atitiks dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, kuris turi tinkamas sąlygas ir galimybes užtikrinti dukrų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų bei intelektualių asmenybių, raidą, jų poreikius turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jos galėtų užsiimti pagal amžių joms reikalingais dalykais, ugdytis ir lavintis. Pažymėjo, kad nors A. nėra mačiusi ieškovo, jos gyvenamoji vieta su ieškovu nustatoma kartu su seserimi M., kuri turi artimą ryšį su A.. Atsiradus poreikiui, ieškovas galės išsinuomoti didesnį būstą, kadangi jis dirba ir tokias finansines galimybes turės.
19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Tarnybos pateiktas pastabas dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su dukromis tvarkos, nustatė atsakovės bendravimo su dukromis tvarką.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, iš atsakovės dukrų išlaikymui priteisė po 200 Eur išlaikymą per mėnesį kiekvienai dukrai. Kadangi šalių dukra M. su ieškovu gyvena nuo 2023 m. rugsėjo 12 d., išlaikymą jai teismas priteisė nuo nurodytos datos, o išlaikymą A. priteisė nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
21. Tarp šalių nekilus ginčo dėl santuokoje įgyto dalintino turto – Iphone XS Max, 256 GB 4G Gold, IMEI: 357291091129746, pirmosios instancijos teismas šį turtą priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 17 750,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (90 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 13 859,86 Eur už advokato pagalbą ir 3 800,49 Eur už vertimo paslaugas). Vertinęs, kad ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 86 proc., pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 15 265,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
23. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria šalių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, iš atsakovės priteistas išlaikymas dukroms, nustatyta atsakovės bendravimo su dukromis tvarka bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
Žemesnės instancijos teismas
1) nustatyti šalių dukrų gyvenamąją vietą su atsakove;
2) įpareigoti ieškovą nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. teikti dukrai M., o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos – A. po 200 Eur išlaikymą per mėnesį kiekvienai;
3) nustatyti apeliaciniame skunde nurodytą ieškovo ir dukrų bendravimo tvarką ieškovo buvimo Lietuvoje ir Ukrainoje metu;
4) atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 15 265,30 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
24.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šalių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovė kartu su vaikais gyvena jos motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 16 d. Vaikų reikalų tarnyba patikrino atsakovės gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad atsakovė su vaikais gyvena ankščiau nurodytu adresu, 3 kambarių name su visais komunaliniais patogumais, reikalingais baldais. Skirtingų lyčių asmenims neleidžiama gyventi viename kambaryje. Augdami vaikai užima vis daugiau vietos, atsiranda asmeninės erdvės poreikis, todėl, duroms gyvenant 1 kambario bute su ieškovu, neįmanoma užtikrinti jų asmeninės erdvės, kas itin svarbu vaikų vystymuisi;
24.2. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių durų gyvenamosios vietos nustatymo, neatsižvelgė į tai, kad dukra A. visą savo gyvenimą gyvena kartu su atsakove, niekada nėra mačiusi ieškovo ir suvokia jį kaip svetimą žmogų. Net jei tarp seserų ir yra glaudus kontaktas, dukra A. negalės jaustis laisvai ir patogiai užsienio šalyje, nes visą gyvenimą gyvena Ukrainoje, prisitaikė prie sąlygų, aplinkos, yra pripratusi, jog aplinkoje su ja yra bendraujama tik ukrainiečių kalba. A. perkėlus gyventi į Lietuvą, ji patirs didelį stresą. Ieškovas visiškai nesidomi A. gyvenimu ir vystymusi, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas galės suteikti jai tinkamą rūpestį ir priežiūrą, atsižvelgiant į tai, kad jis visiškai nepažįsta jos kaip asmens, nežino jos įpročių, charakterio ir kt. Taip pat neatsižvelgta ir į tai, kad dukra M., grąžinta gyventi į Lietuvą, ilgisi Ukrainoje likusios atsakovės ir artimųjų. Atsižvelgiant į tai, abiejų dukrų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove Ukrainoje;
24.3. atsakovė bet kada gali nutraukti teritorinės gynybos savanorio sutartį. Be to, pagal Ukrainos įstatymo „Dėl mobilizacinių mokymų ir mobilizacijos“ 23 straipsnį, mobilizacijos metu į karo tarnybą, atsakovė, auginanti 3 vaikus iki 18 metų, negali būti šaukiama;
Šalies argumentai
24.4. ieškovas, prašydamas priteisti jam 15 236,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, nepagrindė šių išlaidų poreikio. Dalis išlaidų skirtos ieškovo samdytiems privatiems asmenims, kurie padėjo ieškovui prievarta atimti dukrą M. iš atsakovės ir išvežti ją į Lietuvą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir prašomų priteisit bylinėjimosi išlaidų proporcingumo nagrinėjamai bylai bei atsakovės turtinei padėčiai,
25. Ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1. nei atsakovės, nei šalių dukros A. buvimo vieta iki šiol nėra žinoma, jų Ukrainoje nepavyksta rasti net policijos pareigūnams. Todėl nėra aiškios ir A. gyvenimo sąlygos Ukrainoje, ar dukra yra saugi ir sveika. Atsakovė, siekdama įrodyti dukrų gyvenimo sąlygas Ukrainoje, rėmėsi 2021 m. rugsėjo 16 d. Chmelniscko srities Vaikų reikalų tarnybos atliktu atsakovės gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, tačiau šis aktas surašytas prieš beveik 3 metus;
25.2. byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad dukros, gyvendamos su atsakove, buvo neprižiūrėtos, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, joms trūko maisto. Į bylą pateiktos nuotraukos bei vaizdo įrašai patvirtina, kad atsakovės mamos namas, kuriame atsakovė teigia gyvenanti, primena ūkinį pastatą, o ne gyvenamąjį namą. Šalių dukra M. paėmimo metu atrodė neprižiūrėta, purvinais ir suplyšusiais rūbais, pajuodavusiais dantimis, turėjo kirmelių, tai patvirtina byloje pateiktos ieškovo darytos nuotraukos. Dukra A. taip pat yra neprižiūrėta ir apleista, nebuvo vedama į ugdymo įstaigą, tai taip pat patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad atsakovės mamos namuose lankosi asocialūs vyrai, yra vartojamas alkoholis. Iš į bylą pateikto ieškovo sesers susirašinėjimo su vaikų daželio auklėtoja matyti, kad darželio direktorė ketina kreiptis į socialinius darbuotojus, nes atsakovės sūnus vis skundžiasi, kad vaikai namuose yra mušami;
25.3. ieškovas yra informacinių technologijų specialistas, jo mėnesio pajamos viršija 2 000 Eur, todėl ieškovas gali įsigyti didesnį būstą ir tą planuoja padaryti iš karto, kai tik bus surasta ir jam perduota dukra A.;
25.4. atsakovei neužtikrinant tinkamo ieškovo bendravimo su dukromis, byloje 2021 m. sausio mėn. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo ir dukrų bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovė turėjo sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau šiuos nutarties atsakovė nevykdė ir neteikė ieškovui jokios informacijos apie dukras. Dėl tokio atsakovės sąmoningo elgesio ilgą laiką ieškovo ir dukrų bendravimas buvo apribotas. Dukra M. pasakojo ieškovui, kad atsakovė nuteikinėjo ją prieš ieškovą, net teigė, kad ieškovas yra miręs. Tuo tarpu ieškovas, grąžinus M. į Lietuvą, sudarė visas sąlygas jai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis su atsakove ir kitais šeimos nariais, likusiais Ukrainoje;
25.5. ieškovas išsamiai pagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Į šias išlaidas nėra įtrauktos išlaidos už Ukrainoje samdytą advokatą bei išlaidos privatiems asmenims, teikusiems ieškovui apsaugos paslaugas dukros M. priverstinio paėmimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
28. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, atsakovė – Ukrainos Respublikos pilietė. Šalys (duomenys neskelbtini) Lietuvoje sudarė santuoką. Santuokoje gimė dvi dukros: (duomenys neskelbtini) gimė dukra M., o (duomenys neskelbtini) gimė antra dukra A.. Atsakovė iš ankstesnio ryšio turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų. 2019 m. birželio mėn. 27 d. ieškovas su atsakove bei vaikais atvyko į Ukrainą pas atsakovės motiną. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio mėn. 27 d. grįžo į Lietuvą, o atsakovė su vaikais liko Ukrainoje. Ieškovas 2019 m. spalio mėn. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir dukrų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu.
29. Ukrainos Chmelnickio srities Starokostiantynivskio rajono teisme 2021 m. gegužės 18 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo pareiškimą dėl priverstinio šalių dukrų grąžinimo į Lietuvą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija).
30. Ukrainos Chmelnickio srities Starokostiantynivskio rajono teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu atsisakė tenkinti ieškovo pareiškimą dėl priverstinio šalių dukrų grąžinimo į Lietuvą, konstatavęs, kad vaikai daugiau kaip dvejus metus su atsakove gyvena Ukrainoje, turi Ukrainoje nuolatinę gyvenamąją vietą, stiprius socialinius ryšius, stabilias grąžinimo sąlygas, todėl vaikų grąžinimas į Lietuvą neatitiktų geriausių vaikų interesų. Chmelnickio apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutarimu paliko galioti Chmelnickio srities Starokostiantynivskio rajono teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą, nurodęs, kad vaikai jau prisitaikė prie naujos gyvenamosios ir socialinės aplinkos, todėl sprendimas atsisakyti grąžinti vaikus į Lietuvą atitinka geriausius vaikų interesu ir Hagos konvencijos 12 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismas atsisako grąžinti vaiką, jei praėjo daugiau kaip vieneri metai nuo tos dienos, kai vaikas buvo išvežtas, ir vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos.
31. Ukrainos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi panaikino Chmelnickio srities Starokostiantynivskio rajono teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir Chmelnickio apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarimą ir ieškovo prašymą dėl priverstinio dukrų grąžinimo į Lietuvą tenkino, nurodęs, kad vaikai yra dar pakankamai jauno amžiaus, kad galėtų patys teigti, jog jie tikrai apsiprato naujoje aplinkoje, ir jų grąžinimas į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę gali jiems psichologiškai pakenkti.
32. Atsakovė geruoju nevykdė Ukrainos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties grąžinti šalių dukras į Lietuvą, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Priverstinio vykdymo metu 2023 m. rugsėjo 12 d. M. (duomenys neskelbtini) buvo perduota ieškovui ir su ieškovu grįžo į Lietuvą. A. perduoti ieškovui nepavyko, nes A. nebuvo (duomenys neskelbtini) vaikų darželio patalpose, o atsakovė atsisakė nurodyti A. buvimo vietą. Ukrainos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis grąžinti A. į Lietuvą iki šiol nėra įvykdyta.
Dėl šalių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo
33. Hagos konvencijos tikslas yra užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančią valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti (Hagos konvencijos 1 straipsnio a) punktas). Gavusi pranešimą apie neteisėtą išvežimą ar laikymą, nurodytą Hagos konvencijos 3 straipsnyje, Susitariančios valstybės, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal šią Konvenciją, arba sprendžia dėl globos teisių iš esmės tik tada, jei per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nuo minėto pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pagal šią Konvenciją (Hagos konvencijos 16 straipsnis). Hagos konvencijos 19 straipsnyje nustatyta, kad pagal šią Konvenciją priimtas sprendimas grąžinti vaiką nėra laikomas lemiamu iš esmės sprendžiant vaiko globos klausimus.
34. Taigi, pagrindinis Hagos konvencijos tikslas yra užtikrinti greitą vaiko grąžinimą į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, o vaiko interesų ir globos klausimus turi spręsti tos valstybės teismai, kurioje vaikas gyveno prieš neteisėtą išvežimą. Todėl Ukrainos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi konstatavus, kad šalių dukros Ukrainoje laikomos neteisėtai, ir nusprendus, kad jos turi būti grąžintos į nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, šalių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas iš esmės sprendžiamas Lietuvos teismuose pagal Lietuvos įstatymus (Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinė pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 28 straipsnio 3-5 dalys).
35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Kai tėvas ir motina gyvena skyrius, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.196 straipsnio 1 d.). CK 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
36. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014, kt.).
37. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos, užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013, k.).
38. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013, k.).
39. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenustato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje M. prieš Bulgariją). Be to, aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties Nr. e3K-3-483/2020).
40. Šiame kontekste pažymima, kad neigiamos pasekmės ir atsakomybė dėl Ukrainos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje konstatuoto neteisėto šalių dukrų laikymo Ukrainoje ir minėtos nutarties grąžinti vaikus į Lietuvą nevykdymo turi tekti atsakovei, o ne šalių dukroms.
41. Nagrinėjamu atveju šalių dukra M., gimusi (duomenys neskelbtini), į Ukrainą išvyko (duomenys neskelbtini) būdama beveik (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir gyveno Ukrainoje iki 2023 m. rugsėjo vidurio, t. y. daugiau kaip ketverius metus. Šalių dukra A., gimusi (duomenys neskelbtini), į Ukrainą išvyko būdama kelių savaičių amžiaus, ir Ukrainoje gyvena iki šiol. Pagal bylos duomenis, A. su ieškovu po jo grįžimo į Lietuvą 2019 m. rugpjūčio mėn., nebendravo ir nesimatė.
42. Taigi, ieškovo prašymas nustatyti šalių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu, faktiškai reiškia reikalavimą pakeisti A. faktinę gyvenamąją vietą. Todėl yra būtina nustatyti, kad dabartinė A. gyvenamoji aplinka jai yra nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, ir geriausius A. interesus atitiktų jos perkėlimas gyventi su ieškovu ieškovo gyvenamojoje vietoje.
43. Pagal bylos duomenis, atsakovė Ukrainoje su dukromis (šiuo metu – tik su A.) ir sūnumi D., gim. (duomenys neskelbtini) iš ankstesnio ryšio, nuo atvykimo į Ukrainą iki šiol gyvena atsakovės motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ukrainos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties aprašomojoje dalyje yra duomenys, kad pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. 8, minėtame gyvenamajame name gyvena atsakovė, atsakovės sūnus ir dukros, N. V. V. (atsakovės motina), M. V. V. (atsakovės brolis). Namas yra trijų kambarių su visais komunaliniais patogumais. Būsto sanitarinė būklė gera. Būstas yra įrengtas, yra reikalinga buitinė technika. Vaikai aprūpinti viskuo, ko reikia mokymuisi, poilsiui, vystymuisi, turi sezoną atitinkančią aprangą ir avalynę, higienos priemonių, maisto produktų, knygų, mokyklinių reikmenų. Prie namo yra 0,2 ha žemės sklypas, kuriame auginamas daržas, ūkiniame pastate laikomos ožkos ir naminiai paukščiai.
44. Šalių dukros yra registruotos pas (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoją.
Žemesnės instancijos teismas
45. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 4 d. prašymu dėl teisinės pagalbos kreipėsi į Ukrainos teisingumo ministeriją, prašydamas surinkti ir pateikti teismui prašyme nurodytus duomenis, reikšmingus klausimui dėl šalių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo spręsti. Teisinės pagalbos prašymą vykdžiusio Starokostiantynivskio rajono teismo 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio protokole nurodyta, kad surinkti dalį prašomų duomenų buvo įpareigota Chmelnickio srities Starokostiantynivskio miesto tarybos vykdomojo komiteto Vaikų reikalų tarnybai, o dėl kitų duomenų pateikimo buvo išsiųsti prašymai kitoms institucijoms.
46. Vaikų reikalų tarnybos 2023 m. spalio 16 d. rašte nurodyta, kad atsakovė tinkamai vykdė tėvų pareigas sūnaus ir dukrų atžvilgiu ir tinkamai juos prižiūrėjo bei auklėjo. Vaikai lankė bendrojo lavinimo mokyklą ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, Vaikų reikalų tarnyba negavo jokios informacijos apie tai, kad vaikai praleidžia užsiėmimus be pateisinamų priežasčių. Santykiai šeimoje draugiški ir geranoriški. Vaikų reikalų tarnyba neturi informacijos apie tai, kad atsakovė turėtų partnerį. 2023 m. birželio mėn. Vaikų reikalų tarnybos darbuotojai aiškinosi, kiek šalių dukros yra prisirišusios prie kiekvieno iš tėvų, ir šios apklausos metu vaikai išreiškė norą gyventi su atsakove.
47. Hryhorivkos seniūnijos seniūno pateiktoje 2023 m. spalio 13 d. atsakovės charakteristikoje nurodyta, kad atsakovė Hryhorivkos kaime užsirekomendavo teigiamai, yra tėvynės patriotė, darbšti, iniciatyvi, draugiška, atsakinga, aktyviai dalyvauja kaimo gyvenime. Pasak kaimynų, ji nekonfliktiška, draugiška ir padeda pagal galimybes. Atsakovės gyvenamojoje vietoje sudarytos patogios sąlygos atsakovės vaikams augti ir mokytis, atsakovė sąžiningai atlieka savo motinos pareigas ir auklėja vaikus.
48. Hryhorivkos seniūnijos seniūno pateiktoje 2023 m. spalio 13 d. atsakovės charakteristikoje bei kituose teisinės pagalbos prašymo vykdymo metu surinktuose dokumentuose yra duomenys apie atsakovės darbinę veiklą. Atsakovė teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) esančiame privačiame vaikų darželyje, kurį šiuo metu lanko ir A.
49. (Duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje M. charakteristikoje nurodyta, kad mokymosi mokykloje laikotarpiu M. nepraleidinėjo pamokų be pateisinamos priežasties, reguliariai lankė ugdymo įstaigą, o nuotolinio mokymosi metu mokėsi internetu. M. buvo visiškai aprūpinta vadovėliais, visais mokykliniais reikmenimis ir drabužiais. Kliudančių mokymuisi ligų ir kitų kontraindikacijų neturi. Vaiko protinės ir fizinės raidos lygis atitinka savo amžiaus lygį. Bendras požiūris į mokyklą, mokymąsi ir darbą yra teigiamas. M. yra maloni, dosni, bendraujanti. Atsakovė atsakingai rūpinosi M. auklėjimu ir lavinimu, nuolat palaikė ryšį su mokykla ir klasės auklėtoja, domėjosi vaiko pasiekimais, dalyvavo tėvų susirinkimuose. Šeimoje buvo sudarytos vaiko visapusiškam vystymuisi būtinos gyvenimo sąlygos.
50. (Duomenys neskelbtini) pateiktoje 2023 m. spalio 12 d. A. charakteristikoje nurodyta, kad A. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini). Šeimos materialinė ir ekonominė padėtis patenkinama. Atsakovė laiku atveda ir pasiima A. iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos. A. pagal savo amžių turi išlavintą dėmesį, klausos ir regimąją atmintį, vaizduotę. A. kalba ir žodynas yra gerai išsivystę. Savo elgesiu ji rami, santūri, neskriaudžia kitų vaikų, agresijos nepastebėta. Socialiniai ir buitiniai įgūdžiai atitinka amžių. Savitarnos įgūdžiai formuojasi pagal amžių. Paklūsta suaugusiųjų reikalavimams, tvarkinga.
51. Ankščiau nurodyti duomenys duoda pagrindą teigti, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos dukroms augti ir vystytis, atsakovė atsakingai rūpinasi dukrų poreikiais ir jas auklėja, atsakovės asmeniniai bruožai tinkami išauklėti dukras sveikomis, intelektualiomis ir harmoningomis asmenybėmis. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo gyvenimo sąlygos (ieškovas gyvena vieno kambario bute (duomenys neskelbtini)) ar ieškovo doroviniai ir kiti asmenybės bruožai, lyginant su atsakovės, leis iš esmės geriau užtikrinti šalių dukrų poreikius ir raidą.
52. Ieškovas su 2023 m. liepos 2 d., 2023 m. spalio 9 d. prašymais į bylą teikė įrodymus (nuotraukas, video įrašus, kt.), ieškovo teigimu, patvirtinančius, kad atsakovės gyvenamasis būstas primena ūkinį pastatą, atsakovės gyvenamojoje vietoje yra nešvaru, matosi seni ir sulūžę baldai, atsilupę tapetai, mergaitės aprengtos nešvariais rūbais, A. aprengta ne pagal sezoną, atsakovė (duomenys neskelbtini) amžiaus A. maitina sausainiu, o (duomenys neskelbtini) A. maitina sausa bulve, atsakovės gyvenamojoje vietovėje dingsta elektra, dujos.
53. Iš ieškovo pateiktų kelių selektyvių nuotraukų negalima teigti, kad atsakovės gyvenamoji vieta ir aplinka nepritaikyta, netinkama šalių dukroms tinkamai, saugiai gyventi ir vystytis. Keletas nuotraukų, kuriose matosi nevisai švarūs vaikų drabužiai, o A. namo kieme ant žaliuojančios žolės, ieškovo teigimu, lapkričio mėn., stovi apauta vasarinius panašiais batukais, taip pat nesudaro pagrindo padaryti išvadą apie netinkamą atsakovės rūpinimąsi dukromis. Sausainis ir bulvė savaime nėra kenksmingi ir ieškovo nurodyto amžiaus vaikams draudžiami produktai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje nuolat ir ilgam laikui dingsta elektra ar dujos. Elektros tiekimo sutrikimai yra neretai pasitaikantis reiškinys ir Lietuvoje. Taip pat pažymima, kad šiek tiek skurdesnė, ne visai tvarkinga aplinka nesudaro pagrindo jos vertinti kaip neatitinkančios tinkamam vaikų vystymuisi.
54. Šalių dukra M. 2023 m. spalio 10 d. bendravimo su Tarnybos atstove metu pasakojo, kad Ukrainoje ji, brolis ir sesutė lankė ugdymo įstaigas, atsakovė labai skaniai gamindavo valgyti, ji su sesute ir broliu žiūrėdavo filmukus, turėjo žaislų, žaisdavo, piešdavo, spalvindavo, M. ilgisi buvusio gyvenimo Ukrainoje kartu su atsakove ir kitais šeimos nariais. 2023 m. spalio 10 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nėra jokių duomenų, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje M. buvo neprižiūrėta, ja nesirūpinama, ji blogai jautėsi dėl gyvenamosios aplinkos ir sąlygų joje.
55. Ieškovo nurodyti teiginiai, kad atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus, vertinami kaip neįrodyti. Šiuos teiginius ieškovas grindė liudytojų parodymais. Liudytojai yra susiję su ieškovu – ieškovo sesuo, ieškovui paslaugas Ukrainoje teikę asmenys, todėl šių liudytojų parodymai nevertinami kaip aukštos įrodomosios vertės. Pažymima, kad atsakovė ir byloje liudijusi atsakovės motina nurodė priešingas aplinkybes – kad atsakovas vartojo alkoholį, buvimo Ukrainoje metu nesirūpino dukromis, vartojo prieš atsakovę psichologinį ir fizinį smurtą.
56. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi skirtingų, byloje nesuinteresuotų Ukrainos institucijų pateiktais teisinės pagalbos prašymo metu surinktais duomenimis, kad atsakovė tinkamai vykdo motinos pareigas dukrų atžvilgiu, atsakingai jas prižiūri ir auklėja, dukros aprūpintos reikiamomis ugdymo priemonėmis, tvarkingos, atsakovės gyvenamojoje vietoje sudarytos vaikų visapusiškam vystymuisi būtinos gyvenimo sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad Ukrainoje vykstantis karas sudaro mažesnes joje gyvenančių asmenų saugumo sąlygas, tačiau nesutinka, kad vien šis faktas savaime reiškia, kad šalių dukrų gyvenimas Ukrainoje prieštarauja šalių dukrų interesams, pažeidžia Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis, o atsakovė, likdama gyventi su dukromis Ukrainoje, veikia priešingai dukrų interesams.
58. Informacija apie Ukrainoje vykstantį karą kasdien yra pateikiama viešai Lietuvos masinės informacijos priemonėse. Aktyvūs tiesioginiai kariniai veiksmai vyksta palyginti nedidelėje Ukrainos dalyje, rytiniuose ir pietiniuose regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono srityse. Chmelnickio sritis, kurioje yra atsakovės gyvenamoji vieta, yra Vakarų Ukrainoje, ši sritis nesiriboja su nurodytomis sritimis, kuriose vyksta aktyvūs kariniai veiksmai. Nėra duomenų, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje būtų paskelbta gyventojų evakuacija ar rekomendacija išvykti, atsakovės gyvenamoji vieta Lietuvos masinės informacijos priemonėse nėra minima tarp Rusijos raketomis ir dronais nuolat atakuojamų vietovių. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas. Ieškovas nurodė, kad netoli atsakovės gyvenamosios vietos yra karinė bazė, kuri, pasak ieškovo, yra potencialus karinis taikinys. Tačiau be šio fakto, daugiau informacijos, susijusios su karine baze, jos aktyviu naudojimu kariams ir technikai sutelkti, ieškovas nepateikė. Atsakovės motina, liudydama teismo posėdyje pirmosios instancijos metu, nurodė, kad karinė bazė yra uždaryta, aktyvūs kariniai veiksmai atsakovės gyvenamojoje vietoje nevyksta. Be to, atsakovei nėra apribota galimybė išvykti gyventi į saugesnę Ukrainos vietą, jei saugumo situacija atsakovės gyvenamojoje vietoje iš esmės pasikeistų.
59. Todėl nėra pagrindo teigti apie realią, nuolatinę ir tiesioginę grėsmę šalių dukrų gyvybei ar sveikatai atsakovės gyvenamojoje vietoje. Taip pat pažymima, kad teismai, taip pat ir pirmosios instancijos teismas, kurio sprendimas yra skundžiamas, nagrinėdami ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatyti šalių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu, vertino tas pačias ieškovo nurodytas aplinkybes apie karo Ukrainoje keliamą grėsmę šalių dukrų gyvybei ir sveikatai, ir konstatavo, kad atsakovės sprendimas likti su dukromis gyventi Ukrainoje savaime nesudaro pagrindo padaryti išvadą dėl kilusios grėsmės šalių dukrų gyvybei ir sveikatai, ir nustatyti šalių dukrų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartis nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1635/2022; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-148/2024).
60. Pagal bylos duomenis, atsakovė yra sudariusi teritorinės gynybos savanorio sutartį. Atsakovė nurodė, kad ji turi įgūdžių ir žinių medicinos srityje, todėl su Teritorinės bendruomenės savanorių daliniu sudarytos sutarties pagrindu vedė pirmosios pagalbos mokymus. Vertinama, kad savanoriškas sprendimas pagal turimus sugebėjimus prisidėti prie šalies gynybos yra teigiamas, skatintinas elgesys. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė atitinkamų Ukrainos teisės aktų nuostatas – Teritorinių bendruomenių savanorių formavimo nuostatų, patvirtintus Ukrainos Ministrų kabineto 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1449, 23 punktą, pagal kurį sudarytos teritorinės gynybos savanorio sutarties nutraukimo pagrindas yra savanorio prašymas nutraukti sutartį. Atsakovė taip pat nurodė Ukrainos įstatymo „Dėl mobilizacinių mokymų ir mobilizacijos“ 23 straipsnio nuostatas, kad mobilizacijos metu į karo tarnybą nešaukiami moterys ir vyrai, kurie išlaiko tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat vyrai ir moterys, kurie savarankiškai augina vaiką (vaikus) iki 18 metų. Priešingai nei teigia ieškovas, Ukrainos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nepaneigė atsakovės nurodytos galimybės nutraukti teritorinės gynybos savanorio sutartį. Ukrainos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties 40 punkte nurodytos aplinkybės leidžia manyti esant pagrįstus atsakovės nurodytus argumentus dėl apribojimų mobilizacijos metu šaukiant į karo tarnybą. Nebūtų pagrindo sutikti ir su teiginiu, kad, atsakovei žuvus ar sunkiai susižalojus vykdant teritorinės gynybos savanorio sutartį, šalių dukros Ukrainoje liktų be globos. Bylos duomenimis, kartu su šalių dukromis gyvena atsakovės motina, kuri galėtų laikinai pasirūpinti vaikais, iki jie būtų perduoti ieškovo globai. Be to, tokį uždavinį ir pareigą turi atitinkami Vaiko teisių tarnybos padaliniai Ukrainoje. Todėl faktas, kad atsakovė yra sudariusi teritorinės gynybos savanorio sutartį, negali būti vertinamas kaip grėsmė šalių nepilnamečių dukrų interesams.
61. Kaip minėta ankščiau, Chmelnickio sr. (duomenys neskelbtini) miesto tarybos vykdomojo komiteto Vaikų reikalų tarnybos 2023 m. spalio 16 d. rašte nurodyta, kad 2023 m. birželio mėn. Vaikų reikalų tarnybos darbuotojai aiškinosi, kiek šalių dukros yra prisirišusios prie kiekvieno iš tėvų, ir šios apklausos metu vaikai išreiškė norą gyventi su atsakove. A. šiuo metu yra suėję (duomenys neskelbtini). A. nuo (duomenys neskelbtini) amžiaus gyvena su atsakove jos gyvenamojoje vietoje Ukrainoje. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas su A., ieškovui 2019 m. rugpjūčio 27 d. išvykus iš Ukrainos į Lietuvą (tuo metu A. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus), nebendravo, taigi, galima teigti, kad A. ieškovo neprisimena, nepažįsta, ieškovas jai faktiškai yra svetimas žmogus. Byloje nėra įrodymų apie kokius nors kitus A. ryšius su Lietuva.
62. Tarnyba pateikė išvadą, kad geriausius šalių dukrų interesus atitiktų dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atsakovės gyvenamojoje vietoje. Tarnybos atstovė nurodė, kad A., kuri faktiškai nuo gimimo gyvena su atsakove Ukrainoje, ir nėra mačiusi ieškovo ir su juo bendravusi, perkėlimas į jai svetimą fizinę, socialinę, šeimos, kalbinę aplinką padarys A. didelę emocinę ir psichologinę žalą. Ieškovo elgesys, stebėtas 2023 m. spalio 10 d. išklausant M. nuomonę dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, kai M. staiga buvo išskirta su atsakove ir parvežta į Lietuvą, nepadedant M. lengviau išgyventi šį išsiskyrimą (bendraujant su M. rusiškai, o ne ukrainietiškai, nors ieškovas moka ukrainiečių kalbą, stengiantis nekalbėti su M. apie atsakovę, ignoruoti M. poreikį bendrauti su atsakove, jai paskambinti) rodo, kad ieškovas neatliepia geriausių M. interesų, todėl, tikėtina, neatlieps ir geriausių A. interesų, jei A. gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškovu.
63. Įvertinus ankščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad A. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ieškovo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje A. akivaizdžiai sukels emocinius išgyvenimus, psichologinę žalą, nes A. staiga būtų perkelta į jai visiškai svetimą fizinę, socialinę, šeimos, kalbinę aplinką. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, dėl kurių šie neigiami emociniai išgyvenimai ir psichologinė žala neabejotinai atsvertų naudą A. sveikam ir visapusiškam vystymuisi, jei jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovo jo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje. Todėl yra pagrindas teigti, kad geriausius A. interesus atitinka A. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove jos gyvenamojoje vietoje Ukrainoje.
64. Pirmosios instancijos teismo pavedimu M. nuomonė dėl to, su kuriuo iš tėvų ir kurioje valstybėje ji norėtų gyventi, buvo išklausyta 2023 m. spalio 10 d. Tarnybos psichologo, M. jau gyvenant Lietuvoje su ieškovu. 2023 m. spalio 10 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad M. dabar su mama nebendrauja, nes „tėtis neturi jos numerio“. Ji jaučiasi „blogai, nes mamos nėra“. Ji norėtų gyventi Ukrainoje, „Ukrainoje yra gerai, nes ten yra mama, sesutė, broliukas, senelė, Kolia. Mūsų buvo šeši, o dabar liko penki“. Ji pati tėčiui sako, kad pasiilgo sesės ir brolio, o tėtis sako, kad visą žiemą ji čia pasiliks. Kai būna liūdna, ji pati sau padeda. Paklausta, kurioje šalyje norėtų gyventi, atsako „Ukrainoje, nes ten mano mama“. Paklausta, ko paprašytų, jei šiandien sutiktų auksinę žuvelę, M. atsakė, kad „mama čia atvažiuotų, su sesute ir broliuku“.
65. Glaudus M. ryšys su atsakove stebimas yra M. pokalbio su Tarnybos psichologe 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismo patalpose metu. M. trūksta bendravimo su atsakove, ji su atsakove bendrauja tik per ieškovą, kai atsakovė paskambina ieškovui ir ieškovas atsako į skambutį bei perduoda telefoną M.. M. norėtų su atsakove bendrauti kiekvieną dieną, su atsakove M. pirmiausiais pasidalintų jai nutikusiu džiaugsmingu dalyku. Paklausta, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, M. atsako, kad norėtų, jog abu tėvai gyventų kartu. M. džiaugsmingai pasakoja apie sesutę ir brolį, norėtų, kad jie gyventų kartu.
66. Brolių ir seserų gyvenimas kartu yra būtinas siekiant sukurti ir ugdyti jų artimus tarpusavio ryšius, kas užtikrina vaikų emocinę ir psichologinę gerovę, saugumo jausmą tiek vaikystėje, tiek tapus suaugusiais, taigi, atitinka geriausius vaikų interesus.
67. Iš ankščiau minėto M. 2023 m. spalio 10 d. pokalbio su Tarnybos psichologu matyti, kad M. su seserimi A. ir broliu D. sieja glaudus ryšys, sesuo ir brolis M. yra jos šeimos dalis, išsiskyrimas su jais mergaitei sukėlė neigiamas emocijas. Pagal bylos duomenis, M. su A. ir D. augo kartu nuo gimimo iki kol M. 2019 m. rugsėjo mėn. buvo parvežta į Lietuvą. Kadangi M. ir A. dar yra mažo amžiaus, jų gyvenimas kartu trunka palyginti neilgai, tvirtam seserų (ir brolio) ryšiui iki galo susiformuoti būtinas vaikų gyvenimas kartu. Toks ryšys negalėtų susiformuoti mergaitėms gyvenant atskirai skirtingose šalyse, ir tik mažą dalį laiko praleidžiant kartu.
68. Todėl, siekiant užtikrinti M. ir A. tarpusavio ryšį, kas vertinama kaip atitikimas geriausiems vaikų interesams, yra pagrindas M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove jos gyvenamojoje vietoje.
69. Nors M. su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje gyvena jau beveik metus, vertinama, kad M. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atsakovės gyvenamojoje vietoje Ukrainoje, nesukels M. emocinių išgyvenimų ir psichologinės žalos, nes M. grįžtų jai įprastą fizinę, socialinę, šeimos ir kalbinę aplinką, kur ji gyveno ketverius metus, lankytų tą pačią mokyklą, su atsakove ir kitais ten gyvenančiais šeimos nariais M. sieja glaudūs emociniai ryšiai.
70. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad dėl šalių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove atsakovės gyvenamojoje vietoje turėjo būti pareikštas atskiras atsakovės reikalavimas.
71. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovė teikė atsiliepimą, paaiškinimus ir įrodymus, kad šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su ieškovu, o dukros liktų gyventi su atsakove Ukrainoje faktiškoje dukrų gyvenamojoje vietoje. Šalys pirmosios instancijos teismui teikė paaiškinimus ir įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismas teisinės pagalbos procese rinko įrodymus, reikšmingus išspręsti klausimui, su kuriuo iš tėvų – ieškovu ar atsakove – turi būti nustatyta šalių dukrų gyvenamoji vieta, dėl šios aplinkybės išvadą teikė Tarnyba. Taigi, nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme buvo šalių dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su viena iš šalių – ieškovu ar atsakove.
72. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškovu, kaip priimta netinkamai aiškinus teisės normas, reglamentuojančios vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove atsakovės gyvenamojoje vietoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis).
73. Nustačius šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu, yra pagrindas atitinkamai pakeisti ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dukroms priteisimo ir bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo.
Dėl materialinio šalių nepilnamečių dukrų išlaikymo
74. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
75. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą kiekvienai dukrai po 200 Eur per mėn.
76. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą dukroms po 200 Eur per mėn. kiekvienai, nurodęs, kad tokio dydžio išlaikymas užtikrins būtinuosius šalių dukrų poreikius. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi pakeitė 2021 m. sausio 13 d. nutarties dalį dėl išlaikymo M. priteisimo, ir, atsižvelgęs į tai, kad M. buvo pavežta į Lietuvą ir gyvena su ieškovu, priteisė iš atsakovės išlaikymą M. po 200 Eur per mėn.
77. Bylos duomenis, ieškovui nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), ieškovas dirba informacinių technologijų srityje, jo pajamos siekia nuo 1 000 iki 2 000 Eur, kitų išlaikytinių, be dukrų, ieškovas neturi. Pagal teisinės pagalbos prašymo pagrindu surinktus duomenis, atsakovei Ukrainoje priklauso gyvenamasis namas su žemės sklypu, atsakovė gauna (gavo) apie 300 Eur pajamas per metų ketvirtį iš darbo santykių. Atsakovė, be dukrų, dar išlaiko nepilnametį sūnų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad šiuo metu ji dirba privačiame darželyje, jos darbo užmokestis yra apie 180 Eur, tačiau, į darbą ketinant grįžti reikalingą šiam darbui išsilavinimą turinčiam darbuotojui, dėl galimo atleidimo šiuo metu atsakovė ieško kito darbo. Taigi, ieškovo turtinė padėtis ir galimybė teikti išlaikymą dukroms yra geresnės, nei atsakovės.
78. Byloje nėra duomenų apie aplinkybes, kurios sąlygotų didesnius, nei įprasti, šalių dukrų poreikius.
79. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad išlaikymas iš ieškovo šalių dukroms po 200 Eur per mėn. kiekvienai leis patenkinti dukrų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, ir ieškovas pagal savo turtinę padėtį gali tokį išlaikymą teikti. Nors ieškovas pirmosios instancijos teismui teikė duomenis, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje Ukrainoje vidutinės mėnesio pajamos yra apie 300 Eur, tai savaime nepatvirtina, kad tokia pinigų suma Ukrainoje yra pakankama patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Be to, pažymima, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad 200 Eur išlaikymas iš ieškovo kiekvienai dukrai per mėnesį žymiai viršija dukrų poreikius.
80. Nėra pagrindo išlaikymą M. iš ieškovo priteisti nuo 2023 m. rugsėjo 12 d., kaip apeliaciniu skundu prašo atsakovė, kadangi nuo nurodyto termino M. gyvena su ieškovu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi iš atsakovės yra priteistas laikinas išlaikymas M. po 200 Eur per mėn. Todėl išlaikymas iš ieškovo abiem šalių dukroms priteisiamas nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Dėl ieškovo bendravimo su dukromis tvarkos
81. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
82. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016).
83. Kaip nurodyta ankščiau, ieškovas su A., ieškovui 2019 m. rugpjūčio 27 d. išvykus iš Ukrainos į Lietuvą (tuo metu A. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus), nebendravo, taigi, galima teigti, kad A. ieškovo neprisimena, nepažįsta, ieškovas jai faktiškai yra svetimas žmogus. Todėl visų pirma turi būti užmegztas ieškovo ir A. tarpusavio ryšys. Todėl yra pagrindas nustatyti, kad pirmus 6 mėn., skaičiuojant nuo faktinio ieškovo ir A. bendravimo pradžios, ieškovas su A. be apribojimų, tačiau atsižvelgiant į A. užsiėmimų ir poilsio režimą, bendrauja su A. telefonu ir, pagal galimybes, kitomis ryšio priemonėmis. Atsakovė yra įpareigojama užtikrinti nurodytą ieškovo ir A. bendravimą. Ieškovas taip pat turi teisę bendrauti su A. jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovei.
84. Teisėjų kolegijos vertinimu, 6 mėn. laikotarpis ieškovo ir A. ryšiui užmegzti būtų pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad A. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, taigi, gali suprasti ją ir ieškovą siejantį tėvo ir dukros santykį, taip pat A. užmegzti ryšį su ieškovu turėtų padėti ir M. bendravimo su ieškovu pavyzdys. Taip pat pažymima, kad pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Todėl atsakovės pastangos parengti A. bendravimui su ieškovu ir teigiamai nuteikti tokiam bendravimui atitiktų geriausius A. interesus.
85. Pasibaigus 6 mėn. pereinamajam laikotarpiui, ieškovo bendravimo su A. tvarka nustatoma tokia pati, kaip ir ieškovo bendravimo su M. tvarka.
86. Kadangi šalys gyvena skirtingose valstybėse, dėl laiko ir materialinių kelionės bei gyvenimo ne ieškovo gyvenamojoje vietoje materialinių sąnaudų yra apribota tiesioginio kontaktinio ieškovo bendravimo su dukromis galimybė. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka faktiškai reikalautų, kad ieškovas persikeltų gyventi į atsakovės gyvenamąją vietovę. Todėl nustatoma, kad ieškovas su A. ir M. be apribojimų, tačiau atsižvelgiant į dukrų užsiėmimų, mokslo ir poilsio režimą, bendrauja telefonu ir, pagal galimybes, kitomis ryšio priemonėmis. Ieškovas su A. ir M. ieškovo pasirinktu būdu ir pasirinktoje vietoje praleidžia vieną mėnesį A. ir M. vasaros atostogų. Tiksli šio bendravimo data šalių turi būti suderinta prieš ne mažiau kaip 2 mėn. Nelyginiais metais ieškovas su A. ir M. ieškovo pasirinktoje vietoje ir pasirinktu būdu praleidžia kalėdinio laikotarpio (žiemos) atostogas, o lyginiais metais – velykinio laikotarpio (pavasario) atostogas. Tikslus šio bendravimo laikas ir trukmė šalių turi būti suderinti prieš ne mažiau kaip 1 mėn. Neatsižvelgiant į nurodytą bendravimą vasaros, kalėdinio laikotarpio (žiemos) ir velykinio laikotarpio (pavasario) atostogų metu, ieškovas turi teisę pasiimti dukras vieną kartą per kalendorinius metus ne ilgesniam kaip 7 dienų terminui, taip, kad nebūtų pakenkta dukrų ugdymo procesui. Tikslus šio bendravimo laikas ir trukmė šalių turi būti suderinti prieš ne mažiau kaip 1 mėn.
87. Nurodytam bendravimui, ne vėliau kaip bendravimo pradžios dieną dukras į ieškovo gyvenamąją vietą savo lėšomis pristato atsakovė. Pasibaigus nurodytam bendravimui, ne vėliau kaip paskutinę bendravimo termino dieną dukras į atsakovės gyvenamąją vietą savo lėšomis grąžina ieškovas. Šalys gali susitarti, kad dukras į ieškovo gyvenamąją vietą pristato ar į atsakovės gyvenamąją vietą grąžina kitas iš tėvų, tuo atveju tas iš tėvų, kuriam tenka dukrų pristatymo ar grąžinimo pareiga, apmoka atitinkamos kelionės išlaidas.
88. Bendravimo su dukromis metu ieškovas privalo sudaryti sąlygas atsakovei telefonu ar, pagal galimybes, kitomis ryšio priemonėmis bendrauti su dukromis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
89. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
90. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 90 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui, 13 859,86 Eur išlaidas už advokato pagalbą ir 3 800,49 Eur išlaidas už bylos dokumentų vertimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindi nepritarti pirmosios instancijos teismo vertimui, kad ieškovo turėtos išlaidos už advokato pagalbą, įvertinus proceso trukmę, procesinių veiksmų ir procesinių dokumentų kiekį ir apimtį, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo šių išlaidų vertinti kaip nepagrįstų ir mažinti.
91. Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (nustačius abiejų šalių, o ne atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo), patenkinus ieškovo reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, atmetus ieškovo reikalavimus nustatyti šalių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti ieškovo nurodytą dukrų ir atsakovės bendravimo tvarką, taip pat priteisti iš atsakovės išlaikymą dukroms, vertinama, kad buvo patenkinta 30 proc. ieškinio reikalavimų ((50 + 100 + 0 + 0 + 0) :4). Todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 5 325,11 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
92. Iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteisiamas 324 Eur žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
93. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
94. Iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteisiamas 108 Eur žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
95. Atsakovė apeliacinį skundą apmokėjo 75 Eur žyminiu mokesčiu. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos atsakovės naudai priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
96. Iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteisiamas 108 Eur žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo atsakovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo S. V. ir atsakovės K. V. nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms ir nustatyta bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Nustatyti ieškovo S. V. ir atsakovės K. V. nepilnamečių dukrų M. V., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir A. V. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove K. V..
Priteisti iš ieškovo S. V. nepilnamečių dukrų M. V. ir A. V. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, išlaikymą pervedant į atsakovės K. V. nurodytą banko sąskaitą.
Nustatyti tokią ieškovo S. V. bendravimo su nepilnametėmis dukromis M. V. ir A. V. tvarka:
1. pirmus 6 mėnesius, skaičiuojant nuo faktinio ieškovo S. V. ir A. bendravimo pradžios, ieškovas su A. be apribojimų, tačiau atsižvelgiant į A. užsiėmimų ir poilsio režimą, bendrauja telefonu ir, pagal galimybes, kitomis ryšio priemonėmis. Atsakovė K. V. yra įpareigojama užtikrinti nurodytą ieškovo S. V. ir A. bendravimą. Ieškovas S. V. taip pat turi teisę bendrauti su A. jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovei K. V..
2. Pasibaigus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, ieškovas S. V. bendrauja su A. tokia pat tvarka, kaip ir su M.
3. Ieškovas S. V. su A. ir M. be apribojimų, tačiau atsižvelgiant į dukrų užsiėmimų, mokslo ir poilsio režimą, bendrauja telefonu ir, pagal galimybes, kitomis ryšio priemonėmis.
4. Ieškovas S. V. su A. ir M. ieškovo pasirinktu būdu ir pasirinktoje vietoje praleidžia vieną mėnesį A.ir M. vasaros atostogų. Tiksli šio bendravimo data šalių turi būti suderinta prieš ne mažiau kaip 2 mėn.
5. Ieškovas S. V. nelyginiais metais su A. ir M. ieškovo pasirinktoje vietoje ir pasirinktu būdu praleidžia kalėdinio laikotarpio (žiemos) atostogas, o lyginiais matais – velykinio laikotarpio (pavasario) atostogas. Tikslus šio bendravimo laikas ir trukmė šalių turi būti suderinti prieš ne mažiau kaip 1 mėn.
6. Neatsižvelgiant į nurodytą bendravimą vasaros, kalėdinio laikotarpio (žiemos) ir velykinio laikotarpio (pavasario) atostogų metu, ieškovas turi teisę pasiimti dukras vieną kartą per kalendorinius metus ne ilgesniam kaip 7 dienų terminui, taip, kad nebūtų pakenkta dukrų ugdymo procesui. Tikslus šio bendravimo laikas ir trukmė šalių turi būti suderinti prieš ne mažiau kaip 1 mėn.
7. 4-6 punktuose nurodytam bendravimui, ne vėliau kaip bendravimo pradžios dieną dukras į ieškovo S. V. gyvenamąją vietą savo lėšomis pristato atsakovė K. V.. Pasibaigus šiame punkte nurodytam bendravimui, ne vėliau kaip paskutinę bendravimo termino dieną dukras į atsakovės K. V. gyvenamąją vietą savo lėšomis grąžina ieškovas S. V.. Šalys gali susitarti, kad dukras į ieškovo gyvenamąją vietą pristato ar į atsakovės gyvenamąją vietą grąžina kitas iš tėvų, tuo atveju tas iš tėvų, kuriam tenka dukrų pristatymo ar grąžinimo pareiga, apmoka atitinkamos kelionės išlaidas.
8. 4-6 punktuose nurodyto bendravimo su dukromis metu ieškovas S. V. privalo sudaryti sąlygas atsakovei K. V. telefonu ar, pagal galimybes, kitomis ryšio priemonėmis bendrauti su dukromis.
Perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Iš atsakovės K. V. ieškovui S. V. priteisti 5 325,11 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Iš ieškovo S. V. valstybei priteisti 108 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovo S. V. priteisti atsakovei K. V. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Iš ieškovo S. V. valstybei priteisti 108 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.