Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-11 · Civilinė byla Nr. e2S-2085-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-11
Bylos Nr.
e2S-2085-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25249-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“
Skolininkas
A. D., J. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2085-450/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25249-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.11.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti teismo įsakymą, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ pareiškimą skolininkams A. D. (A. D.) ir J. D. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Namų priežiūros centras“ pareiškimu prašė priteisti solidariai iš skolininkų A. D. ir J. D. 136,16 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidų - 3 EUR žyminio mokesčio, 0,87 EUR už NTR duomenų paiešką, 1,68 EUR už GRT išrašą ir 24,20 EUR už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015), konstatavo, kad kreditoriaus pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą bylinėjimosi išlaidų teisinį reguliavimą. Nesant galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų, kreditoriaus pareiškimas nepriimtinas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.). Kreditoriui išaiškinta, kad atsisakymas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo neužkerta kelio kreditoriui ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Namų priežiūros centras“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, formaliai atsisakydamas ji priimti. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į galimybę tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, nes CPK nėra numatyta draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą, prieštarauja ir teismų praktikai (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra prašymas priteisti 136,16 EUR, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl, kreditoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl 136,16 EUR skolos ir 3,00 EUR žyminio mokesčio priteisimo, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas, todėl teismas nepagrįstai visa apimtimi atmetė kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas netinkamai taikė proceso normas, numatančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tvarką ir taip užkirto kelią tolimesnei bylos eigai, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Namų priežiūros centras“ kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydamas priteisti iš skolininkų 136,16 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidų - 3 EUR žyminio mokesčio, 0,87 EUR už NTR duomenų paiešką, 1,68 EUR už GRT išrašą ir 24,20 EUR už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditoriaus prašymas priteisti išlaidas už teisines paslaugas yra nepagrįstas, atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl kitos dalies reikalavimų. Apeliantas atskirajame skunde neginčija teismo padarytos išvados, kad reikalavimas dėl išlaidų už teisinę pagalbą yra nepagrįstas, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK 435 str. 2 d. numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Nors Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies, tačiau tokia išvada darytina sistemiškai analizuojant minėto skyriaus nuostatas bei atsižvelgti į supaprastinto proceso tikslus. Taigi sumarinio proceso tikslas – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Išsprendus ginčo situaciją kreditoriaus nurodomu būdu, t.y. priėmus teismo įsakymą dėl dalies pareiškimo reikalavimų, o kitą pareiškimo dalį (dėl aiškiai nepagrįstų reikalavimų) atsisakius priimti, kreditoriui atsirastų galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimo dalį (CPK 435 str. 2 d.). Vadinasi, galima situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du procesai – išieškojimo ir apeliacijos, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus tokią nutartį, galimi ir du išieškojimo procesai (dėl teismo įsakymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų). Akivaizdu, kad toks procesas neatitiktų sumarinio proceso tikslų. Šios aplinkybės bei tai, kad CPK XXIII skyriuje įtvirtinti reikalavimai teismo įsakyme nurodyti ne tik priteisiamą skolą, tačiau ir išvestinius reikalavimus (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str.), teismo įsakymo apskundimo teisės ribojimas (CPK 436 str. 7 d.), leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei visų pareiškimo reikalavimų patenkinimas pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.). Taigi nors, kaip teisingai nurodė apeliantas, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio pobūdžio, t.y. išvestinis reikalavimas, tačiau ir išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Todėl jei teismas nutartimi atsisakytų priimti tik reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl kitų reikalavimų išduodamas teismo įsakymą, susiklostytų procesinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas teismo būtų sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, o tai, kaip minėta, neatitiktų proceso operatyvumo principo bei teismo įsakymo instituto esmės bei tikslų.

Apelianto nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013, nesaisto bylą nagrinėjančio teismo ir nekeičia aukščiau pateikto teisinio vertinimo. Priešingai apelianto nurodytai praktikai, Vilniaus apygardos teismas savo naujausioje praktikoje laikosi vieningos pozicijos, kad galimybės išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies pareikštų reikalavimų nėra (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2093-619/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2141-585/2015; 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2098-823/2015; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2147-577/2015; 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2051-345/2015; 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2100-345/2015; 2015 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2096-656/2015; 2015 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1879-725/2015; 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1853-467/2015; 2015 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-3109-467/2015; 2015 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1878-560/2015; 2015 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1862-614/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1797-614/2015 ir kt.).

Kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas (nors ir vieną) aiškiai nepagrįstą reikalavimą prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Šiuo atveju apeliantas vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą pareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji (nutartis) paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė