- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-352-365/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38032-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- V. E.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei – Posaškovai, nuteistajam V. E. ir jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. E. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinę bausmę paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, kai V. E. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 31 d. 02:49 val. iki 2021 m. spalio 31 d. 16:51 val. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 10 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, V. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1380 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt) eurų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą,– nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti ir dokumentą – V. E. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtin) nuspręsta grąžinti V. E..
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 184,40 (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis Eur 40 ct) eurų išlaidos už automobilio ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą pripažintos proceso išlaidomis ir jas nuspręsta išieškoti iš V. E. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
1. V. E. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. spalio 31 d. apie 02.40 val. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtin), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą darė išvadą, kad V. E. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. E. sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis (nuteistasis) visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam skirtiną bausmę sumažino vienu trečdaliu.
2.1. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis (nuteistasis) jam inkriminuotą veiką padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu teismas subendrino su minėtu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).
2.2. Apylinkės teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, V. E. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – jam uždrausta 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir nuspręsta konfiskuoti automobilio ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1380 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt) eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. E. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir taikyti BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, atidedant paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę teismo nurodytam terminui bei paskiriant vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Apeliacinis skundas grindžiamas dviem aspektais, t.y. dėl netinkamo nuosprendžio surašymo ir dėl bausmės skyrimo.
3.1. Apeliacinis skundo dalis dėl netinkamo nuosprendžio surašymo grindžimas tuo, kad:
3.1.1. Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 304, 305, 307 straipsniai) nustato reikalavimus nuosprendžio formai ir turiniui. Savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302-307 straipsnius ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, turi būti įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šių teisės normų reikalavimų neatitinka. Išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus nuteistajam, pirmos instancijos teismas nurodė, kad yra nustatyta viena V. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y.: <...> kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) <...>“ ir viena V. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - „<...> jo atsakomybę sunkina tai jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) <...>“. Tačiau, vėliau, pirmos instancijos teismas grįsdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmės paskyrimą savo nuosprendyje jau kalba ne apie vieną, bet apie dvi V. E. atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
3.1.2. Nuteistojo manymu, esant tokioms nuosprendžio surašymo aplinkybėms, kuomet, pirmos instancijos teismas savo priimtame nuosprendyje aiškiai išskiria vieną V. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią, o po to, „atranda“ dar vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kurios turinio neapibrėžia (neįvardina) priimtame nuosprendyje, priimtas pirmos instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir kartu pagrįstu.
3.1.3. Pažymima, jog prieštaravimas tarp aprašomosios ir rezoliucinės nuosprendžio dalių yra laikytinas esminiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimu ir dėl šios priežasties pirmos instancijos teismo nuosprendis laikytinas neteisėtu. Be to, pažymima, kad BK 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra išsamus ir teismas negali atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti fakto, nenumatyto BK 60 straipsnyje pateiktame sąraše, ir tuo labiau, fakto, kurio turinio neįvardina priimtame apkaltinamajame teismo nuosprendyje, tačiau į kurį „atsižvelgia“ skirdamas V. E. realią laisvės atėmimo bausmę.
3.1.4. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas privalo nuosprendyje pripažinti tam tikrą nustatytą aplinkybę atsakomybę sunkinančia arba lengvinančia, jeigu ji nustatyta nagrinėtinoje byloje. Tačiau šioje byloje nebuvo nustatyta, jokia kita, antra, V. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas dirbtinai, sudarė sąlygas nuteistajam skirti realią laisvės atėmimo bausmę bei kartu suvaržė BPK garantuojamą V. E. teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas (BPK 44 straipsnio 7 dalis).
3.1.5. Įžanginės nuosprendžio dalies struktūrai ir turiniui keliami reikalavimai nustatyti BPK 304 straipsnyje. Įžanginėje dalyje nurodomi duomenys apie kaltinamojo teistumą (BPK 304 straipsnio 4 punktas).
3.1.6. Skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje išvardyti visi keturi V. E. teistumai, nors du iš keturių teistumai yra išnykę. Tokiu būdu, visų V. E. teistumų išvardijimas (kartu ir išnykusių) nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nekorektiškas (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).
3.2. Apeliacinio skundo dalis dėl bausmės skyrimo, cituojant BK 54, 61 straipsnių nuostatas, grindžiama tuo, kad:
3.2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t.y., įvardinęs vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o po to, „atradęs“ antrąją, kurios skundžiamame nuosprendyje įvardinti taip ir nesugebėjo, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalį bei BK 61 straipsnio 2 dalį.
3.2.2. Be to, pirmos instancijos teismas, skirdamas V. E. bausmę tik deklaratyviai nurodė, kad vadovaujasi bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei jo asmenybę. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas, paskyręs apeliantui laisvės atėmimo bausmę, netgi nesvarstė galimybės jos vykdymo atidėti, remiantis BK 75 straipsniu.
3.2.3. Skundžiamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu V. E. už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, todėl, nuteistojo vertinimu, yra BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios šio straipsnio taikymo sąlygos.
3.2.4. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio nuostatose nėra įtvirtintas tiesioginis draudimas teismui taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, taip pat asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos.
3.2.5. Apeliantas prašydamas apeliacinės instancijos teismą įvertinti jo atžvilgiu paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, t.y. įvertinti BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą galimybę atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir manydamas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai neatliekant šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, atkreipia dėmesį į tai, kad jis, V. E. yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, kuris materialiai išlaiko savo motiną ir sugyventinę. Tiek jo motina, G. E., tiek jo sugyventinė, D. P., yra neįgalumą turintys asmenys, kurių darbinė veikla yra apribota. Taip, G. E., yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, o D. P. - 55 procentų darbingumo lygis. Apeliantas privalo rūpintis D. P., nes dėl rankos sąnario kontraktūros jai reikalinga kito asmens pagalba, kuri palengvina D. P. kasdieninę veiklą. Pažymima, jog apeliantas turi nuolatinį darbą, kuris yra ne tik, jo, bet ir jo išlaikomų asmenų pragyvenimo šaltinis, darbe yra charakterizuojamas teigiamai. Realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, nes nuteistasis neteks darbo, nuteistojo išlaikomi šeimos nariai liks be šeimos maitintojo. Anksčiau apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra sunkios, padarytos spontaniškai dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Nuteistasis teigia kritiškai vertinantis savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.
3.3. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas mano, jog pateikti duomenys gali sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad nuteistajam pakanka paskirti vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 3.2 punkte įvardintų aplinkybių pirmos instancijos teismas netyrė ir, atitinkamai, jų nevertino, todėl prie apeliacinio skundo prideda dokumentus, kurie gali būti svarbūs apeliacinės instancijos teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vertinant V. E. elgesio, mąstymo ir požiūrio pozityvių pokyčių pakankamumą bei, kurie pagrindžia, kad V. E. šeiminės aplinkybės, socialinių ryšių palaikymas, rūpinimasis neįgaliais šeimos nariais, kuriems reikalinga nuteistojo pagalba, gali neigiamai paveikti teigiamus socialinius ryšius, iš esmės pablogintų šeimos narių padėtį, jei nuteistajam būtų paliktas realus bausmės vykdymas.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijamos faktinės padaryto nusikaltimo aplinkybės, veikos kvalifikavimo klausimas bei kaltė, o iš esmės keliami klausimai susiję su baigiamajam aktui keliamais reikalavimais, nustatytais BPK 302–307 straipsniuose ir su galimybe nuteistajam taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, t.y. dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, t.y. prašoma atidėti nuteistajam V. E. paskirtos bausmės vykdymą.
Dėl BPK 302–307 straipsnių nuostatų taikymo ir paskirtos bausmės
7. Apeliantas V. E. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje priimtas teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, surašytas nesilaikant teismo baigiamajam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 302–307 straipsniuose, nes nustatęs, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), pirmos instancijos teismas grįsdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmės paskyrimą toliau nuosprendyje nurodo ne vieną, bet dvi V. E. atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
8. Sutiktina su apelianto argumentais, kad teismo nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302–305, 307 straipsniuose nustatytus reikalavimus, keliamus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Nuosprendį sudaro įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys. Šios dalys nuosprendyje išdėstomos įstatymo nustatyta eilės tvarka. Kiekvienoje jų turi būti išsamiai ir tiksliai nurodyti BPK reikalaujami duomenys. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2011, 2K-143/2010, 2K-301/2010). Vertindama žemesniojo teismo nuosprendžio struktūrą ir turinį BPK 304–305, 307 straipsniuose nustatytų reikalavimų kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija esminių trūkumų nenustato, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, įrodymai ir motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
9. Sutiktina su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam gali kilti abejonių dėl nuosprendžio aiškumo ir tikslumo dalyje dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas aiškiai išskiria vieną V. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas, grįsdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmės paskyrimą V. E., ir nurodydamas ne vieną, bet skaitine išraiška dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (jų neįvardindamas) akivaizdžiai padarė techninio pobūdžio klaidą, tačiau ne tokią, jog būtų pagrindas laikyti tai esminiu BPK nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą bei turinio reikalavimus, pažeidimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis turėtų būti keičiamas ar naikinamas.
10. Taip pat pagrįstas apelianto pastebėjimais ir dėl jo ankstesnių teistumų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje matyti, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje išvardyti visi keturi V. E. teistumai. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime niekur nekonstatavo, kad du pirmieji teistumai yra neišnykę, tačiau, kolegijos nuomone, visų asmens teistumų išvardijimas (kartu ir išnykusių) nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nekorektiškas (kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014), su kuo sutinka ir apeliantas. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Teismai įvertina teistumo išnykimo faktą, bet, atsižvelgdami į BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, turi įvertinti ir kaltininko asmenybę. Taigi darytina išvada, kad visų V. E. teistumų išvardijimas (kartu ir išnykusių) nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nekorektiškas, tačiau pagal Teismų praktiką nei Baudžiamojo, nei Baudžiamojo proceso kodeksų normoms neprieštarauja.
11. Nuteistojo V. E. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir virš aptartos klaidos (netikslumai) nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės rūšiai bei dydžiui, tačiau savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad tai lėmė sąlygas apeliantui skirti realią laisvės atėmimo bausmę, ar tai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas skundžiamu nuosprendžiu aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kadangi kitos bylos aplinkybės neleidžia nei V. E. nusikalstamos veikos pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio, nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę V. E., įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę, pagrįstai nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, į apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis.
14. Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi tiek apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, tiek baudžiamojoje byloje esančius duomenis iš kurių matyti, kad nors V. E. (kaip nurodo) yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, kuris materialiai išlaiko savo motiną ir sugyventinę (kurių darbinė veikla yra apribota), turi nuolatinį darbą (bylos duomenimis vykdantis individualią veiklą), vis tik jis yra praeityje teistas 4 kartus, turi du neišnykusius teistumus už nusikaltimus asmens sveikatai, baustas administracine tvarka už sistemingai daromus nusižengimus. Šią nuskalstamą veiką jis padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o ir ankstesnę nusikalstamą veiką, už kurį jis nuteistas 2021-06-03 nuosprendžiu, V. E. taip pat padarė pilnai neatlikęs jam skirtos bausmės. Dėl to vertintina, jog egzistuoja nuteistojo veiksmų tendencingumas ir šios aplinkybės rodo, kad ši nusikalstama veika nuteistajam nebuvo atsitiktinė, nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų ir jam paskirtų švelnensnių bausmės rūšių jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia. Pirmosios instancijos teismo aptartos ir šia nutartimi įvertintos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja itin neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų, paskirties ir nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Pirmosios instancijos teismo paskirta artima vidurkio dydžiui terminuota laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatmis, sumažinta vienu trečdaliu yra tinkamai individualizuota ir teisinga, todėl ją švelninti nėra pagrindo.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar taikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog BK 75 straipsnio nuostatose nėra įtvirtintas tiesioginis draudimas teismui taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą ir, kad nagrinėjamu atveju yra formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo V. E. atžvilgiu, nes bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
17. Išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam V. E. teisėjų kolegijai neleidžia daryti aplinkybė, kad teismas jau ne kartą buvo patikėjęs nuteistuoju skirdamas jam švelnesnes bausmės rūšis (laisvės apribojimą) ir atidėjęs jam paskirtos bausmės vykdymą 2021-06-03 nuosprendžiu. Tačiau tai nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, kadangi V. E. nusikalto 2021-06-03 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, žinodamas kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą, juolab, jog ir šio 2021-06-03 nuosprendžio vykdymo metu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis) jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas kontroliuojamas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus, pažeidinėjo jam skirtus įpareigojimus ir toliau sistemingai darė administracinius nusižengimus, be kita ko, susijusius ir su įpareigojimu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Teikimo Nr. T-542-369/2022). Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo V. E. buvo 4 kartus teistas, o viso jau penktą kartą teisiamas, turi du neišnykusius teistumus ir sistemingai baudžiamas administracine tvarka. Taigi, teistumai ir teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam V. E. gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo. Todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.
18. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis V. E. kritiškai vertina savo elgesį, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks jo teigiamus socialinius ryšius, nuteistasis neteks darbo, nuteistojo išlaikomi šeimos nariai liks be šeimos maitintojo - nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo, nelaikytinos išskirtinėmis, juolab, jog suimtiesiems taip pat suteikiama teisė dirbti įkalinimo įstaigoje ir taip finansiškai padėti savo šeimai.
19. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir V. E. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tuo remiantis, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas ir nuteistojo V. E. apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, kuriame reglamentuota, kad teismas gali savo iniciatyva ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, rašymo apsirikimas dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės taisytinas apygardos teismo.
Dėl proceso išlaidų
20. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad nuteistajam V. E. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 76,67 eurų.
21. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021).
22. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kurį pateikė pats nuteistasis ir kuris buvo atmestas. Advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo skundą tik palaikė, apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu proceso dalyviai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepasisakė. Atsižvelgus į tai, kad nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš nuteistojo nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kad jis turi ir išlaikomų šeimos narių, o duomenų apie realią nuteistojo galimybę atlyginti patirtas proceso išlaidas nėra, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. E. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. E. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nuosprendžio 5 lapo 2 pastraipoje, padarytą rašymo apsirikimą dėl sunkinančių aplinkybių nurodant, jog kaltinamojo V. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nustatyta viena.
Nepriteisti iš nuteistojo V. E. valstybės garantuojamą antrinės teisinės pagalbos turėtų išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.