Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1692-560/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
2S-1692-560/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08518-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1692-560/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08518-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ skundą dėl antstolės B. P. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurisdictus“ 2021 m. kovo 8 d. pateikė antstolei B. P. vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą. Antstolė 2021 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S16-99920 atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja UAB „Jurisdictus“ pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti antstolės 2021 m. kovo 10 d. patvarkymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 650 straipsnio 3 dalies norma (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) ta apimtimi, kad nepagrįstai paneigia išieškotojo teisę pasirinkti antstolį dėl pinigų sumų išieškojimo bei apriboja antstolių konkurenciją vykdant tokio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 daliai.

3. Antstolė B. P. 2021 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S-468830 pareiškėjos skundą atmetė ir persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Jurisdictus“ skundo dėl antstolės B. P. veiksmų ir prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

5. Teismas nurodė, kad pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 650 straipsnio 3 dalį vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Vykdomąjį dokumentą vykdyti tiesiogiai antstolei B. P. pareiškėja UAB „Jurisdictus“ pateikė 2021 m. kovo 8 d. Taigi pareiškėja nesilaikė CPK 650 straipsnio 3 dalyje nustatytos vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarkos. Dėl nurodytų priežasčių antstolė pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

6. Teismas sprendė, kad nėra pakankamai svarių priežasčių manyti, kad CPK 650 straipsnio 3 dalis gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai toje apimtyje, kurią savo prašyme akcentuoja ir išskiria pareiškėja. Pareiškėja prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžia keliomis argumentų grupėmis: 1) CPK 650 straipsnio 3 dalis galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui toje apimtyje, kad išieškotojui atimta teisė savo nuožiūra pasirinkti, kokiam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl pinigų sumų išieškojimo; 2) CPK 650 straipsnio 3 dalis galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 dalims, nes riboja vartotojų teisę pasirinkti paslaugos teikėją ir antstolių konkurenciją, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo. Kiek tai susiję su pirmąja argumentų grupe, teismas pažymėjo, kad pareiškėja apsiriboja tik bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai nepaaiškina, kodėl reikėtų laikyti, kad pagal konstitucinį teisinės valstybės principą negali būti nustatomas toks vykdymo proceso reglamentavimas, kai išieškotojo teisė savo nuožiūra pasirinkti, kuriam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, negali būti ribojama. Pareiškėja ydingai aiškina dispozityvumo principo turinį. Vien tai, kad proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, savaime negali lemti išvados, jog įstatymų leidėjas vykdymo procesą, kaip sudėtinę civilinio proceso dalį, gali reglamentuoti tik taip, kad išieškotojų teisę pasirinkti antstolį nebūtų varžoma. Pareiškėjos pozicija, kad CPK 650 straipsnio 3 dalyje nustatytas reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 dalims, yra nenuosekli ir prieštaringa. Viena vertus, pareiškėja lyg ir pripažįsta, kad konkurencija atskirose srityse gali būti ribojama, jeigu tam yra objektyvūs ir realūs pagrindai. Antra vertus, savo teiginius dėsto taip, kad antstolių kaip valstybės kontroliuojamos profesijos, vykdančios viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas, konkurencija apskritai negali būti ribojama remiantis jokiais pagrindais. Toje apimtyje, kiek pareiškėja teigia, kad CPK 650 straipsnio 3 dalyje nustatytas reglamentavimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė gina vartotojo interesus, teismas sprendė, jog pareiškėjos argumentai dubliuoja argumentus apie tai, kad CPK 650 straipsnio 3 dalis yra nesuderinama su dispozityvumo principu. Todėl teismas dėl šios pareiškėjos argumentų dalies (nekartojant anksčiau išdėstytų motyvų) atskirai nepasisakė. Pareiškėjos pozicija, jog tokia vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo pateikimo ir paskirstymo tvarka, kokia galioja nuo 2021 m. sausio 1 d., lems vykdymo proceso efektyvumo sumažėjimą yra paremta labiau prielaidomis ir abstrakčiais svarstymais, kurie negali būti kvalifikuojami kaip teisiškai motyvuoti ir pagrįsti.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėja UAB „Jurisdictus“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundą tenkinti.

8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė formaliai, nominaliai, t. y. nepaisant Konstitucijos viršenybės teisinėje sistemoje, Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių bei laisvių ir jų apsaugos teisinių garantijų. Teisingas šios bylos išsprendimas nėra galimas, neįvertinus byloje taikytino įstatymo konstitucingumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pirmosios instancijos teismo nesikreipimas į Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti klausimą, ar įstatymas atitinka Konstituciją, iš esmės lemia antikonstitucinių teisinių padarinių atsiradimą, t. y. taip yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, pareiškėja dėl to nepagrįstai neįgyja jai pagal Konstituciją priklausančių teisių ir atitinkamo teisinio statuso. Pirmosios instancijos teismo išsakyta lakoniška ir formali pozicija, kad jam nekyla abejonių dėl normos atitikties Konstitucijai, yra nepagrįsta, nemotyvuota ir nulemta ne teisinių, bet kitų motyvų. Bylą nagrinėjęs teismas į Konstitucinį Teismą tarsi nesikreipia dėl to, kad pati pareiškėja turi tokią galimybę (su individualiu konstituciniu skundu). Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimas nepanaikino paties konkrečią bylą nagrinėjančio teismo teisės ir pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo konstitucingumo įvertinimo. Pirmosios instancijos teismo nesikreipimas į Konstitucinį Teismą dėl teisės normos atitikties Konstitucijai įvertinimo, ne tik pažeidžia pareiškėjos konstitucines teises, bet ir menkina teismo sprendimo (nutarties), kaip „teisingumo“ akto, bei teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, autoritetą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB „Jurisdictus“ 2021 m. kovo 8 d. pateikė antstolei B. P. vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą. Antstolė 2021 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S16-99920 atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą. CPK 650 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Pagal CPK 590 straipsnį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą; nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis išieškotojo prašymu gali vykdyti pagal skolininko arba išieškotojo gyvenamąją vietą ar kitą jo buvimo vietą (1 dalis). Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje (2 dalis). Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja centralizuota elektroninė vykdomųjų dokumentų antstoliams pateikimo ir paskirstymo tvarka. Nuo 2021 m. sausio 1 d. CPK 650 straipsnis papildytas 3 dalimi (TAR, 2019, Nr. 2019-21560), pagal kurią vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje. Taigi, pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusią tvarką elektroniniai vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo turi būti keliami į VĮ Registrų centro administruojamą Antstolių informacinę sistemą, o rašytiniai - pateikiami Lietuvos antstolių rūmams, ir visi jie automatiškai paskirstomi antstoliams pagal jų veiklos teritorijas, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.2-4.4 punktai). Šiuo atveju pareiškėja vykdomąjį dokumentą pateikė antstolei vykdyti 2021 m. kovo 8 d., t. y. jau po naujos tvarkos įsigaliojimo, todėl antstolė pagrįstai atsisakė priimti jai tiesiogiai pateiktą vykdomąjį dokumentą ir grąžinio jį išieškotojai, nurodydama naują vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarką.

11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi ir dėl to, jog teismas netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėja teigia, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nesikreipė į Konstitucinį Teismą pažeidė pareiškėjos teises. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų ir nekelia abejonių dėl CPK 650 straipsnio 3 dalies konstitucingumo.

12. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

UAB „Jurisdictus“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius