Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-10-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
1A-647-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01247-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
M. Z.
Kategorijos
  • 1.1.4.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01247-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.6.; 1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždi­nytės,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistajam M. Z., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. ge­gu­žės 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos bau­džiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL, t. y. 376,60 Eur, dydžio bauda.

Priteista solidariai iš R. G., A. V., E. J., A. L., A. E., P. P., S. G., D. B., M. Z. ir A. B. I. A. J. 86,89 Eur turtinės žalos, M. B. 57,92 Eur turtinės žalos, V. M. 99,92 Eur turtinės žalos, N. I. 144,81 Eur turtinės žalos, A. Ž. 144,81 Eur turtinės žalos, R. Š. 144,81 Eur tur­tinės žalos, A. D. 98,47 Eur turtinės žalos, A. M. 86,89 Eur turtinės žalos, D. G. 99,92 Eur turtinės žalos, K. T. 57,92 Eur turtinės žalos, M. Ž. 115,85 Eur turtinės žalos, L. R. 144,81 Eur turtinės žalos, E. K. 144,81 Eur turtinės žalos, V. S. 101,38 Eur turtinės žalos, A. P. 57,92 Eur turtinės žalos, M. M. 59,95 Eur turtinės ža­los, K. A. 202,43 Eur turtinės žalos, A. S. 101,38 Eur turtinės žalos, A. S. 101,38 Eur turtinės žalos, E. K. 101,38 Eur turtinės žalos, A. L. 69,51 Eur turtinės žalos, G. M. 115,68 eurų turtinės žalos, E. V., 58,50 Eur tur­tinės žalos, E. E. 130,33 Eur turtinės žalos, A. K. 101,38 Eur turtinės žalos, J. K. 57,92 Eur turtinės žalos, M. D. 101,38 Eur turtinės žalos, J. R. 173,77 Eur turtinės žalos, J. M. 58,33 Eur turtinės ža­los, A. J. 57,92 Eur turtinės žalos, K. Š. 57,92 Eur turtinės žalos, 86,89 Eur neturtinės žalos, E. R. 28,92 Eur turtinės žalos, A. M. 289,63 Eur tur­tinės žalos, V. S. 144,43 Eur turtinės žalos, D. S. 289,84 Eur turtinės ža­los, I. V. 86,89 Eur turtinės žalos, R. D. 57,92 Eur turtinės žalos, K. Z. 202,43 Eur turtinės žalos, N. S. 101,08 Eur turtinės žalos, V. O. 299,18 Eur turtinės žalos, M. P. 101,38 Eur turtinės žalos, T. J. 142,42 Eur tur­ti­nės žalos, A. O. 173,77 Eur turtinės žalos, A. V. 28,92 Eur turtinės žalos, V. M. 144,81 Eur tur­ti­nės žalos, E. P. 57,89 Eur turtinės žalos, I. Č. 144,43 Eur turtinės žalos, A. V. 115,68 eurų turtinės žalos, R. Ž. 101,38 Eur turtinės žalos, J. D. 144,43 Eur civilinį turtinės žalos, A. B. 57,92 Eur turtinės žalos, S. S. 57,92 Eur turtinės žalos, L. S. 101,38 Eur turtinės žalos, Ž. B. 101,38 Eur turtinės žalos, V. F. 115,68 Eur turtinės žalos, J. L. 144,81 Eur turtinės ža­los, D. R. 111,33 Eur turtinės žalos, L. K. 144,81 Eur turtinės žalos, Ž. V. 86,89 Eur turtinės žalos, E. K. 99,92 Eur turtinės žalos, V. S. 57,92 Eur turtinės žalos, R. V. 98,32 Eur turtinės žalos, E. G. 50,00 Eur turtinės žalos, T. A. 101,38 Eur turtinės žalos, L. Č. 86,89 Eur turtinės žalos, K. K. 101,38 Eur turtinės žalos, E. Š. 86,89 Eur turtinės žalos, L. T. 115,68 eurų turtinės žalos, S. D. 57,92 Eur turtinės žalos, S. P. 57,92 Eur turtinės žalos, I. M. 101,38 Eur turtinės žalos, E. D. 86,89 Eur turtinės žalos, D. K. 57,92 Eur turtinės žalos, J. P. 98,32 Eur turtinės žalos, E. C. 86,89 Eur turtinės žalos, A. T. 86,89 Eur turtinės žalos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. G., A. V., E. J., A. L., A. E., P. P., S. G., D. B. ir A. B., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Z. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, suburtoje ir vado­vaujamoje R. G. ir A. V., kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skir­tingais vaidmenimis, atliko skirtingas užduotis ir buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusi­kals­ta­mų veikų – sukčiauti, apgaule įgyjant kitų asmenų pinigines lėšas, atskirose jos veiklos stadijose dalyvavo šios organizuotos grupės veikloje, o būtent: 2012 m. spalio mėnesį lai­ko­tarpiu, sutik­da­mas su A. E. pasiūlymu perduoti savo anketinius duomenis, banko sąs­kaitą ir elek­tro­ninės bankininkystės duomenis kitam asmeniui, už tai sutikdamas gauti piniginį atlygį, tokiu būdu sutiko bendrininkauti sukčiavime, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis 2012 m. spalio 4 d., akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) banke atsidarė sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), gavo elektroninės bankininkystės kodus, kuriuos 2012 m. spalio mėnesį perdavė A. L., gaudamas iš jo 200 litų, o A. L. M. Z. in­ter­netinės ban­kininkystės duomenis perdavus A. V., kuriam pasinaudojus M. Z. sąskaita ir elektroninės bankininkystės duomenimis darant nusikalstamas veikas, suk­­čiavimus, į M. Z. sąskaitą nukentėjusiems už tariamai iš užsienio gabe­na­mus au­tomobilius, kuriuos pastarieji pageidavo pirkti, pervedant avansinius mokėjimus: 2012 m. lap­kričio 6 d. R. V. – 340 litų; 2012 m. lapkričio 7 d. E. G. – 172,64 litus; 2012 m. lapkričio 12 d. T. A. – 350 litų; 2012 m. lapkričio 14 d. L. Č. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 14 d. K. K. – 350 litų; 2012 m. lapkričio 15 d. E. Š. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 15 d. L. T. – 400 litų; 2012 m. lapkričio 16 d. S. D. – 200 litų; 2012 m. lapkričio 17 d. S. P. – 200 litų; 2012 m. lapkričio 19 d. I. M. – 350 litų; 2012 m. lapkričio 19 d. E. D. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 21 d. D. K. – 200 litų; 2012 m. lap­kričio 21 d. J. P. – 340 litų; 2012 m. lapkričio 21 d. E. C. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 26 d. A. T. – 300 litų, tokiu būdu M. Z. bendrininkavo sukčiavime, teikdamas priemones, apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, bendros 4402,64 litų (1276,13 eurų) vertės.Kauno apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad M. Z. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, kad R. G. ir A. V. iš M. Z. neteisėtai įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duo­me­nis ir, neteisėtai atlikus finansines operacijas – pervedus nukentėjusiesiems asmenims į A. B., M. Z., S. G. ir D. B. sąskaitas pi­ni­gines lėšas, R. G., A. V., E. J., A. B. juos išgrynino. Organizuotos grupės požymio buvimo veikoje nepaneigia, kad asmenys pažinojo ne visus organizuotos grupės narius. Konstatuojant tokią bendrininkavimo formą nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tar­pu­savio ry­šius ir panašiai, pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai; tai ir nustatyta šioje byloje. Nuos­pren­dyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad protingas byloje nustatytos situacijos vertinimas leido da­ryti išvadą, jog A. E., D. B., M. Z., A. L., A. B., P. P., S. G., E. J. bū­dami suaugę, pakaltinami asmenys, turintys supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad as­menys, už at­ly­gį siūlydami įsitraukti į neaiškios kilmės piniginių lėšų iš­gry­ni­ni­mo procesą ir nurodydami atlikti konkrečius veiksmus, tai atlieka, siek­da­mi nu­si­kals­tamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis. Savo valia tapdami šios nu­sikals­ta­mos veikos dalyviais, suprasdami, kad jie atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusi­kals­tamam sumanymui įgyvendinti, A. E., D. B., M. Z., A. L., A. B., P. P., S. G., E. J. suvokė, jog jie vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti, ir to siekė.Asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį dalyvauti neaiškios kilmės pinigų išgryninimo pro­cese, gali nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti ir panašiai, tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto daly­vau­jant orga­ni­zuotoje grupėje atveju negali būti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių suk­čiaujant organizuotoje grupėje, bau­džiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplin­ky­bė.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir jo atžvilgiu priimti naują iš­teisinamąjį nuosprendį. Skunde teigiama, jog nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad M. Z. iš dal­ies pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Iš nu­teis­to­jo parodymų tu­ri­nio akivaizdu, kad jie negali būti vertinami kaip kaltės pripažinimas, kadangi apeliantas neži­no­jo ir nesuvokė, kad jo sąskaita bus nau­dojama sukčiavimo būdu iš žmonių vilioti pi­ni­gus, teigia, kad jį apgavo įtikinant, kad pinigai bus uždirbami žaidžiant pokerį internete. Nu­teis­to­jo M. Z. parodymus patvirtino ir kaltinamasis A. E., kuris iki­teis­minio tyrimo metu (20 t., b. l. 4) ir bylos nagrinėjimo teisme metu pa­aiš­kino, kad iš kal­ti­namojo A. L. žinojo, jog į sąskaitas bus pervedami pi­ni­gai gauti žaidžiant kompiuterinius žaidimus internete, apie jokias nusikalstamas veikas neži­no­jo. Kaltinamasis A. L. teisme paaiškino, kad M. Z. apga­vo, nu­rodė, jog jo sąskaita bus naudojama už pokerio lošimus internete gautiems pinigams. Nu­teistasis pažymi, jog nebū­tų perdavęs savo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos duomenų, jei būtų žinojęs ar supratęs, kad sąs­kai­ta bus naudojama nusikalstamoms veikoms daryti. Perdavė duome­nis, nes buvo su­klai­dintas dėl pokerio žaidimų internete, jo veiksmams įtakos turėjo ir jo jau­nas amžius. Nuteis­to­jo veiksmuose nebuvo susitarimo veikti bendrai su kitais asme­ni­mis sie­kiant apgaule už­valdyti svetimą turtą, jis nežinojo, kad bus kuriami netikri au­to­mo­bilių pardavimo skelbimai ir iš asmenų, norinčių pirkti tariamus automobilius, bus prašoma per­vesti avansinius mokė­ji­mus į M. Z. sąskaitą.Skunde taip pat nurodoma, kad M. Z. perdavė savo, o ne kito asmens, sąs­kai­tos duomenis, nesiekė nuslėpti savo tapatybės, kas, jo teigimu, patvirtina, jog buvo įsi­ti­kinęs, kad nebus vykdomi neteisėti ar nusikalstami veiksmai su jo banko sąskaitos duo­me­ni­mis. Byloje nėra duomenų, kad perduodamas savo sąskaitos duo­me­nis nuteistasis žinojo bei suprato, jog jo sąskaita bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, taip pat nėra duo­me­­nų, kad jis dalyvavo kaltinime nurodytoje nusikalstamoje veikoje. Ape­lian­tas pažymi, kad yra neteistas, jo atžvilgiu nėra ikiteisminių tyrimų ar bylų teisme, turi nuolatinę gy­ve­namąją vietą, dirba. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis laikosi įstatymų.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistąjį išteisinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde M. Z. prašo jį išteisinti, neigia padaręs inkriminuotą nusi­kalstamą veiką, nurodydamas, kad nesuvokė, jog jo sąskaita bus naudojama sukčiavimo būdu iš žmonių vilioti pinigus. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuos­pren­dyje pateiktą pir­mo­sios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą konstatuoja, jog byloje nėra surinkta ob­jek­tyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis M. Z. įvykdė jam in­kri­minuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas padarė neati­tin­kančias faktinių by­los aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įro­dymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto val­dytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas, tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą turi būti nea­be­jotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgau­di­nėja turto savininką ar val­dy­toją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, fal­sifikuodamas, pateikdamas su­klastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nuty­lėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti sve­timą turtą ar teisę į jį, arba suvokė, kad bendrininkai atlieka tokius veiksmus.BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įs­tatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo pre­zump­cijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vyk­dan­čioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti ver­ti­namos kaltinamojo naudai. Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, ati­tik­ti BPK 304-307 straipsnių reikalavimus – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų ap­lin­kybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straips­nio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Su­tik­tina su apelianto išdėstyta pozicija, kad skundžiamame nuosprendyje įrodymai bei faktinės aplin­ky­bės yra netinkamai įvertintos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įro­dy­mus, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl M. Z. kaltu­mo pagal inkriminuotus BK straipsnius yra nepagrįstos ir neteisingos.Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus pastebėtina, kad apy­linkės teismas konstatavo, kad M. Z. padėjo sukčia­vi­mo būdu užvaldyti svetimą turtą – sutikdamas su A. E. pasiūlymu perduoti savo an­ke­ti­nius duomenis, banko sąs­kai­tą ir elektroninės bankininkystės duomenis kitam asmeniui, už tai su­tikdamas gauti piniginį atlygį, tokiu būdu sutiko bendrininkauti sukčiavime. Tačiau teisėjų ko­legijos nuomone, nag­ri­nė­ja­moje baudžiamojoje byloje nėra nuteistojo M. Z. galimai neteisėtus veiks­mus, t. y. padėjimą sukčiauti ir sukčiavimą patvirtinančių duomenų. Asmuo traukiamas bau­džia­mojon atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkri­mi­nuojamo nusikaltimo sudėtis. Asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažei­di­mo pusės požymių. Kalte įvardijamas asmens su­vokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pa­sek­mių, t. y. jo psichinis santykis su da­ro­ma veika ir jos padariniais. Kaltė yra glaudžiai su­sijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai nega­li kilti ir kaltės klausimas.M. Z. kaltu neprisipažino ir visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos. Jis parodė, kad A. E. pasiūlė jam lengvą uždarbį. Turėjo būti žaidžiami internetiniai žaidimai, po­ke­ris, išlošti laimėjimai turėjo ateiti į jo sąskaitą. A. E. sakė, kad reikia turėti elek­tro­ninės bankininkystės sąskaitą, kurią pasiūlė atidaryti jam, nes A. L. turėjo skolų pas antstolius, todėl sąskaitos atsidaryti negalėjo. Po po­kalbio su A. L. M. Z. (duomenys neskelbtini) banke atsidarė sąskaitą, po savai­tės jam pagamino kortelę. Tada susitiko su A. L. ir padavė jam savo banko sąs­kaitą su visais duomenimis, prisijungimais. Už tai gavo 100 litų. Koks judėjimas buvo kor­telėje nesidomėjo, negalėjo pasižiūrėti, nes pri­si­jungimo duomenys buvo atiduoti. Jam žadėjo mo­kėti procentus nuo išloštos sumos, tačiau jų negavo. Rašytinė bylos medžiaga iš esmės tik pa­tvirtina, jog M. Z. sąskaitoje vyko tam tikras piniginių lėšų judėjimas. Akci­nės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko duomenimis (17 t., 108-111, 114-118, 125-128, 132-138, 143-146, 151-153 b. l.) nustatyta, kad į M. Z. sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini) per­vestos nukentėjusiųjų lėšos. Pini­gi­nių lėšų judėjimas sąskaitoje – įplaukos ir pinigų išgry­ni­nimas – vyko nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d., t. y. palyginti trumpą laiką. Tačiau, kaip minėta, byloje surinktais įro­dy­mais nenustatyta, kad M. Z. būtų pats išgryninęs ir paėmęs į jo sąskaitą per­vestus pinigus (šiuos veiksmus atliko kiti nuteistieji). M. Z. tik suteikė galimybę pasinaudoti jo banko sąskaita. Byloje nėra surinkta ob­jektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų neginčytinai konstatuoti, kad M. Z. šią veiką padarė esant tiesioginei tyčiai, t. y. kad jis suprato ir suvokė, kad savo veiks­mais jis at­lieka nusikalstamą veiką, jog į jo sąskaitą pervesti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, išvilioti iš nukentėjusiųjų, o ne pervesti žaidžiant pokerį ar kitokius interneto žaidimus.Taip pat pažymėtina, jog M. Z. nuteistas už tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas organizuota grupe. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinės nusi­kalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dvie­jų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nu­tartis Nr. 2K-P-9/2009). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nu­si­kalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos de­tales (2K-229/2008, 2K-P-218/2009).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. Z. ir D. B. da­ly­va­vimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, kad jie R. G., A. V. nurodymu, kurį perdavė A. L. ir A. E., surado M. Z. ir Dei­vi­dą Bajoraitį, R. G. ir A. V. iš M. Z. ir D. B. neteisėtai įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis ir, neteisėtai atlikus fi­nansines operacijas – pervedus nukentėjusiesiems asmenims į A. B., M. Z., S. G. ir D. B. sąskaitas pinigines lėšas, R. G., A. V., E. J., A. B. juos išgrynino (apylinkės nuos­prendžio 85 puslapis penkta pastraipa). Teisėjų kolegija pažymi, jog iš cituojamos pir­mo­sios instancijos teismo išvados taip ir lieka neaišku, kuo pasireiškė M. Z. da­ly­va­vimas organizuotos grupės veikloje, nes iš minėtos formuluotės seka, kad M. Z. ir D. B. kitų asmenų nurodymu surado M. Z. ir D. B., iš kurių kiti nuteistieji įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis. Akivaizdu, kad ap­ta­riama išvada yra nelogiška ir niekaip nepagrindžia nuteistojo M. Z. kaltės. Šiuo atveju, nustačius jog M. Z. pats nusikalstamu būdu gautais pinigais nedisponavo, o tik leido naudotis savo sąskaita ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duo­menimis, by­lo­je nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti egzistavus jo susitarimą su kitais as­menimis at­likti nusikalstamas veikas, ir kurie paneigtų apelianto versiją, kad savo veiksmais jis manė tik suteikiąs galimybę pasinaudoti jo sąskaita pervedant pinigus, laimėtus žaidžiant internetu.Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. Z. kaltės taip pat rėmėsi ir kitų kaltinamųjų parodymais. A. L. parodė, kad surastiems asmenims aiškino, jog reikia atsidaryti sąskaitą ir nuimti pinigus. Žinojo, kad tie pi­ni­gai nebus geri, tik neįsivaizdavo iš kokios veiklos. A. E. teismo po­sėdžio metu pa­aiš­kino, kad suvedė M. Z., kad jis perduotų savo banko kortelių duomenis, bet neži­nojo, kokia veikla bus atliekama. Buvo kalba apie pokerio pinigus, pinigų nu­ėmimą. M. Z. sutiko perduoti korteles, atsidarė banko sąskaitą. A. E. su A. L. susitiko su M. Z. ir jie apsikeitė pinigais ir kortelėmis. Kaip matyti iš ap­tartų parodymų, nei vienas iš jų nežinojo, kokia veikla bus atliekama su banko kortelėmis. A. E. nurodė, kad buvo kalbama apie pokerio pinigus. Taigi minėti asmenų parodymai nepaneigia M. Z. parodymų, kur jis taip pat nuosekliai nurodė, kad turėjo būti žaidžiami internetiniai žaidimai, ir išlošti laimėjimai turėjo ateiti į jo sąskaitą.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog M. Z. būdamas suaugęs, pakaltinamas as­muo, turintis supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad asmenys, už atlygį siūlydami įsitraukti į ne jiems priklausančių ar neaiškios kilmės piniginių lėšų išgryninimo procesą ir nurodydami atlikti labai konkrečius veiksmus, tai atlieka, siekdami nusikalstamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis, kad asmuo, gavęs tokį pasiūlymą, gali sąmoningai nesidomėti, kieno tie pi­nigai, kodėl juos reikia išgryninti ir panašiai, tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo sve­timo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje atveju negali būti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kal­tę paneigianti aplinkybė. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesu­tinka. Kaip jau buvo minėta, byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų M. Z. nurodytas aplinkybes, jog jis nieko nežinojo, kad pinigai gaunami neteisėtu būdu, nežinojo apie neaiškios kilmės pinigų išgryninimo procesus. Banko sąskaitos atidarymas, kortelės ir prisi­jun­gimo duomenų perdavimas kitam asmeniui pats savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad asmuo žinojo ir suvokė, kad dalyvauja darant nusikalstamą veiką, kuri gali užtraukti baudžiamąją atsa­komybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad M. Z. būtų dalyvavęs pinigų išgry­ni­ni­mo procese. Atidavęs savo ban­ko kortelę ir prisijungimo prie elektroninės ban­kininkystės dokumentus, jis negalėjo nei iš­gryninti pinigų bankomate, nei pri­si­jungti prie elek­troninės bankininkystės paskyros ir matyti, koks piniginių lėšų judėjimas vyksta jo banko sąs­kaitoje. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu M. Z. buvo santykinai jauno amžiaus – devyniolikos metų. Byloje nėra duomenų, kad M. Z. būtų turėjęs patirties naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Taigi, kole­gi­jos nuomone, pirmosios ins­tancijos teismo argumentai, jog su­au­gęs asmuo turėjo suvokti apie neaiškios kilmės pinigus, yra neįtikinantys ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Tokius pirmos instancijos argumentus netiesiogiai paneigia ir aplin­ky­bė, kad M. Z. netu­ri nusikalstamos praeities, anksčiau nebuvo teistas, kas tei­kia daugiau pagrindo tikėti jo pa­aiš­kinimais.Kaip jau buvo minėta anksčiau, sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl yra būtina nustatyti nu­si­kalstamos veikos išdavoje atsiradusius padarinius, be to, sukčiavimas padaromas tik esant kal­ti­ninko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis ne­teisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė tur­ti­nės prievolės arba ją panaikino, numatė, dėl save ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nu­kentėjusiajam atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių. Tačiau šiuo atveju nustatytos fak­tinės aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo M. Z. veiksmuose nebuvo tyčios su­klaidinti nukentėjusiuosius. Nors bylos duomenimis nus­ta­ty­ta, kad nukentėjusieji R. V., E. G., T. A., L. Č., K. K., E. Š., L. T., S. D., Ser­ge­jus Pučinskis, I. M., E. D., D. K., J. P., E. C., A. T. pervedė pinigus į M. Z. sąskaitą, tačiau, kaip jau buvo minėta, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų žinojęs, jog minėti as­me­nys perveda pinigus į jo sąskaitą ir, kad pinigus jie perveda būdami apgauti. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog M. Z. žinojo apie jo sąskaitos banke pagalba vykdomą nusikalstamą veiką ir tam pritarė, yra prielaidos pobūdžio.Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, bū­tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teis­mo išvados turi būti pagrįstos įro­dy­mais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę pada­rius nusikalstamą veiką bei kitas svar­bias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/­2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duo­me­nų, kuriais re­mian­tis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepa­kan­ka išvadoms apie asmens kal­tumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (ka­sacinė nutartis Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iš­reiš­kia nekal­tu­mo pre­zump­cijos taikymą baudžiamajame procese (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių lais­vių apsaugos kon­ven­cijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.).Todėl įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nuteistasis M. Z. žinojo apie daromas nusikalstamas veikas, suvokė, kad dalyvauja organizuotos grupės veikloje ir no­rė­jo taip veikti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog M. Z. pa­dė­jo už­valdyti turtą apgaulės būdu, ir kad jo veikoje yra nu­sikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 da­lyje požymių. Bylos duomenys nepaneigia, kad M. Z. galėjo pagrįstai ti­kė­tis, kad į jo sąskaitą bus pervedami pinigai išlošti žaidžiant internetu. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei M. Z. ir žinojo apie piniginių lėšų judėjimą savo banko sąs­kai­toje, vien ši ap­linkybė nėra pakankama įrodyti, kad jis suprato, jog minėti pinigai yra gau­na­mi neteisėtu būdu, o ne žaidžiant interneto žaidimus. Todėl, nesant objektyviųjų ir sub­jektyviųjų nusi­kals­ta­mos suk­čiavimo sudėties požymių M. Z. veiksmuose, pir­mosios instancijos teis­mo apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl M. Z. nu­tei­si­mo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio1 dalį pa­naikinama ir priimamas naujas iš­tei­si­namasis nuos­prendis, ka­dangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižen­gi­mo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teis­mas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nuteistasis M. Z. ištei­sina­mas nes nepa­da­ryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nu­ken­tėjusiųjų civiliniai ieškiniai M. Z. atžvilgiu paliekami nenagrinėti. Šiuo at­veju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendį, kuriuo M. Z. pri­pa­žintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 1 da­ly­je, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. Z. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nes nepa­da­ryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ievos A. J., M. B., V. M., N. I., A. Ž., R. Š., A. D., A. M., D. G., K. T., M. Ž., L. R., E. K., V. S., A. P., M. M., K. A., A. S., A. S., E. K., A. L., G. M., E. V., E. E., A. K., J. K., M. D., J. R., J. M., A. J., K. Š., E. R., A. M., V. S., D. S., I. V., R. D., K. Z., N. S., V. O., M. P., T. J., A. O., A. V., V. M., E. P., I. Č., A. V., R. Ž., J. D., A. B., S. S., L. S., Ž. B., V. F., J. L., D. R., L. K., Ž. V., E. K., V. S., R. V., E. G., T. A., L. Č., K. K., E. Š., L. T., S. D., S. P., I. M., E. D., D. K., J. P., E. C., A. T. civilinius ieškinius M. Z. atžvilgiu palikti nenagrinėtus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasDanguolė Šiugždinytė