- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-647-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01247-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- M. Z.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL, t. y. 376,60 Eur, dydžio bauda.
Priteista solidariai iš R. G., A. V., E. J., A. L., A. E., P. P., S. G., D. B., M. Z. ir A. B. I. A. J. 86,89 Eur turtinės žalos, M. B. 57,92 Eur turtinės žalos, V. M. 99,92 Eur turtinės žalos, N. I. 144,81 Eur turtinės žalos, A. Ž. 144,81 Eur turtinės žalos, R. Š. 144,81 Eur turtinės žalos, A. D. 98,47 Eur turtinės žalos, A. M. 86,89 Eur turtinės žalos, D. G. 99,92 Eur turtinės žalos, K. T. 57,92 Eur turtinės žalos, M. Ž. 115,85 Eur turtinės žalos, L. R. 144,81 Eur turtinės žalos, E. K. 144,81 Eur turtinės žalos, V. S. 101,38 Eur turtinės žalos, A. P. 57,92 Eur turtinės žalos, M. M. 59,95 Eur turtinės žalos, K. A. 202,43 Eur turtinės žalos, A. S. 101,38 Eur turtinės žalos, A. S. 101,38 Eur turtinės žalos, E. K. 101,38 Eur turtinės žalos, A. L. 69,51 Eur turtinės žalos, G. M. 115,68 eurų turtinės žalos, E. V., 58,50 Eur turtinės žalos, E. E. 130,33 Eur turtinės žalos, A. K. 101,38 Eur turtinės žalos, J. K. 57,92 Eur turtinės žalos, M. D. 101,38 Eur turtinės žalos, J. R. 173,77 Eur turtinės žalos, J. M. 58,33 Eur turtinės žalos, A. J. 57,92 Eur turtinės žalos, K. Š. 57,92 Eur turtinės žalos, 86,89 Eur neturtinės žalos, E. R. 28,92 Eur turtinės žalos, A. M. 289,63 Eur turtinės žalos, V. S. 144,43 Eur turtinės žalos, D. S. 289,84 Eur turtinės žalos, I. V. 86,89 Eur turtinės žalos, R. D. 57,92 Eur turtinės žalos, K. Z. 202,43 Eur turtinės žalos, N. S. 101,08 Eur turtinės žalos, V. O. 299,18 Eur turtinės žalos, M. P. 101,38 Eur turtinės žalos, T. J. 142,42 Eur turtinės žalos, A. O. 173,77 Eur turtinės žalos, A. V. 28,92 Eur turtinės žalos, V. M. 144,81 Eur turtinės žalos, E. P. 57,89 Eur turtinės žalos, I. Č. 144,43 Eur turtinės žalos, A. V. 115,68 eurų turtinės žalos, R. Ž. 101,38 Eur turtinės žalos, J. D. 144,43 Eur civilinį turtinės žalos, A. B. 57,92 Eur turtinės žalos, S. S. 57,92 Eur turtinės žalos, L. S. 101,38 Eur turtinės žalos, Ž. B. 101,38 Eur turtinės žalos, V. F. 115,68 Eur turtinės žalos, J. L. 144,81 Eur turtinės žalos, D. R. 111,33 Eur turtinės žalos, L. K. 144,81 Eur turtinės žalos, Ž. V. 86,89 Eur turtinės žalos, E. K. 99,92 Eur turtinės žalos, V. S. 57,92 Eur turtinės žalos, R. V. 98,32 Eur turtinės žalos, E. G. 50,00 Eur turtinės žalos, T. A. 101,38 Eur turtinės žalos, L. Č. 86,89 Eur turtinės žalos, K. K. 101,38 Eur turtinės žalos, E. Š. 86,89 Eur turtinės žalos, L. T. 115,68 eurų turtinės žalos, S. D. 57,92 Eur turtinės žalos, S. P. 57,92 Eur turtinės žalos, I. M. 101,38 Eur turtinės žalos, E. D. 86,89 Eur turtinės žalos, D. K. 57,92 Eur turtinės žalos, J. P. 98,32 Eur turtinės žalos, E. C. 86,89 Eur turtinės žalos, A. T. 86,89 Eur turtinės žalos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. G., A. V., E. J., A. L., A. E., P. P., S. G., D. B. ir A. B., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. Z. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, suburtoje ir vadovaujamoje R. G. ir A. V., kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis, atliko skirtingas užduotis ir buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų – sukčiauti, apgaule įgyjant kitų asmenų pinigines lėšas, atskirose jos veiklos stadijose dalyvavo šios organizuotos grupės veikloje, o būtent: 2012 m. spalio mėnesį laikotarpiu, sutikdamas su A. E. pasiūlymu perduoti savo anketinius duomenis, banko sąskaitą ir elektroninės bankininkystės duomenis kitam asmeniui, už tai sutikdamas gauti piniginį atlygį, tokiu būdu sutiko bendrininkauti sukčiavime, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis 2012 m. spalio 4 d., akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) banke atsidarė sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), gavo elektroninės bankininkystės kodus, kuriuos 2012 m. spalio mėnesį perdavė A. L., gaudamas iš jo 200 litų, o A. L. M. Z. internetinės bankininkystės duomenis perdavus A. V., kuriam pasinaudojus M. Z. sąskaita ir elektroninės bankininkystės duomenimis darant nusikalstamas veikas, sukčiavimus, į M. Z. sąskaitą nukentėjusiems už tariamai iš užsienio gabenamus automobilius, kuriuos pastarieji pageidavo pirkti, pervedant avansinius mokėjimus: 2012 m. lapkričio 6 d. R. V. – 340 litų; 2012 m. lapkričio 7 d. E. G. – 172,64 litus; 2012 m. lapkričio 12 d. T. A. – 350 litų; 2012 m. lapkričio 14 d. L. Č. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 14 d. K. K. – 350 litų; 2012 m. lapkričio 15 d. E. Š. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 15 d. L. T. – 400 litų; 2012 m. lapkričio 16 d. S. D. – 200 litų; 2012 m. lapkričio 17 d. S. P. – 200 litų; 2012 m. lapkričio 19 d. I. M. – 350 litų; 2012 m. lapkričio 19 d. E. D. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 21 d. D. K. – 200 litų; 2012 m. lapkričio 21 d. J. P. – 340 litų; 2012 m. lapkričio 21 d. E. C. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 26 d. A. T. – 300 litų, tokiu būdu M. Z. bendrininkavo sukčiavime, teikdamas priemones, apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, bendros 4402,64 litų (1276,13 eurų) vertės.Kauno apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad M. Z. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, kad R. G. ir A. V. iš M. Z. neteisėtai įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis ir, neteisėtai atlikus finansines operacijas – pervedus nukentėjusiesiems asmenims į A. B., M. Z., S. G. ir D. B. sąskaitas pinigines lėšas, R. G., A. V., E. J., A. B. juos išgrynino. Organizuotos grupės požymio buvimo veikoje nepaneigia, kad asmenys pažinojo ne visus organizuotos grupės narius. Konstatuojant tokią bendrininkavimo formą nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir panašiai, pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai; tai ir nustatyta šioje byloje. Nuosprendyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad protingas byloje nustatytos situacijos vertinimas leido daryti išvadą, jog A. E., D. B., M. Z., A. L., A. B., P. P., S. G., E. J. būdami suaugę, pakaltinami asmenys, turintys supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad asmenys, už atlygį siūlydami įsitraukti į neaiškios kilmės piniginių lėšų išgryninimo procesą ir nurodydami atlikti konkrečius veiksmus, tai atlieka, siekdami nusikalstamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis. Savo valia tapdami šios nusikalstamos veikos dalyviais, suprasdami, kad jie atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, A. E., D. B., M. Z., A. L., A. B., P. P., S. G., E. J. suvokė, jog jie vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti, ir to siekė.Asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį dalyvauti neaiškios kilmės pinigų išgryninimo procese, gali nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti ir panašiai, tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje atveju negali būti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplinkybė.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde teigiama, jog nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad M. Z. iš dalies pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Iš nuteistojo parodymų turinio akivaizdu, kad jie negali būti vertinami kaip kaltės pripažinimas, kadangi apeliantas nežinojo ir nesuvokė, kad jo sąskaita bus naudojama sukčiavimo būdu iš žmonių vilioti pinigus, teigia, kad jį apgavo įtikinant, kad pinigai bus uždirbami žaidžiant pokerį internete. Nuteistojo M. Z. parodymus patvirtino ir kaltinamasis A. E., kuris ikiteisminio tyrimo metu (20 t., b. l. 4) ir bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad iš kaltinamojo A. L. žinojo, jog į sąskaitas bus pervedami pinigai gauti žaidžiant kompiuterinius žaidimus internete, apie jokias nusikalstamas veikas nežinojo. Kaltinamasis A. L. teisme paaiškino, kad M. Z. apgavo, nurodė, jog jo sąskaita bus naudojama už pokerio lošimus internete gautiems pinigams. Nuteistasis pažymi, jog nebūtų perdavęs savo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos duomenų, jei būtų žinojęs ar supratęs, kad sąskaita bus naudojama nusikalstamoms veikoms daryti. Perdavė duomenis, nes buvo suklaidintas dėl pokerio žaidimų internete, jo veiksmams įtakos turėjo ir jo jaunas amžius. Nuteistojo veiksmuose nebuvo susitarimo veikti bendrai su kitais asmenimis siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą, jis nežinojo, kad bus kuriami netikri automobilių pardavimo skelbimai ir iš asmenų, norinčių pirkti tariamus automobilius, bus prašoma pervesti avansinius mokėjimus į M. Z. sąskaitą.Skunde taip pat nurodoma, kad M. Z. perdavė savo, o ne kito asmens, sąskaitos duomenis, nesiekė nuslėpti savo tapatybės, kas, jo teigimu, patvirtina, jog buvo įsitikinęs, kad nebus vykdomi neteisėti ar nusikalstami veiksmai su jo banko sąskaitos duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad perduodamas savo sąskaitos duomenis nuteistasis žinojo bei suprato, jog jo sąskaita bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, taip pat nėra duomenų, kad jis dalyvavo kaltinime nurodytoje nusikalstamoje veikoje. Apeliantas pažymi, kad yra neteistas, jo atžvilgiu nėra ikiteisminių tyrimų ar bylų teisme, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis laikosi įstatymų.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistąjį išteisinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde M. Z. prašo jį išteisinti, neigia padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad nesuvokė, jog jo sąskaita bus naudojama sukčiavimo būdu iš žmonių vilioti pinigus. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis M. Z. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas, tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį, arba suvokė, kad bendrininkai atlieka tokius veiksmus.BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, atitikti BPK 304-307 straipsnių reikalavimus – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Sutiktina su apelianto išdėstyta pozicija, kad skundžiamame nuosprendyje įrodymai bei faktinės aplinkybės yra netinkamai įvertintos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl M. Z. kaltumo pagal inkriminuotus BK straipsnius yra nepagrįstos ir neteisingos.Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus pastebėtina, kad apylinkės teismas konstatavo, kad M. Z. padėjo sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą – sutikdamas su A. E. pasiūlymu perduoti savo anketinius duomenis, banko sąskaitą ir elektroninės bankininkystės duomenis kitam asmeniui, už tai sutikdamas gauti piniginį atlygį, tokiu būdu sutiko bendrininkauti sukčiavime. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nuteistojo M. Z. galimai neteisėtus veiksmus, t. y. padėjimą sukčiauti ir sukčiavimą patvirtinančių duomenų. Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimas.M. Z. kaltu neprisipažino ir visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos. Jis parodė, kad A. E. pasiūlė jam lengvą uždarbį. Turėjo būti žaidžiami internetiniai žaidimai, pokeris, išlošti laimėjimai turėjo ateiti į jo sąskaitą. A. E. sakė, kad reikia turėti elektroninės bankininkystės sąskaitą, kurią pasiūlė atidaryti jam, nes A. L. turėjo skolų pas antstolius, todėl sąskaitos atsidaryti negalėjo. Po pokalbio su A. L. M. Z. (duomenys neskelbtini) banke atsidarė sąskaitą, po savaitės jam pagamino kortelę. Tada susitiko su A. L. ir padavė jam savo banko sąskaitą su visais duomenimis, prisijungimais. Už tai gavo 100 litų. Koks judėjimas buvo kortelėje nesidomėjo, negalėjo pasižiūrėti, nes prisijungimo duomenys buvo atiduoti. Jam žadėjo mokėti procentus nuo išloštos sumos, tačiau jų negavo. Rašytinė bylos medžiaga iš esmės tik patvirtina, jog M. Z. sąskaitoje vyko tam tikras piniginių lėšų judėjimas. Akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko duomenimis (17 t., 108-111, 114-118, 125-128, 132-138, 143-146, 151-153 b. l.) nustatyta, kad į M. Z. sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini) pervestos nukentėjusiųjų lėšos. Piniginių lėšų judėjimas sąskaitoje – įplaukos ir pinigų išgryninimas – vyko nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d., t. y. palyginti trumpą laiką. Tačiau, kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad M. Z. būtų pats išgryninęs ir paėmęs į jo sąskaitą pervestus pinigus (šiuos veiksmus atliko kiti nuteistieji). M. Z. tik suteikė galimybę pasinaudoti jo banko sąskaita. Byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų neginčytinai konstatuoti, kad M. Z. šią veiką padarė esant tiesioginei tyčiai, t. y. kad jis suprato ir suvokė, kad savo veiksmais jis atlieka nusikalstamą veiką, jog į jo sąskaitą pervesti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, išvilioti iš nukentėjusiųjų, o ne pervesti žaidžiant pokerį ar kitokius interneto žaidimus.Taip pat pažymėtina, jog M. Z. nuteistas už tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas organizuota grupe. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (2K-229/2008, 2K-P-218/2009).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. Z. ir D. B. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, kad jie R. G., A. V. nurodymu, kurį perdavė A. L. ir A. E., surado M. Z. ir Deividą Bajoraitį, R. G. ir A. V. iš M. Z. ir D. B. neteisėtai įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis ir, neteisėtai atlikus finansines operacijas – pervedus nukentėjusiesiems asmenims į A. B., M. Z., S. G. ir D. B. sąskaitas pinigines lėšas, R. G., A. V., E. J., A. B. juos išgrynino (apylinkės nuosprendžio 85 puslapis penkta pastraipa). Teisėjų kolegija pažymi, jog iš cituojamos pirmosios instancijos teismo išvados taip ir lieka neaišku, kuo pasireiškė M. Z. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje, nes iš minėtos formuluotės seka, kad M. Z. ir D. B. kitų asmenų nurodymu surado M. Z. ir D. B., iš kurių kiti nuteistieji įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis. Akivaizdu, kad aptariama išvada yra nelogiška ir niekaip nepagrindžia nuteistojo M. Z. kaltės. Šiuo atveju, nustačius jog M. Z. pats nusikalstamu būdu gautais pinigais nedisponavo, o tik leido naudotis savo sąskaita ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti egzistavus jo susitarimą su kitais asmenimis atlikti nusikalstamas veikas, ir kurie paneigtų apelianto versiją, kad savo veiksmais jis manė tik suteikiąs galimybę pasinaudoti jo sąskaita pervedant pinigus, laimėtus žaidžiant internetu.Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. Z. kaltės taip pat rėmėsi ir kitų kaltinamųjų parodymais. A. L. parodė, kad surastiems asmenims aiškino, jog reikia atsidaryti sąskaitą ir nuimti pinigus. Žinojo, kad tie pinigai nebus geri, tik neįsivaizdavo iš kokios veiklos. A. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad suvedė M. Z., kad jis perduotų savo banko kortelių duomenis, bet nežinojo, kokia veikla bus atliekama. Buvo kalba apie pokerio pinigus, pinigų nuėmimą. M. Z. sutiko perduoti korteles, atsidarė banko sąskaitą. A. E. su A. L. susitiko su M. Z. ir jie apsikeitė pinigais ir kortelėmis. Kaip matyti iš aptartų parodymų, nei vienas iš jų nežinojo, kokia veikla bus atliekama su banko kortelėmis. A. E. nurodė, kad buvo kalbama apie pokerio pinigus. Taigi minėti asmenų parodymai nepaneigia M. Z. parodymų, kur jis taip pat nuosekliai nurodė, kad turėjo būti žaidžiami internetiniai žaidimai, ir išlošti laimėjimai turėjo ateiti į jo sąskaitą.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog M. Z. būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, turintis supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad asmenys, už atlygį siūlydami įsitraukti į ne jiems priklausančių ar neaiškios kilmės piniginių lėšų išgryninimo procesą ir nurodydami atlikti labai konkrečius veiksmus, tai atlieka, siekdami nusikalstamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis, kad asmuo, gavęs tokį pasiūlymą, gali sąmoningai nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti ir panašiai, tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje atveju negali būti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplinkybė. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Kaip jau buvo minėta, byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų M. Z. nurodytas aplinkybes, jog jis nieko nežinojo, kad pinigai gaunami neteisėtu būdu, nežinojo apie neaiškios kilmės pinigų išgryninimo procesus. Banko sąskaitos atidarymas, kortelės ir prisijungimo duomenų perdavimas kitam asmeniui pats savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad asmuo žinojo ir suvokė, kad dalyvauja darant nusikalstamą veiką, kuri gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad M. Z. būtų dalyvavęs pinigų išgryninimo procese. Atidavęs savo banko kortelę ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės dokumentus, jis negalėjo nei išgryninti pinigų bankomate, nei prisijungti prie elektroninės bankininkystės paskyros ir matyti, koks piniginių lėšų judėjimas vyksta jo banko sąskaitoje. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu M. Z. buvo santykinai jauno amžiaus – devyniolikos metų. Byloje nėra duomenų, kad M. Z. būtų turėjęs patirties naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog suaugęs asmuo turėjo suvokti apie neaiškios kilmės pinigus, yra neįtikinantys ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Tokius pirmos instancijos argumentus netiesiogiai paneigia ir aplinkybė, kad M. Z. neturi nusikalstamos praeities, anksčiau nebuvo teistas, kas teikia daugiau pagrindo tikėti jo paaiškinimais.Kaip jau buvo minėta anksčiau, sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos išdavoje atsiradusius padarinius, be to, sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, dėl save ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių. Tačiau šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo M. Z. veiksmuose nebuvo tyčios suklaidinti nukentėjusiuosius. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji R. V., E. G., T. A., L. Č., K. K., E. Š., L. T., S. D., Sergejus Pučinskis, I. M., E. D., D. K., J. P., E. C., A. T. pervedė pinigus į M. Z. sąskaitą, tačiau, kaip jau buvo minėta, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų žinojęs, jog minėti asmenys perveda pinigus į jo sąskaitą ir, kad pinigus jie perveda būdami apgauti. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog M. Z. žinojo apie jo sąskaitos banke pagalba vykdomą nusikalstamą veiką ir tam pritarė, yra prielaidos pobūdžio.Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos taikymą baudžiamajame procese (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.).Todėl įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nuteistasis M. Z. žinojo apie daromas nusikalstamas veikas, suvokė, kad dalyvauja organizuotos grupės veikloje ir norėjo taip veikti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog M. Z. padėjo užvaldyti turtą apgaulės būdu, ir kad jo veikoje yra nusikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje požymių. Bylos duomenys nepaneigia, kad M. Z. galėjo pagrįstai tikėtis, kad į jo sąskaitą bus pervedami pinigai išlošti žaidžiant internetu. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei M. Z. ir žinojo apie piniginių lėšų judėjimą savo banko sąskaitoje, vien ši aplinkybė nėra pakankama įrodyti, kad jis suprato, jog minėti pinigai yra gaunami neteisėtu būdu, o ne žaidžiant interneto žaidimus. Todėl, nesant objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos sukčiavimo sudėties požymių M. Z. veiksmuose, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl M. Z. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio1 dalį panaikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nuteistasis M. Z. išteisinamas nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai M. Z. atžvilgiu paliekami nenagrinėti. Šiuo atveju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendį, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. Z. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Ievos A. J., M. B., V. M., N. I., A. Ž., R. Š., A. D., A. M., D. G., K. T., M. Ž., L. R., E. K., V. S., A. P., M. M., K. A., A. S., A. S., E. K., A. L., G. M., E. V., E. E., A. K., J. K., M. D., J. R., J. M., A. J., K. Š., E. R., A. M., V. S., D. S., I. V., R. D., K. Z., N. S., V. O., M. P., T. J., A. O., A. V., V. M., E. P., I. Č., A. V., R. Ž., J. D., A. B., S. S., L. S., Ž. B., V. F., J. L., D. R., L. K., Ž. V., E. K., V. S., R. V., E. G., T. A., L. Č., K. K., E. Š., L. T., S. D., S. P., I. M., E. D., D. K., J. P., E. C., A. T. civilinius ieškinius M. Z. atžvilgiu palikti nenagrinėtus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.