Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-26-175/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-10-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-03
Bylos Nr.
1S-26-175/2017
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01247-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Evaldas Gražys, Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
S. G.
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-26-175/2017
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01247-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Remeikos ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio 8 klasių išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, iki suėmimo gyvenusio (duomenys neskelbtini), neteisto,

skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, suburtoje ir vadovaujamoje R. G. ir A. V., kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis, atliko skirtingas užduotis ir buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų – sukčiauti, apgaule įgyjant kitų asmenų pinigines lėšas, atskirose jos veiklos stadijose dalyvavo šios organizuotos grupės veikloje, o būtent: 2012 m. rugpjūčio mėn., sutikdamas su A. V. pasiūlymu perduoti savo anketinius duomenis, banko sąskaitą ir elektroninės bankininkystės duomenis kitam asmeniui, už tai sutikdamas gauti piniginį atlygį - 400 litų, tokiu būdu sutiko bendrininkauti sukčiavime, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis 2012 m. rugpjūčio 24 d., „(duomenys neskelbtini)“, AB atsidarė sąskaitą (duomenys neskelbtini), gavo elektroninės bankininkystės kodus, kuriuos 2012 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje perdavė įtariamajam A. V., gaudamas iš jo 400 Lt, o A. V. pasinaudojus G. G. sąskaita ir elektroninės bankininkystės duomenimis darant nusikalstamas veikas - sukčiavimus, į S. G. sąskaitą nukentėjusiems už tariamai iš užsienio gabenamus automobilius, kuriuos pastarieji pageidavo pirkti, pervedant avansinius mokėjimus: 2012 m. rugpjūčio 31 d. E. K. – 350 Lt, 2012 m. rugpjūčio 31 d. A. L. – 240 Lt, 2012 m. rugpjūčio 31 d. G. M. – 400 Lt, 2012 m. rugpjūčio 31 d. E. V. - 200 Lt, 2012 m. rugsėjo 1 d. E. E. – 350 Lt, 2012 m. rugsėjo 1 d. A. K. – 350 Lt, 2012 m. rugsėjo 2 d. J. K. – 200 Lt, 2012 m. rugsėjo 5 d. M. D. – 350 Lt, 2012 m. rugsėjo 7 d. J. R. - 600 Lt, 2012 m. rugsėjo 7 d. J. M. - 200 Lt, 2012 m. rugsėjo 8 d. A. J. - 200 Lt, 2012 m. rugsėjo 12 d. K. Š. - 200 Lt, 2012 m. rugsėjo 30 d. A. V. - 400 Lt, 2012 m. spalio 4 d. S. S. – 200 Lt, 2012 m. spalio 5 d. L. S. – 350 Lt, 2012 m. spalio 5 d. Ž. B. – 340 Lt, 2012 m. spalio 7 d. V. F. – 400 Lt, 2012 m. spalio 12 d. J. L. – 500 Lt, 2012 m. spalio 15 d. D. R. – 385 Lt, 2012 m. spalio 15 d. L. K. – 500 Lt, 2012 m. spalio 18 d. Ž. V. – 300 Lt, 2012 m. spalio 20 d. E. K. – 345 Lt, 2012 m. spalio 22 d. V. S. – 200 Lt, tokiu būdu S. G. bendrininkavo sukčiavime, teikdamas priemones, apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą, bendros 2 191,31 Eur (7560 Lt) vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 5 d., nuo 10.00 val. iki 10.15 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn., (duomenys neskelbtini) jam nepažįstami asmenys pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, banko mokėjimo kortelę, elektroninės bankininkystės kortelę, PIN duomenis, o vėliau jo banko sąskaita ir pagrobtais duomenimis pasinaudojo nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi kardomosios priemonės-suėmimo terminą kaltinamajam S. G. pratęsė 2 mėnesiams esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skunde kaltinamasis S. G. prašo sušvelninti kardomąją priemonę-suėmimą arba ją panaikinti. Skunde nurodo, kad dėl suėmimo negali registruotis darbo biržoje, susirasti darbą ir įsidarbinti. Pasižada dalyvauti visuose teismo posėdžiuose. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti. Kaltinamojo S. G. skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pratęsiant kardomosios priemonės-suėmimo terminą kaltinamajam buvo pakankamai duomenų manyti, kad jis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, dėl kurios nagrinėjama baudžiamoji byla. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų parodymuose, paties kaltinamojo S. G., kitų kaltinamųjų parodymuose, bankų pateiktuose dokumentuose apie banko sąskaitas ir su jomis vykdytas operacijas, kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymima, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų.Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad griežčiausios kardomosios priemonės-suėmimo terminas kaltinamajam S. G. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad S. G. kaltinamas dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Už šias nusikalstamas veikas numatyta griežčiausia bausmė viršija vienus metus laisvės atėmimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytą suėmimo taikymo sąlyga egzistuoja. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. pagrįstai nustatė suėmimo taikymo pagrindą, nurodytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo. Šios nuostatos galioja ir sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo. Kaltinamasis S. G. iki suėmimo turėjo gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nelaikytina faktoriumi, mažinančiu kaltinamojo realaus bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Kaltinamasis nevedęs, vaikų ar kitų išlaikytinių neturi, nedirba, todėl galima spręsti, kad legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą manymą, kad kaltinamasis su gyvenamąja vieta tvirtais šeiminiais socialiniais ryšiais nėra susietas. Be to, kaltinamajam anksčiau buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau kaltinamasis ją ne kartą pažeidė, neatvyko į teismo posėdžius be svarbių, pateisinamų priežasčių. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam anksčiau taikyta kardomoji priemonė nebuvo pakankamai efektyvi siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Kolegija konstatuoja, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai jas laikė pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės taikymui.Kaltinamojo skunde nurodyti teiginiai, kad jis nori registruotis darbo biržoje, susirasti darbą, nelaikytini pagrindu, paneigiančiu griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis ir iki suėmimo niekur nedirbo, nedėjo jokių pastangų, kad susirasti legalų pragyvenimo šaltinį, darbo biržoje nesiregistravo, todėl paminėtus skundo teiginius kolegija laiko deklaratyviais, neatitinkančiais tikrųjų kaltinamojo ketinimų. Įvertinus aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas S. G., pobūdį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, kurie kaltinamąjį charakterizuoja iš esmės neigiamai, nėra pagrindo pripažinti, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas S. G. kardomosios priemonės-suėmimo terminą 2 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo S. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysAlgirdas RemeikaAlgerdas Urbšys