Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1590-304/2017 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui Minijos medžiotojų ir žvejų būreliui dėl 2017-03-18 Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio sprendimo pašalinti G. R. iš būrelio narių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas G. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio 2017-03-18 visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo G. R. pašalinimo iš Minijos medžiotojų būrelio narių ir grąžinti jį į minėto medžiotojų būrelio narius, pripažįstant tą minėto sprendimo dalį negaliojančia, ir priteisti ieškovui G. R. iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis 2015 metais tapo Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio nariu, laiku sumokėjo nario stojimo mokestį bei einamuosius nario mokesčius. Ieškovas medžioklės plote buvo pastatęs bokštelį, tačiau valdyba nusprendė, kad bokštelis pastatytas netinkamoje vietoje. G. R. bokštelio perkelti nespėjo, nes bokštelis sudegė; dėl įvykio ieškovas kreipėsi į policiją. Ieškovas teigia, jog iš būrelio narių jis buvo šalintas dėl kreipimosi į policiją. G. R. nurodė, kad medžiotojų būrelio susirinkimo protokolas, kuriuo jis buvo pašalintas iš būrelio narių, buvo priimtas nesilaikant būrelio įstatų, pažeidžiant ieškovo teisę būti informuotam apie šaukiamą būrelio visuotinį narių susirinkimą.Atsakovas Minijos medžiotojų ir žvejų būrelis su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad priešingai, nei teigė ieškovas, kad jis neva iš asociacijos narių buvo pašalintas nepagrįstai, tik dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas, 2017-03-18 vykusiame eiliniame visuotiniame narių susirinkime ieškovas iš būrelio narių buvo pašalintas būrelio įstatų 3.9 ir 4.7.2. punktuose numatytais pagrindais. Be to, ieškovas medžioklės bokštelį buvo pastatęs netinkamoje vietoje, neturėdamas būrelio valdybos pritarimo, o medžioklės būrelio valdybai paprašius perkelti bokštelį į kitą vietą, šis atsisakė tai padaryti. Sudegus minėtam medžioklės bokšteliui, ieškovas kreipėsi į policiją, kur vėliau pareiškė įtarimus kitiems medžiotojų būrelio nariams, dėl to būrelyje kilo nesutarimų. Be to, atsakovas teigė, kad ieškovas buvo pašalintas iš būrelio laikantis būrelio įstatų, jis buvo tinkamai ir laiku įspėtas apie 2017-03-18 vykusį visuotinį susirinkimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio 2017 m. kovo 18 d. visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokolo dalį dėl G. R. pašalinimo iš šio būrelio narių, priteisė iš Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio G. R. naudai 793,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, jog Minijos medžiotojų ir žvejų būrelyje yra 31 narys, o visuotinio susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkime dalyvavo 24 tikrieji medžiotojų būrelio nariai. Kadangi atsakovo įstatų 4.3 punktas numato, jog sprendimą dėl būrelio nario pašalinimo iš būrelio narių sprendžia visuotinis narių susirinkimas 2/3 būrelio narių dauguma, tam, kad ieškovas būtų pašalintas iš būrelio, balsuoti turėjo ne mažiau kaip 21 narys. Bylos duomenimis nustatyta, kad už ieškovo pašalinimą iš būrelio balsavo tik 16 narių. Atsakovo įstatų 5.16 punkte numatyta, kad susirinkimo protokolą pasirašo būrelio pirmininkas, posėdžio pirmininkas ir sekretorius, o nagrinėjamu atveju susirinkimo protokolą pasirašė tik posėdžio pirmininkas ir sekretorius, todėl buvo pažeista ieškovo pašalinimo iš medžiotojų ir žvejų būrelio narių procedūra.Atsakovo įstatų 4.7 punkte numatyti atvejai, kuomet būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, tačiau susirinkimo protokole nenurodytas ieškovo pašalinimo iš būrelio pagrindas. Teismas priteisė ieškovo naudai 31 Eur žyminį mokestį, 740 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 22,61 Eur už pažymas iš VĮ Registrų centras.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliantas Minijos medžiotojų ir žvejų būrelis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tam, kad ieškovas būtų pašalintas iš būrelio, turėjo balsuoti ne mažiau kaip 21 narys, nes tokia nuostata nėra įtvirtinta atsakovo įstatų 4.3 punkte. Klausimas dėl ieškovo pašalinimo, vadovaujantis apelianto įstatais, sprendžiamas visuotiniame susirinkime dalyvavusių būrelio narių balsais 2/3 dauguma, bet ne apskritai visų būrelio narių balsų 2/3 dauguma.Susirinkimo protokolas yra pasirašytas tik posėdžio pirmininko ir sekretoriaus, tačiau medžiotojų būrelio pirmininkas dalyvavo visuotiniame-ataskaitiniame būrelio susirinkime bei jame pasisakė ir balsavo darbotvarkės klausimais. Vien aplinkybė, kad protokolo būrelio pirmininkas nėra pasirašęs fiziškai, nėra pagrindas pripažinti neteisėtu apelianto sprendimą dėl ieškovo pašalinimo.Ieškovas žinojo apie visuotinio susirinkimo datą bei darbotvarkę, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki susirinkimo datos ir galėjo bei turėjo galimybę pasiruošti minėto klausimo nagrinėjimui.Ieškovas ilgiau kaip 9 mėnesius nevykdė medžiotojų būrelio įpareigojimo perkelti medžioklės bokštelį į kitą vietą, todėl ieškovo teiginiai, jog jis nespėjo perkelti bokštelio į kitą vietą, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertintini itin kritiškai.Pirmosios instancijos teismo išvados dėl medžiotojų būrelio valdybos 2016-05-20 priimto nutarimo pripažinimo neteisėtu tuo pagrindu, jog neva atsakovo įstatuose nėra numatyta valdyba bei ji nėra įregistruota VĮ Registrų centre, todėl toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas, turėtų būti apeliacinės instancijos teismo panaikintos, nes duomenų išviešinimas (medžiotojų būrelio valdybos įregistravimas VĮ Registrų centre) yra būtinas, kad medžiotojų būrelio valdyba galėtų vykdyti išorines juridinio asmens valdymo organo funkcijas.Ieškovas nagrinėjamoje byloje nereiškia reikalavimo dėl jo grąžinimo į medžiotojų būrelį. Ieškovo medžiotojo bilietas galioja iki 2017-03-18, medžiotojų būrelio nariais gali būti tik medžiotojai ir (arba) žvejai, turintys medžiojimo ir žvejybos teisę, todėl ieškovas negali būti ir atsakovo nariu.Ieškovas ilgą laiką nevykdė atsakovo sprendimo dėl bokštelio perkėlimo, 2017-03-18 visuotinio susirinkimo protokole, jį aiškinant sistemiškai yra akivaizdu, jog pagrindas pašalinti ieškovą iš būrelio nors formaliai vienu sakiniu ir nėra nurodytas, tačiau apie tokį pagrindą buvo detaliai diskutuota ir iš karto po to buvo balsuojama, todėl ieškovas iš medžiotojų būrelio narių buvo pašalintas atsakovo įstatų 3.9. ir 4.7.2. punktuose nurodytais pagrindais, t. y. dėl sistemingo būrelio pirmininko, visuotinio narių susirinkimo ir kitų būrelio valdymo organų sprendimų nevykdymo.Atsakovo sprendimas negali būti teismo panaikintas remiantis vien tik itin formaliu pagrindu, nesant materialiojo sprendimo panaikinimo pagrindo.Teismas netyrė ir neatsižvelgė į rašytiniuose įrodymuose (2017-03-18 susirinkimo protokole, būrelio įstatuose, rašytiniame dokumente dėl būrelio narių informavimo apie susirinkimą) nurodomas įrodinėtinas aplinkybes.Ieškovas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, nes pinigų priėmimo kvite buvo nurodyta, jog pinigus moka K. S. už G. R., be to, tarp ieškovo ir jo atstovo sudarytoje teisnių paslaugų sutartyje nebuvo numatyta, kad už atstovo teikiamas teisines paslaugas gali mokėti su byla nesusijęs asmuo.22,61 Eur išlaidos už VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovą negali būti pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis, nes ieškovui tokius duomenis (išplėstinis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašą apie atsakovą bei atsakovo įstatų kopiją) nemokamai galėjo suteikti pats atsakovas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. R. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017-09-29 sprendimą palikti nepakeistą, o Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio 2017-10-30 apeliacinį skundą atmesti, ieškovui G. R. iš atsakovo priteisti bylinėjimosi 700 Eur išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Būrelio įstatų 4.3. punkte numatyta, kad narius iš būrelio pašalina visuotinis būrelio narių susirinkimas, jeigu už tai visuotiniame narių susirinkime balsavo daugiau kaip 2/3 būrelio narių, todėl tam, kad ieškovas būtų pašalintas iš būrelio, už jo pašalinimą turėjo balsuoti ne mažiau kaip 21 narys.Susirinkimo protokolas buvo pasirašytas tik posėdžio pirmininko ir sekretoriaus, tuo buvo pažeista ieškovo pašalinimo iš būrelio narių procedūra. Be to, minėtame protokole atsakovas konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė ieškovo veiksmai, suteikiantys pagrindą pašalinti jį iš būrelio narių.Atsakovo įstatų 5.5. punkte nustatyta, kad apie šaukiamą būrelio visuotinį narių susirinkimą nariai turi būti informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo, tačiau nei pranešimas, nei susirinkimo darbotvarkė išsiųsti nebuvo.Pats atsakovas teismui pateikė 2016-05-20 valdybos posėdžio protokolą kaip įrodymą byloje, todėl teismas privalėjo atsakovo pateiktą įrodymą išnagrinėti, pasisakyti bei įvertinti jį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovo įstatai nenumato valdybos kaip valdymo organo, valdyba VĮ Registrų centre neįregistruota, todėl 2016-05-20 valdybos posėdžio protokolas yra neteisėtas ir ieškovas neturėjo jo vykdyti.Ieškovo pašalinimo iš būrelio narių priežastis nebuvo ta, jog ieškovas neperkėlė bokštelio. Be to, pašalinimas iš būrelio narių yra griežčiausia nuobauda, kuri taikoma piktybiniams pažeidėjams, o byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas yra padaręs kokius nors medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimus.Nėra būtina, kad už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas byloje klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokėtų tiesiogiai, tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl VĮ Registrų centro Juridiniu asmenų registro išrašo bei atsakovo įstatų kopijos pateikimo, tačiau atsakovas jų nepateikė, todėl atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad ieškovo patirtos 22,61 Eur išlaidos už VĮ Registrų centro duomenis yra nepagrįstos ir nepripažintinos būtinomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikė jį atstovaujančio advokato 2017-05-03 prašymo Minijos medžiotojų ir žvejų būreliui dėl būrelio įstatų, pažymos apie jų registravimą VĮ Registrų centre ir vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų kopijų pateikimo išsiuntimo kvitą, pažymą apie dokumentų grąžinimą, adresatui neatvykus jų atsiimti į pašto įstaigą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti įrodymų pateikimo būtinybė atsirado ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija pirmiau išvardytus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo G. R. pašalinimo iš Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio. Byloje nustatyta, kad G. R. Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio nariu tapo 2015 metais. 2016-05-20 būrelio valdybos posėdyje buvo nuspręsta įpareigoti ieškovą perkelti jo pastatytą medžioklės bokštelį į kitą vietą. Ieškovui nespėjus to padaryti, medžioklės bokštelis sudegė. G. R. dėl turto sunaikinimo kreipėsi į policiją, kurioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2017-03-18 įvyko apelianto Minijos medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio narių susirinkimas. Susirinkime vykusio balsavimo metu ieškovas buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio. Ieškovas ginčija protokolinio sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio narių, teisėtumą, atitiktį medžiotojų būrelio įstatams.

Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrindų ir tvarkos

Remiantis kasacinio teismo praktika, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą, ir byloje susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto nario interesai, teismas turi atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui sukeliamus nepatogumus bei jų pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą asmens padarytam pažeidimui, t. y. vertinti asociacijos nario pašalinimo teisėtumą ne tik procedūriniu, bet ir materialiuoju aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Nagrinėjamoje byloje Telšių rajono apylinkės teismas, vertindamas G. R. pašalinimo iš Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio teisėtumą, nustatė, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo padaryti tiek procedūriniai, tiek materialinės teisės normų pažeidimai (CK 1.138 str., CPK 185 str.).Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio įstatų 1.1. dalyje nustatyta, kad Minijos medžiotojų ir žvejų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Asociacijų įstatymo nuostatose tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-06-01) 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą, šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pašalinimo iš asociacijos pagrindai ir tvarka reglamentuojami apelianto įstatų 4.3. punkte, kuriame nustatyta, kad į būrelį naujus narius priima ar esamus narius pašalina iš būrelio visuotinis būrelio narių susirinkimas. Nauji nariai priimami į būrelį arba esami pašalinami iš jo, jeigu už tai būrelio visuotiniame narių susirinkime balsavo daugiau kaip 2/3 būrelio narių. Įstatų 4.7 punkte nustatyta, kad Būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, jeigu: 1) nesilaiko būrelio įstatų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, žvejybą bei gyvūnijos apsaugos reikalavimų; 2) sistemingai nevykdo būrelio pirmininko, visuotinio narių susirinkimo ir kitų būrelio valdymo organų sprendimų; 3) per 3 mėnesius laiko, praėjus nustatytam mokėjimo terminui, nesumoka būrelio nario mokesčio ar kitų tikslinių įmokų už einamuosius metus, praranda teisę tame būrelyje medžioti ir žvejoti; 4) šiurkščiai pažeidžia medžioklės ir mėgėjų žvejybos taisykles; 5) jam nepasitikėjimą pareiškia daugiau kaip du trečdaliai būrelio narių; 6) vykdo veiklą, kuri nesuderinama su būrelio veiklos tikslais; 7) jo veikla kenkia būreliui ir Draugijai.Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir konvencinė žmogaus teisė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 11 straipsnio pažymėta, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas yra pažymėjęs, kad nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, jog daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).Apeliantas nurodo, kad G. R. pašalinimo iš būrelio priežastis buvo ta, jog ieškovas ilgą laiką nevykdė bei ignoravo medžiotojų būrelio sprendimą dėl ieškovo pastatyto medžioklės bokštelio perkėlimo, o pašalinimo pagrindas buvo sistemingas būrelio pirmininko, visuotinio narių susirinkimo ir kitų būrelio valdymo organų sprendimų nevykdymas (apelianto įstatų 3.9., 4.7.2. punktai). Bylos duomenimis, ieškovo pastatytas bokštelis netinkamoje vietoje stovėjo beveik du metus, o ieškovas, nors ir raginamas bokštelį nusikelti, to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, medžiotojų būrelis prieš ieškovą ėmėsi griežčiausios jo nario atžvilgiu priemonės – pašalinimo iš medžiotojų būrelio. Tuo tarpu apelianto įstatų 3.9. punkte numatytos ir tokios drausminio poveikio priemonės kaip svarstymas būrelio visuotiniame susirinkime, narystės būrelyje sustabdymas. Įvertinus šiuos byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog ieškovui griežčiausia būrelio įstatuose numatyta priemonė buvo taikyta nepagrįstai.Apeliantas taip pat nurodo, kad būrelio susirinkime priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra teisėtas ir pagrįstas dėl jo tinkamai valią pareiškus 2/3 susirinkime dalyvavusių būrelio narių. Apeliantas teigia, jog sistemiškai aiškinant būrelio įstatų nuostatas yra matyti, jog esminiams viso juridinio asmens kaip vieneto veiklos klausimams spręsti yra būtina ne mažesnė kaip 2/3 susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Medžiotojų būrelio įstatų 5.7. punkte nustatyta, kad būrelio visuotinis narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 būrelio narių. Įstatų 5.11. punkte nurodyta, kad būrelio visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 būrelio narių. Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimams dėl įstatų priėmimo ir pakeitimo bei dėl būrelio pertvarkymo ar pabaigos, reorganizavimo ar likvidavimo priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 būrelio visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių būrelio narių balsų. Įstatų 11.1. punkte nustatyta, kad būrelis pertvarkomas arba jo veikla nutraukiama būrelio visuotinio narių susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma. Tuo tarpu įstatų 4.3. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad į būrelį naujus narius priima arba esamus pašalina visuotinis būrelio narių susirinkimas, o nauji nariai priimami arba esami nariai pašalinami iš būrelio, jeigu už tai būrelio visuotiniame narių susirinkime balsavo daugiau kaip 2/3 būrelio narių. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant šiuos būrelio įstatų punktus yra matyti, kad būrelio narių priėmimo, jų išstojimo ir pašalinimo iš būrelio klausimai yra sprendžiami visų būrelio narių, t. y., norint priimti naują narį į medžiotojų būrelį ar esamą narį pašalinti iš jo, yra būtina, kad už tai visuotiniame narių susirinkime balsuotų 2/3 būrelio narių, o ne susirinkime dalyvavusių narių. Iš Telšių medžiotojų būrelio „Minija“ narių sąrašo matyti, kad būrelyje yra 31 narys, 2017-03-18 visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 24 būrelio nariai, o už ieškovo pašalinimą iš būrelio balsavo 16 būrelio narių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad norint pašalinti ieškovą iš būrelio, susirinkime už ieškovo pašalinimą iš būrelio turėjo balsuoti 21 narys, o ne 2/3 susirinkime dalyvavusių būrelio narių, kaip teigia apeliantas, todėl pastarojo argumentas, kad sprendimas dėl ieškovo pašalinimo priimtas teisėtai, tokiam klausimui pritarus 2/3 susirinkime dalyvavusių apelianto būrelio narių, yra nepagrįstas ir atmetamas.Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovas savo reikalavimą įrodė. Tokia išvada, teismo vertinimu, yra pakankamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne dėl visų įrodymų pasisakyta vienodai išsamiai, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, tinkamai nustatė ir ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas G. R. iš medžiotojų būrelio buvo pašalintas nesilaikant apelianto įstatuose nustatytos narių priėmimo ir pašalinimo iš medžiotojų būrelio tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliantas nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje patyrė ne ieškovas, o byloje nedalyvaujantis asmuo – K. S., nes 2017-05-02 pinigų priėmimo kvite Nr. 890130 už teisines paslaugas nurodyta, kad 500 Eur advokatui moka K. S. už G. R.. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Kaip teisingai nurodo ieškovas, nėra būtina, jog už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas byloje klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokėtų tiesiogiai, tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tačiau tokiu atveju tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) kad advokatas ar advokato padėjėjas teisines paslaugas suteikė; 2) kad advokatui ar advokato padėjėjui, kad ir per tarpininką, buvo sumokėta. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus, pinigų perdavimą įrodo pinigų priėmimo kvitai, todėl byloje yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, ir jos ieškovui iš apelianto buvo priteistos pagrįstai.Apeliantas taip pat nesutinka su 22,61 Eur išlaidomis už VĮ Registrų centro duomenis apie apeliantą (VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas apie apeliantą bei apelianto įstatų kopija) ir nurodo, kad minėtų išlaidų ieškovas nebūtų patyręs, jeigu šių dokumentų būtų paprašęs tiesiogiai kreipdamasis į apeliantą. Su šiuo argumentu teismas taip pat nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2017-05-03 raštu ieškovo atstovas kreipėsi į medžiotojų būrelio „Minija“ valdybos pirmininką P. K. prašydamas išsiųsti advokato kontorai medžiotojų būrelio „Minija“ įstatų patvirtintą kopiją ir vidaus tvarkos taisyklių patvirtintą kopiją, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtus dokumentus apeliantas ieškovui ar jo atstovui būtų įteikęs, todėl bylinėjimosi išlaidos tiek už VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašą apie apeliantą, tiek už apelianto įstatų kopiją, yra būtinos ir pagrįstos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 700 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei patarimą ir kitas teisines paslaugas šio dydžio neviršija. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis – suteiktų advokato paslaugų byloje kiekį ir turinį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei Rekomendacijų nuostatas, sprendžia, kad apelianto prašomos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apelianto Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio priteistina 400 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 2 d.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Minijos medžiotojų ir žvejų būrelio, į. k. 180379136, ieškovui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.