Šiaulių apylinkės teismo nutartis

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą D. U. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros stebėjimo sąlygomis pagal D. U. gyvenamąją vietą.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2023 m. kovo 24 d. gautas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro teikimas dėl D. U. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teikime nurodo, kad įvertinus gautą informaciją iš Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK ir medicininiuose dokumentuose fiksuotą informaciją, konstatuoja, kad D. U. taikoma priemonė yra nepakankama, neefektyvi, dėl ko būtina spręsti klausimą dėl griežtesnės, nei jau taikoma, priemonės skyrimo. D. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užimtumo neturi, centre lankosi nereguliariai. D. U. būklė pablogėjusi, nes vartoja alkoholį, kas yra nesuderinama su medikamentiniu gydymu. Asmeniui neveiksnumas nenustatytas, jis viskuo gali pasirūpinti pats, nors, kaip jis teigia, jis neskaito, neskaičiuoja, moka parašyti tik savo vardą, parašą, negeba savarankiškai atvykti viešuoju transportu iš (duomenys neskelbtini) į centrą. Įvertinant tai, kad asmuo pažeidinėja teismo nutartį, daro teisės pažeidimus, vartoja alkoholį, apsilankymo metu būna neramus, įsitempęs, pats pripažino, kad vaistus vartoja nereguliariai, kas didina jo socialinį pavojingumą, motina nėra pajėgi prižiūrėti sūnaus, darytina išvada, kad gydymo ambulatorinio stebėjimo sąlygomis užtikrinti nėra galimybių. D. U. elgesys viešoje vietoje kelia grėsmę jam pačiam ir aplinkiniams. Asmens psichinė būklė nestabili, nėra pagerėjimo. Prašo teismo D. U. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą bei gydymą keisti į gydymą stacionare bendro stebėjimo sąlygomis.

3. Išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos – (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad D. U. yra pavojingas, nes padarė nusikalstamą veiką viešoje vietoje, kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Į psichikos sveikatos centrą nustatytu laiku neatvyko, nes vartojo alkoholį ir buvo sulaikiusi policija. Buvo pristatytas į priėmimo skyrių, bet pasišalino, priėmimo skyriuje buvo 3 val. nakties. Į psichikos sveikatos centrą turėjo atvykti sekančią dieną. Stacionaraus stebėjimo sąlygomis jis būtų prižiūrimas, vartotų vaistus, kad emocijos būtų stabilios, dabar jos yra kintančios, nes yra kita liga šalia, be to piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko atsiranda elgesio sutrikimai. Jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas. Kai vartoja alkoholį, nevartoja vaistų, todėl jo elgesys yra pavojingas visuomenei. Mama pokalbio metu nurodė, kad jis atsisako vartoti vaistus, ji negali kontroliuoti jo vaistų vartojimo. Yra tikslinga pakeisti ambulatorinį stebėjimą į stacionarų.

4. Gynėjas advokatas Kęstutis Valys nurodė, kad jo ginamajam yra būtina pakeisti ambulatorinio stebėjimo priemones į stacionarinį stebėjimą. Jam neteko išklausyti paties D. U.. Neteisėtas asmens patalpinimas į stacionarinį stebėjimą gali būti traktuojamas kaip asmens teisių pažeidimas. Šiuo atveju psichikos sveikatos centro atstovė išsakė savo nuomonę, kad jis nevartoja vaistų, piktnaudžiauja alkoholiu, negatyviai nusiteikęs kitų asmenų atžvilgiu. Matyti, kad padarė naują nusikalstamą veiką. Sprendžiant iš viso to mano, kad stacionarinis stebėjimas gali išeiti į naudą, todėl palieka spręsti teismui.

5. Prokuroras Laimonas Ramanauskas prašė psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti, nes D. U. psichinė būklė nėra stabili, todėl yra stacionarinio gydymo poreikis, jis nevartoja vaistų, suaktyvėjęs jo socialinis pavojingumas, o jo stebėjimas ambulatorinio stebėjimo psichikos sveikatos centre yra nepakankamai efektyvus, todėl, siekiant tinkamai užtikrinti efektyvų jo gydymą bei apsaugoti visuomenę nuo galimo jo pavojingo elgesio, mano, kad reikėtų pratęsti D. U. priverčiamąją medicinos priežiūros priemonę, pakeičiant jam skirtą ambulatorinį stebėjimą į stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.