Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi antstolio J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. E. dėl baudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis J. P. kreipėsi į teismą, prašydamas už antstolio reikalavimo, t. y. 2014 m. lapkričio 20 d. patvarkymo Nr. 0172/09/00529 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“, neįvykdymą S. E. skirti baudą. Nurodė, kad likusią neišieškotą sumą sudaro 1101,09 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų; nors ir buvo nustatyta, kad skolininkas nedirba, registruoto turto neturi, tačiau S. E. turėjo vykdyti nurodymą ir raštu pranešti, ar turi, pavyzdžiui, kompiuterį, kito turto, turėjo pateikti duomenis apie sutuoktinę. Paaiškino, kad turi duomenis apie registruotą turtą, banko sąskaitas, tačiau apie lėšų dydį sąskaitose bankai nepraneša, iš gaunamų socialinių pašalpų išskaitos nedaromos.

Suinteresuotas asmuo S. E. atsiliepimo į prašymą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad niekur nedirba apie 2 metus, gauna socialinę pašalpą, iš kurios įsipareigojo mokėti antstoliui po 30 eurų per mėnesį; teigė, jog su antstoliu bendravo telefonu ir viską paaiškino, neturėjo pinigų atvykti į Klaipėdą pas antstolį. Pasižadėjo skolą mokėti iš pašalpos, o įsidarbinęs – iš algos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi antstolio pareiškimo netenkino. Nustatė, kad visus antstolio 2014-11-20 patvarkyme reikalaujamus pateikti duomenis antstolis vykdymo proceso metu yra nustatęs, areštavęs surastą turtą, keletą kartų tikrinęs ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinės lėšas, turtą ir t. t. Konstatavo, kad aplinkybė, jog skolininkas, gyvendamas Klaipėdos rajone, gaudamas socialinę pašalpą, nevykdė antstolio nurodymo ir neturėdamas lėšų atvykti į antstolio buveinės vietą, esančią Klaipėdos mieste, pas antstolį neatvyko ir raštu nepateikė antstolio reikalaujamų duomenų, bet, skolininko teigimu, telefonu informavo apie turto ir darbo pajamų nebuvimą, neleidžia daryti išvados, jog S. E. nevykdė antstolio nurodymų.

Pareiškėjas antstolis J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, teismas neatskleidė visų bylos aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas. Nurodo, kad byloje nepateikta duomenų apie tai, kad skolininkas pateikė antstolio reikalaujamą informaciją apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, nors minėtą informaciją pateikti buvo raginamas du kartus. Pažymi, kad skolininkas minėtais patvarkymais nebuvo įpareigojamas atvykti pas antstolį į jo kontorą. Skolininkas antstolio reikalaujamus duomenis buvo įpareigotas pateikti raštu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo formuojamą teismų praktiką – nepaisė imperatyvių teisės normų, nustatančių skolininko pareigą pateikti antstoliui duomenis apie jo turimą turtą.

Suinteresuotas asmuo S. E. atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti antstolio pareiškimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Teisėti antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi. Toks privalomumo principas reiškia, kad vykdomąjį dokumentą priverstine tvarka vykdančio antstolio reikalavimų privalo paisyti visi asmenys, nes jų nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Vykdomasis dokumentas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). CPK 585 str. imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas antstolio teisėto ir pagrįsto reikalavimo nevykdymas. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymų nustatyto pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė, kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pavyzdžiui, asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota.

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotam asmeniui S. E. buvo pateiktas antstolio patvarkymas pateikti informaciją apie jo turimą turtą ir sutuoktinę (jos darbovietę, turimą turtą ir t. t.). Atsižvelgiant į tai, kad antstolis minėtu patvarkymu rinko informaciją apie skolininkui priklausantį turtą ir pajamas, siekdamas išieškojimą atlikti operatyviai ir kuo ekonomiškiau, toks antstolio reikalavimas pateikti patvarkymu nurodytą informaciją laikytinas pagrįstu ir teisėtu, atitinkančiu vykdymo proceso tikslus, juolab kad ginčo dėl antstolio reikalavimo pagrįstumo tarp šalių nekilo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad apie antstolio reikalavimą pateikti informaciją apie turimą turtą ir sutuoktinę (jos darbovietę, turimą turtą ir t. t.) suinteresuotas asmuo (skolininkas) žinojo, antstolio siunčiamą patvarkymą gavo. Taigi skolininkui kilo pareiga vykdyti antstolio reikalavimą – per tris dienas pateikti antstolio reikalaujamus duomenis.

Suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu paaiškino, jog su antstoliu bendravo telefonu ir viską paaiškino, t. y. atsakė antstoliui į jo reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tai pat nurodė, kad skolininkas telefonu antstolį informavo apie turto ir darbo pajamų nebuvimą, todėl aplinkybės, jog skolininkas nevykdė antstolio nurodymo ir neturėdamas lėšų atvykti į antstolio buveinės vietą, esančią Klaipėdos mieste, pas antstolį neatvyko bei raštu nepateikė antstolio reikalaujamų duomenų, nelaikė pagrindžiančia antstolio reikalavimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad beveik visus 2014-11-20 patvarkyme reikalaujamus pateikti duomenis antstolis vykdymo proceso metu yra nustatęs, areštavęs surastą turtą, keletą kartų tikrinęs ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinės lėšas, turtą ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

Kaip minėta, CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

Antstolis savo pareiškime dėl baudos skyrimo nurodė, kad nors vykdymo metu ir buvo nustatyta, kad skolininkas nedirba, registruoto turto neturi, tačiau S. E. turėjo vykdyti nurodymą ir raštu pranešti, ar turi, pavyzdžiui, kompiuterį, kito turto, turėjo pateikti duomenis apie sutuoktinę. Paaiškino, kad turi duomenis apie registruotą turtą, banko sąskaitas, tačiau apie lėšų dydį sąskaitose bankai nepraneša, iš gaunamų socialinių pašalpų išskaitos nedaromos.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad antstolio reikalavimas nėra įvykdytas. Kaip teisingai pastebėjo savo atskirajame skunde apeliantas, skolininkas antstolio patvarkymais nebuvo įpareigotas atvykti pas antstolį į jo kontorą. Skolininkas antstolio reikalaujamus duomenis buvo įpareigotas pateikti raštu. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas telefonu pateikė visus duomenis, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas suinteresuoto asmens veiksmų pagrįstumą, jam vykdant antstolio nurodymus, rėmėsi niekuo nepagrįstu suinteresuoto asmens žodiniu paaiškinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotam asmeniui atvykus į žodinį bylos, iškeltos pagal antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, nagrinėjimą, jis turėjo galimybę įvykdyti antstolio patvarkyme išdėstytus nurodymus ir raštu pateikti reikalaujamus duomenis, bet to sąmoningai nepadarė. Tokie suinteresuoto asmens veiksmai – antstolio nurodymų nevykdymas – laikytini neteisėtais, todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas skirti skolininkui (suinteresuotam asmeniui) baudą, numatytą CPK 645 straipsnio 3 dalyje, tokiu būdu drausminant skolininką ir siekiant užtikrinti antstolio nurodymų vykdymo privalomumą.

Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, todėl, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė, teismo nuomone, turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, teismas turi teisę asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimaliu dydžiu. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas turi vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, ir privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes. Dėl to skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo pripažinta, jog antstolio pareiškimas iš esmės yra pagrįstas ir yra pagrindas jį tenkinti, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad baudos dydžio parinkimas, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, labiausiai atitiks byloje dalyvaujančių asmenų interesus, apsaugos jų teisę, nesutinkant su paskirtu baudos dydžiu, į apeliaciją. Todėl bylą perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.