Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2048-311/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
1-2048-311/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53287-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
N. J.
Nukentėjusysis
A. A.
Advokatai
Regina Atkočaitienė, Rita Petručionytė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2048-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53287-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.26.2; 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,kaltinamajam N. J.,nukentėjusiajam A. A., jo atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003-06-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 6 metams, 2007-02-02 teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 m. 4 mėn. 6 d. laisvės atėmimo bausmės;

2) 2008-04-15 Kauno apygardos teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su neatlikta 2003-06-24 nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. 2012-09-20 Vilkaviškio raj. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 157 straipsniu, lygtinai paleistas neatlikus 9 mėn. 16 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlikęs ir 2013-06-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Kauno APT Kauno skyriaus, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. J. 2017-10-14 apie 03.20 val. viešoje vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,36 promilių girtumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam A. A. į veidą, dėl ko šis suklupo ant žemės ir gulinčiam A. A. ne mažiau kaip devynis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, dėl ko A. A. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai srityje virš nosies, kraujosruvos akių obuolių junginėse, nosies sumušimas su nosies kaulų lūžimu, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. A. sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis N. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017-10-14, būdamas išgėręs alkoholio, nuvažiavo taksi automobiliu į barą „(duomenys neskelbtini)“. Ten išgėrė alaus. Dar bare buvo ir S., su kuriuo jis kalbėjo. Po to prie jų priėjo nukentėjusysis. N. J. susiginčijo su nukentėjusiuoju, nes paprašė jo cigarečių, o šis pasakė, kad turi rusiškų cigarečių parduoti. Nukentėjusysis pradėjo kabinėtis, įkyrėjo N. J.. Po to N. J. išėjo į lauką. Prie išėjimo, lauke dar buvo pora, su kuria jis bendravo prie baro. Kai nukentėjusysis vėl prie jo pradėjo kabinėtis, N. J. vieną kartą trenkė jam į veidą ir įspyrė į užpakalį. Tuo metu žmonių aplinkui jis nematė, tačiau neneigia, kad gal kas nors ir galėjo matyti įvykį. Kad būtų sutrikdęs visuomenės rimtį, jis nepastebėjo. Ar tie žmonės, kurie stovėjo prie išėjimo, matė, kaip jis sudavė smūgį, jis nežino.

N. J. nuomone, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis. Jis nukentėjusiam sutiktų atlyginti 1000 € žalą, norėtų su juo susitaikyti.

Su teismo baudžiamuoju įsakymu jis nesutiko, kadangi dirba ir negalėtų atlikti paskirtosios bausmės. Be to, baudžiamajame įsakyme buvo įrašyti neteisingi jo duomenys, t.y. buvo nurodyta, kad jis nedirba, taip pat neteisingai nurodytas jo išsilavinimas.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti N. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju, kur jis parodė, kad 2017-10-14 apie 02:30 val. vienas atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Bare buvo vienas, gėrė alų ir pastebėjo, kad bare buvo vienas visiškai girtas vaikinas (apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpais tamsiais plaukais), kuris bare buvo vienas visiškai girtas. Minėtas vaikinas nuolat kabinėjosi prie barmenių ir kitų baro lankytojų. Jis taip pat buvo kelis kartus priėjęs prie įtariamojo ir kažką girtas sapaliojo, siūlė kartu gerti, vartojo necenzūrinius žodžius. Įtariamasis atsisakė su juo gerti ir jis nuo jo nuėjo, tačiau jis vis tie kartais prieidavo prie įtariamojo. Bare dar buvo porelė (vaikinas su mergina), kurių įtariamasis nepažįsta. Minėtas vyras taip pat kabinėjosi ir prie tos porelės. Nepamena apie kelintą valandą, įtariamasis išėjo į lauką parūkyti, o prie jo atėjo minėta porelė. Jiems rūkant kartu, prie jų priėjo minėtas vaikinas ir pradėjo siūlyti pirkti kontrabandines cigaretes, įtariamasis jam atsakė, kad nieko jis nepirks ir liepė eiti nuo jo. Tuomet vaikinas pradėjo kabinėtis prie tos porelės. Galiausiai jis pradėjo muistytis ir įtariamąjį stumdyti. Tuomet įtariamasis jam vieną kartą trenkė iš rankos delno jam į veido sritį -į žandą. Jam sudavus šį smūgį, jis suklupo, tuomet įtariamasis iš kojos kelis kartus skyrė jam į užpakalį. Ką darė vaikinas buvęs su mergina, jis nematė. Bet jis pats sudavė jam tik vieną smūgį į veidą ir kelis smūgius į užpakalį. Jis jam tikrai negalėjo sulaužyti nosies, todėl dėl savo kaltės prisipažįsta tik iš dalies. Lauke daugiau nebuvo nei vieno asmens. Tą dieną jis vilkėjo šviesiai mėlyną striukę, juodas sportines kelnes ir buvau su šlepetėmis (t.l, b.l. 128-129).

Apklaustas papildomai N. J. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių

parodymų, jų keisti neketina. Taip pat nori papildyti parodymus tuo, kad jis neturėjo tikslo

sužaloti prie jo lindusio vaikino, jis nenorėjo stipriai jam suduoti į veidą, viskas gavosi netyčia.

Neturėjo jokių chuliganiškų ketinimų, taip pasielgė, kadangi buvo neblaivus. Nepamena, kad

būtų spyręs tam vaikinui, kuomet jis buvo suklupęs ant žemės, bet jeigu nukentėjusysis taip

teigia, tuomet dėl to labai gailisi. Jis to vaikino norėtų atsiprašyti. Taip pat labai gailisi dėl to, kad

sudrumstė viešąją tvarką bei rimtį ir, kad netyčia sužalojo tą vaikiną (t.l, b.1.132).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis N. J. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2017-10-14 jis buvo bare, šnekėjo su barmene. Prie jo priėjo kaltinamasis ir paprašė nupirkti jam alaus, taip pat paprašė cigaretės. A. A. jam nupirko cigarečių. Po to kaltinamasis priėjo antrą, trečią kartą ir vėl prašė cigarečių. Tuomet A. A. pasiūlė jam nusipirkti cigarečių.

Po kiek laiko A.A,b. išėjo į lauką parūkyti. Kaltinamasis jau buvo lauke ir, stovėdamas tarpduryje, jam smogė. Prieš gaunant smūgį, jis nematė, ar yra žmonių. Smūgį gavo į veidą ir po jo nukrito. Jautė, kad jį spardo, jam buvo suduoti 8-9 spyriai. Tačiau tuo metu buvo užsidengęs veidą. Kai pakėlė galvą, pamatė, kad šalia jo stovi du žmones. Tačiau jis nežino, ar antras žmogus jį spardė.

Po sumušimo dvi savaites nėjo į darbą, gavo nedarbingumo išmokas. Mėnesį laiko matėsi sumušimo žymės, buvo lūžusi nosis. Dėl to jis gydėsi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ambulatoriškai. Kvitų, pagrindžiančių vaistų įsigijimą, jis neturi. Nesutinka taikytis.

Liudytoja V. B. parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Juos mato trečią kartą. Pirmą kartą šiuos asmenis matė 2017-10-14 bare. Tą vakarą ji su G. S., kuris buvo jos draugas, atėjo į kazino išgerti alaus. Po kiek laiko jie abu išėjo į lauką parūkyti. Ten pamatė nukentėjusįjį, kuris priėjo prie jų. Jis buvo truputį išgėręs, turėjo butelį, siūlė išgerti alkoholio. V. B. negėrė, o ar gėrė G., ji nežino. Gal po 10 minučių prie jų priėjo kaltinamasis. Jis atrodė labai agresyvus, griebė V. B. švelniai už gerklės, tačiau nieko nesakė. G. pasakė kaltinamajam, kad šis daro nesąmones. Po to V. B. nuėjo atgal į kazino. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju į barą įėję nebuvo. Po kiek laiko ji pasigedo G. Kai išėjo į kiemą, ten pamatė G. Po to iš krūmų išbėgo nukentėjusysis, o kaltinamasis pradėjo jį vytis, tačiau nepasivijo. Kaip atrodė nukentėjęs, kai jis išbėgo iš krūmų, ji nematė. Tačiau po kiek laiko, kai buvo iškviesta policija ir kai nukentėjusysis išlipo iš policijos automobilio, tai jo veidas buvo labai sužalotas.

Liudytojas G. S. parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Su nukentėjusiu susipažino 2017-10-14 prie baro „(duomenys neskelbtini)“, su juo išgėrė. Nukentėjusysis buvo įkyrus-kabinėjosi prie G. S. buvusios merginos, prie kitų žmonių. Po to G. S. nuėjo žaisti. Kaip buvo sumuštas nukentėjusysis, jis nematė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur G. S. parodė, kad 2017-10-13 apie 23 val. jis su drauge V. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš jiems įeinant į barą, jie sustojo prie baro durų parūkyti, kur stovėjo jam nepažįstamas vyriškis (aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo tamsios spalvos rūbus) kuris rankoje turėjo alkoholinio gėrimo butelį. Minėtas vyriškis pats pasiūlė jam išgerti, todėl jis kalbėdamas su juo išgėrė kelis gurkšnius ir tuomet su drauge nuėjo į baro vidų. Tuo metu jokių konfliktų nebuvo. Bare buvo tik keli lankytojai. Bare jis buvo tik su savo drauge, kur jie gėrė alų. Vėliau, jiems būnant bare, jam žaidžiant lošimo automatais, jo draugė jam pasakė, kad minėtas vyriškis yra labai įkyrus ir lenda prie jos. Vėliau, jis su drauge išėjo į lauką prie durų parūkyti, kur prie jų priėjo minėtas vyriškis. Jis vėl pradėjo įkyriai lįsti prie jo draugės V., ją apsikabino. Dėl to jis supyko ir norėdamas vyriškį sudrausminti, jį nustūmė nuo V. Vyriškis nukritęs nebuvo, tik atsitraukė nuo jų ir G. S. su drauge grįžo atgal į barą, o vyriškis nuėjo lauke kalbėtis su kitu jam nepažįstamu vyriškiu (stambaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, vilkėjo mėlyną striukę). Šio vaikino liudininkas taip pat nepažįsta. Jis pastebėjo, kad jiems nueinant į barą, tie abu vaikinai tarpusavyje kažką aiškinosi, tačiau ką tiksliai nežino. Jam su drauge grįžus į barą, jie norėjo nusipirkti cigarečių, tačiau, kadangi jų prekyboje nebuvo, jie iš baro išėjo ir abu nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini). Jiems beeinant (duomenys neskelbtini) gatve, staiga iš kažkur prie jų priėjo vaikinas su mėlyna striuke, jis sakė, kad jam pakeliui eiti su jais, todėl ėjo kartu. Einant jie nesikalbėjo. Maždaug po poros minučių, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir jiems liepė sustoti, netrukus atvažiavo kitas policijos ekipažas su vaikinu, kuris buvo bare ir lindo prie V. Tuomet tas vaikinas pareigūnams pradėjo sakyti, kad vaikinas su mėlyna striuke jam sulaužę nosį. Apie tai, kad jis jam ką nors būtų daręs, nieko nesakė, bet policijos pareigūnai sulaikė ir jį. Jis tikrai nedalyvavo jokiose muštynėse ir būnant bare ar prie baro, nematė jokių muštynių (t.l, b.1.93-94).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas G. S. juos patvirtino, nurodė, kad jie teisingi.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2017-10-14 Kauno apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja L. U. informavo Kauno AVPK KP NVRS viršininką apie tai, jog Kauno AVPK gautas pranešimas iš pil. A. A. apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes prie „(duomenys neskelbtini)“ klubo iš matymo pažįstami asmenys jį sumušė rankomis. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (t., 1, b.l. 3).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įsikūręs klubas „(duomenys neskelbtini)“-lošimų automatų salonas. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. 1, b.l.7-10).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2018-02-05 nukentėjusysis A. A. parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo sumuštas (t. 1, b. l. 25-27).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. iš jam pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų, pažymėtų Nr. 1-4, atpažino N. J., pažymėtą Nr. 2, kaip asmenį, kuris jį sumušė (t. 1, b. l. 29-31, 33-35).

Iš 2017-10-17 teismo medicinos specialisto išvados Nr.G3038/201(2) matyti, kad poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimas srityje virš nosies, kraujosruvos akių obuolių junginėse nosies sumušimas su nosies kaulo lūžimu, A. A. padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar koja, paveikiant nosies-tarpuakio sritį. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2017-10-14.Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata bus sutrikdyta daugiau kaip dešimt parų (t. 1, b. l. 64).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 7606 matyti, kad 2017-10-14 03:53 val. N. J. nustatytas 1,36 % promilių girtumas (t. 1, b.l. 116).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

1) N. J. veikos kvalifikavimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, esanti N. J. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. smogdamas nukentėjusiajam A. A. į veidą, o kai šis po smūgio nukrito, įspyręs ne mažiau kaip devynis kartus į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kad kaltinamasis N. J. sudavė smūgį nukentėjusiajam be jį spardė tyčia, tuo momentu jokio pavojaus kaltinamojo N. J. sveikatai ar gyvybei nebuvo, patvirtina ir pats kaltinamasis, ir nukentėjusysis A. A.. Kad nukentėjusiajam tokiais neteisėtais N. J. veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir specialisto išvada.

2) N. J. veikos kvalifikavimas pagal BK 284 straipsnį

Šioje baudžiamojoje byloje N. J. buvo pareikštas įtarimas ir jis perduotas teisminiam nagrinėjimui dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, t.y. jis buvo kaltinamas tuo, kad 2017-10-14 apie 03.20 val. viešoje vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini) ”, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,36 promilių girtumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, esant galimybei matyti pašaliniams asmenims, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam A. A. į veidą, dėl ko šis suklupo ant žemės ir gulinčiam A. A. ne mažiau kaip devynis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, dėl ko A. A. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai srityje virš nosies, kraujosruvos akių obuolių junginėse, nosies sumušimas su nosies kaulų lūžimu, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. A. sveikatą, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir nesunkiai sužalojo A. A., t.y. buvo kaltinamas padaręs ir nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti

Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013,2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015). Taigi taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-492-942/15).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017-10-14 naktį, būdamas bare „(duomenys neskelbtini) ”, kaltinamasis N. J. susiginčijo su nukentėjusiuoju A. A. dėl cigarečių. Vėliau nukentėjusiajam išėjus į lauką, N. J. jam smogė į veidą bei jį parkritusį spardė, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaip nurodė liudytojai V. B., G. S., jie abu 2017-10-14 naktį buvo bare „Admiral“. Po kiek laiko jie abu išėjo į lauką parūkyti, kur bendravo su nukentėjusiuoju. Po to prie jų priėjo kaltinamasis. Kadangi pastarasis buvo labai agresyvus, G. S. ir V. B. nuėjo atgal į barą. Jokių muštynių jie nematė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats įvykis buvo naktį, t.y. 3.20 val. Be liudytojų G. S. ir V. B., įvykio vietoje nieko nebuvo. Apie tai, kad dėl kaltinamojo N. J. elgesio ar jo panaudoto fizinio smurto nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu būtų buvusi sutrikdyta viešoji tvarka ar rimtis, sutrikdyta baro veikla, jokių duomenų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta. Byloje nėra ir tokių duomenų, kad N. J. nusikaltimo padarymo metu būtų triukšmavęs, garsiai šaukęs ar vartojęs necenzūrinius žodžius, taip pat patyčiomis arba vandališkais veiksmais būtų demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ar aplinka ar sutrikdęs kitų asmenų ramybę, jog dėl tokio jo elgesio aplinkiniai asmenys būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti (nes tokių asmenų nenustatyta), kaltinamojo N. J. veiksmų tikslas buvo ne sutrikdyti viešąją ar visuomenės tvarką ir rimtį, o išlieti savo pyktį dėl neva įkyraus nukentėjusiojo bandymo bendrauti su juo.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To pačio įstatymo ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo N. J. neginčijamus kaltumo padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes N. J. dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. A. pateikė jo ir kaltinamojo N. J. pasirašytą susitarimą, kuriame nurodė, kad kaltinamasis N. J. jo atsiprašė, pilnai atlygino neturtinę žalą, todėl jis kaltinamajam N. J. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, su kaltinamuoju susitaikė, todėl prašo jo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, o baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nutraukti jam, kaip nukentėjusiajam, susitaikius su kaltinamuoju N. J..

BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 97 straipsnis reglamentuoja teistumo buvimą ar nebuvimą asmenų atžvilgiu. Šio įstatymo 1 dalyje nurodyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.

To pačio įstatymo 3 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą.

To pačio įstatymo 5 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.

Kaip matyti iš byloje esančios N. J. charakterizuojančios medžiagos, jis antrą kartą buvo nuteistas 2008-04-15 Kauno apygardos teismo, pripažinus jį kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje. Šiuo nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 6 metams (t. 1, b.l. 106-109). 2012-09-20 Vilkaviškio raj. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 157 straipsniu, N. J. lygtinai paleistas neatlikus 9 mėn. 16 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlikęs, 2013-06-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Kauno APT Kauno skyriaus (t. 1, b.l. 105). Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, N. J. teistumas turėjo išnykti 2018-06-20, atsižvelgiant į BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, kadangi jis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą (BK 181 straipsnio 2 dalis). Šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, N. J. padarė 2017-10-14, t.y. nepraėjus įstatymo nustatytam 5 metų laikotarpiui. Jokių duomenų, kad nuteistojo prašymu būtų buvęs sutrumpintas teistumo laikas arba panaikintas teistumas, byloje nėra, todėl laikytina, kad N. J. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, teistumui neišnykus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas yra tos nuomonės, kad kaltinamojo N. J. padaryta nusikalstama veika neatitinka BK 38 straipsnio reikalavimų, t.,y. teismas neturi pagrindo manyti, jog N. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis N. J. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK– bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis N. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis), kaltu prisipažino, anksčiau teistas, teistumai neišnykę (t. 1, b.l. 103-109), anksčiau baustas administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios (t. 1, b.l. 102), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 1, b.l. 111, 112), vykdo individualią veiklą (t. 1, b.l. 160).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių N. J. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį parenkant mažesnį nei įstatymo vidurkis, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau-BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 144 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2018-09-24 gautas nukentėjusiojo A. A. ir kaltinamojo N. J. pasirašytas susitarimas, kuriame nukentėjusysis nurodė, kad N. J. jo atsiprašė, pilnai atlygino neturtinę žalą, todėl jis kaltinamajam N. J. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, su kaltinamuoju susitaikė ir prašo jo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nukentėjusiojo valią, nuketėjusiojo A. A. civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– DVD su garso įrašais (t. 1, b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 308 straipsnio 1-4 dalimis,

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 (dešimt) valandų.

N. J. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Ikiteisminio tyrimo metu N. J. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas