Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) A.B. ir S.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir S. B. ieškinį atsakovei D. D. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. B. ir S. B. ieškiniu prašė: pripažinti atsakovės D. D. paskleistus duomenis apie ieškovus neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų garbę bei orumą; priteisti iš atsakovės A. B. 1000,00 Eur ir S. B. 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovė paskleidė apie ieškovus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovų garbę bei orumą teiginius, 2020 m. vasario 5 d. Raštu kreipdamasi į įmonės, kurioje dirba ieškovas, vadovą.

2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu nusprendė: ieškinį atmesti; priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų S. B. ir A. B. atsakovei D. D. 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų valstybei 177,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. vasario 5 d. elektroniniu paštu išsiųstu raštu kreipėsi į įmonės, kurioje dirba ieškovas, vadovą P. M., nurodydama teiginius apie ieškovus, kurie atskleidžia ieškovės ir jos sutuoktinio netinkamą elgesį atsakovės dukros šeimos ir kitų kaimynų atžvilgiu, neatitinka geros moralės ir teisės normų.

5. CK 2.42 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjant garbės ir orumo gynimo bylą svarbu nustatyti visas atsakomybės sąlygas: žinių paskleidimo faktą, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą, taip pat žeminantį žinių pobūdį.

6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė konkrečius faktus, o ne jų subjektyvią interpretaciją. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad buvo paskleistos žinios, o ne nuomonė, taip pat kad žinios paskleistos apie ieškovus, dėl žinių žeminančio pobūdžio ir kad jas paskleidė atsakovė.

7. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovės paskleistos žeminančios žinios apie ieškovus atitinka tikrovę. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, todėl įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei.

8. Dėl teiginio „S. B. nuolat psichologiškai terorizuodavo, be jokių skrupulų išvadindavo sena ragana ir liepdavo savo vaikams laužyti lazdomis jos pasisodintus augalus.“ Šių teiginių atitikimą tikrovei patvirtina liudytojų L. B., L. Š., K. E., J. J., J. D., V. P. ir V. Š., G. E., L. M. parodymai. Liudytoja L. B. paliudijo stebėjusi, kaip ieškovė šaukė ant vaikų, jog jie negali žaisti prie krepšinio stovo, liepė jiems eiti į kitą kiemą. Liudytoja L. Š. nurodė, kad jos suaugusi dukra informavo, jog ieškovė spardė laiptinėje padėtus liudytojos šeimos baldus, skambino į duris, draudė bendrame namo kieme žaisti vaikams, kaimynams vaikščioti aplink jos namus ir vedžioti šunis. Liudytojas K. E. patvirtino, jog ieškovė yra gąsdinusi jo sūnų, draudė kaimynams sodinti augalus bendrame kieme, keldavo ginčus dėl parkavimo vietų ir bendro kiemo naudojimo tvarkos. Liudytoja J. J. paaiškino, kad yra atsakovės draugė ir padeda jai prižiūrėti anūkus. Ji paliudijo, kad atsakovės anūkas bijojo ieškovės, kad yra mačiusi, kaip ieškovė užsipuolė atsakovę dėl neaiškios priežasties su grasinimais. Liudytojas J. D. paliudijo, jog ieškovė jam pasakiusi, kad jo žentas rašinėja naktimis žinutes ir grasina ją papjauti, taip pat pasakė įžeidžiančius teiginius. Liudytoja V. P. paliudijo, jog ieškovė konfliktavo su kaimynais. Liudytojas V. Š. paliudijo, jog ieškovė nuolat reikšdavo įvairaus pobūdžio pretenzijas kaimynams, patvirtino, jog jo pilnametė dukra yra skambinusi apsiverkusi dėl ieškovės elgesio, jai spardant liudytojos turtą, esantį laiptinėje. Ieškovė yra užkirtusi kelią liudytojui automobilių stovėjimo aikštelėje, spjaudėsi, trenkė per veidą, naudojo fizinę jėgą. Liudytojas patvirtino, kad yra girdėjęs, kaip ieškovė įžeidinėjo G. E.. Ieškovė taip pat liudytojui draudė šunį vedžioti bendrame kieme, prie liudytojo buto esantį kilimėlį išmesdavo į pirmą aukštą. Liudytoja G. E. paliudijo, jog ieškovė, jos vyrui išvažiavus iš namų, jungdavo garsią muziką, daužydavo į sienas, pakeltu tonu reikšdavo liudytojai įvairias pretenzijas, liudytojos sūnui pasakiusi, kad specialiai nervuos mamą. Liudytoja L. M. paliudijo, jog iš vaikų pasakojimų sužinojo, kad ieškovė užgaulioja vaikus, neleidžia jiems žaisti kieme.

9. Dėl teiginio, jog ieškovė išvadino sena ragana. Liudytoja L. Š. paliudijo, jog ieškovė taip pasakė ant kaimynės V. P., kai buvo sodinami augalai. Liudytoja V. P. paliudijo, jog ieškovė ją išvadino sena ragana savo vaikų akivaizdoje.

10. Dėl teiginio, jog ieškovė liepė vaikams lazdomis laužyti pasodintus augalus. Liudytoja L. Š. patvirtino, jog ieškovės vaikai dažnai išeidavo į kiemą su pagaliais ir daužydavo medžius, augalus, turėklus, o ieškovė jų nedrausmindavo. Liudytoja V. P. paliudijo girdėjusi, kad ieškovė liepė vaikams laužyti augalus.

11. Dėl teiginio, jog ieškovė apipylė atsakovės anūką ir jo žaislus vandeniu. Iš atsakovės vaizdo įrašo matyti savo buto balkone stovinti ieškovė su kibiru ir vandeniu užlietas ieškovės buto balkonas bei aukštu žemiau esanti terasa, kur yra vaikų žaislai, smėlynė, taip pat K. E. vaikas šlapiais drabužiais. Liudytojas K. E. paliudijo, jog 2017 m. birželio mėnesį ieškovė, pamačiusi, jog terasoje žaidžia vaikas, atsinešė kibirą vandens ir pradėjo imituoti, kad plauna balkono pertvarą. Ieškovai patvirtino žinoję, jog, nesant lietaus latako, vanduo tekės iš ieškovų buto balkono į apačią. Iš vaizdo įrašo, liudytojo liudijimo bei ieškovų paaiškinimų teismas sprendė, jog ieškovė pylė vandenį, matydama, jog aukštu žemiau esančioje terasoje yra sudėti vaiko žaislai, žaidžia atsakovės anūkas ir suprasdama, jog jis bus aplietas. Todėl atsakovės teiginį pripažino atitinkančiu tikrovę.

12. Dėl teiginio: „2019 m. balandžio 23 d. S. B. užsipuolė mano (atsakovės) dukrą su vaikais einančią namo, ir mūsų bei kitu kaimynų vaikų akivaizdoje pradėjo šaukti bei šiurkščiai įžeidinėti mano dukrą“. Liudytoja G. E. paliudijo, kad ieškovė rėkė ant liudytojos, jos sūnui pasakė „dink iš kiemo“, vijosi liudytoją ir įžeidinėjo. Liudytoja G. G. paliudijo, jog ne kartą prie jos vaiko ieškovė įžeidinėjo kaimynę G. E., tai pasakojo jos vaikas. Liudytojas V. Š. patvirtino matęs ir girdėjęs, kaip ieškovė šaukė ant G. E.. Liudytoja L. B. patvirtino mačiusi ieškovę šaukiant ant G. E. vaikų. Liudytoja J. J. paliudijo, jog jai prižiūrint E. vaikus, vaikas skundėsi agresyviu ieškovės elgesiu ir dėl to verkė. Pateiktame vaizdo įraše matosi, kaip ieškovė bėga link K. E.. Logopedės pažymoje nurodyta, jog 2019 m. balandžio 24 d. E. E. atvyko į užsiėmimą būdamas pablogėjusios kalbinės ir emocinės būklės, itin smarkiai užsikirsdamas ir pasakojo apie jį išgąsdinusios kaimynės elgesį. Teismo vertinimu, minėti liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo teiginys, nors ir nėra išsamus, tačiau atitinka tikrovę.

13. Dėl teiginio: „S. B. tapo itin aktyvi mano mažamečio anūko atžvilgiu, riboja jo galimybes žaisti su kitais vaikais bendrame kieme, veja iš jo lauk, yra buvęs itin skaudus atvejis, kai atsidariusi langą S. B. apspjovė ir apipylė pienu mano žentą su anūkais.“ Liudytojos A. M., G. G. paliudijo, jog ieškovė paprašė atsakovės anūko nebendrauti su ieškovų ir jų draugų vaikais. Liudytoja L. M. paliudijo, jog jos vaikas pasakė, kad ieškovė neleidžia atsakovės anūkui žaisti kieme. Liudytoja L. paliudijo mačiusi šaukiančią ant vaikų ieškovę, kuri draudė vaikams žaisti ir liepė jiems eiti į kitą namo pusę. Tą patvirtino ir liudytoja L. Š.. Taigi, faktą, jog ieškovė ne kartą yra draudusi atsakovės anūkui žaisti bendrame kieme su kitais vaikais, patvirtina liudytojų parodymai, kurie neprieštarauja vieni kitiems.

14. Dėl teiginio dalies „yra buvęs itin skaudus atvejis, kai atsidariusi langą S. B. apspjovė ir apipylė pienu mano žentą su anūkais“. Liudytojas K. E. paliudijo, jog jo vaikas buvo apspjautas ieškovės pro atvirą langą, o po pusės minutės ieškovė pienu ar kefyru apipylė liudytoją ir jo sūnus. Nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja G. E., taip pat nurodė, jog šį įvykį stebėjo ieškovės mažamečiai vaikai. Liudytojas V. Š. nurodė, kad ieškovė yra apspjovusi ir jo automobilį, taip pat panaudojusi prieš liudytoją fizinę jėgą. Atsakovės pateiktame vaizdo įraše matosi ieškovė per atvirą langą pilanti 3,5 proc. riebumo „Dvaro“ pieną ant filmavimo įrenginio.

15. Dėl teiginio: „5-erių metų vaikui rėžė į akis, kad specialiai nervuos jo mamą.“ Liudytoja J. J. paliudijo girdėjusi, kaip ieškovė pasakė, kad viską padarys, jog atsakovės dukros šeima čia negyventų. Atsakovės anūko apipylimas vandeniu, pienu, konfliktai su G. E., draudimas atsakovės anūkams žaisti bendrame kieme su kitais vaikais, nedrausminimas savo vaikų, jiems lazda grasinant E. sūnui, patvirtina ieškovės elgesį, siekiant sukelti neigiamas emocijas atsakovės dukrai. Garso ir vaizdo įraše užfiksuotas ieškovės grasinimas K. E. išnuomoti savo butą trumpalaikei nuomai, siekiant sudaryti blogesnes gyvenimo sąlygas atsakovės dukros šeimai. Taigi, nors atsakovės nurodytą teiginį pažodžiui patvirtinančių tiesioginių įrodymų nepateikta, tačiau liudytojų parodymai patvirtina faktinį ieškovės elgesį, siekiant sukelti neigiamas emocijas atsakovės dukrai. Tai tikėtinai pagrindžia atsakovės teiginį, jog ieškovė galėjo pasakyti mažamečiui vaikui, jog ji tyčia nervuos jo mamą.

16. Dėl teiginio: „progą nutaikiusi dažnai pakeltu tonu išvydavo, sakydama, kad visiems vaikams čia galima žaisti, bet jam vienam ne. Be to, dar nuteikinėja ir savo vaikus prieš mano anūką, jį gąsdinti pagaliu ir pan.“ Liudytoja G. E. patvirtino, jog ieškovų vaikas su lazda gąsdino atsakovės anūką. Liudytoja L. Š. paliudijo, jog ieškovų vaikai dažnai į lauką išeidavo su pagaliais, daužydavo medžius, augalus, turėklus. Liudytoja V. P. paliudijo, jog iš ieškovės veiksmų buvo matyti, jog ji liepė savo vaikams pagaliais laužyti augalus. Ieškovė nurodė, jog atsakovės dukra telefonu jai pranešusi, kad ieškovų sūnus mojavo atsakovės anūkui kardu, tačiau ieškovė sūnaus nedrausmino. Tokie įrodymai patvirtina agresyvų ieškovų vaiko elgesį atsakovės anūko atžvilgiu ir, ieškovei nedrausminant tokio elgesio, tai sudarė pagrįstą pagrindą atsakovei susidaryti įspūdį, jog ieškovė skatino savo vaikus gąsdinti atsakovės anūką.

17. Dėl teiginio: „2019 m. S. B. automobiliu kieme sekdama paskui dviračiu važiuojantį mano mažametį anūką išgąsdino ilgai laikydama garsinį signalą.“ Liudytoja J. J. paliudijo, kaip matė, jog ieškovė važiavo automobiliu link garažo iš paskos dviračiu važiuojančio atsakovės anūko ir neįprastai intensyvų automobilio garsinio signalo naudojimą, kas išgąsdino vaiką ir lėmė jo kritimą nuo dviračio, o ieškovė neatsiprašė ir nepriėjo patikrinti vaiko būklės.

18. Dėl teiginio: „Prašydamas S. B. nustoti taip elgtis, pasakė, jog bus priverstas kreiptis į A. B. darbovietės vadovybę, tačiau S. B. tik pasijuokė, teigdama: „nebijom, nes M. yra mūsų vaiko krikšto tėvas“ ir vėliau paantrino: „užtampysim jus teismuose su M. advokatais“. Liudytojas K. E. patvirtino, jog jam ieškovė yra pasakius minėtus teiginius. Ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino faktą, jog P. M. yra ieškovų vaiko krikšto tėvas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šaltinį, iš kurio atsakovė šį faktą sužinojo ar galėjo sužinoti. Teismas laikė tikėtinu, jog šį faktą atsakovė sužinojo iš ieškovės.

19. Dėl teiginio: „S. be kitų žeminančių frazių nurodė, jog „jei aš būčiau bičas ir tu būtum bičas – seniai išmalčiau tavo snukį...“. Tai užfiksuota vaizdo įraše, tai patvirtino ir ieškovė.

20. Dėl teiginio: „Ne kartą buvo užfiksuoti atvejai kaip S. B. būdama kieme priėjus prie langų paslapčia filmuodavo mano šeimos narius miegančius namuose.“ Liudytoja J. J. paliudijo, jog matė, kaip ieškovė filmavo telefonu pro langus E. butą, nors nepatvirtino mačiusi, kad ji būtų filmavusi miegančius atsakovės dukros šeimos narius. Liudytoja G. E. paliudijo, jog ieškovė yra filmavusi juos miegančius namuose, kai atsibudo - pamatė prie lango stovinčią ieškovę.

21. Dėl teiginio: „2019 m. S. B. psichologinius išpuolius bei įžeidimus patyriau tiesiogiai ir aš su savo vyru, bei mano draugė, kuri padėdavo prižiūrėti anūkus. Ne kartą vaikščiodama su anūkais, buvau S. B. išprašyta iš bendro kiemo. Mano vyras taip pat buvo įžeistas ir pažemintas, neva jis tik kažkoks sportininkas“. Liudytoja J. J. paliudijo, jog yra buvęs atvejis, kai atsakovė pasodino vaiką ant suoliuko bendrame kieme, o ieškovė atidariusi langą pakeltu tonu tą daryti draudė. Jos žiniomis, ieškovė yra išvariusi atsakovę iš bendro kiemo 3-4 kartus. Ieškovė patvirtino, kad prašė K. E. ar atsakovę nesinaudoti suoliuku.

22. Dėl psichologinių išpuolių prieš J. D. ir jo pažeminimo. Liudytojas J. D. paliudijo, jog jam išeinant iš E. namų vakare, ieškovė su pasakė, kad liudytojo žentas rašinėja naktimis žinutes ir nori papjauti, taip pat pasakė įžeidžiančius teiginius: „jūs slabakai sportininkai“ ir „Jūsų žentas marozas“.

23. Dėl psichologinių išpuolių prieš J. J.. Liudytoja J. J. paliudijo, jog yra buvę net keli atvejai, kai ieškovė ją aprėkė mažamečių vaikų akivaizdoje.

24. Dėl teiginio: „2019 m. mano vyrą sekdama šaukė, jog neva jo žentas naktimis žinutes rašo, kad nori papjauti ją peiliu.“ Teismui pateikta žinutė, kurią K. E. rašė ieškovui: „Sveikas, A., prieš valandą S. mano uošviui sakė, kad aš neva naktimis jai rašinėju žinutes, kad ją neva noriu papjaut.. sorry, bet tai nejuokinga“. Liudytojas J. D. paliudijo nurodytas aplinkybes.

25. Dėl teiginio: „2020 m. sausio mėn. mano vyrui atvežus dukrai bulves ir kraunant jas į garažą, S. B. specialiai pervažiavo jas automobiliu, o paskui nenurimdama dar ir bandė taranuoti automobiliu mano vyrą su savo draugu“. Minėtas faktas dėl bulvių maišo pervažiavimo automobiliu yra užfiksuotas vaizdo įraše. Ieškovai neginčijo aplinkybės, jog vaizdo įraše užfiksuotas būtent ieškovų automobilis, kuris buvo vairuojamas ieškovės. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. D.. Liudytojas E. K. patvirtino, kad, pervažiavusi bulves, ieškovė dar bandė užvažiuoti ant J. D.. Kol vyrai rinko bulves, ieškovė išlipo iš automobilio ir naudojo necenzūrinius žodžius liudytojų atžvilgiu. Liudytojo įsitikinimu, bulvių maišas buvo pervažiuotas tyčia. Taigi, tokie liudytojų parodymai patvirtina atsakovės teiginyje nurodytą faktą, jog ieškovė automobiliu pervažiavo bulvių maišą, be pagrindo didino automobilio greitį ir pavojingai aplinkiniams manevravo.

26. Dėl teiginio: „2020 m. vasario mėn. S. B. eilinį kartą neteisėtai filmavo mano anūką su savo mažamečiais draugais, žaidžiančius kieme.“ Liudytoja G. G. paliudijo, jog jos vyresnysis sūnus bendravo su ieškovų sūnumi, atsakovės anūku ir kitais kiemo vaikais, kad jai paskambino jos sūnus ir pasakė, kad jis su draugais yra ieškovės filmuojamas. Dėl šios priežasties liudytoja su sūnaus draugo mama nusprendė pasikalbėti su ieškove. Liudytoja L. M. paliudijo, jog ir jos vaikas yra sakęs, kad ieškovė filmuoja jį su draugais. Dėl šios priežasties liudytoja buvo nuvykusi pasikalbėti su ieškove, tačiau ieškovė neįleido į butą. Tokie liudytojų parodymai sudaro pagrindą laikyti atsakovės paskleistą teiginį atitinkančiu tikrovei.

27. Dėl teiginio: „A. B. toleruoja, galimai palaiko ir skatina savo žmoną.“ Atsakovės pateiktuose garso ir vaizdo įrašuose matyti, kad ieškovas matė savo sutuoktinės elgesį, apliejant vandeniu atsakovės dukters buto terasą, kurioje žaidė nepilnametis vaikas. Pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad ieškovui pranešta apie ieškovės netinkamą elgesį. Ieškovas dėl įvykio, kai ieškovė apipylė atsakovės anūką vandeniu, nurodė, jog vaiką galima buvo pasiimti, jeigu matė, kad plaunamas balkonas. Liudytojas V. Š. taip pat patvirtino, kad dėl ieškovės elgesio yra kreipęsis į ieškovą, tačiau pagalbos nesulaukė. Ieškovas, žinodamas apie netinkamą savo sutuoktinės elgesį, jokiu būdu neišreiškė savo nesutikimo. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės teiginys atitinka tikrovę.

28. Atsakovės apie ieškovus paskleistų žinių esmė – moralės ir teisės normų neatitinkantis, konfliktiškas ieškovės elgesys atsakovės dukros šeimos, taip pat kitų kaimynų atžvilgiu. Konfliktišką, agresyvų, įkyrų ieškovės elgesį tiek atsakovės dukters šeimos narių atžvilgiu, tiek ir kitų kaimynų atžvilgiu patvirtino iš esmės visi byloje apklausti liudytojais ieškovų kaimynai. Liudytojų parodymai bei vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma apie jo sutuoktinės elgesį, ką jis pripažino ir teismo posėdžio metu, tačiau ieškovas jokių būdu neišreiškė nepritarimo tam. Teismo vertinimu, atsakovė įrodė, jog jos apie ieškovus paskleistos žinios atitinka tikrovę, o tam tikri jų netikslumai nėra esminiai ir nekeičia paskleistų žinių turinio esmės. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovų garbės bei orumo pažeidimą atsakovės veiksmais bei neturtinės žalos atlyginimo ieškovams pagrindą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

29. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti prie apeliacinio skundo pateiktus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai:

29.1. Teismas nepagrįstai neįvertino ginčo konteksto - atsakovės šeima turėjo materialinį interesą bei išankstinį nusiteikimą prieš ieškovus. Teismas neatsižvelgė į Rašto surašymo aplinkybes. Rašte atsakovė perpasakojo iš G. E. ir K. E. (atsakovės dukros ir jos vyro) išgirstus tikrovės neatitinkančius gandų lygio teiginius apie ieškovus. Rašto tikslas - sudaryti įspūdį, kad ieškovai - nuolat prichologiškai terorizuojantys kaimynus, tyčia jiems kenkiantys ir keliantys pavojų fizinei ir psichinei sveikatai. Rašte grasinama tokią informaciją skelbti viešai.

29.2. Teismas negalėjo remtis E. liudijimais, kadangi jie - ginčijamais teiginiais virtusių gandų šaltinis. E., turintys išdidintą terasą po balkonu, norėjo, jog šis klausimas būtų sutvarkytas ir, matyt, tikėjosi tą padaryti ne savo lėšomis. Galbūt todėl ir buvo daromas spaudimas, keliami nepatogumai dėl balkono naudojimo ir elementaraus balkono nuplovimo.

29.3. Teismas turėjo kritiškai vertinti L. Š. ir V. Š. liudijimus, jais nesiremti. Šie liudytojai demonstravo akivaizdų ieškovų nemėgimą, būtent šie asmenys buvo konfliktų iniciatoriai. Nors šie liudytojai nepatvirtino jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nes nei vienos iš ginčijamuose teiginiuose aprašytų situacijų savo akimis nematė, tačiau teismas šių liudytojų priešišką nusiteikimą prieš ieškovus vertino kaip ieškovus tinkamai charakterizuojantį liudijimą.

29.4. Teismas nevertino įrodymų visumos - apie ieškovams palankius liudytojų parodymus sprendime net nepasisakoma. Byloje liudijo kaimynystėje gyvenanti A. M.. Nors G. E. byloje liudijo, kad 2016 m. pasisėdėjimo metu ieškovai bendroje teritorijoje neva girtavo, triukšmavo, netinkamai elgėsi su ja ir jos vaikais, toje situacijoje dalyvavusi A. M. liudijo visiškai priešingai ir paaiškino, kad jokio girtavimo ar triukšmavimo nebuvo - trys kaimynų šeimos mandagiai leido laiką, o būtent G. E. be priežasties vieną iš asmenų užsipuolė, du kartus kvietė policiją, kuri tik atsiprašė ir iš teritorijos išvyko. Šis A. M. liudjimas tiesiogiai paneigia G. E. dėstytą pasakojimą. Liudytoja taip pat paliudijo, kad jokio neigiamo ieškovės elgesio nemačiusi, nors gyveno visiškai šalia. Byloje liudijusi namo administratoriaus atstovė R. B. taip pat nurodė nemačiusi jokių ieškovės netinkamo elgesio su kaimynais apraiškų. Byloje liudiję eilė asmenų (G. G., L. M.) patvirtino jokių Rašte aprašytų situacijų nematę.

29.5. Atsakovė, K. E., G. E. ir L. Š. bylos nagrinėjimo eigoje teigė, kad ieškovė „sena ragana“ išvadino kaimynę V. P.. Tačiau nei vienas iš nurodytų asmenų patys to negirdėjo. Tuo tarpu pati V. P., kuri, pasak atsakovės, buvo teiginio „sena ragana“ adresatė, liudydama byloje 2022-04-07 posėdyje aiškiai tokią informaciją paneigė, nurodydama: „Dėl senos raganos tai yra sakę vaikai, ne S. B.... Ne ji, o vaikai.“ Tačiau teismas V. P. liudijimą įvertino visiškai priešingai.

29.6. Teismas pripažino teisingu teiginį, kad ieškovė liepdavo savo vaikams laužyti lazdomis augalus. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Tai yra tik interpretacija. Ieškovų vaikams tuo metu buvo tik 3-5 metai. Vaikai be tėvų priežiūros į kiemą neidavo dar kelis metus, agresijos nedemonstravo. Be kita ko, V. P. liudijo, kad jokių su vaikais susijusių situacijų nematė.

29.7. Dėl „nuolatinio psichologinio terorizavimo“ teismas taip pat priėjo nepagrįstos išvados. Apie konfliktus su ieškovais byloje liudijo tik liudytojai E. ir Š., kurie nėra objektyvūs. Kiti liudytojai konfliktų nei matė, nei juose dalyvavo. Tai, kad liudytojai nurodė pavienius epizodus dar nereiškia, kad ieškovė „nuolat terorizavo“ kaimynus.

29.8. Liudytoja R. B. patvirtino, kad būtent ieškovė (o ne E.) yra kreipęsi į ją dėl to, kad E. trukdo naudotis ir būti bendro naudojimo teritorijoje. Tai, kad būtent ieškovams teko spręsti nepagrįstą E. elgesį ir „varymą į savo kiemo pusę“ patvirtina ir į Bylą teiktas, tačiau teismo neprijungtas ieškovės 2016 m. birželio mėn. el. laiškas. Tai, kad netinkamą elgesį demonstravo ne Ieškovai, patvirtina ir Byloje pateiktas susirašinėjimas su V. S., iš kurio matyti, jog V. P. įžeidinėjo ieškovę, vadino ją „nesveika“. Ieškovę įžeidinėjęs viešai yra ir K. E., bendrame kaimynų susirašinėjime rašydamas įžeidžiančias žinutes, nukreiptas į ieškovės išvaizdą. Šie įrodymai prašomi prijungti su apeliacinio skundo.

29.9. Vaizdo įraše girdima, kaip ieškovė sako, kad ji nematė E. vaiko ir paaiškino plaunanti savo terasą, kas vasaros metu yra visiškai įprasta. Šiuo laikotarpiu E. dar net negyveno ir nebuvo įrengę po Ieškovais esančio buto, todėl ieškovė pagrįstai ir negalėjo tikėtis, kad po jos balkonu bus vaikas, kurį galėtų aptaškyti vandeniu. Be to, ieškovų matomumą dengė didelis apie 9 kvadratinių metrų balkonas. Tikėtina, kad žaislas atneštas vėliau per negyvenamo buto terasos duris ir tiesiog panaudotas kaip dekoracija konfliktui eskaluoti.

29.10. Byloje nepateiktas joks įrodymas, kad 2019-04-23 ieškovė būtų užsipuolusi G. E. ir šiurkščiai ją įžeidinėjusi. Teismas šio teiginio tariamą teisingumą vertino per eilę visiškai nesusijusių įrodymų.

29.11. Nei vienas Byloje liudijęs asmuo (išskyrus E., kurių liudijimas negali būti laikomas patikimu) nepatvirtino, kad ieškovė būtų turėjusi nusiteikimą ir elgtųsi netinkamai būtent su E. vaiku. Apie Rašte įvardintą epizodą dėl tariamo K. E. ir jo vaikų apspjovimo ir apipylimo pienu byloje taip pat buvo vienintelio K. E. neobjektyvus liudijimas. Ieškovams ši situacija darėsi per daug įtempta ir žalinga jų vaikams, dėl ko jie galiausiai išsikraustė ir jau kurį laiką nebegyvena kaimynystėje su E..

29.12. Teismas pats konstatavo, kad teiginiui, jog ieškovė vaikui rėžė į akis, kad specialiai nervuos jo mamą, pagrįsti Byloje įrodymų nebuvo pateikta. Vis dėlto, teismas pripažino, kad teiginys įrodytas kaip teisingas vien todėl, kad Ieškovė siekė sukelti neigiamas emocijas G.E..

29.13. Teiginiui - 2019 m. S. B. automobiliu kieme sekdama paskui dviračiu važiuojantį mano mažametį anūką išgąsdino ilgai laikydama garsinį signalą - pagrįsti buvo pakviesta J. J. - atsakovės artima draugė. Nors ji ir liudijo mačiusi kaip ieškovė panaudojo garsinį signalą, tačiau nepatvirtino vaiko persekiojimo automobiliu, siekiant gąsdinti vaiką. Taigi, šis teiginys turėjo būti pripažintas neatitinkančiu tikrovės.

29.14. Teiginio dėl ieškovės neva pasijuokimo, kad nebijo kreipimosi į ieškovo darbovietę, nes M. yra jų vaiko krikšto tėvas ir grąsinimo M. advokatais teisingumą teismas pripažino remdamasis prielaida, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, iš kur E. žino, kad P. M. yra ieškovų vaiko krikšto tėvas. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta.

29.15. Į bylą atsakovės pateikti įrodymai liudija, kad ne ieškovė, o būtent atsakovės dukra su sutuoktiniu slapta ir neturint leidimo kiemo teritorijoje ir privačioje erdvėje filmavo ir fotografavo ieškovę.

29.16. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė buvo paprašiusi atsakovės nesėdėti ant kieme esančio vaikiško suoliuko tam, kad jis nebūtų sulaužytas nuo suaugusio asmens svorio (galiausiai šis suoliukas visgi buvo sulaužytas).

29.17. Teiginys, kad ieškovė automobiliu pervažiavo bulvių maišą ir dar bandė taranuoti automobiliu žmones neatitinka tikrovės. Ieškovė, įvažiuodama į garažą, negalėjo matyti padėto bulvių maišo, nes jis buvo paguldytas už kampo.

29.18. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų (tame tarpe ir liudijimų), kad ieškovas būtų palaikęs ir skatinęs tokią elgseną, kuri yra aprašyta atsakovės Rašte.

29.19. Teismas nepagrįstai rėmėsi neteisėtai surinktais įrodymais - neteisėtai surinktais vaizdo įrašais.

29.20. Ginčo teiginiai pažeidžia ieškovų garbę ir orumą, dėl ko buvo pagrindas priteisti neturtinę žalą.

30. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:

30.1. Ieškovų apeliaciniame skunde pateikiama ne tik tikrovei neatitinkanti informacija, bet ir nesusijusi su bylos dalyku.

30.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

30.3. Ieškovų teiginiai, susiję su tariamu atsakovės dukros šeimos materialiniu suinteresuotumu, tariama „nelegalia“ statyba, pripažintini neįrodytais, neatitinkančiais tikrovės, laikytini ieškovų gynybine strategija.

30.4. Ieškovų tvirtinimu, teismas negalėjo remtis E. liudijimais, kadangi jie - ginčijamais teiginiais virtusių gandų šaltinis. Tačiau E. parodymus patvirtino ir kiti liudytojai, patys ieškovai bei vaizdiniai įrodymai.

30.5. Ieškovų teiginys, kad teismas turėjo kritiškai vertinti L. Š. ir V. Š. liudijimus yra nepagrįstas . Nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumų, nes jų parodymus patvirtinta tiek kitų liudytojų parodymai, tiek kiti surinkti įrodymai.

30.6. Ieškovai teigia, jog teismas nevertino visų liudytojų parodymų, o sprendime rėmėsi išimtinai ieškovams nepalankiais parodymais. Ieškovai nurodo, jog A. M. parodymai, neva, paneigia G. E. parodymus apie ieškovų pasibuvimą su draugais. Tačiau byloje nėra jokio ginčo dėl ieškovų pasibuvimo su draugais, buvo vartojamas alkoholis ar ne. Šioje byloje pačių ieškovų nurodytas teiginys skamba taip: „S. B. tapo itin aktyvi mano mažamečio anūko atžvilgiu, riboja jo galimybes žaisti su kitais vaikais bendrame kieme, veja iš jo lauk <...>“. Būtent šį teiginį liudytoja A. M. ir patvirtina savo parodymuose nurodžiusi, jog ieškovė paprašė E. vaiko (atsakovės anūko) nebendrauti su ieškovų ir jų vaikais.

30.7. Ieškovai tvirtina, kad teismas turėjo vadovautis ieškovų pateiktu „įrodymu“ - V. S. el. laišku, išsiųstu Ieškovei, kuriame atpasakojamos įvykio aplinkybės. Šiame procese jau kartą buvo išaiškinta, jog rašytiniai paaiškinimai negali būti pripažįstami liudytojų parodymais. Kaimynė V. S. buvo kviesta į teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko.

30.8. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad teismas rėmėsi neteisėtai surinktais įrodymais. Atsakovės dukros šeimą ieškovės neetiškus veiksmus filmuoti paskatino policijos pareigūnai. Negana to, ieškovai patys į bylą teikė ir teikia įrodymus, pažeidžiančius atsakovės šeimos privatumą, tačiau sau neteisėtos įrodinėjimo priemonės standarto netaiko.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

32. Apeliantai prašo prijungti prie bylos prie apeliacinio skundo pridėtus įrodymus: augalų fotografiją; fotografiją - 2016 m. birželio; el. laišką - 2016 m. birželio; komunikaciją dėl gyvūnų vedžiojimo; vaizdo įrašą iš pokalbio su K. E.; fotografijas; vizualizacijas; susirašinėjimą dėl lietaus latakų; K.E. el. laišką; sklypo planą.

33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

34. Šioje byloje prašoma pripažinti atsakovės rašytame Rašte paskleistus duomenis apie ieškovus neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų garbę bei orumą.

35. Kolegijos vertinimu, apeliantų prašomi prijungti įrodymai neturi įtakos sprendžiamam šalių ginčui. Be to, apeliaciniame skunde nepaaiškinta, kokias aplinkybes turėtų pagrįsti pateiktas Priedas Nr. 11 – planas. Prašomas prijungti įrodymas Nr. 6 - vaizdo įrašas iš pokalbio su K. E. - nėra prisegtas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, naujus įrodymus atsisakytina prijungti.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai (apeliantai) ir atsakovės dukros šeima yra kaimynai, šalių santykiai konfliktiški. Atsakovė el. paštu išsiuntė ieškovo darbdaviui Raštą, kuriame, ieškovų tvirtinimu, pateikė tikrovės neatitinkančius ir ieškovų garbę bei orumą žeminančius teiginius. Todėl ieškovai siekia tokių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, pažeidžiančiais ieškovų garbę ir orumą bei paskleidimu jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl žinios ir nuomonės atribojimo

37. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 44 punktas).

40. Atsakovės Rašte, adresuotame ieškovo darbdaviui, nurodoma, kad pateikiami objektyvūs faktai, kurie, atsakovės vertinimu, pagrindžia ieškovų netinkamą elgesį su atsakovės dukros šeima ir kitais kaimynais. Ieškovė kaltinama negarbingu, teisės ir moralės normas pažeidžiančiu elgesiu, o ieškovas – tokio jo sutuoktinės elgesio toleravimu ir galimu palaikymu.

41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pateikė konkrečius faktus, o ne jų subjektyvią interpretaciją, atsakovės nurodytus faktus galima patikrinti, taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto formuluotę, atsakovės parašytus teiginius, jų kontekstą, kasacinio teismo praktiką, suformuluotus kriterijus atskiriant nuomonę nuo žinios, sutinka su nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

42. Apeliantai neginčija, kad Rašte buvo paskleista žinia, o ne nuomonė, be to, kad ji paskleista apie ieškovus. Ginčas byloje kilęs dėl paskleistos žinios vertinimo atitikimo tikrovei aspektu, taip pat vertinimu, ar paskleista žinia žemina ieškovų garbę ir orumą.

Dėl paskleistos žinios vertinimo atitikimo tikrovei aspektu bei įrodymų vertinimo

43. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Todėl žinios kaip fakto įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, pateikiančiam šią žinią, šiuo atveju – atsakovei.

44. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus Rašte išdėstytus teiginius. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, atsakovės pateiktais vaizdo ir garso įrašais ir sprendė, kad jie patvirtina ginčo rašte nurodytą ieškovės netinkamą elgesį kaimynų atžvilgiu, ieškovo galimą ieškovės palaikymą, atsakovės paskleistų žinių atitikimą tikrovei, t. y., kad ginčo rašte nurodyti faktai nėra išgalvoti, melagingi, pramanyti, paskleisti, siekiant pažeminti ieškovus.

45. Apeliaciniame skunde remiamasi tuo, kad teismas nepagrįstai neįvertino ginčo konteksto, t. y., kad atsakovės dukros šeima (E.) turėjo materialinį interesą bei išankstinį nusiteikimą prieš ieškovus. Jų tvirtinimu, liudytojų L. Š. ir V. Š. parodymais teismas neturėjo remtis, nes jie demonstravo akivaizdų ieškovų nemėgimą bei buvo konfliktų iniciatoriai. Apeliantų tvirtinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, vertino tik ieškovams palankius liudytojų parodymus, o nepasisakė dėl ieškovams palankius parodymus teikusių liudytojų parodymų.

46. Kaip matyti iš bylos duomenų, joje buvo vertinami atsakovės 2020 m. vasario 5 d. elektroniniu paštu ieškovo darbdaviui išsiųstame Rašte pateikti teiginiai: „S. B. nuolat psichologiškai terorizuodavo, be jokių skrupulų išvadindavo sena ragana ir liepdavo savo vaikams laužyti lazdomis jos pasisodintus augalus.“; „A. B. toleruoja, galimai palaiko ir skatina savo žmona.“; „2017 m. S. B., pamačiusi, kad mano mažametis anūkas, kuriam tuo metu tebuvo 3 metai, žaidė smėlynėje ant savo terasos, kuri yra po jos balkonu, pylė vandenį ant vaiko terasos ir į jo smėlynę su žaislais.“; „2019 m. balandžio 23 d. S. B. užsipuolė mano dukrą su vaikais einančią namo, ir mūsų bei kitu kaimynų vaikų akivaizdoje pradėjo šaukti bei šiurkščiai įžeidinėti mano dukra,“; „S. B. tapo itin aktyvi mano mažamečio anūko atžvilgiu, riboja jo galimybes žaisti su kitais vaikais bendrame kieme, veja iš jo lauk, yra buvęs itin skaudus atvejis, kai atsidariusi langą S. B. apspjovė ir apipylė pienu mano žentą su anūkais.“; „Negana to, 5-erių metų vaikui rėžė į akis, kad specialiai nervuos jo mama.“; „Net negali žaisti savo terasoj, kuri yra po B. langais, ramiai su draugais, nes progą nutaikiusi dažnai pakeltu tonu išvydavo, sakydama, kad visiems vaikams čia galima žaisti, bet jam vienam ne. Be to, dar nuteikinėja ir savo vaikus prieš mano anūką, jį gąsdinti pagaliu ir pan.“; „2019 m. S. B. automobiliu kieme sekdama paskui dviračiu važiuojantį mano mažametį anūką išgąsdino ilgai laikydama garsinį signalą,“; „Prašydamas S. B. nustoti taip elgtis, pasakė, jog bus priverstas kreiptis į A. B. darbovietės vadovybę, tačiau S. B. tik pasijuokė, teigdama: „nebijom, nes M. yra mūsų vaiko krikšto tėvas“ ir vėliau paantrino: „užtampysim jus teismuose su M. advokatais“; „S. be kitų žeminančių frazių nurodė, jog „jei aš būčiau bičas ir tu būtum bičas – seniai išmalčiau tavo snukį...“; „Ne kartą buvo užfiksuoti atvejai kaip S. B. būdama kieme priėjus prie langų paslapčia filmuodavo mano šeimos narius miegančius namuose.“; „2019 m. S. B. psichologinius išpuolius bei įžeidimus patyriau tiesiogiai ir aš su savo vyru, bei mano draugė, kuri padėdavo prižiūrėti anūkus. Ne kartą vaikščiodama su anūkais, buvau S. B. išprašyta iš bendro kiemo. Mano vyras taip pat buvo įžeistas ir pažemintas, neva jis tik kažkoks sportininkas“; „2019 m. mano vyrą sekdama šaukė, jog neva jo žentas naktimis žinutes rašo, kad nori papjauti ją peiliu.“; „2020 m. sausio mėn. mano vyrui atvežus dukrai bulves ir kraunant jas į garažą, S. B. specialiai pervažiavo jos automobiliu, o paskui nenurimdama dar ir bandė taranuoti automobiliu mano vyrą su savo draugu,“; „2020 m. vasario mėn. S. B. eilinį kartą neteisėtai filmavo mano anūką su savo mažamečiais draugais, žaidžiančius kieme.“

47. Atmetami ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkami įvertino surinktų įrodymų visumą, kad vertino išimtinai atsakovei palankius liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertino kiekvieną iš Rašte išdėstytų teiginių, pagrįsdamas juos liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, pateiktais vaizdo įrašais. Daugumą faktų teismas pripažino įrodytais.

48. Apeliantų tvirtinimu, ieškovų kaimynai E. yra giminystės ryšiais susieti su atsakove, E. ir Š. turėjo išankstinį nusiteikimą prieš ieškovus, todėl teismas neturėjo remtis šių asmenų parodymais.

49. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kaimynų santykiai yra konfliktiški. Tačiau vien ši aplinkybė bei atsakovės giminystės ryšiai su E. neatima atsakovės teisės remtis šių asmenų parodymais, nes teisės normos tokio draudimo nenumato (CPK 189 straipsnio 1 dalis), juo labiau, kad daugumoje atvejų juos patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai.

50. Pvz., teiginį „S. B. nuolat psichologiškai terorizuodavo, be jokių skrupulų išvadindavo sena ragana ir liepdavo savo vaikams laužyti lazdomis jos pasisodintus augalus.“ patvirtino liudytojai L. B., L. Š., V. Š., K. E., J. J., J. D., V. P., G. E., L. M..

51. Pvz., teiginys, jog ieškovė apipylė atsakovės anūką ir jo žaislus vandeniu, buvo įrodinėjamas ne tik liudytojo K. E. parodymais, tačiau ir atsakovės pateiktu vaizdo įrašu. Teismas nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti savo buto balkone stovinti ieškovė su kibiru ir vandeniu užlietas ieškovės buto balkonas bei aukštu žemiau esanti terasa, kur yra vaikų žaislai, smėlynė, taip pat K. E. vaikas šlapiais drabužiais.

52. Pvz., teiginys: „S. B. tapo itin aktyvi mano mažamečio anūko atžvilgiu, riboja jo galimybes žaisti su kitais vaikais bendrame kieme, veja iš jo lauk, yra buvęs itin skaudus atvejis, kai atsidariusi langą S. B. apspjovė ir apipylė pienu mano žentą su anūkais.“ buvo įrodinėjamas liudytojų A. M., G. G., K. E., G. E., L. M., L. Š. parodymais, atsakovės pateiktu vaizdo įrašu. G. G. paliudijo, kad ieškovė paprašė atsakovės anūko nebendrauti su ieškovų ir jų draugų vaikais; liudytoja L. M. paliudijo, jog jos vaikas yra pasakęs, kad ieškovė neleidžia atsakovės anūkui žaisti kieme; L. Š. paliudijo mačiusi šaukiančią ant vaikų ieškovę. Liudytojas K. E. paliudijo, jog jo vaikas buvo apspjautas ieškovės pro atvirą langą, o po pusės minutės ieškovė pienu ar kefyru apipylė liudytoją ir jo sūnų, nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja G. E.. Teismas rėmėsi ne vien liudytojų parodymais, bet ir atsakovės pateiktu vaizdo įrašu, iš kurio teismas nustatė, kad ieškovė per atvirą langą pylė 3,5 proc. riebumo „Dvaro“ pieną ant filmavimo įrenginio.

53. Pvz., teiginį: „2019 m. balandžio 23 d. S. B. užsipuolė mano (atsakovės) dukrą su vaikais einančią namo, ir mūsų bei kitu kaimynų vaikų akivaizdoje pradėjo šaukti bei šiurkščiai įžeidinėti mano dukrą“ paliudijo liudytoja G. E., nurodydama, kad ieškovė rėkė ant liudytojos, jos sūnui pasakė „dink iš kiemo“, vijosi liudytoją ir įžeidinėjo. Liudytoja G. G. paliudijo, jog ne kartą prie jos vaiko ieškovė įžeidinėjo kaimynę G. E., tai pasakojo jos vaikas. Liudytojas V. Š. patvirtino matęs ir girdėjęs, kaip ieškovė šaukė ant G. E.. Liudytoja L. B. patvirtino mačiusi ieškovę šaukiant ant G. E. vaikų. Liudytoja J. J. paliudijo, jog jai prižiūrint E. vaikus, vaikas skundėsi agresyviu ieškovės elgesiu ir dėl to verkė.

54. Nagrinėjamu atveju, remiantis liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad ir kiti atsakovės Rašto teiginiai atitinka tiesos kriterijų, nenustatė, kad jie būtų akivaizdžiai išgalvoti.

55. Nors apeliaciniame skunde remiamasi tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nepasisakė dėl ieškovams palankius parodymus teikusių liudytojų: A. M., namo administratoriaus atstovės R. B., L. M. parodymų, tačiau nenurodoma, kokias bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės Rašte dėstomais įykiais, minėtų liudytojų parodymai patvirtina. Patys apeliantai patvirtina, kad visi minėti liudytojai jokių Rašte aprašytų situacijų nematę, o iš esmės tik patvirtinę, kad nepastebėję jokių ieškovės netinkamo elgesio su kaimynais apraiškų. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad nurodytų liudytojų parodymų vertinimas būtų turėjęs reikšmingos įtakos priimtam teismo sprendimui.

56. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje liudiję eilė asmenų (G. G., L. M.) patvirtino jokių Rašte aprašytų situacijų nematę. Nors sutiktina, kad nurodytos liudytojos pačios nematė Rašte dėstomų aplinkybių, tačiau liudytoja G. G. paliudijo jos vaiką pasakojus, kad ne kartą prie jo ieškovė įžeidinėjo kaimynę G. E., o liudytoja L. M. paliudijo, jog iš vaikų pasakojimų sužinojo, kad ieškovė užgaulioja vaikus, neleidžia jiems žaisti kieme. Nors aptarti liudytojų parodymai nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau vien jais ir nebovo įrodinėjamos ginčo aplinkybės. Jie tik patvirtino kitų liudytojų išsakytus parodymus.

57. Apeliaciniame skunde taip pat remiamasi tuo, kad teismas nepagrįstai nevertino ieškovų pateikto įrodymo - kaimynės V. S. el. laiško, siųsto ieškovei, kuriame atpasakojamos įvykio aplinkybės.

58. Civiliniame procese faktiniai duomenys nustatomi, be kita ko, remiantis liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą, prisiekti, duodant parodymus. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis).

59. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovų kaimynė V. S. buvo kviečiama liudyti, tačiau į 2022 m. birželio 30 d. teismo posėdį neatvyko. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, o ieškovai neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą remtis raštu pateiktais V. S. parodymais. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti CPK 181 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymą priimti įrodymą, pažeidimą.

60. Apeliaciniame skunde remiamasi ir tuo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės neteisėtai surinktais įrodymais - vaizdo įrašais, fotonuotraukomis.

61. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Konstitucijos 22 ir 24 straipsnių bei CK 2.23 straipsnio nuostatos saugo žmogaus teisę į privatų gyvenimą, gina asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamybę, draudžia savavališkai ar neteisėtai kištis į žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą, saugo žmogaus būsto neliečiamybę, draudžia įeiti į asmens būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, ir kt. Pagal CK 2.22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas fizinis asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra susiję su jo visuomenine veikla, tarnybine padėtimi, taip pat kai to reikalauja teisėsaugos institucijos arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.

62. Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys remiasi vaizdo įrašais, fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuoti vaikai, bendra namo kiemo teritorija, bendro garažo teritorija ar kaimynų veiksmai bendro naudojimo teritorijoje, taigi viešoje erdvėje. Byloje nebuvo remiamasi vaizdo įrašais ar fotonuotraukomis, kuriuose būtų daryti įrašai ar fotonuotraukos privačioje erdvėje (bute ar pan.), būtų užfiksuotas privatus asmenų gyvenimas. Nenustačius akivaizdaus įrodymų neleistinumo, be to, abiems šalims remiantis tokiu pačiu būdu rinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

63. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; kt.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

64. Nagrinėjamu atveju atsakovės apie ieškovus paskleistų žinių esmė – moralės ir teisės normų neatitinkantis, konfliktiškas ieškovės elgesys atsakovės dukros šeimos, taip pat kitų kaimynų atžvilgiu. Ieškovės konfliktišką elgesį tiek atsakovės dukters šeimos narių atžvilgiu, tiek ir kitų kaimynų atžvilgiu patvirtino byloje liudytojais apklausti ieškovų kaimynai. Liudytojų parodymai bei vaizdo ir garso įrašai patvirtino, kad ieškovui buvo žinoma apie jo sutuoktinės elgesį, to jis neneigė ir teismo posėdžio metu. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovės apie ieškovus paskleistos žinios atitinka tikrovę, o tam tikri jų netikslumai nėra esminiai ir nekeičia paskleistų žinių turinio esmės.

65. Įvertinus išdėstytus argumentus, spręstina, kad atsakovės Rašto teiginiai atitiko tiesos kriterijus, todėl paskleistos žinios nepažeidė ieškovų garbės ir orumo. Taip pat pabrėžtina, kad žinios buvo paskleistos tik ieškovo vadovui, kuris artimais ryšiais susijęs su ieškovais (jis yra ieškovų vaiko krikšto tėvas), todėl negalėjo padaryti žalos ieškovams.

66. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

67. Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

68. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtos 2323,20 Eur (1920,00 Eur + 403,20 Eur PVM) atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų S. B. ir A. B. atsakovei D. D. 2323,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.